Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-28 · Civilinė byla Nr. 2A-2297-324/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-28
Bylos Nr.
2A-2297-324/2012
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00184-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
R. J.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2297-324/2012Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00184-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-379-633/2012 pagal A. B. ieškinį atsakovei R. J. dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Vilkaviškio savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-971-305/2008 patvirtintą taikos sutartį dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo ir priteisti iš ieškovo vaikų M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 300 Lt kiekvienam vaikui. Ieškinį grindė tuo, kad iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis – ieškovo gaunamos pajamos yra 1 MMA, jo vardu yra registruoti tik nevertingi nedideli žemės sklypai, ieškovui gimė duktė A. B., todėl jis neišgali mokėti po 400 Lt (indeksavus po 493 Lt) kiekvienam vaikui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad vaikų P. B. ir M. B. poreikiai nėra sumažėję, jie lanko bendrojo lavinimo mokyklą, yra ugdomi papildomai, turi sveikatos sutrikimų, reikalaujančių papildomos medicininės priežiūros. Konstatavo, kad atsakovės turtinė padėtis pablogėjo – sumažėjo jos pajamos iš darbinės veiklos, dėl to ji tapo socialiai remtina. Sprendė, kad ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, pasireiškęs vien valstybės institucijoms deklaruojamo darbo užmokesčio laikinu sumažėjimu, nėra toks didelis, kad būtų pagrindas jį pripažinti esminiu ir dėl to sumažinti išlaikymą sūnums. Pažymėjo, kad ieškovas yra dar ganėtinai jaunas, fiziškai sveikas, visiškai darbingas, turi objektyvias galimybes dirbti ir užsidirbti daugiau, todėl privalo gausinti savo pajamas, kad minimaliai užtikrintų visų trijų savo vaikų didėjančius poreikius. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai vengia bent dalį išlaikymo vaikams teikti iš turimo gana vertingo nekilnojamo turto duodamų pajamų, ar pragyvenimui nebūtiną jo dalį parduoti arba perduoti vaikams kaip išlaikymą turtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nepagrįstai apelianto turtinės padėties pablogėjimas nelaikytas esminiu. 2008 metais apelianto darbinės pajamos buvo gana didelės – dirbdamas UAB „Skifada“ jis uždirbdavo nuo 1 000 Lt iki 800 Lt, o UAB „Almanto servisas“ uždirbdavo nuo 9 000 Lt iki 3 000 Lt. Ieškinio pateikimo dieną apelianto darbinės pajamos yra sumažėjusios daugiau kaip du kartus.

Neatsižvelgta į ieškovo trečiojo vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), interesus. Rūpinantis dviejų nepilnamečių vaikų interesais, negali nukentėti trečiojo nepilnamečio vaiko interesai.

Į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukta A. B. motina G. A., kuri be A. turi dar vieną mažametį išlaikytinį, neišsiaiškinta jos turtinė padėtis, galimybės teikti išlaikymą dukrai A. B. Pagrindinį išlaikymą jai teikia apeliantas.

Nesigilinta į apelianto sveikatos būklę, galimybę susirasti geriau apmokamą darbą.

Neatsižvelgta, kad dėl atsakovės, vaikų M. B. ir P. B. nedalyvavimo teismo posėdyje nebuvo galimybės atskleisti atsakovės realios turtinės padėties.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad apeliantas yra fiziškai sveikas, todėl privalo užtikrinti visų trijų savo vaikų poreikius. Šiuo metu M. B. ir P. B. gyvena su atsakove ir ji viena vykdo jų kasdienę priežiūrą, jai tenka didžiausia išlaidų našta, susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinęs visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai.

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, kt.).

