Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-29 · Civilinė byla Nr. e2-469-869/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-29
Bylos Nr.
e2-469-869/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10313-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Jocienė
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
V. M.
Trečiasis asmuo
R. M.
Advokatai
Alina Vosyliūtė, Egidijus Langys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-469-869/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10313-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; (S) 3.2.8.5.; 3.4.1.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, Dianai Kotilovič,dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovui, advokatui Egidijui Langiui,atsakovui V. M., jo atstovei, advokatei Alinai Vosyliūtei,trečiajam asmeniui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį ir atsakovo V. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, bei pagal trečiojo asmens atsakovo pusėje R. M. pareikštus savarankiškus reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo apsimestinėmis, dalyje dėl nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini) padalijimo, kompensacijos ir perviršio už išmokėtas draudimo išmokas priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų: Nacionalinė Žemės Tarnyba prie Žemės Ūkio Ministerijos, AB Swedbank, V. J., A. E., J. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. M. pateikė teismui patikslintą ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti jos ir V. M. santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) neskirti termino susitaikymui; 3) pripažinti, kad šalys neveda bendro ūkio, negyvena kartu nuo 2010 m. spalio mėn.; 4) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 55200 Eur; garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 2490 Eur; ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 1660 Eur; kitus inžinierinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 11 Eur; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 15100 Eur, esančius (duomenys neskelbtini) (bendra turto vertė – 74461 Eur); teismui nusprendus netenkinti šio reikalavimo, priteisti 6370 Eur kompensaciją dėl turto pagerinimo; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisiant: ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį kitų inžinierinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); 300/1211 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „ŠKODA FABIA" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 600 Eur; o atsakovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisiant: ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį kitų inžinierinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „HYUNDAI XG300“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 400 Eur; 6) priteisti iš atsakovo ieškovei už santuokoje įgyto turto didesnę dalį 30985 Eur kompensaciją (už santuokoje įgytą ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); 7) priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją už ERGO draudimas išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2010 m. spalio mėn., priteisiant ½ dalį šių išmokų, t. y., 6121,20 Eur ir 324 Eur perviršio; 8) priteisti iš atsakovo 3950,87 Eur skolą (½ dalį ieškovės sumokėtos sumos) už gyvenamojo būsto šildymo paslaugas, sumokėtą tiekėjui AB „Lietuvos dujos“ (šio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu buvo atsisakyta; teismas ieškovės atsisakymą priėmė – Tomas IV, e. b. l. 24); 9) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; 10) po santuokos nutraukimo kreditorinį reikalavimą AB „Swedbank", pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės prievole; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; 12) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Tomas II, e. b. l. 1-9).

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį su vėlesniais patikslinimais nurodė, kad jo nuomone, ieškovės nurodomi argumentai, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti pripažintas bendra jungtine nuosavybe dėl to, jog jame užaugo vaikai, visi šeimos sukaupti daiktai, relikvijos laikomi šiame name, yra visiškai teisiškai nereikšmingi. Namui nebuvo atlikti jokie nei kapitaliniai remontai, nei rekonstrukcijos, nei kiti statybiniai darbai, kurie būtų santuokinėmis lėšomis iš esmės padidinę turto vertę. Taigi, atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės prašymu namą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendra jungtine nuosavybe, todėl šis turtas paliktinas atsakovo asmenine nuosavybe. Ieškovė teigia, kad santuokos metu buvo išpirktas žemės sklypas po šiuo nekilnojamuoju turtu, tačiau nepaminėjo, jog jis buvo išpirktas už atsakovo asmeninę tikslinę kompensaciją (investicinius čekius), o ne iš santuokinių lėšų, todėl taip pat netapo bendra jungtine nuosavybe. Ieškovės pateikti UAB „Skena” darbų įvertinimai yra tik hipotetiniai, neįrodantys, kad buvo atlikti konkretūs darbai po to, kai turtas tapo atsakovo asmenine nuosavybe, kad buvo darytas kapitalinis remontas ar rekonstrukcija: nėra jokių įrodymų, kad buvo daryti visi išvardyti darbai, kad už jų atlikimą būtų kam nors mokėta, kai kurie darbai ir medžiagos tokie seni – kad jau yra visiškai nusidėvėję ir neturi jokios rinkos vertės, kurią reikėtų kompensuoti ir dėl kurios atsakovas galėtų praturtėti, jeigu ieškovė išsikraustytų iš namo ir paliktų jį atsakovui. Visa, kas yra išvardyta darbų sąmatose, yra tik vertintojo spėjimas dėl tariamai atliktų darbų, dauguma jų buvo tiesiog einamasis remontas, kuris jau yra pasenęs ir neįtakoja turto vertės. Be to, didžioji dalis darbų buvo atlikti 2000 metais, iki dovanojimo sutarties sudarymo, kuomet namas dar priklauso atsakovo motinai. Pasak atsakovo, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad turtas buvo rekonstruotas ar iš esmės pagerintas šalių santuokoje įgytomis lėšomis. Atsakovas taip pat nesutinka ir su išlaidų kompensacija, nes ieškovė naudojosi, gyveno šiame name visą laiką, didelė dalis atliktų darbų buvo atsakovo tėvo, finansuojama kaip dovana įvairiomis atsakovo sukaktuvių progomis, o kita dalis – tik einamasis remontas, iš esmės nepagerinęs atsakovo turto, atliktais darbais naudojosi viena ieškovė ir jų rezultatą jau yra nudėvėjusi (Tomas I, e. b. 85-88, Tomas 2, e. b. l. 142-146).

Šalies argumentai

A. V. M. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) pripažinti, kad šalys neveda bendro ūkio bei negyvena kartu nuo 2008 gruodžio 27 d. ir nuo šios datos taikyti gyvenimo skyriumi teisinius padarinius; 3) pripažinti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini): ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo V. M. asmenine nuosavybe; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „M.“, atsakovui „M.“; 5) priteisti iš atsakovui ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Teismui pateiktame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad būdamas santuokoje su ieškove, 2000 m. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties, pasirašytos (duomenys neskelbtini) notarų biure, pagrindu, įgijo asmeninės nuosavybės turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir jis yra įregistruotas kaip asmeninė atsakovo V. M. nuosavybė. Nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), I. Z. M. buvo dovanotas atsakovui V. M. Kadangi dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, jog dovanojamas nekilnojamasis turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, todėl, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šis nekilnojamasis turtas laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe. Namo pagerinimo darbai, kuriuos subjektyviai nurodo ieškovė, atlikti 2000 – 2008 metais, o šių darbų fakto, vertės ar atlikimo iš ieškovės ar bendrų santuokinių lėšų ieškovė niekaip nepagrindžia ir neįrodo. Atsakovas mano, kad ieškovė neįrodė, kad šis turtas 2000 – 2008 metais buvo pagerintas iš bendrųjų lėšų. Be to, atsakovas, net ir nebegyvendamas (duomenys neskelbtini) nekilnojamajame turte ir juo nesinaudodamas, prisidėjo prie namo išlaikymo, t. y., finansiškai prisidėjo prie komunalinių mokesčių mokėjimo, kaip vienintelis savininkas mokėjo ir moka žemės mokestį. Dėl išdėstytų priežasčių, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), paliktinas atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Kadangi ieškovė santuokos metu už tikslines išmokas išpirko žemės sklypą po jai nuosavybės teise priklausančiu statiniu, atsakovas (kuris taip pat už asmeninę tikslinę išmoką yra įgijęs žemės sklypą) sutinka, jog santuokos metu ieškovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, t. y., 300/1211 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe. Nors atsakovas yra investavęs į šį turtą, įvedant komunikacijas (dujotiekis, katilinė, vandentiekis, kanalizacija, grindinio takai kieme), tačiau nereikalauja iš ieškovės kompensacijos už patirtas išlaidas, pagerinant ieškovės asmeninį turtą (Tomas II, e. b. l. 151-157).

