Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. J., I. J., D. J. ir E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J., I. J., D. J. ir E. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai (gyvybei) padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) ligoninė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. J., I. J., D. J. ir E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kuriuo prašė: 1) ieškovei J. J. priteisti iš atsakovės 55 622,91 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) ieškovei I. J. priteisti iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) ieškovui D. J. priteisti iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) ieškovui E. J. priteisti iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir komisija) 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 56-129 atmetė jų reikalavimą atlyginti žalą dėl paciento A. J. (ieškovės J. J. sutuoktinio ir ieškovų I., D. ir E. J. tėvo) mirties. Ieškovai su komisijos sprendimu nesutinka.

3. Ieškovai paaiškino, kad paciento A. J. (toliau – ir paciento) šeimos gydytojo įstaiga buvo viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini). Pagal ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenis pacientas nuo 2008 m. sirgo (Duomuo1), o nuo 2018 m. kovo mėn. VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – ligoninė, sveikatos priežiūros įstaiga) stacionare jam diagnozuotas (Duomuo2) ir (Duomuo3). 2020 m. kovo 6 d. šeimos gydytoja išdavė A. J. siuntimą į ligoninės Kardiologijos skyrių (Duomuo5) planine tvarka; pacientas registruotas atlikti procedūrą 2020 m. kovo 9 d., bet vėliau perregistruotas į 2020 m. balandžio 20 d., tuo pačiu paskyrus didesnę (duomenys neskelbtini) dozę. A. J. 2020 m. balandžio 19 d. greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvežtas į ligoninę, konsultuotas gydytojo K. V., kuris įvertino, kad (duomenys neskelbtini). Pacientui buvo atliktas (duomenys neskelbtini) bei diagnozuotas (Duomuo2). Pritaikius medikamentinį gydymą, pacientas išleistas namo. Remiantis ligos istorija, paciento būklė išrašant – (duomenys neskelbtini), pacientas jautėsi geriau, supažindintas su rekomendacijomis. Rekomenduota (duomenys neskelbtini), BPG kontrolė, planinis (Duomuo5).

4. 2020 m. balandžio 20 d. ligoninė neapibrėžtam laikui atidėjo pacientui (Duomuo5) procedūrą. 2020 m. balandžio 29 d. atsinaujinus simptomams, A. J. iškviesti greitosios medicinos pagalbos specialistai jo sveikatos būklę įvertino kaip reikalaujančią stacionarinio gydymo, jis buvo atvežtas į ligoninę, kur konsultuotas vidaus ligų gydytojo E. K.. Pacientui atlikti (duomenys neskelbtini): nustatytos (Duomuo2) bei (Duomuo4), diagnozės. Taikytas medikamentinis gydymas, pacientas tą pačią dieną išrašytas ambulatoriniam gydymuisi į namus (apie 15 val.). Paciento būklė išrašant: (duomenys neskelbtini). Rekomenduota šeimos gydytojo kontrolė, būklei blogėjant – rekonsultacija, (Duomuo5), (duomenys neskelbtini).

5. 2020 m. gegužės 3 d. A. J. trečią kartą buvo kviesta greitoji medicinos pagalba dėl (duomenys neskelbtini). Apie 12:45 val. ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pacientą konsultavo vidaus ligų gydytojas D. J., kuris nustatė (Duomuo2) bei Duomuo4), diagnozes. Pacientui atlikti (duomenys neskelbtini). Skirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini). Tačiau gydytojas neinterpretavo atliktų kraujo tyrimų rezultatų ir nepagrindė paskirto gydymo. Paciento apžiūra buvo baigta 16 val., jis vėl išrašytas namo, o ne stacionarizuotas į ligoninę. Vadovaujantis ligos istorijos įrašais, paciento būklė išrašant: savijauta pagerėjo, (duomenys neskelbtini). Ieškovų vertinimu, paciento A. J. būklė po taikyto gydymo įvertinta nepilnai, neaišku, ką reiškia įrašas „savijauta pagerėjo“. Pateiktos gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos (kreiptis į BPG) yra neišsamios, nenurodytas rekomenduojamas gydymas, papildomų tyrimų atlikimas, pacientas parašu nepatvirtino, kad susipažino su rekomendacijomis.

