Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorams: Linui Frančiakui, Audriui Ažukui, kaltinamiesiems: S. M., K. P., nepilnamečių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovei A. V., advokatei R. M., nukentėjusiojo D. P. atstovui V. K., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1982-08-01 Jurbarke, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 2 d. 1, 3, 5, p. ir 163 str. padarymu;

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1975-01-13 Radviliškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1998-11-19 pagal BK 271 str. 1 d., kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 2 d. 1, 3, 5 p. ir 163 str. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. ir K. P. laikotarpyje nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno su dviem mažamečiais vaikais, piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, žiauriai elgdamiesi, fiziškai ir psichiškai gniuždydami savo mažamečius vaikus: dukrą J. P., gim. 2008-11-22, ir D. P., gim. 2009-11-28, nepakankamai maitindami, tinkamai neprižiūrėdami, palikdami be priežiūros vienus, nesirūpindami jų švara ir neužtikrindami tinkamo reikalingo gydymosi, girtaudami ir nesudarydami savo vaikams sveikos ir saugios aplinkos, neužtikrindami gyvenimo sąlygų, būtinų jų protiniam, dvasiniam ir fiziniam vystymuisi, juos žalojo, dėl ko dukrai J. P. buvo nustatyta sutrikusi mityba, išsekimas ir sveikata sutrikdyta ilgalaikiai (daugiau kaip 10 dienų), todėl kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o sūnui D. P. nustatyta specifinio motorinės funkcijos raidos sutrikimas, mitybinės kilmės mažakraujiškumas, dalinai mišrus raidos sutrikimas, judesių valdos sutrikimas, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kalta prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad jie išgėrinėdavo ir vaikų neprižiūrėjo, vaikai būdavo nevalgę 3-4 valandas. Vaikus maitindavo ryte, per pietus ir vakare. Kai negerdavo, tai maitindavo po 6 kartus per dieną, kai užgerdavo, tai nemaitindavo. Gerdavo į savaitę 2-3 kartus. Mergaitę maitindavo trintu maistu, duodavo morkų, paukštienos, žuvies. Ji matė, kad vaikai turi sveikatos problemų, iš pradžių nieko nedarė, paskui kreipėsi į gydytojus. Ji matė mergaitės išsekimą, skambino socialinei darbuotojai, tada paguldė į ligoninę. Vaikų ji niekada nemušė, psichiškai ir fiziškai gniuždydavo gal taip, kad dėmesio neskyrė. Socialiniai darbuotojai atvažiuodavo, Kristina buvo kokius 6 kartus atvažiavusi. Atvažiuodavo į dvi savaites vieną kartą, apžiūrėdavo namus, šaldytuvą, pasikalbėdavo. Jiems buvo teikiama pagalba, buvo siūlyta gyventi globos namuose. Su socialine darbuotoja nekalbėdavo, kaip reikia vaikus prižiūrėti. Socialinės darbuotoja patarė naudoti vaistus nuo alkoholizmo, bet vaistai nepadėjo. Vaikus paskutinį kartą matė prieš mėnesį, kartais pasiskambina ir pasidomi jų sveikata. Sutinka, kad sužalojo vaikus ir norėtų atlyginti žalą, tačiau dabar neturi kaip. Nori susigrąžinti vaikus, važiuos į Kauną, nes ten jiems siūlo socialinį būstą. Vaikas nesirūpino, nes vartojo alkoholį, tai pagrindinė priežastis, tačiau ji nenorėjo vaikams pakenkti. Socialinės pašalpos ji nepragerdavo, su vaikais pas gydytojus lankydavosi reguliariai.

Kaltinamasis K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis padėdavo vaiką pamaitinti, jeigu nebūdavo kam. Jis mano, kad vaikus turi maitinti mama, matydavo kada vaikai nevalgę. Maitindavo įvairiai vaikus: ir du kartus, ir šešis kartus per dieną. Kai jie būdavo girti, vaikais niekas nesirūpindavo, jie būdavo vieni lovose. Jis matė, kad vaikai turi sveikatos sutrikimų, mergaitė turėjo problemų nuo gimimo. Vaikus vežiojo pas gydytojus. Vaikais nesirūpino dėl alkoholio vartojimo, dažnai nebūdavo namie. Socialinės darbuotojos ateidavo du kartus per mėnesį. Jis 10 metų vartoja alkoholį, su S. M., kuri taip pat geria, gyvena 8 metus. Vaikų pinigų nepragerdavo, tik savo atlyginimą. Jis vaikams pakenkti nenorėjo. Dukrą aplankė vieną kartą, sūnų lankė kelis kartus, su juo pabūdavo keletą minučių.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga:

nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. buvo pradėtas darbas, o spalio mėnesį šeima įrašyta į socialinių šeimų rizikos sąrašą. Šeima buvo stebima. Socialinių darbuotojų pastangomis S. M. buvo įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti. Mergaitė turi sunkų neįgalumo laipsnį, ji paguldyta į Kauno klinikas. Kai mergaitė buvo paguldyta į ligoninę, jie gavo pranešimą, kad mergaitė išsekusi. Nuvykę tėvus rado labai pagiringus. Tada vaiką paėmė ir apgyvendino Šakių vaikų globos namuose, tada paaiškėjo, kad vaikas neryja kieto maisto ir nesėdi. Vaikams buvo suteikta pagalba. Tėvams buvo teikiama socialinė parama, buvo siūloma gydytis nuo alkoholio, lankyti vaikus, registruotis darbo biržoje. Praėjo metai, tėvai nieko nepadarė, jie kaip gėrė, taip ir geria toliau, vaikai mažai lankomi. Jie gyvenamo būsto nesusirado, dar ir turimą apleido. Į socialinės rizikos sąrašą šeima įrašyta 2010 m. spalio. Apie grėsmingą situaciją skyrius neturėjo informacijos. Informaciją iš socialinių darbuotojų jie turėjo, informaciją, kad vaikai vežami pas gydytojus, daromi masažai. Anksčiau Vaikų teisių apsaugos skyriuje buvo tokia politika, kad vaikui bet kokiom sąlygom geriau gyventi su šeima ir su motina. Socialinė darbuotoja, kiek galėjo, tiek stengėsi.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. P. atstovas V. K. nurodė, kad Darius šiuo metu vaikšto, vystosi normaliai, sutvirtėjęs. Vaikui beveik treji metai, pats valgo ir pradeda kalbėti. Tėvai mažai lanko vaikus.

Liudytoja K. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pradėjo dirbti su šia šeima 2011-07-18. Susipažino, kai Kęstas atvažiavo pinigų. Pas juos nuvažiavusi buvo, tvarka pakenčiama, o vaikus pamatė tokius, kokie jie buvo. Mergaitė turėjo negalią. Ji žinojo, kokio amžiaus vaikais. Mergaitė buvo su negalia ir lankėsi pas gydytojus. Tėvai ne visada tinkamai vaikais rūpinosi. Ji važiuodavo į šeimą pagal situaciją – į savaitę kartą važiuodavo. Tuo metu jai atrodė, kad tėvai tinkamai rūpinosi vaikais. Po gydytojos pranešimo ji vaikus lydėjo į ligoninę. Gegužės 30 d. su mama grįžo berniukas namo iš ligoninės. Tuo metu vaikui buvo viskas gerai. Jie Vaikų teisių apsaugos skyrių informuodavo apie situaciją. Jie žiūrėdavo ar maisto yra, nupirko blenderį, kad paruoštų košytes. Ji matydavo, kaip vaikai atrodo. Kiek ji buvo šeimoje, tėvai būdavo blaivūs. Jai buvo nurodyta lankyti šeimą ir padėti rūpintis vaikais. Jai buvo ramu, nes ji žinojo, kad tėvai lankosi pas gydytojus su vaikais. Tėvai turėjo vaistų namie vaikams gydyti. Kartais surasdavo, kad nepakeisti pampersai. Matydavo, kad būdavo maisto, išvirta košė, mėsos. Ji vaiko sėdinčio kėdutėje nėra mačiusi, nors kėdutę jie namie turėjo. Būdavo tokių atvejų, kai su tėvais bendraudavo tik telefonu, domėdavosi, kaip sekasi.

Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su šeima dirbo iki 2011 m. gegužės mėn., kai dar buvo gyva K. P. motina. Jie palaikydavo ryšius su medikais. Tai šeima, kurią reikėjo prižiūrėti. Dėl išgėrinėjimo buvo įtraukta į rizikos šeimų sąrašą. Jie gyvena miške, tai močiutė skambindavo ir pranešdavo, kad tėvai neprižiūri vaikų. Problemos prasidėjo 2011 m. balandžio mėn. Ji važiuodavo į šeimą du kartus per mėnesį. Kiek kartų buvo nuvažiavusi po močiutės mirties, ji nežino. Pamačiusi vaiką tuo metu, kai Kęstas jį atsivežė, ji suprato, kad vaiko svoris nukritęs. Kai nuvažiuodavo į šeimą, niekada nerasdavo šaldytuvo tuščio ar kad vaikai būtų alkani, rasdavo ir verdant maistą, ir maitinant vaikus. Nuo birželio 1 d. ji jau nedirbo, o iki to tikrai vaiko svoris nebuvo nukritęs, dar gegužės mėnesį pirko lovytes. Tėvus reikėdavo prižiūrėti, patys neturėjo atsakomybės. Iki tol įtarimų, kad taip gali atsitikti, nebuvo. Vaikais tėvai rūpindavosi patenkinamai, nes ir rūbų nuveždavo, ir maisto, ji mano, kad šita situacija galėjo per mėnesį įvykti. Kai ji lankydavosi, rasdavo vaiką ir lovytėj gulintį, ir su žaislais žaidžiantį. Jai nekilo įtarimų, kad berniukui yra problemų su sveikata.

