- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-710-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10999-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- UAB „Arimex“
- Ieškovas
- UAB „Galinta ir partneriai“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Arimex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas iš dalies civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Galinta ir partneriai“ ieškinį atsakovui UAB „Arimex“ dėl nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo 30 468,30 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas 30.468,30 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - ieškovo UAB „Galinta ir partneriai“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovui UAB „Arimex“ priklausantį, pas jį ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, bendrai 30.468,30 Lt sumai, uždraudžiant juo disponuoti, nedraudžiant valdyti ir naudotis. Likusioje dalyje prašymą atmetė. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas atsižvelgė į ieškinio sumą, kurią pripažino didele bei į tai, kad atsakovo turtinė padėtis nutarties priėmimo metu nebuvo žinoma. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo piniginių lėšų areštas ekonominiu požiūriu yra itin varžanti subjekto ūkinę komercinę veiklą priemonė, kurią pritaikius galimas nuostolių atsiradimas ar atsakovo nemokumo sukėlimas, todėl atsisakė areštuoti atsakovo pinigines lėšas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas UAB „Arimex“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.
Motyvuojamoji dalis
1. Teismas turėjo atsisakyti tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo.
2. Nutartis priimta remiantis prielaidomis, o ne įrodymais.
3. Atsakovas yra finansiškai stiprus juridinis asmuo ir ieškinio suma, palyginus su jo įsipareigojimais, nelaikytina didele.
4. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti ekonominio spaudimo priemonė.
Ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
1. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl didelės ieškinio sumos, kas sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog egzistuoja grėsmės atsiradimo galimybė teismo sprendimo įvykdymui.
3. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė tik trumpą balansą ir pelno nuostolių ataskaitą, tačiau nepateikė išrašo iš centrinio duomenų banko apie registruotą nekilnojamąjį turtą, turimas atsargas, kitą turtą, debitorines ir kreditorines skolas, todėl iš pateiktų duomenų nėra galimybės daryti išvadą, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma. Pažymėtina, kad paprastai pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansinį pajėgumą, t.y., ar jam ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat su atsakovo įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kurie, jo įsitikinimu, patvirtina jo pakankamą mokumą. Atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad bendrovė dirba peliningai, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-10-31 pelno turėjo 2.748.114 Lt sumai, turto 2011-10-31 turėjo už 35.272.069 Lt, iš kurio ilgalaikis – 7.560.806 Lt, trumpalaikis – 27.711.263 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 8.157.052 Lt. Įvertinus minėtus rodiklius yra pagrindas konstatuoti, kad pareikšto reikalavimo suma – 30.468,30 Lt nėra tokio masto, kad objektyviai keltų grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismo vertinimu, bylos medžiaga nesudaro pagrindo abejoti atsakovo turtinėmis galimybėmis visiškai atsiskaityti su ieškovu, jeigu būtų priimtas jam palankus teismo sprendimas.
Pažymėtina, kad vienas iš pagrindų, į kurį privalu atsižvelgti taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra ir bylos šalių interesų pusiausvyra, kuri reiškia, kad taikomomis apsaugos priemonėmis negali būti be pagrindo viena šalis privilegijuojama kitos atžvilgiu, vienai iš jų uždedant objektyvius suvaržymus. Nesant prielaidų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t.y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar pasunkėjimui, laikinų apribojimų taikymas ne tik neužtikrina ieškovo interesų, bet ir iš esmės pažeidžia atsakovo interesus.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimą, o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 329 str. 1 d.).
Apeliantas prašo leisti nutartį vykdyti skubiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdoma įsiteisėjus teismo nutarčiai (CPK 152 str.). Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo UAB „Galinta ir partneriai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.