6. (duomenys neskelbtini) apie 4 val. ryto artimieji rado A. J. namuose be sąmonės, nekvėpuojantį. Gaivinamas pacientas greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į ligoninę, ten gaivintas toliau, tačiau 5:45 val. konstatuota jo biologinė mirtis. Vadovaujantis patologinės anatomijos autopsijos protokolu Nr. 9/10, pagrindinė liga – (Duomuo1): (duomenys neskelbtini). Komplikacijos: (duomenys neskelbtini). Susiformavęs (Duomuo6). (Duomenys neskelbtini).

7. 2020 m. gegužės 6 d. ligoninės išduotame medicininiame mirties liudijime paciento mirties tiesiogine priežastimi nurodytas (duomenys neskelbtini1), tarpinė mirties priežastis – (Duomuo6); pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – (Duomuo7).

8. Ieškovų vertinimu, 2020 m. gegužės 3 d. ligoninėje nebuvo tinkamai įvertinta paciento ligos anamnezė (eiga), jos sunkumas, atliktas nepakankamas ištyrimas ((duomenys neskelbtini)), neinterpretuoti atliktų kraujo tyrimų rezultatai, paskirtas nepagrįstas gydymas, neišsamiai įvertinta ir aprašyta paciento būklė po taikyto gydymo, išrašant pacientą ambulatoriniam gydymui pateiktos nepakankamos rekomendacijos, pacientas nebuvo paliktas SPS būklės stebėjimui (paslaugai), o tai įvykių grandinėje (klinikinėje eigoje) lėmė ar sąlygojo paciento sunkios (užleistos) ligos eigą, būklę ir jo mirtį.

9. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – akreditavimo tarnyba) atliko ligoninėje pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninį patikrinimą; tyrimo išvados pateiktos 2021 m. gegužės 11 d. ataskaitoje Nr. D17-79-(1.27) (toliau – ir ataskaita) ir jos pagrindu priimtame akreditavimo tarnybos 2021 m. gegužės 12 d. įsakyme Nr. T4-102-(1.34) (toliau – ir įsakymas).

10. Ieškovų teigimu, 2020 m. gegužės 3 d. pacientui sveikatos priežiūros paslaugos ligoninėje buvo suteiktos neatidžiai, nerūpestingai, neužtikrintos maksimalios veikimo pastangos. Akreditavimo tarnyba ataskaitoje ir įsakyme nurodė, kad 2020 m. gegužės 3 d. ligoninės vidaus ligų gydytojas paciento apžiūros aprašyme netiksliai nurodė paslaugos tipą – planinės paslaugos (nors asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodyta, jog pacientui teikta būtinoji pagalba), nenurodė skubios pagalbos kategorijos, neinterpretavo atliktų kraujo tyrimų rezultatų, nepagrindė paskirto gydymo, neišsamiai įvertino ir aprašė paciento būklę po taikyto gydymo, išrašant pacientą ambulatoriniam gydymui pateikė nepakankamas rekomendacijas, neužtikrino, kad pacientas parašu patvirtintų, jog susipažino su pateiktu išrašu ir rekomendacijomis, ir tuo pažeidė įsakymo 1.2.3 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimus. Ieškovų vertinimu, egzistuoja ligoninės įvairaus pobūdžio neveikimas, sąlygojęs paciento kritinę būklę ir vėliau – jo mirtį.

11. Ieškinyje nurodyta, kad dėl gydymo įstaigos neteisėtų veiksmų ieškovai neteko sutuoktinio ir tėvo, pažeista jų teisė turėti visavertę šeimą, palaikyti psichologinius, emocinius, dvasinius ir fizinius ryšius. Netekus vyro, ieškovė (sutuoktinė) J. J. sunkiai išgyvena netektį, (duomenys neskelbtini). Ieškovė J. J. patyrė (duomenys neskelbtini). Ieškovę I. J. su tėvu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Dėl tėvo netekties duktė patyrė (duomenys neskelbtini). Analogiškus išgyvenimus patyrė ir mirusiojo sūnūs.