Liudytoja S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikus ji pamatė tuo metu, kai juos atvežė į ambulatoriją, surašė siuntimą į Šakių ligoninę. Tokio apleisto vaiko ji nebuo mačiusi. Mergaitė svėrė 9 kg, nors jai 3 metai. Buvo išsekimas ir didžiulis raidos sutrikimas. Jai gydytoja Adomaitienė pranešė apie tą šeimą, ir jie ieškojo tų vaikų. Po to su socialine darbuotoja vaikai buvo atvežti į ambulatoriją. Pirmą informaciją gavo iš gydytojos Adomaitienės. Tuo metu ji pirmą kartą pamatė vaikus, ji nežinojo, kaip tie vaikai vystėsi nuo gimimo. Berniukas gulėjo kaip 6 mėnesių kūdikis, visiškai nejudėjo, atsilikęs motorikos vystymasis, per kiek laiko tai galėjo atsitikti, ji negali pasakyti. Vaikus iš karto išvežė į vaikų ligoninę. Negali pasakyti, nuo kada vaikai nebuvo prižiūrimi.

Liudytoja B. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad rugpjūčio mėnesį ją gydytoja nusiuntė nuvažiuoti pas kaltinamuosius į namus. Rado tėvus, kurie pasakė, kad vaikai miega. Lovytė buvo uždengta, mergaitė atrodė labai išsekusi. Kai paklausė, ar vaikai valgė, tėvai atsakė, kad valgė. Mergaitė buvo visa šlapia, berniuko būklė buvo geresnė. Jie ruošėsi važiuoti į ligoninę masažams į Šakius ir laukė automobilio. Tai buvo pirmas kartas, kai lankėsi pas juos šeimoje. Kai nuvažiavusi pamatė mergaitę, tai ji buvo išsekusi, bet ne dėl neįgalumo. Ji apytiksliai žinojo, kokio amžiaus vaikai, ir jai neatrodė, kad pagal amžių vaikasm viskas gerai.

Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Šakių vaikų globos namuose socialinio darbo organizatore. 2011-09-06 berniukas buvo atvežtas į globos namus. Jis buvo labai socialiai apleistas, nevalgė, nereagavo į aplinką. Pagal metus buvo labai neišsivystęs, valgė tik skystą maistą, nors turėjo visus dantis ir galėjo kramtyti, tačiau to nemokėjo. Mažai reagavo į aplinką, nebendravo su kitais vaikais. Buvo įtarimas dėl klubo patalogijos, nes vaikas nevaikščiojo, įtarė, kad vaikas gali būti ir kurčias. Vaikui skyrė didelį dėmesį, kreipėsi į gydytojus, lankėsi Kauno klinikose, Šakių poliklinikoje. Patologijos nebuvo nustatytos. Kad socialiai apleistas matėsi, nes vaikas nekramtė kieto maisto, nesėdėjo, nevaikščiojo. Mano, kad su vaiku nuo pat gimimo buvo elgiamasi netinkamai. 2010-10-05 berniukas pas juos buvo pirmą kartą kartu su mama. Tuo metu mamai buvo duodama daug pastabų, nes ji nemokėjo elgtis su vaiku.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikus prižiūrėjo pas kaltinamuosius vieną kartą, tada, kai mirė Kęsto mama. Berniukui buvo 1,6 metų. Jis matė, kad vaikas nusilpęs, vaikai atrodė blogai. Apie tai niekam nieko nepasakė. Mano, kad tėvai netinkamai prižiūrėjo vaikus.

Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad žino, jog iš kaltinamųjų atimti vaikai už nepriežiūrą, kad vaikų sveikata sutrikusi. Ji supranta, kad kaltinamieji vaikus prižiūrėjo, kiek galėjo, bet nepakankamai. Tokia situacija susidarė todėl, kad trūko priežiūros. Mano, kad per du mėnesius vaikai taip nusilpo. Tėvai dažnai gerdavo, Sigita skųsdavosi, kad mergaitę sunku pamaitinti. Paskutinį kartą kai pamatė vaikus, tai labai išsigando, vaikai buvo labai išsekę. Berniukas nekramtė kieto maisto, valgydavo tik košytes.

Liudytoja Stasė Č. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra šeimos gydytoja ir vaikus prižiūrėjo nuo gimimo. Mergaitė gimė su didele negalia, vystėsi sunkiai, buvo siųsta į klinikas, Šakių ligoninę konsultuoti vaikų neurologui, turėjo neįgalumą. Dariukas gimė sveikas, kai buvo maži jie atrodė normaliai. Pirmus mėnesius mergaitė vystėsi normaliai, o paskui išryškėjo visa neurologinė patologija. Pirmus metus vaikai buvo prižiūrimi ir lankėsi ambulatorijoje. Kai vaikai buvo nusilpę, tai Dariukas buvo beveik dviejų metų, buvo labai sunkus stovis, ji vaiko neatpažino. Kaltinamieji gyvena miške, ten sunku privažiuoti, žiemą užpusto, ir sunku būdavo iki jų privažiuoti. Sesutė vis tiek juos lankė. Informaciją apie padėtį pranešdavo socialinei darbuotojai. Vaikus ji matė dažnai, tėvai nesirūpino tinkamai vaikais. Dariukas fiziškai vystėsi normaliai, o tada, kai atsivežė, vaikas buvo labai išsekęs. Tėvai ne visus nurodymus vykdė. Siuntė kelis kartus į Kauną, bet jie nenuvažiuodavo. Vaikų svorio kritimą pastebėjo tuo metu, kai vaikus atsivežė į ambulatoriją, ji siuntė vaikus į Šakių ligoninę. Pranešė socialinėm darbuotojoms, pasakė, kad vaikai išsekę, kad yra blogai. Tėvai gydytojo į namus nesikviesdavo, o, kai sirgdavo, važiuodavo į ligoninę. Su tėvais bendraudavo, aiškindavo, kad vaikus reikia daugiau maitinti. Tėvai jų mandagiai išklausydavo ir viskas. Slaugytoja smulkmeniškai viską išaiškindavo. Ji nematė vaiko šliaužiančio ar vaikštančio, ir tai yra nenormalu, todėl ji siuntė konsultacijai pas psichoneurologą.

