- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- 1-1203-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63595-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- Z. U.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyvenantis neįregistravęs santuokos, dirbantis (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2017 m. gruodžio 5 d., apie 19.28 val., Vilniuje, ties Ukmergės g. pastatu Nr. 369 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams bei 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, t. y. prieš vairuojamu automobiliu pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir automobilių stovėjimo aikštele važiuodamas atbulas link automobilių stovėjimui skirtų vietų partrenkė ėjusią pėsčiąją Z. U., dėl ko Z. U. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Teismo posėdyje kaltinamasis V. L. parodė, kad 2017 m. gruodžio 5 d. vakare po darbo važiavo į parduotuvę. Buvo tamsu, truputį lijo. Įvažiavęs ieškojo parkavimo vietos. Prie parkavimo vietos pasižiūrėjo, ar automobilio gale nieko nėra, važiavo atbuline eiga. Automobilyje yra parkavimo įranga, įsitikinęs kad nieko nėra, ėmė važiuoti atbulas. Išgirdo duslų smūgį. Sistema suveikė ir sustabdė, išlipęs pamatė prie vairuotojo pusės galo klūpančią moterį. Padėjo atsikelti paklausė, kas atsitiko. Ji pasakė, kad labai skauda koją. Paklausė, kokios pagalbos reikia. Pasakė, kad skauda koją, kuri buvo ankščiau operuota. Kaltinamasis iškvietė policiją ir greitąją. Pirma atvyko policija, po to greitoji. Klausė, ar gali kažkuo padėti. Nukentėjusioji sakė, kad labai skauda koją, bet kaltinamasis pats jai padėti negalėjo. Greitoji išvežė nukentėjusiąją, jis užpildė dokumentus su policija. Matomumas nebuvo labai geras. Tikriausiai nepastebėjo. Žibintai buvo įjungti. Ji išlipo iš kito automobilio šalia parkavimo vietos. Atvyko panašiu laiku, ji išlipo iš automobilio, kadangi pėsčioji ėjo, buvo aklasis kampas, todėl jos nepamatė. Vėliau bendravo su nukentėjusiąja, klausė jos būklės. Klausė, kiek galėtų jai kompensuoti, jos nuotoliai apie 7 000 eurų, tiek negalėjo. Pasiūlė kompensuoti, kiek gali ir pervedė 200 eurų savo iniciatyva. Labai gailisi ir prisipažįsta savo kaltę visiškai. Pagal savo galimybes išmokėjo, kiek galėjo. Laiduotojas yra jo tėtis. Kartu negyvena, su tėvu kasdien bendrauja, tariasi su juo svarbiais klausimais. Tėvas yra vienas svarbiausių žmonių gyvenime. Ryšys labai artimas, klausia jo patarimų. Neturi galimybės sumokėti užstato, nes turi įsipareigojimų bankui. Nėra vedęs, jo sugyventinė turi vaiką iš pirmos santuokos ir laukiasi bendro vaikelio, kartu gyvena jau 4 metus. Rūpinasi jos vaiku iš pirmos santuokos. Sugyventinė turi teises, bet automobilio nevairuoja. Pats dirba nekilnojamo turto rinkoje. Tenka važinėti po Lietuvą susitikti su klientais. Automobilis labai reikalingas darbui. Vairuoja nuo 2000 metų.