12. Pasak ieškovų, žalą padariusio asmens (ligoninės) kaltė pasireiškia neatsargumu. Ieškovė J. J. (mirusiojo sutuoktinė) pateikė dokumentus, patvirtinančius sutuoktinės netektų pajamų dalį – 55 622,91 Eur, kurią prašo priteisti kaip turtinės žalos atlyginimą. Mirusysis A. J. 2020 m. vasario – balandžio mėn. gaudavo 499,43 Eur/mėn. pajamų. Netektų pajamų laikotarpis skaičiuojamas iki statistinės vidutinio tikėtinos vyrų (A. J. gimė (duomenys neskelbtini)) gyvenimo trukmės, t. y. 71,5 metų arba iki 2038 m. lapkričio 29 d., tai sudaro 222 mėnesius + 3 savaites nuo jo mirties ((duomenys neskelbtini)). Mirusiojo sutuoktinei priklauso kito sutuoktinio pusė pajamų, todėl sutuoktinei tenkanti pajamų dalis yra 249,71 Eur/mėn., iš viso 55 622,91 Eur netektų sutuoktinio pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14. Teismas nurodė, kad ieškovai akcentavo paciento apsilankymą ligoninėje 2020 m. gegužės 3 d., kurio metu nebuvo tinkamai įvertinta paciento būklė, neinterpretuoti atliktų kraujo tyrimų rezultatai, paskirtas nepagrįstas gydymas, neišsamiai įvertinta ir aprašyta paciento būklė po taikyto gydymo, išrašant pacientą ambulatoriniam gydymui pateiktos nepakankamos rekomendacijos, pacientas nebuvo paliktas SPS būklės stebėjimui (paslaugai), o tai klinikinėje eigoje sąlygojo paciento sunkios (užleistos) ligos būklę ir jo mirtį.

15. Teismas pažymėjo, kad akreditavimo tarnybos ataskaitos, gydytojos kardiologės D. Ž. išvadų turinys iš esmės patvirtina, jog sveikatos priežiūros įstaigos ir jos specialistų veiksmai buvo analizuoti bei vertinti veikimo proceso aspektu. Bendrai pripažįstama, kad: 1) (Duomuo5) procedūra pacientui atidėta pagrįstai, neatliktos (Duomuo5) procedūros neturėjo įtakos paciento letalinei išeičiai; 2) 2020 m. gegužės 3 d. apsilankymo ligoninėje metu paciento anamnezė aprašyta glaustai, bet pakankamai, tyrimai atlikti pakankama apimtimi; 3) aptariamose išvadose gydymo rekomendacijos įvertintos kaip iš esmės nepakankamos arba neaprašytos; 4) nebuvo indikacijų skubiai hospitalizuoti pacientą. Šioje byloje buvo paskirta deontologinė ekspertizė, kurią atliko Valstybinė teismo medicinos tarnyba.

16. Teismas sutiko su ieškovų akcentavimu aplinkybės, jog pacientui nebuvo kartotas (duomenys neskelbtini) tyrimas. Gydytoja kardiologė D. Ž. išvadoje nurodė, kad analizuojamu atveju reikėjo kartoti (duomenys neskelbtini) tyrimą, tačiau išvadoje pažymėta, jog 2020 m. gegužės 3 d. vizito metu pacientui (Duomuo6) nebuvo, tą rodo būtent atlikti (duomenys neskelbtini) tyrimai. Gydytoja D. Ž. pažymėjo, jog pacientui (Duomuo6) galėjo išsivystyti staigiai, pagal fiziologiją tai yra ūminė būklė, kuri išsivysto staiga. Teismas reikšminga pripažino ekspertizės akte padarytą išvadą, kad 2020 m. gegužės 3 d. paciento apsilankymo ligoninėje metu nebuvo nustatyta (Duomuo6) ar (duomenys neskelbtini) požymių (pagal atliktus (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatus). Teismo įsitikinimu, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad pacientui atliktas (duomenys neskelbtini) nerodė ūmios (Duomuo6) būklės, todėl labiau tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) tyrimo pakartotinis neatlikimas negalėjo turėti įtakos paciento mirčiai.