Specialisto išvadoje Nr. G489/11(10) nurodoma, kad J. P. gimė neišnešiota, 32 sav. amžiaus, 2241 g svorio, hipotrofiška, esant sudirginimo sindromui, žemam raumenų tonusui. Nustatyti šie įgimti susirgimai: mikrocefalija, vaikų cerebrinis paralyžius, mišri forma, sunkus laipsnis, simptominė generalizuota epilepsija, įgimta citomegalija, akių hipermetropija, abipusis neurosensorinis klausos sutrikimas, dešinio klubo sąnario išnirimas, dešinio klubakaulio uždegimas, dalinai mišrus raidos sutrikimas. Minimi įgimti sutrikimai atsirado vaisiaus vystymosi metu dėl kokių tai genetinių sutrikimų, motinos režimo nesilaikymo nėštumo metu, išskyrus įgimtą citomegaliją, kuri yra virusinės kilmės. Vertinant pokyčius galvos smegenyse, nustatytus kompiuterinės tomografijos metu, užsikrėtimas virusine infekcija įvyko vaisiui esant motinos organizme iki gimimo. Mišrus raidos sutrikimas atsirado dalinai dėl minimų susirgimų, dalinai dėl vaiko vystymo, raidos trūkumų po gimimo. Sirgusi ūmia virusine infekcija, ūmiu nosiarykles uždegimu, nustatyta sutrikusi mityba, išsekimas. Uždegimus sukėlė kokia tai virusinė ar kita infekcija; sutrikusią mitybą, išsekimą – nepakankamas, nepilnavertis maitinimas. Dėl nurodytų susirgimų kartu su mišriu raidos sutrikimu, mitybos sutrikimu vaikas negalėjo vaikščioti, normaliai vystytis, pats valgyti. Paprastai esant tokio pobūdžio susirgimams, būklei rekomenduojama vaiko priežiūra, higiena, aktyvumo, vystymosi skatinimas, mityba, galimai medikamentinis gydymas ir kt. Matomai, nebuvo pilnai laikomasi nurodomų rekomendacijų, dėl ko bendra vaiko būklė negerėjo, krito svoris, atsirado išsekimo požymių. Kaip matyti iš medicinos dokumentų, vaiko svoris augo iki 2010 m. rudens, vėliau krito, vystėsi mitybos nepakankamumo reiškiniai, kas galėjo būti susieta tiek su įgimtais susirgimais, tiek su nepakankama, nepilnavertiška mityba. Kategoriškai nurodyti, kiek laiko galėjo trukti netinkama priežiūra, nepakankamas maitinimas ar minimas visiškas nemaitinimas, nėra galimybės. Medicinos dokumentuose iš Paluobių medicinos punkto ir Griškabūdžio ambulatorijos nurodoma: „2009-09-29: pas psichoneurologą dar nenuvežė; sako, kad užsiregistravę... 2010-05-31, 07-01, 09-15: psichoneurologo konsultacijai nenuveža, į masažus nevažinėja... 2011-08-26: mamos žodžiais, valgo trintą maistą kas pusė valandos, suvalgo apie 600 ml, atpila. Stebima hipotrofija, raumenų hipotonusas menkas, jokio aktyvumo, neverkia, blyški, krenta svoris (apie 1200 g per metus). Objektyviai: oda blyški, turgoras menkas... 2011-08-26: vangiai reaguoja į aplinką, galvutės matmenys ryškiai atsilikę, smulkutė, nestoja, nesėdi, svoris 7600 kg, ūgis 69 cm, galvutės apimtis 39 cm, aplankyta namuose – bute trūksta švaros, tvarkos, kambariuose patamsis, mergytė guli lovytėje, permirkusi nuo šlapimo, kūnelis išsekęs, odelė sveika, maitina pertrintą maistą, nes kitokio nepraryja“. Tyrimo metu nustatyta vaiko būklė susieta tiek su įgimtais susirgimais, tiek su mišriu raidos sutrikimu, tiek su mitybos, higienos, vaiko vystymo sutrikimais. J. P. kūne, remiantis įrašais medicinos dokumentuose, sužalojimų nenustatyta. (t. 1, b.l. 15-18).