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo prašė atmesti atsakovo priešieškinį kaip nepagrįstą, patenkinti patikslintą ieškovės ieškinį Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais: atsakovas klaidiną teismą ir ieškovę dėl (duomenys neskelbtini), nuosavybės įsigijimo teisinių pagrindų, nors iš tiesų šį nekilnojamojo turto objektą 1992 metais įgijo atsakovo tėvas R. M., kuris dar 1995 m. (duomenys neskelbtini) dovanojo atsakovo šeimai. 1996 m. (duomenys neskelbtini) atsakovas dovanojo šį turtą savo motinai I. M. ir tik vėliau turtas buvo vėl dovanotas atsakovui. Šie sandoriai buvo susiję su ieškovo tėvų interesais, bei verslo santykiais, tačiau iš tiesų šį turtą – (duomenys neskelbtini), įrenginėjo, išlaikė, vėliau atliko kapitalinius pagerinimus ieškovės ir atsakovo šeima, o dovanojimo sutartys buvo sudarytos dėl akių, nes turtas nebuvo perdavinėjamas. Nors atsakovas teigia, kad šalių santuoka nutrūko dar 2008 metais, tačiau pats 2008 m. (duomenys neskelbtini) sudarė su (duomenys neskelbtini) sutartį dėl stalių gaminių už 7560 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja teise, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad neva prisidėjo prie ieškovės paveldėto turto (duomenys neskelbtini) pagerinimo, nes kanalizacija, vandentiekis ir kiti darbai šiame objekte buvo atlikti ieškovės motinos dar iki turto paveldėjimo ir ženkliai anksčiau (Tomas 3, e. b. l. 1-3).

Trečiasis asmuo R. M. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė: 1) pripažinti apsimestine nuo jos sudarymo momento 1998 m. (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsigijo ½ dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (½ dalį gyvenamojo namo, šiltnamio, žemės sklypo) ir perkelti pirkėjo teises trečiajam asmeniui; 2) pripažinti apsimestine nuo jos sudarymo momento 2001 m. (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsigijo 130 kv. m. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir perkelti pirkėjo teises trečiajam asmeniui (Tomas IV, e. b. l. 101-106).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo išklausyti liudytojai A. A. B. ir Z. B..

2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies patenkino ieškinį ir priešieškinį, trečiojo asmens ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas: 1) nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) šalių pavardes po santuokos nutraukimo paliko nepakeistas; 3) priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise: 300/1211 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį ½ dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 38500 Eur; ½ dalį ½ dalies šiltnamio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 370 Eur; ½ dalį ½ dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 23100 Eur; transporto priemonę – automobilį „Škoda FABIA" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4) priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise: 300/1211 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ dalį ½ dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 38500 Eur; ½ dalį ½ dalies šiltnamio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 370 Eur; ½ dalį ½ dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 23100 Eur; transporto priemonę „HYUNDAI XG300” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5) priteisė ieškovei iš atsakovo R. M. kompensaciją už ERGO draudimo bendrovės išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2010 m. spalio mėn., atitinkančią ½ dalį šių išmokų, t. y., 6121,20 Eur ir 324 Eur perviršio; 6) pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2008 m. gruodžio 27 d.; 7) po santuokos nutraukimo kreditorinį reikalavimą AB „Swedbank“, kylantį iš 2014 m. (duomenys neskelbtini) sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine ieškovės prievole; 8) kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas taip pat atmetė trečiojo asmens R. M. savarankiškus reikalavimus, konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad net ir nustačius, jog trečiasis asmuo nepraleido ieškinio senaties termino, reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, nes yra nepagrįstas (Tomas V, l. b. l. 72-88).

2018 m. kovo 8 d. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutarė: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamo turto ((duomenys neskelbtini)) padalijimo, kompensacijos ir perviršio už išmokėtas draudimo išmokas priteisimo, ir dėl šių dalių grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; kitą 2017 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje sprendė dėl šio turto teisinio rėžimo ir padalijimo sutuoktiniams, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, ką nusprendė. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl 300/1211 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teisinio režimo ir padalijimo, teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl šio turto, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog šis turtas priteisiamas tiek ieškovei, tiek atsakovui po 300/1211 dalis, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja motyvuojančiai daliai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teise ieškovė įrodinėjo ir pasisakė dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) priteisimo išmokant piniginę kompensaciją. Teismas, cituodamas tokio pobūdžio ginčuose nurodė, jog turtas dalinamas natūra, bet nepasisakė dėl šioje byloje reikšmingų argumentų, lėmusių tokį turto padalijimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog tik nurodymas, kad turtas dalintinas natūra, nepakankamas išvadai, kad šį objektą būtina padalinti tokiu būdu. Vienai iš ginčo šalių ginčijant atidalijimo būdą ir siūlant kitokį, teismui būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, šalių galimybes bendrai valdyti ir naudoti šį objektą ir kt. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismui teisiškai neįvertinus ieškovės pasiūlyto atidalijimo būdo, nenustatytos reikšmingos bylos aplinkybės, dėl kurių galima parinkti teisingą turto padalijimo būdą. Taip pat ieškovė reiškė reikalavimą priteisti jai 6120,20 Eur kompensaciją ir 324,00 Eur perviršio už iki 2010 m. spalio mėnesio sukauptą investicinį gyvybės draudimą ir atsakovo gautas draudimo išmokas. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl kompensacijos priteisimo pasisakė, jog tarp šalių nėra ginčo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje kompensaciją ieškovei priteisė ne iš atsakovo, o iš trečiojo asmens R. M., kuriam ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimų. Be to, teismo posėdžio metu šalys susitarė dėl kitokio kompensacijos dydžio į kurį pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė ir sprendimo rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nurodytose dalyse civilinė byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei kartu išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje klausimą, kuris nebuvo išspręstas (Tomas VI, e. b. l. 17-33).

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla buvo išnagrinėta būtent šioje apimtyje.

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. gegužės 22 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu šalys, atsižvelgdamos į nagrinėjamo ginčo apimtis, galutinai sutikslino savo pozicijas bei ieškininius reikalavimus.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas, advokatas Egidijus Langys nurodė, jog ieškovė palaiko savo patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus: 1) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 55200 Eur; garažą (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2490 Eur; ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1660 Eur; kitus inžinierinius statinius (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 11 Eur; žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 15100 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), ir dalijant šį nekilnojamąjį turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ jo dalį; teismui nusprendus netenkinti šio reikalavimo, priteisti 6370 Eur kompensaciją dėl turto pagerinimo; 2) teismui pripažinus nekilnojamąjį turtą, t. y., ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 38500 Eur; ½ dalį šiltnamio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 370 Eur; ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 23100 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šį turtą padalyti, natūra priteisiant atsakovui bei įpareigojant jį išmokėti ieškovei 30985 Eur kompensaciją; 3) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 300/1211 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją už ERGO draudimas išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2009 m. sausio 1 d., priteisiant ½ dalį šių išmokų, t.y., 5001,65 Eur. Ieškovės atstovas likusioje dalyje (dėl 1119,55 Eur (6121,20 Eur - 5001,65 Eur.) kompensacijos ir 324 Eur perviršio) pareikšto reikalavimo atsisakė, patvirtindamas, jog dalies tokio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos.

Atsiliepimas

Atsakovas bei jo atstovė nurodė, jog vadovaudamiesi argumentais, išdėstytais atsiliepimuose į ieškovės pradinį bei patikslintą ieškinius, palaiko priešieškinyje pareikštus reikalavimus, t. y.: 1) nesutinka, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 55200 Eur; garažas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2490 Eur; ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1660 Eur; kiti inžinieriniai statiniai (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 11 Eur; žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 15100 Eur, esantys (duomenys neskelbtini), būtų pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe; nesutinka dėl 6370 Eur kompensacijos už turto pagerinimus priteisimo; 2) teismui pripažinus nekilnojamąjį turtą, t. y., ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 38500 Eur; ½ dalį šiltnamio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 370 Eur; ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 23100 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šį turtą padalyti šalims, priteisiant natūra po ½ dalį kiekvienai šaliai; 3) sutinka, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise būtų priteistos 300/1211 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) sutinka, kad ieškovei iš atsakovo būtų priteista kompensaciją už ERGO draudimas išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2009 m. sausio 1 d., sudaranti 5001,65 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismui 2018 m. kovo 8 d. nutartimi palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, ieškovės ir atsakovo santuoka laikoma nutraukta. Šalys, atsižvelgdamos į CK 3.119 straipsnio nuostatas, numatančias, jog dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, 2018 m. gegužės 22 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu susitarė, jog bylos pakartotinio nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu vadovaujasi ir laiko teisingomis patikslintame ieškinyje bei priešieškinyje nurodytas nekilnojamojo turto vidutines rinkos kainas (t. y., laikosi pozicijos, jog nuo kreipimosi į teismą dienos šalių nekilnojamojo turto objektų vidutinės rinkos kainos nepasikeitė). 2018 m. gegužės 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu šalys taip pat nurodė, jog laikosi pozicijos, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu padalintų transporto priemonių, t. y., ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistos transporto priemonės SKODA FABIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistos transporto priemonės HYUNDAI XG300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės yra lygios. Šalys (jų atstovai) taip pat prašė teismo vadovautis šalių, trečiųjų asmenų bei liudytojų parodymais, duotais bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme metu.