Ikiteisminio tyrimo metu V. L. prisipažino kaltu padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie 19.20 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į prekybos centro „Big“, esančio Ukmergės g., automobilių stovėjimo aikštelę. Važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje esančiu pravažiavimu pamatė jam iš dešinės pusės esančią laisvą parkavimo vietą. Pavažiavęs šiek tiek į priekį nuo šios parkavimo vietos, jis sustabdė vairuojamą automobilį. Važiuodamas atbulas ketino pastatyti savo automobilį į šią laisvą vietą. Norėdamas įsitikinti, kad pradėti važiuoti yra saugu, jis, įjungęs atbulinę pavarą, pasižiūrėjo per galinio vaizdo veidrodį, taip pat pats atsisuko atgal. Jokių einančių pėsčiųjų ar važiuojančių transporto priemonių, kurioms galėtų sudaryti kliūtį, nepastebėjo. Pradėjus važiuoti atbuline eiga ir pavažiavus maždaug apie 1 m atstumą, staiga išgirdo suveikusią automobilio parkavimo sistemą, o tuo pačiu metu ir negarsų „bumbtelėjimo“ garsą. Kadangi tik buvo pradėjęs važiuoti ir jo važiavimo greitis buvo minimalus, gal apie 10 km/h, iš karto sustabdė automobilį. Iš pradžių pamanė, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė atriedėjęs paliktas prekių vežimėlis, tačiau išlipęs pamatė prie savo automobilio kairio galinio kampo suklupusią moterį. Suprato, kad važiuodamas atbulas vairuojamu automobiliu kliudė pėsčiąją. Paties momento, kai pėsčioji buvo partrenkta, jis nematė. Taip pat nieko negali pasakyti apie tai, kaip iki partrenkimo pėsčioji judėjo. Padėjo moteriai atsikelti ir pasiteiravo jos savijautos. Moteris pasiskundė, kad buvo sužalota jau anksčiau operuota jos koja. Nors moteris nurodė nežinanti, ar reikalingi medikai, jis mobilaus ryšio telefonu pranešė apie įvykį policijai ir iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Pastarieji sužalotą pėsčiąją išgabeno į ligoninę. Savo kaltę sukėlus eismo įvykį pripažįsta pilnai, nes pradėdamas važiuoti ir važiuodamas atbulas nepastebėjęs partrenkė pėsčiąją. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja bendrauja. Nori prisidėti prie nukentėjusiosios patirtos žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai jau atlygino dalį padarytos neturtinės žalos, pervesdamas į jos sąskaitą 300 eurų sumą (b. l. 31).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje galimas laiduotojas V. L. teigė, kad sūnaus poelgį vertina neigiamai. Tai netyčinis veiksmas, nelaimė. Sūnus lojalus jam ir jo šeimai, yra paklusnus, geras sūnus. Sūnus alkoholio nevartoja. Laiduotojas su žmona yra jam autoritetai. Laiduotojas mano, kad galės jam daryti įtaką. Jei teismas nuspręstų, tai laiduotojas tikrai sumokėtų užstatą. Nedirba, bet turi santaupų. 1000 eurų užstatą galėtų sumokėti.
Kadangi V. L., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kiti proceso dalyviai, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. U. parodė, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie 19.25 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Honda CRV“ atvažiavo į prekybos centro „Big“, esančio Ukmergės g., automobilių stovėjimo aikštelę. Pastačiusi automobilį tam skirtoje parkavimo vietoje, ji išlipo ir nuėjo prie savo automobilio priekinio dešiniojo kampo. Ketino pereiti į kitą automobilių judėjimui skirto pravažiavimo pusę. Matė, kad jai iš dešinės pusės į šalia jos pastatyto automobilio esančią parkavimo vietą atbuline eiga atvažiuoja automobilis „VW Passat“. Manė, kad šio automobilio vairuotojas ją mato. Tačiau netrukus automobilio „VW Passat“ vairuotojas važiuodamas atbulas ir sukdamas į parkavimo vietą galiniu bamperiu ją partrenkė. Viskas įvyko labai staiga, jai tik priėjus prie savo automobilio priekinio dešiniojo kampo. Smūgis jai teko į kairę koją, po ko ji iš karto buvo parblokšta ant žemės. Po to, ją partrenkęs automobilis „VW Passat“ sustojo, o jos vairuotojas priėjo prie jos. Pačiai atsistojus, ji pajuto skausmą kairėje kojoje. Ją partrenkusio automobilio vairuotojas telefonu pranešė apie įvykį ir iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Pastarieji ją išgabeno į ligoninę. Laukiant atvykstančių pareigūnų ir medikų, automobilio „VW Passat“ vairuotojas perstatė savo automobilį į parkavimo vietą, nes stovėdamas pravažiavime jo automobilis trukdė eismui (b. l. 11-12).
Specialisto išvadoje nustatyta, kad Z. U. eismo įvykio metu patyrė minkštųjų audinių patinimą kairio kelio srityje su kairio blauzdikaulio viršutinio trečdalio intrasąnariniu įspaustiniu lūžiu ir kraujo susikaupimu sąnario ertmėje. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 19).
Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota ties prekybos centru „Big“ esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdas, kurio įrašas peržiūrėtas, padarytas tamsiu paros metu. Kaip nurodyta filmavimo kameros laikmatyje, įrašo pradžios laikas yra 2017 m. gruodžio 5 d. 19.20 val. Įraše užfiksuota, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri apšviesta dirbtiniu apšvietimu, ties trečia nuo prie prekybos centro pastato esančia automobilių parkavimui skirtų vietų eile atbuline eiga važiavo pilkos spalvos „džipo“ tipo automobilis. Netrukus šis automobilis, atbuline eiga įvažiavęs į parkavimo vietą, sustojo, buvo išjungti jo šviesų žibintai. 19.21 val. nuo Ukmergės gatvės pusės į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo lengvasis automobilis „VW Passat“, kuris važiavo pravažiavimu tarp stovinčių priparkuotų automobilių, tarp kurių buvo ir minėtas „džipo“ tipo automobilis. Automobiliui „VW Passat“ pravažiavus pilkos spalvos „džipo“ tipo automobilį, iš pastarojo automobilio vairuotojo vietos išlipo moteris. Ji priėjo prie savo automobilio priekinės dalies ir po to, pasukusi į dešinę, judėjo pravažiavimo kraštu. Moteriai pravažiavimo kraštu praėjus pro savo „džipo“ tipo automobilio priekinę dalį ir einant pro laisvą, greta jos automobilio esančią parkavimo vietą, pravažiavimu judėjęs automobilis „VW Passat“ sustojo. Netrukus, automobilis „VW Passat“ pradėjo važiuoti atbuline eiga ir sukdamas įvažinėti į laisvą parkavimo vietą. Tuo metu automobilio „VW Passat“ galiniu kairiuoju kampu buvo kliudyta pravažiavimu einanti pėsčioji, kuri nuo smūgio nugriuvo. Automobiliui „VW Passat“ sustojus, iš jo išlipęs vairuotojas nuėjo prie savo automobilio galinio kairiojo kampo. Po kiek laiko prie automobilio kairiojo galinio kampo vairuotojas jau kalbėjosi su atsistojusia pėsčiąja. Po to, vairuotojas atsisėdo į savo automobilį „VW Passat“ ir važiuodamas atbulas pasistatė automobilį į laisvą parkavimo vietą. Tuo metu pėsčioji šlubčiodama nuėjo prie greta stovinčio savo „džipo“ tipo automobilio (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal BK 281 straipsnio 8 dalį ši veika gali būti padaryta tik dėl neatsargumo. Akivaizdu, jog BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į KET. Bylai aktualiame KET 101 punkte nustatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 27 punkte nurodyta, jog vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Pats kaltinamasis teisme nurodė, kad buvo tamsu ir truputį lijo; užsukęs prie parkavimo vietos pasižiūrėjo, įsitikino, kad gale nieko nėra; įsitikinęs kad nieko nėra, ėmė važiuoti atbulas; išgirdo duslų smūgį; sistema suveikė ir sustabdė, išlipęs pamatė prie vairuotojo pusės galo klūpančią moterį; matomumas buvo nelabai geras. Tikriausiai nepastebėjo. Atvyko panašiu laiku, kadangi nukentėjusioji, išlipusi iš automobilio, ėjo, buvo aklasis kampas, todėl jos nepamatė. Iš esmės analogiškus parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 31). Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „pastačiusi automobilį tam skirtoje parkavimo vietoje, ji išlipo ir nuėjo prie savo automobilio priekinio dešiniojo kampo. Ketino pereiti į kitą automobilių judėjimui skirto pravažiavimo pusę. Matė, kad jai iš dešinės pusės į šalia jos pastatyto automobilio esančią parkavimo vietą atbuline eiga atvažiuoja automobilis „VW Passat“. Manė, kad šio automobilio vairuotojas ją mato. Tačiau netrukus automobilio „VW Passat“ vairuotojas važiuodamas atbulas ir sukdamas į parkavimo vietą galiniu bamperiu ją partrenkė. Viskas įvyko labai staiga, jai tik priėjus prie savo automobilio priekinio dešiniojo kampo. Smūgis jai teko į kairę koją, po ko ji iš karto buvo parblokšta ant žemės. Po to, ją partrenkęs automobilis „VW Passat“ sustojo, o jos vairuotojas priėjo prie jos“ (b. l. 11-12). Vaizdo įraše ir jo apžiūros protokole užfiksuota, kad „moteriai pravažiavimo kraštu praėjus pro savo „džipo“ tipo automobilio priekinę dalį ir einant pro laisvą, greta jos automobilio esančią parkavimo vietą, pravažiavimu judėjęs automobilis „VW Passat“ sustojo. Netrukus, automobilis „VW Passat“ pradėjo važiuoti atbuline eiga ir sukdamas įvažinėti į laisvą parkavimo vietą. Tuo metu automobilio „VW Passat“ galiniu kairiuoju kampu buvo kliudyta pravažiavimu einanti pėsčioji, kuri nuo smūgio nugriuvo. Automobiliui „VW Passat“ sustojus, iš jo išlipęs vairuotojas nuėjo prie savo automobilio galinio kairiojo kampo“ (b. l. 23). Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai dėl sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 19).
Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, taip pat vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, t. y. važiuodamas atbulas partrenkė nukentėjusiąją. Partrenkdamas nukentėjusiąją kaltinamasis jai sukėlė įvairius sužalojimus, dėl kurių nukentėjusiajai buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog eismo įvykis kilo būtent dėl kaltinamojo padarytų KET 27 ir 101 punkto pažeidimų. Įraše matyti, kad kaltinamasis manevravo staigiai, prieš pajudėdamas atbuline pavara jis stabtelėjo tik labai trumpam, todėl akivaizdu, kad negalėjo būti įsitikinęs, jog pradėti važiuoti yra saugu, be to, važiuodamas atbulas jis nedavė kelio pėsčiajai. Taip pat pažymėtina, jog šioje situacijoje yra konstatuojamas kaltinamojo nusikalstamas nerūpestingumas, kadangi jis nenumatė, jog dėl KET pažeidimų gali sukelti eismo įvykį ir nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai, tačiau pagal veikos aplinkybes (vaizdo įraše aiškiai matyti, kad kaltinamasis pasuka link pravažiavime esančių laisvų automobilių stovėjimo vietų tuo metu, kai nukentėjusioji išlipo iš savo automobilio, taigi nukentėjusioji buvo kaltinamojo matomumo zonoje) ir asmenines savybes (kaltinamasis teigia vairuojantis nuo 2000 metų) turėjo ir galėjo tai padaryti. Taigi, kaltinamasis padarė KET 27 ir 101 punkto pažeidimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata ir ši veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Todėl kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gautas kaltinamojo V. L. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jį laiduotojo tėvo V. L. atsakomybėn. Taip pat gautas tėvo V. L. sutikimas būti laiduotoju.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu ar be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismas jau konstatavo, kad šis BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 33). Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikaltimą. Nelaukdamas procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje jis pats iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą (b. l. 32), likusią žalą nukentėjusiajai atlygino draudimas. Kaltinamasis du kartus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą (b. l. 34), tačiau šie pažeidimai bylos kontekste nelaikytini šiurkščiais. Teismas, konstatuoja, jog pagal byloje surinktus duomenis yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-160/2010); atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.); laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-82/2010).
Iš bylos duomenų matyti, jog laiduotojas yra kaltinamojo tėvas. Laiduotojas neigiamai žiūri į kaltinamojo padarytą nusikaltimą. Sūnus yra lojalus jam ir jo šeimai. Laiduotojas yra autoritetas sūnui. Vertinant laiduotojo asmenybę pažymėtina, kad jis yra neteistas, kartą baustas už automobilio stovėjimą draudžiamojo vietoje (posėdžio metu nurodė, kad pažeidimą galimai padarė jo dukra, kuri naudojasi tuo pačiu automobiliu), apdovanotas Respublikos Prezidento atminimo ženklu. Šių nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo.
Nei padaryta veika, nei paties kaltinamojo asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, jog būtų reikalinga skirti laidavimą su užstatu. Manytina, jog vien atidavimas laiduotojo, t. y. kaltinamojo tėvo, priežiūrai bus pakankama kaltinamojo kontrolės priemonė.
Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo padarytą veiką, jo ir laiduotojo asmenybes, laiduotojo gebėjimą daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, vadovaudamasis BK 40 straipsnio nuostatomis nusprendžia be užstato atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojo V. L. atsakomybėn ir nustatant 1 metų laidavimo terminą, nes padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis buvo blaivus, nuo pradžių stengėsi rūpintis nukentėjusiąja, padariniai nėra sunkūs, kaltinamojo asmenybė nėra neigiamai apibūdinama.
Dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą
Teismas pažymi, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nereiškia, jog tokiam asmeniui apskritai negali būti skiriamos jokios teisinės sankcijos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, asmeniui gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį, tačiau neilgesnį nei 3 metai. Teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam nustatoma 10 MGL (376,60 Eur dydžio) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nustatant 2 mėnesių terminą šiai įmokai sumokėti.
Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kardomosios priemonės nepaskirtos.
DVD diskas, kuriame esančiame vaizdo įraše yra užfiksuotas eismo įvykis, paliekamas saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigoti šią įmoką sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu DVD diską, kuriame esančiame vaizdo įraše yra užfiksuotas eismo įvykis, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kad:
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.