Specialisto išvadoje Nr. GP8/12(10) – G489/11(10) nurodoma, kad J. P. nustatyta šie įgimti susirgimai: mikrocefalija, vaikų cerebrinis paralyžius, mišri forma, sunkus laipsnis su spastiniu, konvulsiniu sindromu, spastine diplegija, simptominė generalizuota epilepsija, įgimta citomegalija, akių hipermetropija, abipusis neurosensorinis klausos sutrikimas su gilaus laipsnio neprigirdėjimu, dešinio klubo sąnario išnirimas, dešinio klubakaulio uždegimas, dalinai mišrus raidos atsilikimas, sutrikusi bendroji bei kalbos raida. Be to, megaitė sirgusi ūmia virusine infekcija, ūmiu nosiaryklės uždegimu, bronchitu, miežiu, nustatyta sutrikusi mityba, išsekimas. Mergaitės socialinis amžius 2012 m. balandžio mėn. atitiko 4-5 mėnesių amžių. Vertinant medicinos dokumentų duomenis, mergaitei esant globos namuose stebima teigiama svorio augimo dinamika, pagerėjo kraujo tyrimų parametrai, bendras aktyvumas, raida. Dėl mitybos sutrikimo, išsekimo, dalinai dėl mišraus raidos sutrikimo sveikata sutrikyta ilgalaikiai (daugiau negu 10 d.), todėl tai kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b.l. 37-40).

Specialisto išvadoje Nr. G490/11(10) nurodoma, kad D. P. gimė 36 sav. amžiaus, nepilnai išnešiotas, vidutinio laipsnio hipoksijoje. Naujagimio subrendimas atitiko 36-37 sav. amžių. Gimus diagnozuota nenustatyta įgimta infekcija, nepilnas dešinės sėklidės nusileidimas, hipotrofija, įtriama klubakaulių displazija. Paprastai nepilnai išnešioti naujagimiai būna hipotrofiški. Nenustatytą įgimtą infekciją dažniausiai sąlygoja kokios tai infkecijos patekimas į vaisių iš motinos organizmo. Nepilną sėklidės nusileidimą, klubakaulių displaziją sąlygoja genetiniai sutrikimai. D. P. sirgęs nenustatyta įgimta infekcija, nepilnu dešinės sėklidės nusleidimu, hipotrofija, ūmiu bronhitu, specifiniu motorinės funkcijos raidos sutrikimu, pūlingu ir kataraliniu ausų uždegimu, mitybinės kilmės mažakraujiškumu, ūmiu blefarokonjunktyvitu, įtariama klubakaulių displazija, nustatytas mišrus raidos sutrikimas, judesių valdos sutrikimas. Bronchitą, ausų uždegimą, blefarokonjunktyvitą gali sukelti peršalimai, infekcijos patekimas, higienos stoka ir kt. Mitybinės kilmės mažakraujiškumą gali sukelti nepakankama, nepilnavertė, nekokybiška mityba. Mišrų raidos sutrikimą, judesių valdos sutrikimą, specifinį motorinės funkcijos raidos sutrikimą gali sąlygoti tiek genetiniai faktoriai, tiek naujagimio – vaiko vystymo trūkumai. Dėl klubakaulių displazijos, mišraus raidos sutrikimo vaikas gali nevaikščioti – šiuo atveju medicinos dokumentuose 2011-11-16 nurodoma, kad vaikas dar nevaikšto, pėdas suka į išorę gana ryškiai; tikslinga III lygio vaikų ortopedo konsultacija (duomenų apie tokio pobūdžio konsultaciją negauta). Medicinos dokumentuose nurodoma, kad 2011-08-16 – 2011-08-26 ir 2011-09-19 – 2011-09-23 laikotarpiais gydymo įstaigoje maitinimas skystu maistu, kietu maistu – springsta; prieš tai – kartais griebia maistą, matinamas su šauktu, buteliuko pagalba. Tai susieta su mišriu raidos sutrikimu. Paprastai esant tokio pobūdžio susirgimams, sutrikimams, rekomenduojama namuose tam tikras režimas, higiena, funkcinio aktyvumo, bendravimo palaikymas, mityba. Remiantis įrašais medicinos dokumentuose, darytina išvada, kad nebuvo pilnai laikomasi tokio pobūdžio rekomendacijų – pvz. 2011-08-17 įrašas: „kambariuose trūksta švaros, vaikai rasti lovelėse nemiegantys, langai aklinai uždangstyti, vaikelis sumirkęs nuo šlapimo ir išmatų. Mama sako, kad pavalgydino, bet neatrodo. Taupo pampersus, nes mažai turi...“. Medicinos dokumentuose duomenų apie vaiko svorio kritimą nuo gimimo iki 2011-10-11 nenustatyta (naujagimio svoris 2372 g; 2010-10-11 – 10700 g); 2011-08-26 fiksuotas 9300 g svoris, kas gali būti aiškinamas ir kaip mitybos nepakankamumas, ir kaip mišrios raidos sutrikimo paskemė. Kategoriškai nurodyti, kokį laiko tarpą buvusi nepakankama mityba, nėra galimybių, nes ryškių išsekimo požymių medicinos dokumentuose nenustatyta. Vaiko būklė, kuri nurodyta medicinos dokumentuose, gali būti sąlygota mišrios raidos sutrikimo, nepakankamos, nepilnavertės, nekokybiškos mitybos, režimo, higienos, funkcinio aktyvumo, bendravimo nesilaikymo, susirgimų (mitybinės kilmės mažakraujiškumo, ausų uždegimų, įgimtos klubakaulių displazijos, nenustatytos įgimtos infekcijos). D. P. kūne, remiantis įrašais medicinos dokumentuose, sužalojimų nenustatyta. (t. 1, b.l. 19-21).