Nagrinėjamoje byloje šalys, įvertinusios jų nepilnamečių vaikų poreikius ir savo galimybes, klausimą dėl apelianto vaikams teiktino išlaikymo dydžio išsprendė taikos sutartimi, kurią patvirtino Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 7 d. nutartimi. Pagal šią sutartį apeliantas įsipareigojo savo nepilnamečių vaikų M. B. ir P. B. išlaikymui mokėti periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam iki jų pilnametystės nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. 2012 m. vasario 21 d. apeliantas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, motyvuodamas tuo, kad iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis – sumažėjo jo pajamos, turimas nekilnojamasis turtas yra nevertingas, jam gimė dar vienas vaikas, kurį taip pat reikia išlaikyti. Apeliantas turėjo įstatyme nustatytą pareigą įrodyti, kad jo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės ir dėl to jis nebegali teikti tokio išlaikymo vaikams, kuris buvo nustatytas teismo patvirtintoje taikos sutartyje (CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, jog jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Sveikatos sutrikimus ir negalėjimą dėl objektyvių priežasčių susirasti geriau apmokamą darbą turėjo įrodyti apeliantas. Apeliantui nepateikus jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių jis negali gauti didesnių pajamų, kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesigilino į apelianto sveikatos būklę ir galimybę susirasti geriau apmokamą darbą. Apeliantas dirba dviejuose darbuose, jam priklauso savos gamybos transporto priemonė, du žemės sklypai ir butas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, kad aplinkybė, jog šiuo metu apelianto gaunamos pajamos yra sumažėjusios, nėra pagrindas konstatuoti, jog jo turtinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi ir mažinti priteisto išlaikymo dydį. Apeliantas, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad be šalių sūnų jis turi išlaikyti ir iš ryšio su kita moterimi gimusią dukrą, nepatvirtina, kad dėl šios išlaikymo prievolės iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Šalių sūnui M. šiuo metu yra beveik septyniolika (gimė (duomenys neskelbtini)), sūnui P. – keturiolika (gimė (duomenys neskelbtini)), o apelianto iš ryšio su kita moterimi gimusiai dukrai A. – kiek daugiau nei 2,5 metų (gimė (duomenys neskelbtini)). Apeliantui nepateikus įrodymų, kad jo dukra A. turi specialiųjų poreikių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių vaikų poreikiai dėl jų amžiaus yra gerokai didesni nei apelianto dukters. Dėl to atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl jos iš esmės pablogėjo apelianto turtinė padėtis. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad šalių vaikų poreikiai yra pasikeitę taip, kad turi būti sumažintas jiems teikiamas išlaikymas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių vaikų P. B. ir M. B. poreikiai nėra sumažėję, jie lanko bendrojo lavinimo mokyklą, yra ugdomi papildomai, turi sveikatos sutrikimų, reikalaujančių papildomos medicininės priežiūros.

Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog atsakovei ir taip tenka didžiausioji išlaidų ir rūpinimosi vaikais našta, nes vaikai gyvena su ja. Apeliantas nepateikė įrodymų teiginiams, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, nei ji teigia, pagrįsti, 2012 m. gegužės 16 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje išreiškė nuomonę, kad vaikų į teismo posėdį nereikia kviesti, nereikia nustatyti ir atsakovės privalomo dalyvavimo teismo posėdyje. Esant šioms aplinkybėms, kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad dėl atsakovės ir šalių vaikų nedalyvavimo teismo posėdyje nebuvo galimybės atskleisti atsakovės realios turtinės padėties. Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis neturi įtakos ieškovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą.

Nėra pagrindo konstatuoti atsakovo dukters motinos G. A. teisių ir interesų pažeidimo dėl to, kad ji nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2011, pažymėjo, kad išlaikymas – tai asmeninė, bet ne bendra sutuoktinių prievolė. Įsiskolinusio tėvo sutuoktinis nėra išlaikymo prievolės subjektas. Teismo sprendimu nenusprendžiama dėl jo interesų ir sprendimas tiesiogiai neturi įtakos jo teisėms ar pareigoms. Vadovaudamasis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad civilinėje byloje dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo nebuvo pagrindo apelianto dukters motinos vertinti kaip trečiojo asmens ir įtraukti ją į bylą (CPK 47 str.).

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrėtas sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą.

Teisėja Virginija Gudynienė