Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuotais asmenimis byloje esant S. M., K. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas grindžiamas tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. 15.53 val. Skyrius iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), rasta neblaivi S. M., kuriai nustatytas 2,67 girtumas, su ja yra mažametė R. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Reaguodamos į gautą policijos pranešimą Skyriaus vyriausiosios specialistės tą pačią dieną vyko į šeimą, atvykus namuose rasta neblaivi S. M. su savo mažamete dukra R. P. Mažametės R. tėvas K. P. atvykus policijos pareigūnams pasislėpė, tačiau iš telefoninio pokalbio buvo galima suprasti, kad vyras buvo neblaivus (tėvas kalbėjo nerišliai ir neaiškiai; S. M. taip pat teigė, jog K. P. vartojo alkoholį).

Skyriaus specialistės, atsižvelgdamos į tai, jog S. M. ir K. P. abu neblaivūs, todėl negali tinkamai pasirūpinti savo mažamete dukra R., dėl ko kilo aiški ir pagrįsta grėsmė vaiko saugumui, sveikatai, nebuvo užtikrinamos būtinos sąlygos vaiko priežiūrai, o artimų žmonių ar giminaičių, kurie galėtų laikinai pasirūpinti dukterimi, neturėjo, priėmė sprendimą paimti R. P. iš jai nesaugios aplinkos ir taip apginti mažametės mergaitės teises, užtikrinti saugią aplinką ir teisėtus jos interesus. Mergaitė laikinai apgyvendinta D. J. šeimynoje, adresu (duomenys neskelbtini).

S. M. ir K. P. šeima nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2013 m. liepos 24 d. buvo socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje. Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-466-876/2013 S. M. ir K. P. neterminuotai apribota tėvų valdžia jų vaikų J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Šeimoje buvę neigiamų patirčių, tėvai yra teisti, atlikę bausmę įkalinimo įstaigoje – abu tėvai neseniai grįžę iš įkalinimo įstaigos, todėl gimus (duomenys neskelbtini) R. P., nuo 2018 m. gruodžio 3 d., šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas.

Skyriaus atstovėms 2019 m. balandžio 18 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. kilo įtarimų, kad sugyventiniai galimai vartojo alkoholį, nagrinėjamu atveju 2019 m. rugpjūčio 16 d. socialinei darbuotojai iš pokalbio telefonu kilus įtarimų, jog S. M. galimai neblaivi, šis faktas pasitvirtino – S. M. nustatytas 2,67 promilių girtumas, namuose kartu su ja buvo mažametė R. P., galimai neblaivus sugyventinis K. P. iš namų buvo pasišalinęs.

2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo vertintas grėsmės vaikui lygis. Įvertinus visus rizikos veiksnius nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis.

2019 m. rugpjūčio 19 d. Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis S. M. nedirba, nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. augina vaiką iki trejų metų; K. P. nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 31 d. buvo įgijęs verslo liudijimą, nuo 2018 m. gruodžio 13 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Socialinės paramos informacinės sistemos duomenų bazės išrašo duomenimis S. M. nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. paskirta socialinė pašalpa po 122 Eur; nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. išmoka už vaiką po 20,14 Eur; nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2039 m. lapkričio 25 d. išmoka už vaiką po 50,16 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo (42 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VTAPĮ 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

Iš 2019 m. rugpjūčio 16 d. Skyriaus darbuotojų tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. P. bei Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog dėl tėvų girtavimo, vaiko nepriežiūros ir namuose kylančių grėsmių mažametė R. P. iš šeimos buvo paimta ir laikinai apgyvendinta D. J. šeimynoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikinai priežiūrai.

2018 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-221, patvirtintu Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašas) 2.2 punkte numatyta, jog vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą – valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos vykdoma vaiko teisių apsaugos priemonė, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką – R. P., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvų pagal įstatymą S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini), nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį.

Vadovaujantis VTAPĮ 38 straipsniu, grėsmės vaikui lygiai yra du: pirmojo ir antrojo lygio grėsmės. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.

Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos Aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytos aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės vaikui lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje.

Į bylą Skyriaus pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 20 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, jog mažametė R. P. gyvena su įstatyminiais atstovais – motina S. M. ir tėvu K. P. adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju motinai 2019 m. rugpjūčio 16 d. nustatytas 2,67 promilių girtumas, be to, kūdikis jau keletą dienų buvo su neblaiviais tėvais (iš 2019 m. rugpjūčio 19 d. K. P. pateikto rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad kartu su S. M. jie alkoholį vartojo nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d.), kurie kėlė grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei. Tėvams girtaujant kyla didelė tikimybė nugulti kūdikį arba išmesti jį iš rankų.