Specialisto išvadoje Nr. GP 7/12(10)-G 490/11(10) nurodoma, kad remiantis medicinos dokumentų duomenimis, iš kurių matyti teigiama vaiko vystymosi raida po 2011-10-03, kai nurodyta, jog vaikas auga vaikų namuose, atsiradę teigiami poslinkiai kraujo tyrimuose, svorio augime (2012-02-06 vaiko svoris 11 kg), nenustačius ortopedinės patologijos, galima teigti, kad dėl diagnozuotų specifinio motorinės funkcijos raidos sutrikimo, mitybinės kilmės mažakraujiškumo, dalinai mišraus raidos sutrikimo, judesių valdos sutrikimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b.l. 29-30).

Rašte iš Kauno klinikos Vaikų ligų klinikos nurodoma, kad atvežta mergaitė visiškai išsekusi, skyriuje buvo viena. Vaikas buvo visiškai neprižiūrėtas, svoris neatitiko vaiko amžiaus. (t.1, b.l.162).

Byloje pateikti šeimos lankymo aktai, situacijos šeimoje aprašymai, iš kurių mat yti, kad tėvai šeimoje girtauja, ne visada tinkamai sugeba pasirūpinti vaikais. (t.1, b.l. 116-150).

Dėl BK 163 straipsnio taikymo

Baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Čia yra pateiktas tiesioginės tyčios apibrėžimas formaliųjų nusikalstamų veikų atveju. Formalioji nusikalstamos veikos sudėtis yra tokia, kurios konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti pakanka pagrįsti faktą, jog asmuo padarė pavojingą ir priešingą teisei nusikalstamą veiką arba atsiradus įstatymo numatytai pareigai nepradėjo jos vykdyti ar nustojo ją vykdyti (neveikimas). Baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. O padarant nusikalstamas veikas, kurių sudėtys yra formalios, tyčia gali būti tik tiesioginė, todėl šioje byloje turi būti įrodinėjama tik tiesioginė tyčia. Tokiu atveju tiesioginei tyčiai reikalingi šie požymiai: pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas (intelektinis suvokimas) ir norėjimas veikti (valinis suvokimas). Daromos nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio suvokimas – tai faktinių daromos veikos aplinkybių, t. y. objektyviųjų inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių suvokimas, tai reiškia, kad asmuo suvokia faktines savo poelgio aplinkybes, aiškiai įsivaizduoja, kokią daro veiką ir kokiai vertybei kelia pavojų tai darydamas. Taigi šioje byloje S. M. ir K. P. turėjo suvokti, kad jie piktnaudžiauja tėvų teisėmis ir pareigomis, kad nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. nesirūpina savo vaikų sveikata, jų neprižiūri, nesudaro sąlygų visapusiškai ir harmoningai jiems vystytis bei fiziškai ir psichologiškai juos gniuždo, žiauriai elgdamiesi su jais. Be to, kaltinamieji, suvokdami, kad daro BK 163 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, dar turėjo norėti taip veikti (valinis tiesioginės tyčios momentas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. lapkričio mėn. 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2006).

Kaltinimas pirmosios instancijos teisme pagal BK 163 straipsnį S. M. ir K. P. buvo grindžiamas tuo, kad mažamečiam vaikams J. P. ir D. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio atsiradimo vienas iš veiksnių yra nepilnavertė, netinkama mityba, ir todėl kaltinime konstatuojama, kad taip jie, suvokdami savo teises ir pareigas mažamečiams vaikams, savo nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatydami jos padarinių atsiradimo galimybę, sąmoningai leisdami jiems atsirasti, piktnaudžiavo įstatymų jiems suteiktoms teisėmis ir pareigomis, žiauriai elgėsi su vaiku bei fiziškai ir psichologiškai jį gniuždė. Tačiau teismas konstatuoja, kad kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia, o tai būdinga materialiosioms nusikaltimų sudėtims, kai kaltininkai turi numatyti, kad dėl jų veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai. Šiuo atveju, kai yra formalioji nusikaltimo sudėtis, reikia įrodyti, kad kaltininkai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad S. M. ir K. P. suvokė, jog piktnaudžiauja savo teisėmis ir pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydami vaikus, nenustatyta ir tai, kad jie suvokė savo pavojingos veikos pobūdį. Byloje pateikti duomenys, kad S. M. ir K. P. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą 2010-10-28 (t. 1, b.l. 156). Byloje esantys šeimos lankymo aktai, pravestų pokalbių aprašymai patvirtina, jog sugyventiniams trūko socialinių įgūdžių prižiūrėti vaikus, taip pat didžiausia šeimos problema – alkoholio vartojimas. Taip pat byloje apklausta liudytoja šeimos gydytoja nurodė, tai matyti ir iš prie bylos pridėtų vaikų asmens sveikatos istorijų, kad tėvai pagal galimybes veždavo vaikus pas gydytojus, vaikai buvo paskiepyti. J. P. turi sunkią negalią, todėl kaltinamajai S. M., neturinčiai socialinių įgūdžių apskritai su vaikais, rūpintis neįgalia dukra buvo ypač sunku. Taip pat šeimos aplankymo aktai patvirtina, jog nuvykus į šeimą, namuose maisto visada būdavo, kaltinamoji parodydavo pagamintą maistą vaikams. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad tėvai piktybiškai nemaitindavo vaikų ir tokiu būdu norėdavo pakenkti vaikams. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. S., kuri yra kaltinamojo sesuo, patvirtino, kad vaikais nebuvo tinkamai pasirūpinta, nes tėvai nesugebėdavo to padaryti. Taip pat nurodė, kad esant gyvai jos ir kaltinamojo mamai, ši padėdavo prižiūrėti vaikus, tačiau, jai mirus, patys kaltinamieji to padaryti nesugebėjo. Patys tėvai teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę, nurodė, jog jie stengėsi, tačiau nesugebėjo rūpintis vaikais, taip pat ir dėl savo priklausomybės nuo alkoholio. Taigi nurodomos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad S. M. ir K. P. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 163 str., nes jie neužtikrino vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų dėl savo socialinių įgūdžių stokos bei priklausomybės alkoholiui, kas patvirtina, jog jų veiksmai buvo įtakoti asmenybės trūkumų bei priklausomybių, ir tai negali būti laikoma tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, kuriais siekiama pakenkti vaikų interesams. Kaip jau buvo nurodyta, BK 163 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir jis padaromas tik tiesiogine tyčia. Todėl teismas mano, kad byloje nenustatyta kaltinamųjų tiesioginė tyčia.