Teismo posėdyje apklausta ieškovė I. M. nurodė, jog pareikštą patikslintą ieškinį, atsisakius dalies ieškininių reikalavimų dėl 1119,55 Eur kompensacijos ir 324 Eur perviršio už ERGO draudimas išmokėtas draudimo išmokas priteisimo, palaiko pilnai ir nurodė, jog pasak ieškovės, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes šalys ten visą laiką gyveno nuo 1995 m., šį turtą tvarkė ir į jį investavo. Per tą laiką namas kelis kartus buvo perdovanotas. Dėl tam tikrų kapitalinių įdėjimų į statinį, atliktų laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2008 m., prašo turtą pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Visi atlikti turto pagerinimai yra nurodyti UAB „Skena“ namų valdoje (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo ataskaitoje (Tomas II, e. b. l. 112-137). Pasak ieškovės, esminius atliktus pagerinimus sudarė 2007-2008 m. šiltintos sienos antrame namo aukšte, keista grindų danga bei dar kiek anksčiau (2003 m.) pakeistas dujų katilas. Teismo posėdžio metu pasisakydama dėl kiekvieno iš atliktų pagerinimų, numatytų byloje esančioje lentelėje (Tomas II, e. b. l. 118), ieškovė nurodė, jog:

1 pozicija: buvo šiltinti stoglangiai iš vidaus. Pasak ieškovės, stoglangiai ir anksčiau buvo apšiltinti, tačiau tuomet, kai namas buvo padovanotas ieškovei ir atsakovui, vata buvo sukritusi, todėl teko šiuos darbus atlikti. Atsakovas prie šių darbų prisidėjo, nes kartu su ieškove prekybos centre „Senukai“ pirko vatą bei lenteles. Už medžiagas sumokėjo atsakovas. Darbus atliko kaimynas R. K., prie darbų atsakovas neprisidėjo. Vėliau ieškovė patikslino, jog atsakovas prie darbų visgi prisidėjo – kaimynas šiuos darbus atliko iš išorės, o atsakovas V. M. – iš vidaus. Ieškovė nurodė, jog darbai buvo atliekami 2000 metų pavasarį, nes po žiemos iš vidaus varvekliai buvo susidarę. Kadangi dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2000 m. (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad šie darbai buvo atlikti dar iki dovanojimo sutarties sudarymo. Konkrečios šių darbų vertės nurodyti negali, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, po šių darbų atlikimo namas pašiltėjo, ieškovės vertinimu, darbai buvo vertingi.

2 pozicija: keistos plytelės balkone. Ieškovė nurodė, jog balkono plytelės buvo sutrūkinėję, todėl buvo samdomi meistrai ir keičiamos plytelės, dedama hidroizoliacinė danga, kad nedrėktų. Medžiagos buvo pirktos šalių iš bendrų lėšų, darbus atliko samdomi meistrai, darbai atlikti 2003 metais.

3 pozicija: keistas dujinis katilas. Ieškovė paaiškino, jog santuokos metu buvo keistas namo dujinis katilas. Naujasis katilas buvo įsigytas iš bendrų sutuoktinių lėšų, o darbus atliko samdyti meistrai. Katilą įsigijo atsakovas savo vardu, jam buvo išrašyta sąskaita - faktūra, kurios kopija pateikta į bylą. Šią sąskaitą atsakovas ir apmokėjo. Katilo keitimo darbų kainos nepamena, įrodymų, kas, kada ir kokius darbus atliko, nėra.

4 pozicija: klotos plytelės rūsyje. Pasak ieškovės, rūsyje, skalbyklos patalpose buvo likę grindys, kurias sudarė tik betono pagrindas, todėl šioje patalpoje (ne visame rūsyje) buvo klojamos plytelės. Šiuos darbus atliko tie patys meistrai, kurie tvarkė ir balkoną. Už šiuos darbus buvo sumokėta šalių piniginėmis lėšomis.

5 pozicija: dėtas įdėklas į kaminą, prie kurio jungtas dujinis katilas. Darbai buvo atlikti kartu su katilo keitimu. Kadangi kaminas buvo paprastas mūrinis, o jis negali būti be įdėklo, todėl šiuos darbus reikėjo atlikti. Darbai buvo atlikti iš bendrų sutuoktinių lėšų.

6 a pozicija: einamasis remontas pirmame aukšte, glaistytos ir dažytos sienos. Ieškovė paaiškino, jog nuo 1995 metų namas buvo „pavargęs“, todėl 2003 metais buvo daromas einamasis remontas, iš sutuoktinių lėšų buvo perkamos medžiagos, apmokama meistrams už darbus. Tikslios medžiagų bei darbų vertės ieškovė negali nurodyti. Ieškovė patikslino, jog dar iki dovanojimo sutarties sudarymo namo sienos buvo nudažytos, ką patvirtino ir teisme apklausti liudytojai, tačiau ieškovės ir atsakovo šeimai gyvenant (duomenys neskelbtini) name, sienos buvo nudėvėtos, todėl buvo perdažytos. Šiuos darbus atliko samdyti meistrai, kuriuos prižiūrėjo ieškovė.

6 b pozicija: einamasis remontas pirmame aukšte, dažytos lubos. Šie darbai susiję su ir atlikti kartu su 6 a pozicijos darbais.

6 c pozicija: einamasis remontas pirmame aukšte, šlifuotas ir perlakuotas parketas.

6 d pozicija: einamasis remontas pirmame aukšte, keistos dvi pakopos laiptų ir šlifuoti bei perlakuoti laiptai į antrą aukštą. Darbus atliko meistrai.

6 e pozicija: einamasis remontas pirmame aukšte, keista virtuvės grindų danga. Pasak ieškovės, šiuos darbus jie atliko patys, o medžiagos buvo pirktos iš bendrų sutuoktinių lėšų.

6 d pozicija: einamasis remontas pirmame aukšte, statytas židinys ir dėtas įdėklas į kaminą. Ieškovė paaiškino, jog atliekant visus darbus, susijusius su židinio keitimu daug padėjo atsakovo tėvas R. M.. Jis surado meistrus, rekomendavo asmenį, kuris sugalvojo židinio dizainą, su juo ieškovė važinėjo pirkti medžiagų, tačiau už tiek už židinį bei kitas reikiamas medžiagas, tiek už darbus, pasak ieškovės, sumokėjo atsakovas.

7 a pozicija: einamasis remontas antrame aukšte, keisti šildymo sistemos kai kurie vamzdžiai ir sustatyti termoreguliatoriai ant radiatorių. Ieškovė paaiškino, jog po gipsu dalis vamzdžių buvo keista, t. y., prie kieto vamzdžio buvo prijungtos lanksčios jungtys, visa sistema nebuvo perdaryta. Šiuos darbus atliko santechnikai, darbai atlikti kartu su katilo keitimo darbais

7 b pozicija: einamasis remontas antrame aukšte, šiltintos antro aukšto sienos iš vidaus. Šiems darbams reikalingos medžiagos buvo pirktos šalių prekybos centre „Senukai“, išlikę kvitai yra seni, išblukę, todėl neįskaitomi. Pasak ieškovės, visame antrame aukšte sienos buvo šiltintos, sūnaus ir dukters kambariuose šiuos darbus pradėjo pats atsakovas (buvo sukalti balkeliai, dėjo vatą į tarpus), tačiau darbų nebaigė (t. y., gipsą užkalė samdyti meistrai). .

7 c pozicija: einamasis remontas antrame aukšte, gipso kartonu tvarkytos antro aukšto sienos. Šiuos darbus 2007-2008 metais atliko samdyti meistrai.