2019 m. rugpjūčio 16 d. apsilankymo metu nustatyta, jog mergaitė sveika, mergaitė buvo aprengta švariais rūbeliais, motina sudėjo vaiko daiktus; maisto šaldytuve mažai, namuose buvo pakankamai tvarkinga ir švaru, šeima gyvena skurdžiai, be patogumų, sodybos aplinka nesutvarkyta, drėgnuoju metų laiku gali kilti sunkumų dėl privažiavimo. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje konstatuota, jog S. M. ir K. P. stokoja socialinių, tėvystės ir finansinio raštingumo įgūdžių, abu neseniai grįžę iš įkalinimo įstaigų; nuo 2018 m. gruodžio 3 d. vykdomas atvejo vadybos su šeima procesas, pagalbos plane planuota ir teikta pagalba šeimai nepadėjo, dėl ko kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.

R. P. įstatyminiai atstovai su specialistais bendradarbiauja, tačiau 2019 m. birželio 20 d. grėsmės vaikui lygio vertinimo metu motina nekontroliavo savo elgesio – S. M. buvo sunku susivaldyti, garsiai raudojo, kaltino save, nesiklausė, kas jai sakoma, žadėjo pasikarti. Motina pripažino, kad turi priklausomybę alkoholiui, kad pati jau nebesugeba sustoti vartoti alkoholį.

Dėl mažo amžiaus mergaitė negalėjo išreikšti nuomonės, ar nori būti paimta iš motinos ir tėvo.

Taip pat byloje pateiktas policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas, iš kurio matyti, jog pranešėja – socialinė darbuotoja 2019 m. rugpjūčio 16 d. 15.28 val. telefonu pranešė apie įtarimus, kad socialinės rizikos šeimoje neblaivi motina neprižiūri kūdikio; 2019 m. rugpjūčio 16 d. 15.52 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose rasta S. M., kuriai alkotesteriu „Alcotest 7510, Nr. ARJK-0120“ nustatytas 2,67 promilės girtumas, namuose kartu buvo R. P.; sugyventinis K. P. iš namų buvo pasišalinęs; iškviestos Skyriaus darbuotojos.

Iš biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) „Šakių socialinių paslaugų centras“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateiktos informacijos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. M. ir K. P. šeimos nustatyta, kad nuo 2018 m. gruodžio 3 d. šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas. 2018 m. gruodžio 3 d. vyko pirmasis šeimos atvejo vadybos posėdis – sudarytas pagalbos planas, kuriame numatytos šeimai teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugą, tėvai įpareigoti bendradarbiauti su gydymo įstaiga, gerinti šeimos materialinę padėtį, užtikrinti dukros R. tinkamą priežiūrą, sudaryti saugias sąlygas vaikui augti šeimoje; 2019 m. vasario 6 d. – antras šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu pagalbos planas buvo papildytas įpareigojimais siekti gyvenamosios aplinkos gerinimo, finansinio šeimos raštingumo ugdymo.

Nustačius, kad 2019 m. balandžio 18 d. S. M. su sugyventiniu K. P. galimai vartojo alkoholį, dėl itin didelės atkryčio tikimybės moteris išreiškė norą išvykti iš savo artimos aplinkos ir apsigyventi institucijoje, kurioje gautų kompleksinę pagalbą. Siekiant išvengti mažametės dukros atskyrimo nuo motinos, S. M. su dukra buvo laikinai apgyvendinta mišrių socialinių paslaugų centre (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. birželio 25 d. S. M. su dukra R. gyveno (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).

2019 m. birželio 25 d. Šakių socialinių paslaugų centre vyko šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu S. M. ir K. P. išreiškė norą gyventi kartu, jie buvo motyvuoti keisti gyvenimo būdą, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti S. M. apgyvendinimo paslaugą (duomenys neskelbtini). Šeimai papildytas pagalbos planas įpareigojimu siekti S. M. ir K. P. blaivumo, gerinti šeimos gyvenamąją aplinką. Lankantis šeimos namuose S. M. ir K. P. nuolat buvo konsultuojami dėl blaivumo palaikymo. Tačiau apsilankymų šeimoje 2019 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. metu Skyriaus atstovėms kilo įtarimas, kad sugyventiniai galimai vartojo alkoholį; gyvenamoji aplinka lankymųsi metu buvo švari, tvarkinga, mergaitė prižiūrėta. 2019 m. rugpjūčio 16 d. Skyriaus darbuotoja su S. M. bendravo telefonu, pokalbio metu jai kilo įtarimas, kad moteris yra galimai neblaivi – Skyriaus darbuotojai nuvykus į šeimos namus S. M. ir K. P. rasti galimai neblaivūs (šalia lovos buvo padėtas alaus butelis, S. M. buvo agresyviai nusiteikusi, siūlomos pagalbos nepriėmė).

