- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-547-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13427-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas (pran.), Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- V. T., M. T., S. T., L. T., E. T.
- Ieškovas
- UAB „VanTra“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų V. T. ir M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „VanTra“ ieškinį atsakovams V. T., M. T., S. T., L. T., E. T. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas prašė iškeldinti atsakovus iš buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, taip pat iš 1/275 dalies automobilių stovėjimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2015-02-17 įvykusiose varžytynėse Nr. 63874 ieškovas nusipirko atsakovams nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), 1/2758 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 2015-03-10 Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0240/14/02908 ir šio akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovo nuosavybės teisė į nusipirktą varžytynėse turtą. Apie buto ir automobilių stovėjimo aikštelės pardavimą iš varžytynių atsakovai informuoti antstolio 2015-03-10 raštu. Ieškovo teigimu, 2015-03-21 atsakovė V. T. buvo atvykusi pas ieškovą pokalbio, kurio metu pareiškė, kad turi mažamečių vaikų ir iš buto išsikels tik teismo sprendimu. Ieškovas 2015-04-08 gavo atsakovų raštą, kuriame jie prašė skirti bent šešių mėnesių terminą naujam būstui susirasti. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovų prašymu, 2015-04-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovų iškeldinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovai V. T. ir M. T. nurodė, kad neginčija pareigos išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto, tačiau, siekdami užtikrinti trijų mažamečių vaikų palankias gyvenimo ir ugdymo sąlygas, atsižvelgdami į šeimos turtinę padėtį, prašo skirti protingą terminą naujam būstui išsinuomoti. Atsiliepime pažymėta, kad atsakovė, 2015-04-08 atsakydama į ieškovo 2015-03-19 raštą, nurodė, jog dėl sunkios finansinės padėties atsakovai, turintys tris mažamečius vaikus, negali ieškovo nustatytu terminu išsikelti, tačiau intensyviai ieško gyvenimui tinkamo būsto. Dėl to atsakovai prašė, kad ieškovas skirtų ilgesnį terminą išsikraustyti. Pasak atsakovų, jų priverstinis iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų būtų gerokai per griežta, neadekvati teisinio poveikio priemonė, galinti turėti neigiamų socialinių ir psichologinių pasekmių nepilnamečiams vaikams, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (b. l. 14-16).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-06-17 išvadoje Nr. A104-2134/15 (2.13.2.6-AD15) nurodė, kad skyrius neturi duomenų apie trijų nepilnamečių vaikų tėvų V. T. ir M. T. netinkamai įgyvendinamą tėvų valdžią; į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, ar į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą šeima neįrašyta. Išvadoje pažymėta, kad būtent tėvams tenka didžiausia atsakomybė už tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams sudarymą, tarp jų – ir teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimą (CK 3.163 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11 straipsniai). Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaikio tėvai, o valstybės ir savivaldybės institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (b. l. 38-39).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nusprendė ieškinį patenkinti. Teismas konstatavo, jog 2015-03-10 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0240/14/02908 pagrindu ieškovas yra teisėtas buto (duomenys neskelbtini), ir 1/275 dalies automobilių stovėjimo aikštelės savininkas; atsakovai po įvykusių turto pardavimo varžytinių savo noru neišsikėlę iš ieškovo nusipirkto turto, pažeidžia ieškovo teisę naudotis įsigytu turtu. Pažymėtina, kad atsakovai naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo, nesudarę su turto savininku nuomos, panaudos ar kitokios civilinės sutarties. Teismas sprendė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu (duomenys neskelbtini), atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdami ieškovo, kaip šio turto savininko, teises (CK 4.37 straipsnis), todėl ieškovas teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovus teismo tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai V. T. ir M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Jų nuomone teismas priimdamas sprendimą byloje nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, visapusiškai neįvertino tokių aplinkybių, kaip sunki Apeliantų finansinė padėtis bei Apeliantų auginamų vaikų amžius. Teismo sprendimas dėl priverstinio Apeliantų iškeldinimo nagrinėjamu atveju yra neadekvatus ir neproporcingas.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, jog jam priklausantis ginčo Butas nėra socialinis būstas. Vaiko teisių gynybos principas negali lemti tėvu piktnaudžiavimo šiuo principu, pažeidžiant būsto savininko teises. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog Apeliantai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, patys pripažino, jog turi galimybę laikinai apsistoti pas tėvus ir tokiu būdu užtikrinti nepilnamečiams vaikams teise turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą, konstatavo faktą, jog Apeliantų iškeldinimas iš Ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto nepažeis prioritetinio vaiko teisių apsaugos principo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jis nuo 2015-03-10 yra teisėtas buto (duomenys neskelbtini), ir 1/275 dalies automobilių stovėjimo aikštelės savininkas, prašo iškeldinti atsakovus iš jam priklausančio turto. Atsakovai nesutiko išsikelti iš ginčo buto, remdamiesi tuo, kad jie turi tris mažamečius vaikus ir dėl sunkios turtinės padėties negali greitai susirasti kito gyvenamojo būsto.
Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra įrodytos abi aplinkybės: 2015-03-10 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0240/14/02908 pagrindu ieškovas yra teisėtas buto (duomenys neskelbtini), ir 1/275 dalies automobilių stovėjimo aikštelės savininkas; atsakovai po įvykusių turto pardavimo varžytinių savo noru neišsikėlę iš ieškovo nusipirkto turto, pažeidžia ieškovo teisę naudotis įsigytu turtu. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu (duomenys neskelbtini), atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdami ieškovo, kaip šio turto savininko, teises (CK 4.37 straipsnis), todėl ieškovas teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovus teismo tvarka. Be to, šioje byloje pateiktoje vaikų teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodyta, kad būtent tėvams tenka didžiausia atsakomybė už tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas, tarp jų – ir teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimą (CK 3.163 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11 straipsniai). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, teismo proceso metu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad per penkis mėnesius ėmėsi realių veiksmų, siekdami užtikrinti savo vaikų teisę į būstą. Vaiko teisių tarnybos atstovui atsakovė V. T. buvo nurodžiusi, jog po iškeldinimo šeima nuomosis kitą butą arba laikinai apsigyvens pas tėvus; bet kokiu atveju vaikais pasirūpins patys (b. l. 41). Tokiu atveju, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovams neįrodžius realių pastangų surasti kitą gyvenamąjį būstą, jų mažamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti ieškovo teisės nekliudomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.