Dėl BK138 str. 2 d. 1, 3, 5 p. taikymo

Pagal BK 138 straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: fizinio, pakaltinamo ar ribotai pakaltinamo, sulaukusio baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus asmens veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, asmens kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia). Šie požymiai S. M. ir K. P. veiksmuose nustatyti tinkamai. Teismas mano, kad būtina išanalizuoti inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, o būtent – kaltės. Tai esminė aplinkybė, nes, esant tiems patiems padariniams, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio atitinkamą dalį, kai ji padaroma tyčia, ir pagal BK 139 straipsnio atitinkamą dalį, kai ji padaroma dėl neatsargumo. Tyčios ir neatsargumo sąvokas pateikia BK 15 ir 16 straipsniai. Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė. BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nusikalstamą veiką darydamas tiesiogine tyčia asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori. Netiesioginės tyčios atveju asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra padarytas tuomet, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Iš BK 15, 16 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Todėl teismai pagal BK 15 ir 16 straipsnių reikalavimus privalo išsiaiškinti visus kaltininko psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo daromais veiksmais prieš nukentėjusįjį ir tų veiksmų padariniais, t. y. išsiaiškinti, kaip kaltininko sąmonėje atsispindėjo (buvo suvokti) visi BK 138 ir 139 straipsniuose įtvirtintų sudėčių požymiai ir kokios buvo kaltininko valios pastangos dėl atsiradusių nusikalstamų padarinių. Šioje byloje patys kaltinamieji apie savo psichinį santykį su veika ir jos padariniais nurodė, jog vaikams pakenkti nenorėjo, bei pripažino savo kaltus veiksmus. Teismas apie kaltininkų psichinį santykį su veika ir jos padariniais taip pat turi spręsti iš nustatytų bylos aplinkybių. Šioje byloje nustatytos tokios aplinkybės: kaltinamieji stokodami socialinių įgūdžių ir turėdami priklausomybę nuo alkoholio augino du mažamečius vaikus, kuriais negalėjo tinkamai pasirūpinti, pilnavertiškai ir laiku juos maitinti, tinkamai rūpintis vaikų higiena, priežiūra, ugdymu, dėl ko vaikams išsivystė išsekimas, raidos sutrkimai, dėl ko vaikų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bei buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinimas pateiktas pagal BK 138 str., tad darytina išvada, kad tai tyčinė nusikalstama veika, t. y. taikomas BK 15 straipsnis. Todėl būtina nustatyti tai, ar laiku ir pilnavertiškai nemaitindami, nesirūpindami vaikų higiena ir ugdymu kaltinamieji numatė, kad dėl to nukentėjusieji susirgs, bei patirs nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti (netiesioginė tyčia), ar tokių pasekmių nenumatė, nors galėjo ir privalėjo jas numatyti (neatsargumas). Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką įvykdė veikdami netiesiogine tyčia. Kaltinamieji nusikalstamą veiką įvykdė neveikimu, tai yra neatlikdami pareigos rūpintis savo mažamečiais vaikais. Nors byloje yra duomenų, jog S. M. ir K. P. trūko socialinių įgūdžių, tačiau byloje yra specialisto išvados, kuriose nurodoma, kad kaltinamieji suvokė savo veiksmus, gailisi dėl įvykio, skirti ekspertizės netikslinga (t. 1, b.l. 106, 107). Tai patvirtina, jog būdami sąmoningi turėjo numatyti, jog vaikų nemaitinimas ir nepriežiūra pakenks vaikams, o dėl maisto trūkumo gali atsirasti nepataisomos pasekmės. Ir nors kaltinamieji tai suprato – patys teismo posėdžio metu patvirtino, jog nenorėjo pakenkti vaikams, tačiau neatliko jokių veiksmų, kad tų pasekmių nebūtų, tai yra sąmoningai leido toms paskemėms atsirasti. Šie požymiai parodo, kad kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia, tad jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. Kaltinamieji atsakomybėn traukiami pagal kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, tai yra BK 138 str. 2 d. 1, 3, 5 p., tai yra už mažamečių dviejų ir daugiau šeimos narių sveikatos sutrikdymą. Kadangi nukentėjusieji yra mažamečiai kaltinamųjų vaikai, tad jų veika teisingai kvalifikuota pagal inkriminuotą BK straipsnį.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra – laisvės atėmimas iki penkerių metų. S. M. ir K. P. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, šis įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog teisiamieji suvokė savo poelgių neteisėtumą, tačiau geranoriškai savo neveikimo nebaigė. Kaltinamųjų neveikimas buvo tęstinio pobūdžio, nukreiptas prieš mažamečius savo vaikus, kas leidžia daryti išvadą apie kaltinamųjų nesugebėjimą tinkamai ir laiku vertinti situacijos pavojingumo. S. M. ir K. P. yra nedirbantys, bausti administracine tvarka už pažeidimus, kuriuos įvykdė būdami neblaivūs, neteisti. (t. 1, b.l. 96, 98, 99). Jų veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padarę nusikaltimą ir gailisi.