7 d pozicija: einamasis remontas antrame aukšte, keisti trys langai ir palangės antrame aukšte. Pasak ieškovės, sienų šiltinimo metu buvo išimti ir pakeisti keli langai, šiltinami angokraščiai. 2008 metais šiuos darbus atliko meistrai.

7 e pozicija: einamasis remontas antrame aukšte, keistos antro aukšto grindys. Ieškovė nurodė, jog 2008 metais buvo keista visa antrojo namo aukšto danga, t. y., dėl dukters alergijos kiliminė danga buvo pakeista į laminatą. Darbus atliko meistras.

7 f pozicija: einamasis remontas antrame aukšte, keistos antro aukšto grindys. Pasak ieškovės, atsakovas pats buvo nurodęs, jog 2008 metais jis pats pirko vatą ir atliko dalį darbų, t. y., gal net pusę palėpės buvo išklojęs, tačiau darbus iki galo baigė atlikti meistrai.

Šalies argumentai

Ieškovė patikslino, jog visi 7 pozicijoje nurodyti darbai buvo pilnai ar iš dalies atlikti meistrų (atsakovas pats buvo pradėjęs gipso kartonu šiltinti tik antro aukšto sienas, tačiau, kaip jau buvo minėta, šių darbų nebaigė). Šalims gyvenant santuokoje už įsigytas medžiagas, atliktus darbus buvo mokama iš abiejų sutuoktinių lėšų, t. y, už esminius, didesnius pirkinius mokėjo atsakovas, o ieškovė mokėjo meistrams smulkias sumas.

8 pozicija: šiltintos garažo lubos. Ieškovė paaiškino, jog garažo grindys bei lubos buvo šaltos, todėl iš vidaus šiltino garažo lubas, klojo vatą ir kalė gipso kartono plokštes. Šiuos darbus atliko tie patys meistrai, kurie šiltino antro aukšto sienas. Už darbus buvo mokama bendromis sutuoktinių lėšomis. Kiek tiksliai kvadratų buvo šiltinta, nežino, reikėtų apskaičiuoti.

9 a pozicija: tvarkytas kiemo gerbūvis, grįstas kiemas trinkelėmis, takeliai. Pasak ieškovės, 1995 metais įsikrausčius į namą, šaligatvio plytelės jau buvo paklotos, papildomų takelių nebuvo daroma, tačiau dalis grindinio, skirto dviem automobiliams įvažiuoti, buvo klojama plytelėmis jau vėliau, t. y., 2000 metais.

9 b pozicija: tvarkytas kiemo gerbūvis, papildoma tvora šuns atitvėrimui. Šiuos darbus atliko meistrai, už darbus buvo apmokėta bendromis lėšomis.

9 c pozicija: tvarkytas kiemo gerbūvis, statyta galinė tvora iš pietų pusės. Pasak ieškovės, 2008 m. rudenį atsakovo tėvas R. M. ieškojo meistrų šiems darbams atlikti, tačiau už medžiagas (medieną) bei Atliktus darbus sumokėjo atsakovas iš bendrų santuokinių lėšų.

9 d pozicija: tvarkytas kiemo gerbūvis, įrengta lietaus kanalizacija, t. y., buvo padarytas (nuvestas) lietaus vandens nutekėjimas toliau nuo namo kampo į įkastą šulinuką. Darbus atliko meistrai. Tiek už medžiagas, tiek už darbus buvo sumokėta atsakovo iš bendrų lėšų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog nurodomi pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu iš santuokos metu įgytų bendrų piniginių lėšų, tačiau didžioji dalis rašytinių įrodymų nebuvo išsaugota (išskyrus židinio, langų užsakymus patvirtinančias sąskaitas faktūras, kurios pateiktos į bylą). Būtent dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į UAB „Skena“, kad specialistai galėtų įvertinti atliktų pagerinimų vertę. Ieškovė nurodė, jog ji negali tiksliai nurodyti medžiagų ar kiekvieno iš atliktų darbų, nurodomų lentelėje (Tomas II, e. b. l. 118), vertės, todėl prašo vadovautis UAB „Skena“ pateiktais duomenimis.

Pasisakydama dėl pareikšto reikalavimo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra priteisti atsakovui, priteisiant iš jo kompensaciją ieškovės naudai, I. M. nurodė, jog šį turtą prašo padalinti būtent tokiu būdu atsižvelgdama į aplinkybę, jog šalių bendravimas yra sunkus, ieškovės santykiai su trečiuoju asmenimi R. M. yra nutrūkę. Tuo atveju, jei teismas turtą padalintų natūra, ateityje tarp šalių kiltų dar vienas ginčas, dar vienas teisminis procesas dėl turto atsidalijimo. Ieškovės žiniomis, šiuo metu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi išimtinai trečiojo asmens šeima, t. y., šiame name faktiškai gyvena trečiasis asmuo su sutuoktine, ar kartu gyvena trečiojo asmens dukros, ieškovei nėra žinoma. Ieškovė šio turto dalimi nesinaudoja. Jai nėra žinoma, ar minėtu turtu naudojasi atsakovas. Ieškovės manymu, atsižvelgiant į namo išplanavimą (vieną virtuvę, pirmame aukšte esančią bendrą erdvę, antrajame aukšte esančius miegamuosius kambarius), nėra techninių galimybių nekilnojamąjį turtą (šalių dalį), esantį (duomenys neskelbtini), padalinti natūra. Būtent dėl šios priežasties ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl kompensacijos, sudarančios ½ dalį turto vertės, priteisimo.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklaustas atsakovas nurodė, jog su pareikštais reikalavimais dėl nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini), padalijimo, kompensacijos ir perviršio už išmokėtas draudimo išmokas priteisimo sutinka, šiuo klausimu tarp šalių nėra ginčo, tačiau su reikalavimais dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijimo, taip pat dėl kompensacijos priteisimo nesutinka. Atsakovas nurodė, jog jis taip pat nesutinka, kad ieškovei būtu priteista kompensacija už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovo, šis turtas šalims turėtų būti padalintas natūra.

Pasisakydamas dėl pagerinimų, atliktų (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens R. M. buvo pilnai įrengtas, su sutvarkytu gerbūviu buvo padovanotas atsakovui. P. V. M., jų su ieškove šeima į šį namą nėra nieko įdėję, jokių lėšų nėra investavę, išskyrus padažymus, kurie šiuo metu yra jau nusidėvėję, atsakovas paaiškino, jog su ieškovės parteikta UAB „Skena“ kategoriškai nesutinka, t. y., nesutinka nei su nurodytų darbų atlikimo datomis, nei su darbų apimtimis. Pasak atsakovo, liudininkė buvo nurodžiusi, jog išdėstytas aplinkybes įrodinės liudytojų parodymais, tačiau liudytojų teisme nebuvo. Atsakovas paaiškino, jog dalį ieškovės nurodomų pagerinimų atliko atsakovo tėvas, trečiasis asmuo byloje R. M., o dalį darbų – pats atsakovas, pvz., palėpės šiltinimą atliko pats atsakovas su sūnumi, taip pat atsakovo rankomis buvo šiltinti stoglangiai. Atsakovas sutiko, jog name buvo keistas katilas, tačiau nesutiko, jog namuose buvo atlikti dažymo darbai, nes viskas namuose jau iki tol buvo nudažyta. Vieną kartą nuo 1995 metų buvo perlakuotas parketas, šveistos lubos, dažymo darbus atliko dažytoja I. T., atsakovas nurodė pats mokėjęs jai dalį pinigų, tačiau kas mokėjo kitą dalį, atsakovui nėra žinoma. Pasak atsakovo, rūsyje ir balkone plytelės nebuvo klijuotos. Dalis pagerininimų buvo atlikta, tačiau atsakovo manymu, šiuo metu jie yra nusidėvėję ir neturi jokios vertės. Be to, pati ieškovė sutinka, kad dalį darbų atliko pats atsakovas. V. M. nurodė, jog 1995 metais atsakovui tėvo padovanotas namas (duomenys neskelbtini), buvo pilnai įrengtas po rekonstrukcijos, namo sienos nudažytos, namas buvo sutvarkytas, o po 1 mėnesio po įsikraustymo tėvas įteikė namo pridavimo aktą. Atsakovas papasakojo, jog tuo metu jie abu su ieškove buvo jauni specialistai, gyvenantys iš algos, kurį laiką nelegaliai dirbo Vokietijoje, tačiau dirbdami tokiu būdu daug lėšų neužsidirbo, kadangi dalį jų išleisdavo maistui, apgyvendinimui, automobilio nuomai, benzinui, įsigijo skalbimo mašiną, vėliau pirko miegamojo baldus, šaldytuvą, vežimėlį vaikams, t. y., po 1995 metų šalys neturėjo jokių finansinių galimybių atlikti name kažkokius darbus. 1998 metais namas buvo padovanotas mamai. Tuo metu atsakovas išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl norėjo atsikratyti turimo turto, be to buvo galvojimų, kad mama pas juos atsikraustys gyventi, nes prižiūrėjo jų vaikus. Tuo metu, kai namas priklausė atsakovo motinai, ji čia praleisdavo dalį laiko, faktiškai gyveno su ieškovės ir atsakovo šeima. Tuo laikotarpiu, kai namas priklausė atsakovo motinai, jame buvo įrengtas židinys (trečiojo asmens R. M. dovana atsakovui gimtadienio proga), kamino įdėklas įdėtas. Kieno pinigais tai buvo apmokėta, atsakovui nežinoma. Taip pat buvo nuvestas lietaus vanduo, pastatyta šuns tvora.

