Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2019-03-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-2066-670/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
e2YT-2066-670/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Klimaitis
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2066-670/2019;
Procesinio sprendimo Nr. 2-19-3-00146-2019-8;
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; (S) 3.2.7.1.; 3.4.5.19
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 8 d.Jurbarkas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis

sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja akcinė bendrovė „Kauno energija“ prašo atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja tiekia šilumą daugiabučiam namui, esančiam Jurbarke, (duomenys neskelbtini). Buto savininkas V. P. mirė (duomenys neskelbtini), o po jo mirties butą paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas. Apie buto savininko mirtį pareiškėja susižinojo tik 2019 m. sausio mėnesį administruojant susidariusį įsiskolinimą ir pradėjus ruošti bylą teismui dėl susidariusios skolos. Mirusiojo V. P. skola iki 2017 m. rugsėjo 1 d. (359,72 Eur ir 20 Eur žyminis mokestis) yra priteista teismo sprendimu, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki skolininko mirties susidariusi 286,15 Eur skola ir 14,49 Eur delspinigių dar nepriteista. Iš viso buvusio buto savininko skola iki 2018 m. gegužės 9 d. yra 680,36 Eur. Pareiškėja terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą praleido dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėja tiekia šilumos energiją 120 000 vartotojų, iš kurių 20 000 yra skolininkai, kurie netinkamai vykdo sutarties sąlygas ir nemoka už suteiktas paslaugas. Dėl vartotojų gausos bei nuolatinės jų kaitos pareiškėja neturi fizinių ir finansinių galimybių patikrinti visus vartotojus, įskaitant ir mirusiuosius, kad galėtų per tris mėnesius pateikti kreditorinius reikalavimus. Pareiškėja atliko aktyvius skolos administravimo veiksmus, t. y. iš buvusio skolininko V. P. dalį skolos prisiteisė, dėl susidariusios skolos siuntė raginimus, įspėjimus ir tikėjosi, kad nedidelė skola bus padengta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad pareiškėja yra įmonė, kuri užsiima ūkine - komercine veikla ir kurios tikslas pelno siekimas, todėl turi pareigą kontroliuoti kaip mokami mokesčiai už paslaugų teikimą, o susidarius įsiskolinimui aktyviais veiksmais siekti juos išieškoti. Šiuo atveju pareiškėja pusantrų metų negavo įmokų, tačiau aktyviais veiksmais nesiekė jų išieškoti. Pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėja akcinė bendrovė „Kauno energija“ pateikė prašymą pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.63 straipsnio 1 dalis). Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja apie mirusio V. P. mirtį sužinojo 2019 m. sausio mėnesį administruojant susidariusį įsiskolinimą ir pradėjus ruošti bylą teismui, gavus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kad po buvusio savininko mirties butą paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas. 2019 m. vasario 14 d. pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo termino atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja į teismą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo kreipėsi praėjus maždaug mėnesiui po to, kai sužinojo apie palikėjo V. P. mirtį, darytina išvada, kad pareiškėja nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėja nurodo, kad šilumos energiją tiekia 120 000 vartotojų ir yra didelis skaičius asmenų kurie turi įsiskolinimus. Su Valstybės įmone Registrų centras yra sudariusi sutartį, pagal kurią kiekvienas Gyventojų registro ar nekilnojamojo turto registro išrašo tikrinimas yra apmokestinamas, o siekiant nepraleisti CK 5.63 straipsnyje numatyto termino, tokius duomenis tektų tikrinti bent kartą per mėnesį, dėl to būtų patirtos didelės išlaidos ir pareikalautų papildomų sąnaudų.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pareiškėja byloje nepateikė duomenų, jog nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. būtų rūpinusis skolos išieškojimu (domėjosi palikėjo finansine būkle ir panašiai). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. P. skola susidariusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. buvo priteista 2017 m. lapkričio 27 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1583-670/2017. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Turto arešto aktų registre 2018 m. birželio 18 d. yra įregistruotas antstolės Santos Selezniovienės turto arešto aktas, kuriuo areštuotas mirusiojo butas (esantis Jurbarke, S. D. g. 25-14). Byloje nėra duomenų kokio kreditoriaus naudai buvo areštuotas palikėjo butas, tačiau kitas antstolis turi teisę prisijungti prie išieškojimo vykdomo iš to pačio skolininko pas antstolį, kuris realizuoja turtą. Valstybė minėtą butą paveldėjo 2018 m. lapkričio 21 d., todėl priimdama palikimą žinojo apie areštą turtui, o tuo pačiu apie kreditorinius įsiskolinimus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Kasacinio teismo praktika, pareiškėjai atnaujintinas terminas pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290–292, 580–582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, terminą pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui - Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas Raimundas Klimaitis