BK 55 str. nurodoma, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau S. M. ir K. P. yra teisiami už apysunkį nusikaltimą pagal kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, kurio sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Teismas nustatydamas bausmės dydį atsižvelgia į tai, kad nukentėjusieji yra mažamečiai jų vaikai. Tarp jų turėtų būti glaudūs šeismos santykiai, pagrįsti rūpesčiu ir pasiaukojimu, tačiau kaltinamieji būdami artimiausiais nukentėjusiųjų žmonėmis nedėjo pakankamai pastangų, kad saugotų ir rūpintųsi savo vaikais. Tai parodo kaltinamųjų asmenybės degredaciją ir visišką moralės ir užuojautos neturėjimą, tai įtakoja nusikalstamų veikų didelį pavojingumą ir didelę visokeriopą žalą mažmečiams vaikams. Atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančią atsakomybę, nusikaltimo pavojingumą S. M. ir K. P. skirtina didesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tai yra 3 metai laisvės atėmimo. Kadangi kaltinamieji teisiami pirmą kartą, šiuo metu deda pastangas siekdami atsikratyti priklausomybės alkoholiui, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į paskirtos bausmė dydį, bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui. BK 75 str. 2 d. nurodoma, jog, asmeniui atidėjus bausmės vykdymą, teismas paskiria numatytus įpareigojimus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų kaltinamuosius, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamuosius būtina įpareigoti pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis priklausomybės ligas, teikti nukentėjusiesiems pagalbą.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Gindamas viešąjį interesą ir nepilnamečių vaikų interesus prokuroras dėl neturtinės žalos pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo nukentėjusiesiems priteisti po 10 000 Lt iš kaltinamųjų. (t. 2, b.l. 37-39). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3)žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, padarytos turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad, esant panašioms faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Prokuroro civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad J. P. ir D. P. dėl jų atžvilgiu atliktų veiksmų patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir psichologinį smurtą, dėl ko vaikams – tiek jų fizinei, tiek psichinei būklei – padaryta didžiulė žala. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas vaikų tėvų, kurie nevykdė prigimtinės savo teisės rūpintis vaikais, vaikams žala padaryta dėl artimiausių žmonių neveikimo, tai yra žmonių, kurie turi užtikrinti jų saugumą. Teisiamieji nedirba, pajamų negauna, turto neturi, tačiau teismas laiko, kad, neatsižvelgiant į kaltinamųjų blogą finansinę padėtį, dėl vaikams padarytos žalos yra pagrįstas 10 000 lt ieškinys. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog J. P. ir D. P. priteistina po 10 000 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimas.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už J. P. ir D. P. gydymą Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 10 915,53 Lt (dešimties tūkstančių devynių šimtų penkiolikos litų, 53 centų) sumą, todėl prašo nurodytas gydymo išlaidas priteisti iš kaltinamųjų S. M. ir K. P. solidariai. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais: ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele, ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele ir išvykusio iš stacionaro asmens statistine kortele ( t. 1, b.l. 46-48), todėl tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

S. M. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 str., padarymo, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

S. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1, 3, 5 p., ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis priklausomybės ligas bei teikti nukentėjusiesiems pagalbą.

K. P. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 str., padarymo, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1, 3, 5 p., ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis priklausomybės ligas bei teikti nukentėjusiesiems pagalbą.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų S. M. ir K. P. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei J. P., gim. 2008-11-22, o šių lėšų tvarkytoja paskirti vaiko globėją.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų S. M. ir K. P. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių Lt) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui D. P. , gim. 2009-11-28, o šių lėšų tvarkytoja paskirti vaiko globėją.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš S. M. ir K. P. 10915,53 Lt (dešimties tūkstančių devynių šimtų penkiolikos litų, 53 centų) išlaidas nukentėjusiųjų J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Europos a. 1, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajai S. M. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam K. P. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.