Bylą dalyje nagrinėjant pakartotinai, atsakovas papildomai paaiškino, jog šildymo sistemos vamzdžiai nebuvo keisti nuo 1995 metų, ant dalies radiatorių buvo sustatyti termoreguliatoriai, tačiau name iš viso yra 11 radiatorių, o termoreguliatoriai buvo sudėti tik ant trijų radiatorių (7 a UAB „Skena“ atskaitoje esančios atliktų darbų lentelės pozicija – Tomas II, e. b. l. 118). Atsakovas nesutinka, kad buvo šiltintos iš vidaus visos antro aukšto sienos, t. y., išorinės namo sienos, pagal perimetrą ne visos buvo šiltintos (nešiltinta galinė mūrinė siena, taip pat nešiltintos vidinės namo sienos). Pasak atsakovo, 1995 metais sienos buvo tinkuotos, dažytos tapetuotos ir iki 2008 metų niekas iš esmės nesikeitė. Atsakovas nurodė, kad kai kur buvo suklotas gipsas, buvo tvarkyti, šiltinti angokraščiai ir tik dalis sienos dukters ir sūnaus kambariuose. Paskutinio teismo posėdžio metu ir ieškovė sutiko, jog visgi visos išorinės antrojo aukšto sienos nebuvo šiltintos. Atsakovo nuomone, buvo šiltinta tik viena antrojo aukšto siena bei langų angokraščiai (7 b-c lentelės pozicijos). Atsakovas sutiko jog buvo keisti trys namo langai (7 d lentelės pozicija), antrame aukšte buvusi kiliminė danga keista į laminatą (7 e lentelės pozicija). Atsakovas nurodė pats šiltinęs antrojo aukšto lubas, t. .y, pirkęs vatą bei ją klojęs (7 f lentelės pozicija).

Pasak atsakovo, stoglangiai iš išorės buvo šiltinti anksčiau, tačiau buvo keista izoliacinė medžiaga. Šiuos darbus atliko pats atsakovas, kaimynas neprisidėjo. Šių darbų išlaidas sudarė tik pirktos izoliacinės medžiagos, kurių kaina buvo nedidelė (vertinant šiandieninėmis kainomis, sudarytų apie 11 Eur). Balkonas buvo išklijuotas plytelėmis, jos keistos nebuvo, tačiau atskilus kelioms plytelėms, tos vietos buvo sutvarkytos. Šiuos darbus neatlygintinai atliko atsakovo bičiulio kolega, darbų išlaidas sudarė tik sandarinimo pastos kaina (2 lentelės pozicija). Katilinėje plytelių apie 4 kv. m. suklojo atsakovo tėvas ir tai buvo daroma maždaug tuo pat metu, kai buvo keičiamas katilas (3-4 lentelės pozicijos). Kartu su katilo keitimu buvo įdėtas ir įdėklas į kaminą (5 lentelės pozicija). Atsakovas sutiko, jog buvo dažytos virtuvės sienos, tik nežino dėl darbų apimties (6 a lentelės pozicija), dažytos virtuvės lubos (6 b lentelės pozicija), buvo perlakuotas parketas, tačiau atsakovas abejoja, ar prieš tai jis buvo šlifuotas (6 c lentelės pozicija), buvo keista virtuvės danga, t. y., šalys pačios pirko linoleumą ir jį paklojo virtuvėje (6 e lentelės pozicija). Atsakovas paaiškino, jog jo žiniomis, iki 2009 m. nebuvo pakeista nei viena laiptų pakopa, tačiau dvi laiptų pakopos buvo užglaistytos ir perlakuotos (6 d lentelės pozicija), garaže buvo pakabinta lubų danga, tačiau jos plotas siekė ne daugiau 4,5 kv. m. (8 lentelės pozicija). Atsakovas kategoriškai nesutiko su ieškovės 6 d lentelės punkte nurodomu pagerinimais, susijusiais su židiniu, ir paaiškino, jog židinys buvo padarytas ir padovanotas atsakovui jo 35-ojo gimtadienio proga, todėl šias išlaidas (židinys, darbai, židinio dėklas) padengė atsakovo tėvas R. M., o ne atsakovas. Atsakovas nesutiko dėl ieškovės 9 lentelės punkte nurodomų kiemo gerbūvio tvarkymo darbų ir nurodė, jog visi šie darbai buvo atlikti trečiojo asmens R. M. lėšomis dar iki šalių įsikraustymo, t. y., kiemas trinkelėmis buvo išgrįstas dar iki 2000 m. rugpjūčio dovanojimo sutarties sudarymo, o aplinkybę, kad prieš padovanojant namą atsakovui, jis buvo pilnai įrengtas bei sutvarkytas gerbūvis teismo posėdžio metu patvirtino apklaustas liudytojas A. B.. Šalys šunį turėjo dar iki Dovanojimo sutarties, todėl ir papildoma tvora šuns atitvėrimui buvo įrengta apie 1998 metus, t. y., gerokai anksčiau iki įsikraustymo. Lietaus kanalizacijos namas iki šiol neturi, tačiau apie 1997 metus tėtis su kaimynu įrengė lietaus vandens nutekėjimą (iškasė duobę, įleido žiedus ir atvedė vamzdį nuo lietvamzdžio). Taip pat trečiasis asmuo savo medžiagomis ir darbu kartu su kaimynu pastatė galinę tvorą iš pietų pusės. Tai buvusi dar viena trečiojo asmens dovana atsakovui gimtadienio proga, tad V. M. šių darbų atlikimui jokių finansinių lėšų neskyrė.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, jog visi pagerinimai, ieškovės nurodomu laikotarpiu atlikti (duomenys neskelbtini), buvo finansuojami jo asmeniniais pinigais, t. y., dalį jų skirdavo atsakovo tėvas (padovanojo atsakovui židinį, pastatė tvorą), o likusi dalis buvo skiriama iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio.

Pasisakydamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), šį turtą natūra priteisiant atsakovui, bei įpareigojant sumokti ieškovei ½ turto dalies vertės kompensaciją, atsakovas nurodė, jog su tokiu reikalavimu nesutinka. Pasak atsakovo, šalys santuokoje pragyveno 20 metų, šalių vaikai šiuo metu jau yra pilnamečiai, tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu gyvena atskirus gyvenimus, savarankiškai rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Nepaisant to, jog ieškovė nurodo, kad šalių santykiai yra įtempti, atsakovo vertinimu, šalys tikrai galėtų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyti nekilnojamąjį turtą. Be to, atsakovo finansinės galimybės išmokėti ieškovės prašomą kompensaciją, būtų ribotos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo R. M. nurodė, jog tuo metu, kai jis 1995 metais dovanojo sūnui V. M. gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), namas buvo pilna įrengtas tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės, buvo sutvarkytas gerbūvis, iškloti šaligatviai, suremontuotos tvoros. Po to dovanojo sūnui židinį, kurį įsigijo savo lėšomis. Taip pat iš savų lėšų apmokėjo meistrui jo sumontavimo darbus. Tvoros iš pietų pusės statybos darbai bei tam reikalingos medžiagos taip pat buvo apmokėtos trečiojo asmens lėšomis. Pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo, trečiasis asmuo nurodė, jog šis nekilnojamasis turtas tarp šalių turėtų būti padalintas natūra, kadangi tiek šalys, tiek ir trečiasis asmuo negyvena ir negyvens kartu. Pasak R. M., tai būtų neįmanoma. Trečiasis asmuo nurodė, jog proceso dalyviai fizinio smurto nevartoja, tačiau nesutaria, ypač girdint, kaip ieškovė teisme meluoja. R. M. paaiškino, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)praktiškai neįmanoma padalinti natūra ir jame gyventi kelioms šeimoms, kadangi name yra viena virtuvė, viena vonia antrame aukšte bei vienas tualetas pirmame namo aukšte.