Teismas nustatė, kad S. M. ir K. P. šeima iki nagrinėjamo atvejo, būtent dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2013 m. liepos 24 d. buvo socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-876/2013 S. M. ir K. P. pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose, už tai, kad veikdami netiesiogine tyčia sutrikdė dviejų mažamečių šeimos narių – savo vaikų dukros J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), sveikatą. Byloje nustatyta, kad nuteistieji, stokodami socialinių įgūdžių ir turėdami priklausomybę nuo alkoholio, augino du mažamečius vaikus, kuriais negalėjo tinkamai pasirūpinti, pilnavertiškai ir laiku juos maitinti, tinkamai rūpintis vaikų higiena, priežiūra, ugdymu, dėl ko vaikams išsivystė išsekimas, raidos sutrikimai, vaikams buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. S. M. ir K. P. paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, bausmių vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis priklausomybės ligas bei teikti nukentėjusiesiems pagalbą.

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-466-876/2013 neterminuotai apribotos S. M. motinos valdžia ir K. P. tėvo valdžia nepilnamečių jų vaikų J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nuteistieji S. M. ir K. P. nesugebėjo laikytis, todėl buvo pasiųsti realiai atlikti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-876/2013 paskirtas 3 metų laisvės atėmimo bausmes. Atlikus bausmę 2016 m. gruodžio 30 d. S. M. paleista iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų; atlikęs bausmę 2016 m. gruodžio 30 d. K. P. paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Šiuo metu S. M. ir K. P. teistumai neišnykę ir nepanaikinti.

2019 m. rugpjūčio 20 d. administracinių nusižengimų registro duomenimis S. M. administracine tvarka nėra bausta; K. P. baustas 2012 m. vasario 21 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 177² straipsnio 1 dalį, 2011 m. rugsėjo 20 d. pagal ATPK 50 straipsnį, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurias įrodo byloje pateikti duomenys (Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko laikinojo apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 16 d. Skyriaus darbuotojų tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. P., BĮ „Šakių socialinių paslaugų centras“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. informacija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. M. ir K. P. šeimos, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie asmenų teistumą, administracinių nusižengimų registro išrašai, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašų duomenys, Sodros duomenų bazės išrašo duomenys, Socialinės paramos informacinės sistemos duomenų bazės išrašo duomenys ir kt.), daro išvadą, jog šiuo metu mažametei R. P. gyventi kartu su savo atstovais pagal įstatymą yra nesaugu, grėsmės vaikui veiksniai pagal Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje pateiktus kriterijus yra priskirtini aukštos rizikos veiksniams. Tai reiškia, kad, nustatę nurodytus aukštos rizikos veiksnius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai pagrįstai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį ir laikinai paėmė mažametę R. P. iš jos įstatyminių atstovų – motinos S. M. ir K. P.

Taip pat teismas konstatuoja, kad mažametės R. P. įstatyminiai atstovai – motina S. M. ir tėvas K. P. veda netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiu (sugyventiniai turi priklausomybę alkoholiui, priklausomybės nesigydo, kas yra pagrindinė jų problema), nesugeba savikritiškai vertinti savo žalingo elgesio pasekmių ir jų pasirinktas gyvenimo būdas negali užtikrinti jų mažamečio vaiko gerovės bei sukurti jam elementariai saugią aplinką; socialinių darbuotojų darbas su šeima nedavė teigiamų rezultatų – pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo šeimai pakeisti savo elgesio. Nors nagrinėjamu atveju mergaitė buvo aprengta švariais rūbeliais, o namuose buvo pakankamai tvarkinga ir švaru, mažametės tėvai savo netinkamu elgesiu (piktnaudžiavimu alkoholiu) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, abu tėvai stokoja socialinių ir tėvystės, motinystės įgūdžių, abu tėvai niekur nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų ir socialinių pašalpų (šeimos pajamas sudaro apie 200 Eur per mėnesį), dėl ko nėra pajėgūs pasirūpinti mažamečiu vaiku ir dėl ko kartu augančiam vaikui gali atsirasti socialinių, emocinių, psichologinių bei fizinių sveikatos problemų; S. M. ir K. P. šeimos gyvenimo, buities sąlygos nėra tinkamos gyventi mažamečiui vaikui – buities sąlygos be patogumų, kuklios, nėra rūpinamasi, kad sąlygos gyventi būtų geresnės, sodybos aplinka nesutvarkyta; šeima gyvena atokioje kaimo vietovėje, į kurią drėgnuoju metų laiku įvykio atveju gali kilti sunkumų privažiuoti pagalbos tarnyboms.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visetą, sprendžia, kad vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos bei grėsmės lygio nustatymo (vertinimo) metu kilo realus pavojus jo sveikatai ir (ar) gyvybei, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti mažametę R. P., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvų pagal įstatymą S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini) (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis, 3.254 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 7 dalis, VTAPĮ 6 straipsnio 4, 5 dalys, 40 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismo nutartis leisti paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnis).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 290–291 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Leisti paimti mažametę R. P., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvų pagal įstatymą S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.