Trečiasis asmuo patvirtino, jog šiuo klausimu sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, jog šis turtas turėtų būti padalintas, priteisiant jį natūra atsakovui bei įpareigojant išmokėti ieškovei kompensaciją. Pasak R. M., jo sūnus V. M. turi turto, todėl išspręs kompensacijos išmokėjimo klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies

Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo padalijimo, kompensacijos priteisimo

Ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimą pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe turtą: gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 55200 Eur; garažą (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2490 Eur; ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1660 Eur; kitus inžinierinius statinius (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 11 Eur; žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 15100 Eur, esančius (duomenys neskelbtini) (bendra turto vertė – 74461 Eur) ir padalinti šį turtą po ½ dalį šalims. Teismui nusprendus netenkinti šio ieškovės reikalavimo, prašo priteisti 6370 Eur piniginę kompensaciją dėl turto pagerinimo. Tokį savo reikalavimą ieškovė grindė aplinkybe, jog santuokos metu, t. y., 2000-2008 metais minimas nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis bei darbu. Bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko. Atsakovas taip pat nurodė, jog jo manymu, ieškovė neturi teisės net į pagerinimų kompensaciją. Tokiu būdu byloje kilo ginčas dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad atsakovas 1998 m. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nusipirko 618 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 14787 Lt (Tomas I, e. b. l. 28-29). 1998 m. (duomenys neskelbtini) sutartimi atsakovas padovanojo savo motinai I. Z. M. 0,0618 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Tomas I, e. b. l. 30-31). 2000 m. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi atsakovo motina I. Z. M. padovanojo savo sūnui, t. y., atsakovui V. M., tą patį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei jame esančius gyvenamąjį namą, kiemo statinius (varteliai), garažą, ūkinį pastatą (Tomas I, e. b. l. 32-33). Duomenų, kad minėtą turtą atsakovo motina padovanojo bendrojon sutuoktinių nuosavybėn, byloje nėra. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, šiai dienai minimas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teisme 2000 m. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (Tomas I, e. b. l. 48-50).

Ieškovė prašo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti tarp šalių po lygiai. Savo reikalavimą grindžia tuo, jog šis turtas buvo pagerintas šalių šeimos bendromis lėšomis, šiame name gyveno ir augo šalių vaikai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą.

Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu, t. y., 2000-2008 metais, iš santuokos metu įgytų bendrų piniginių lėšų. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog didžioji dalis atliktus pagerinimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų nebuvo išsaugota, nustatant pagerinimų apimtis ieškovė prašo vadovautis UAB „Skena“ atliktos namų valdoje (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo ataskaitos duomenimis (Tomas II, e. b. l. 112-137).

CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 5 punktu, byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus ieškovė įrodinėjo šiais rašytiniais įrodymais: UAB „Skena“ atliktos namų valdoje (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo ataskaitos duomenimis (Tomas II, e. b. l. 112-137), 2003 m. liepos 1 d. UAB „Hidruva“ avansinės sąskaitos Nr.V0306/282 (Tomas IV, e.b. l. 64) bei 2008 m. rugsėjo 25 d. V. M. ir UAB „Kauno doleta“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (Tomas III, e. b. l. 31-34). Kartu pažymėtina, jog tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir ne kartą apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas dalį ieškovės nurodomų darbų pripažino. Pažymėtina, jog CPK 187 straipsnis numato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.

Nagrinėjamu atveju, įrodinėdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus ieškovė teismui pateikė UAB „Hidruva“ avansinę sąskaitą 5000 Lt (1448,10 Eur) sumai, išrašytą atsakovui V. M. už pastatomą katilą Galaxy (Tomas IV, e. b. l. 64). Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino aplinkybę, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo keistas dujų katilas. Tarp šalių taip pat nebuvo ginčo, jog atliekant dujų katilo keitimo darbus, kartu buvo įdėtas įdėklas į kaminą, prie kurio jungiasi dujinis katilas. Ieškovė teismui įrodinėjo, jog šie darbai buvo atlikti šalių santuokos metu, t. y., 2003 m. Šią aplinkybę patvirtina teismui UAB „Hidruva“ avansinė sąskaita, išrašyta 2003 m. liepos 1 d. Nepaisant to, jog ieškovė nepateikė teismui pirminių įrodymų apie įdėto įdėklo į kaminą vertę, teismas vadovaudamasis šalių bei trečiojo asmens paaiškinimais apie atliktus dujų katilo keitimo bei įdėklo į kaminą įdėjimo darbus, 2003 m. liepos 1 d. UAB „Hidruva“ avansinės sąskaitos duomenimis, UAB „Skena“ pateiktos lokalinės sąmatos S002, sudarytos 2003 m. sausio 1 d. kainų lygiu (Tomas II, e. b. l. 121), duomenimis, laiko nustatytu, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2003 metais pakeisto dujinio katilo vertė sudarė 1448,10 Eur (5000 Lt), o dujinio kuro katilo ir įdėklo montavimo darbų vertė sudarė 21,15 Eur + 21 proc. PVM. =25,59 Eur.

Ieškovė taip pat įrodinėjo, jog 2008 metais name buvo pakeisti trys langai ir palangės antrame aukšte, bei įrodinėdama šiuos darbus pateikė teismui 2008 m. rugsėjo 25 d. V. M. ir UAB „Kauno doleta“ sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (Tomas III, e. b. l. 31-34). Byloje atsakovui pripažinus aplinkybę, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo keisti trys langai bei palangės antrame aukšte, taip pat langų keitimo faktą bylos nagrinėjimo metu patvirtinus ir trečiajam asmeniui R. M., įvertinus šiuo klausimu byloje surinktus rašytinius įrodymus, t. y., 2008 m. rugsėjo 25 d. V. M. ir UAB „Kauno doleta“ sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl trijų vienetų langų įsigijimo, montavimo ir pristatymo, teismas pripažįsta įrodytu, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), langų keitimo kaina sudarė 2189,53 Eur (7560,00 Lt).

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, jog už aukščiau aptartus darbus bei medžiagas buvo apmokėta sutuoktinių santuokos metu įgytomis piniginėmis lėšomis. Pasisakydamas šiuo klausimu, atsakovas nurodė, jog dalis ieškovės nurodomų pagerinimo darbų buvo apmokėta atsakovo tėvo (šie darbai į tą kategoriją nepatenka) bei likusioji dalis – iš atsakovo asmeninių pajamų, t. y., jo gaunamo darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog santuokos metu kiekvieno iš sutuoktinių pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos, pripažįstamos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas laiko byloje nustatytu, jog atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), santuokos metu 3663,22 Eur suma (1448,10 Eur + 25,59 Eur + 2189,53 Eur) buvo pagerintas iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų.

Pažymėtina, jog į atliktų pagerinimo darbų sąrašą ieškovė įtraukė dalį darbų, atliktų 2000 metais. Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog stoglangiai iš išorės buvo šiltinti 2000 metų pavasarį, t. y., dar iki 2000 m. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties, kurios pagrindu nekilnojamasis turtas perėjo V. M. asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė nurodė, jog 2000 metais buvo pastatytas židinys ir įdėtas įdėklas į kaminą, tvarkytas kiemo gerbūvis, t. y., grįstas kiemas trinkelėmis, takeliai, pastatyta šuns tvora atitvėrimui bei įrengta lietaus kanalizacija, tačiau jokių šiuos atliktus darbus patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas su šiais, ieškovės minimais 2000 metais atliktais darbais nesutiko ir juos ginčijo nurodydamas, jog stoglangiai iš išorės buvo šiltinami paties atsakovo ir tai buvo padaryta dar iki 2000 m. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo, kiemo gerbūvio darbai, t. y., kiemas buvo grįstas trinkelėmis, suformuoti šaligatviai taip pat iki dovanojimo sutarties sudarymo, be to, bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė nurodė, jog į šiuos darbus šaligatvio plytelių klojimas nepatenka, nes 2000 metais šaligatvių takeliai nebuvo grindžiami, kadangi jie jau buvo pakloti anksčiau, tačiau į atliktų darbų sąrašą takelių klojimas trinkelėmis visgi yra įtrauktas. Lietaus kanalizacija name, atsakovo žiniomis, niekada nebuvo įrengta, o šulinys, į kurį galėtų nutekėti lietaus vanduo buvo įrengtas 1997 metais. Kadangi šalys iki įsikraustymo į namus (duomenys neskelbtini), turėjo šunį, papildoma tvora jo atitvėrimui taip pat buvo pastatyta gerokai anksčiau, nei nurodo ieškovė. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė, jog name pastatytas židinys bei įdėtas įdėklas į kaminą buvo išimtinai atsakovo tėvo, trečiojo asmens lėšomis ir tai buvo R. M. dovana atsakovui jo gimtadienio proga. Šias aplinkybes bylos patvirtino teisme apklaustas trečiasis asmuo R. M.. Be to, atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovo gimtadienis yra (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad židinio įrengimo darbai buvo atlikti dar iki 2000 m. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties, kurios pagrindu nekilnojamasis turtas perėjo V. M. asmeninėn nuosavybėn, sudarymo.

Ieškovei nepateikus į bylą papildomų įrodymų, patvirtinančių minėtų darbų atlikimą ieškovės nurodomu laikotarpiu, teismui sutinkant su atsakovo išdėstytais motyvais, aplinkybės, susiję su ieškovės nurodomais 2000 metais atliktais namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbais (stoglangių šiltinimu, židinio įrengimu, kiemo gerbūvio sutvarkymu) atmestinos kaip neįrodytos. Kartu pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ir ieškovės atstovas, pasisakydamas dėl ieškovės nurodytų 2000 metai atliktų pagerinimo darbų (Tomas II, e. b. l. 118), nurodė, jog negalint nei patvirtinti, nei paneigti, jog šie darbai, kurių vertė lokalinės sąmatos, sudarytos 2003 m. sausio 1 d. kainomis, duomenimis, yra 1668,86 Eur (Tomas II, e. b. l. 121-122), buvo padaryti iki 2000 metų rugpjūčio 10 d. dovanojimo sutarties sudarymo, šie darbai neturėtų būti įtraukiami į atliktus pagerinimus.

Ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių, trečiojo asmens bei liudytojų parodymų, nustatyta, jog nepaisant to, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių kitų (išskyrus jau aptartus aukščiau) rašytinių įrodymų, t. y., pirminių dokumentų (sudarytų sutarčių, sąskaitų faktūrų, perdavimo aktų, mokėjimų kvitų ir pan.), susijusių su name, (duomenys neskelbtini), atliktais pagerinimais. Kaip matyti iš į bylą šalių pateiktų procesinių dokumentų bei šalių duotų paaiškinimų, atsakovas dalį ieškovės nurodytų atliktų darbų pripažino ir jų neginčijo. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog buvo atlikti šie namo, (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbai: perlakuotas parketas (6 c pozicija), keista virtuvės grindų danga, t. y., paklotas linoleumas (6 e lentelės pozicija), sustatyti 3 termoreguliatoriai ant radiatorių (7 a lentelės pozicija), keistos antro aukšto grindys (7 e pozicija), Atsakovui pripažinus šių pagerinimų atlikimą, tačiau byloje nesant rašytinių įrodymų apie tikslią atliktų darbų vertę, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog šiuo atveju yra sprendžiamas iš šeimos teisinių santykių kilęs turtinis ginčas, ir paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines)), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri, atliktų pagerinimo darbų vertę nustato vadovaujantis byloje esančių Lokalinių sąmatų, sudarytų 2003 m. sausio 1 d. ir 2008 m. kovo mėn. kainų lygiu ir sudaro: parketinių grindų šlifavimas ir lakavimas – 120,71 Eur, linoleumo pakeitimas virtuvėje – 166,30 Eur, 3 vnt. radiatorių termostatinių vožtuvų montavimas, kai vožtuvai rankinio valdymo – reguliavimo – 36,57 Eur (60,97 Eur/5 vnt x 3 vnt.) (Tomas II, e. b. l. 121), keistos antro aukšto grindys – 1741,55 Eur (Tomas II, e. b. l. 122-123), iš viso 2065,13 Eur + 21 proc. PVM =2500,80 Eur. Tokiu atveju, teismas byloje laiko nustatytu ir įrodytu, jog bendra 2003-2008 m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimų vertė yra 6164,02 Eur (3663,22 Eur + 2500,80 Eur).

Kitus ieškovės nurodytus namo pagerinimo darbus (keistos plytelės balkone, klotos plytelės rūsyje, einamasis remontas pirmame namo aukšte pakeisto dvi laiptų pakopos, keisti kai kurie šildymo sistemos vamzdžiai, šiltintos ir gipso kartonu tvarkytos antro aukšto sienos iš vidaus ir kt.) ieškovė grindžia savo paaiškinimais ir UAB „Skena“ atliktos namų valdoje (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo ataskaitos duomenimis (Tomas II, e. b. l. 112-137). Kaip jau buvo nurodyta, dėl šių darbų atlikimo ar jų apimties tarp šalių yra kilęs ginčas. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas dalies darbų atlikimo faktą pripažino, tačiau ginčijo jų apimtis. Šių darbų vertei esant nurodytai tik ieškovės nekilnojamojo turto vertintojui pateiktoje lentelėje (Tomas II, e. b. l. 118), byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių šių darbų mastą, kainą, teismas sprendžia, jog vadovautis vien ieškovės nurodomomis šių darbų vertėmis, nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovei neįrodžius, jog buvo atlikti darbai, sąlygoję atliktų pagerinimų pripažinimo kapitaliniu remontu, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju buvo atlikti paprastieji remonto darbai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nustatytų darbų apimtis, ieškovės reikalavimas nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti šalims natūra po ½ dalį. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu susiformavusia teismų praktika, atsakovei priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių panaudotų lėšų ir statybinių medžiagų vertę. Preziumuojama, jog sutuoktinių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina kompensacija už atliktus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus, sudaranti 3082,01 Eur (6164,02 Eur x ½).

Dėl ½ dalies nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo būdo

Ieškovė byloje reiškė reikalavimą priteisti atsakovui natūra nekilnojamąjį turtą, t. y., ½ dalį žemės sklypo (vidutinė rinkos vertė – 23100 Eur), ½ dalį gyvenamojo namo (vidutinė rinkos vertė – 38500 Eur), ½ dalį šiltnamio (vidutinė rinkos vertė – 370 Eur), esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti piniginę kompensaciją – 30985 Eur už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo V. M. asmenine nuosavybe.

Trečiasis asmuo R. M. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė: 1) pripažinti apsimestine nuo jos sudarymo momento 1998 m. (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsigijo ½ dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (½ dalį gyvenamojo namo, šiltnamio, žemės sklypo) ir perkelti pirkėjo teises trečiajam asmeniui; 2) pripažinti apsimestine nuo jos sudarymo momento 2001 m. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsigijo 130 kv. m. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir perkelti pirkėjo teises trečiajam asmeniui.

Bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai trečiojo asmens R. M. pareikštus savarankiškus reikalavimus atmetė, tačiau apeliacinės instancijos teismas bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, siekiant nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes, dėl kurių galima parinkti teisingą turto padalijimo būdą.

Tiek 2018 m. gegužės 22 d. vykusio, tiek ir vėlesnio bylos nagrinėjimo teisme metu proceso šalys, laikydamosi pozicijos, jog turtas, t. y., ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, ½ dalis pastato – šiltnamio bei ½ žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, reiškė priešingus reikalavimus dėl šio turto padalijimo.

Ieškovė bei jos atstovas, pasisakydami dėl šioje dalyje pareikšto reikalavimo, prašė šį turtą padalyti natūra priteisiant atsakovui bei įpareigojant jį išmokėti ieškovei 30985 Eur kompensaciją. Tokią ieškovės poziciją atstovas grindė objektyviais (pernelyg mažos priklausančios dalies) ir subjektyviais (bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti, galimų naujų ginčų programavimas) kriterijais, sąlygojančiais nepriimtinumą ir negalimumą ginčo turtą dalinti natūra.

Atsakovas bei jo atstovė, teismui pripažinus nekilnojamąjį turtą, t. y., ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, prašė šį turtą padalyti šalims, priteisiant natūra po ½ dalį kiekvienai iš šalių ir nurodė, jog toks turto padalijimo būdas yra įmanomas tiek dėl objektyvių kriterijų (pakankamo nekilnojamųjų statinių bei žemės sklypo ploto, galimybių išmokėti ieškovės prašomo dydžio kompensaciją neturėjimo), tiek ir dėl subjektyvių kriterijų (pakankamai normalių šalių tarpusavio santykių).

Trečiasis asmuo, pasisakydamas šiuo klausimu, nurodė, jog šiuo metu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojasi jo šeima. Trečiojo asmens vertinimu, atsižvelgiant į proceso dalyvių tarpusavio nesutarimus, nekilnojamojo turto, t. y., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išplanavimą, kuris savo esme yra skirtas gyventi vienai šeimai, ir objektyviai nesant jokių galimybių šį turtą padalinti trims savininkas (namas turi tik vieną virtuvę, vieną vonios kambarį bei dar vien tualetą), be to, skaičiuojant vienam savininkui tenkančio ne bendrojo, o naudingojo ploto dydį, šis sudarytų tik apie 30 kv. m., taip pat atsižvelgiant į atsakovo V. M. turtinę padėtį, jog atsakovas turi turto ir išspręs kompensacijos mokėjimo problemą, prašė šį turtą padalinti tokiu būdu: natūra priteisiant atsakovui V. M. ir įpareigojant jį išmokėti ieškovei kompensaciją.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, jog nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti padalijamas natūra, priteisiant šalims po jo dalį arba priteisiant turtą vienai šaliai, o kitai - kompensaciją už jai priklausančią turto dalį. Santuokos nutraukimo bylose paprastai pirmenybė yra teikiama sutuoktinių bendro turto padalijimui natūra, tačiau kartu pažymėtina, jog nustatytas prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai taip pat gali būti taikomi, esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2008 m. sausio 28 d., civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d., civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d., civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Kartu pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovės bei trečiojo asmens pozicija dėl nekilnojamojo ½ turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies priteisimo atsakovui natūra išmokant ieškovei ½ turto dalies kompensaciją.

Byloje nustatyta, jog atsakovas 1998 m. (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (Tomas I, e. b. l. 36-38), o 2001 m. spalio 24 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu - ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Tomas I, e. b. l. 45-47). Bylą išnagrinėjus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo, buvo nustatyta, jog šis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, todėl nutraukus šalių santuoką spręstinas šio turto padalijimo klausimas.

Nagrinėjamu atveju dalintiną turtą sudaro ½ dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 313,11 kv. m., naudingas plotas 188,69 kv. m., ½ dalis šiltnamio, kurio bendras plotas 31 kv. m. ir ½ dalis žemės sklypo. Tuo atveju, jei būtų taikytas atidalijimas natūra, šalims tektų pakankamai mažos (t. y., po ¼) turto dalys, kas sudarytų po 47,17 kv. m. naudingo namo ploto kiekvienai iš šalių. Teismo vertinimu, tarp šalių išlikus priešiškiems santykiams, galimybės taikiai susitarti dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos būtų ribotos. Be to, šalių nesutarimai ateityje galėtų programuoti dar vieną teisminį ginčą, siekiant turtą atsidalinti bei nustatyti naudojimosi juo tvarką. Todėl siekiant kompleksiškai išspręsti visus klausimus, susijusius ne minėto nekilnojamojo turto padalijimu, teismas nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), padalija tokiu būdu – šį turtą natūra priteisia atsakovui, įpareigodamas jį išmokėti ieškovei ½ turto vertės kompensaciją.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu yra 74461 Eur, taip pat jam asmeninės nuosavybės teise atitenka nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jam priskaičiuotas darbo užmokestis 2019 metais per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 2000 Eur. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovas yra finansiškai pajėgus išmokėti ieškovei nustatymo dydžio kompensaciją.

Dėl 300/1211 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei

Ieškovė prašo teismo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise 300/1211 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas jau šalims sudarius santuoką (Tomas I, e. b. l. 72-74). Atsakovas tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose, priešieškinyje), tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė sutinkantis, kad šis nekilnojamasis turtas būtų priteistas ieškovei, kadangi buvo įgytas už ieškovės investicinius čekius. Byloje tarp šalių nesant ginčo, teismas daro išvadą, kad 300/1211 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteistina ieškovei.

Dėl kompensacijos ir perviršio už išmokėtas draudimo išmokas priteisimo

Patikslintu ieškiniu ieškovė I. M. pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo kompensaciją už ERGO draudimas išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2010 m. spalio mėnesio, priteisiant ½ dalį šių išmokų, t. y., 6121,20 Eur ir 324 Eur perviršio. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, jog šalims dėl šio reikalavimo pavyko susitarti, todėl ieškovė reiškia reikalavimą dėl kompensacijos už ERGO draudimas išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2009 m. sausio 1 d., priteisimo, ieškovės naudai priteisiant iš atsakovo V. M. ½ dalį šių išmokų, t. y., 5001,65 Eur. Ieškovės atstovas likusioje dalyje (dėl 1119,55 Eur (6121,20 Eur - 5001,65 Eur.) kompensacijos ir 324 Eur perviršio) pareikšto reikalavimo atsisakė, patvirtindamas, jog dalies tokio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovės atstovui atsisakymo nuo ieškininio reikalavimo dalies pasekmės yra žinomos, taip pat įvertinus tai, jog toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, teismas ieškovės atstovo atsisakymą nuo ieškininio reikalavimo dalies, t. y., kompensacijos už ERGO draudimas išmokėtas draudimo išmokas dalyje dėl 1119,55 Eur (6121,20 Eur - 5001,65 Eur.) ir 324 Eur perviršio priteisimo priima ir bylą šioje dalyje nutraukia. Teismas išaiškina, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog šalių santuokos metu, t. y., 1998 m. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2009 m. sausio 1 d. sukauptą kapitalą sudarė garantuotai išperkamoji 10003,31 Eur suma ir 589,64 Eur perviršis (Tomas I, e. b. l. 20, 138-139). 2013 m. balandžio 11 draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutarčiai pasibaigus, įmonė ERGO L. I. SE išmokėjo atsakovui 58108,47 Lt pajamų (Tomas I, e. b. l. 163). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog sutinka su ieškovės reikalavimu dėl 5001,65 Eur kompensacijos už ERGO draudimas išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2009 m. sausio 1 d., priteisimo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei nesant tarp šalių ginčo šiuo klausimu, teismas ieškovės I. M. reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovo V. M. ieškovės naudai 5001,65 Eur kompensaciją už ERGO draudimo išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2009 m. sausio 1 d., t. y., šalių gyvenimo skyrium pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 294 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3082,01 Eur (trijų tūkstančių aštuoniasdešimt dviejų eurų 01 euro cento) kompensaciją už atliktus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus.

Padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y., ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); ½ dalį šiltnamio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), šį turtą tokiu būdu:

- atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); ½ dalį šiltnamio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

- ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 30985 Eur (trisdešimties tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) kompensaciją už atsakovui natūra priteistą santuokos metu įgytą turtą: ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); ½ dalį šiltnamio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

Priteisti ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 300/1211 dalį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5001,65 Eur (penkių tūkstančių vieno euro 65 euro centų) kompensaciją už ERGO draudimo išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2009 m. sausio 1 d.

Civilinę bylą Nr. e2-469-869/2019 dalyje dėl ieškovės atsisakyto reikalavimo dėl 1119,55 Eur kompensacijos už ERGO draudimo išmokėtas draudimo išmokas ir 324 Eur perviršio priteisimo nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Jocienė