17. Ieškovų nurodomus paciento apžiūros aprašymo trūkumus teismas vertino kaip nesudarančius pagrindo pripažinti sveikatos priežiūros paslaugų netinkamą suteikimą. Visose išvadose užfiksuota, kad anamnezė aprašyta glaustai, tačiau konstatuota, jog toks aprašymas yra pakankamas. Akreditavimo tarnybos ataskaitoje nurodyta, kad neišsami dokumentacija gali būti sietina su dideliu ligonių srautu priėmimo-skubios pagalbos skyriuose, tačiau aiškių gydytojų aplaidumo, nekompetencijos požymių neįžvelgta.

18. Ginčui aktualiu laikotarpiu – 2020 m. pavasarį prasidėjo koronaviruso (COVID-19) pandemija, kurios pradžioje buvo taikomi griežti karantino ribojimai visoje Lietuvos teritorijoje, esmingai paveikę sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą. Teismas pripažino tikėtiną aplinkybę, kad paciento anamnezės ir būklės aprašymo neišsamumui galėjo turėti įtakos sudėtinga situacija konkrečioje gydymo įstaigoje.

19. Teismas nurodė, kad byloje esančių įrodymų (akreditavimo tarnybos išvadų, gydytojos kardiologės D. Ž. išvadų) analizė leidžia pripažinti, jog nors ir egzistuoja tikimybė, kad 2020 m. gegužės 3 d. pacientą apžiūrėjęs gydytojas ne visai teisingai interpretavo tam tikrus tyrimus, arba ligos istorijoje trūksta detalesnės tyrimų analizės, tačiau tai nesudarė pagrindo gydytojų veiksmus suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas pripažinti netinkamais. Specialistų išvadose nurodyta, jog taikytas medikamentinis gydymas buvo galimas, o indikacijų hospitalizuoti pacientą 2020 m. gegužės 3 d. vizito metu nebuvo.

20. Teismo vertinimu, byloje pakako įrodymų išvadai, kad pacientui buvo suteiktos iš esmės kokybiškos ir tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Paciento sveikatos būklės pablogėjimą bei mirtį nulėmė veiksnių visuma – nakties metu, tikėtina staigiai, pasireiškusi (Duomuo6) būklė, bei aplinkybė (nustatyta iš paciento sveikatos istorijos duomenų), kad pacientas nereguliariai vartojo paskirtus medikamentus (dėl šios priežasties pacientui buvo atidėta 2020 m. kovo 9 d. numatyta (Duomuo5) procedūra). Teismas konstatavo, kad nėra įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos neteisėti veiksmai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21. Apeliantai (ieškovai) J. J., I. J., D. J. ir E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė ekspertizės aktui, o ne kitiems byloje esantiems įrodymams, kuriais rėmėsi apeliantai. Ekspertizės akte nurodyta, kad nebuvo būtina pacientui kartoti tyrimus dėl pagerėjusios savijautos ir sąlyginai trumpo stebėjimo laiko. Ekspertė prof. dr. D. Ž. 2022 m. liepos 29 d. atsakydama į komisijos raštą, pateikė priešingą išvadą, kad, įtariant (duomenys neskelbtini), reikėtų pakartotinai atlikti (duomenys neskelbtini) tyrimą. Toks tyrimas pacientui nebuvo atliktas. Troponino tyrimo svarba pacientams, turintiems širdies sveikatos sutrikimų, yra pabrėžiama Vilniaus miesto Antakalnio ligoninės doc. dr. gydytojo kardiologo Mykolo Biliuko viešai skelbiamame straipsnyje internete. Siekiant nustatyti, ar jau vyksta miokardo ląstelių destrukcija, atliekami specifiniai širdies raumens ląstelių destrukcijos, griuvimo specifiniai žymenys kraujo serume – troponino I ir troponino T koncentracija, kreatinfosfokinazės širdinė frakcija. 2020 m. gegužės 3 d. pacientui buvo atliktas būtent (duomenys neskelbtini) tyrimas, o ne (duomenys neskelbtini) tyrimas. Pacientui atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas laikytinas mažiau informatyviu ir ne tokiu tiksliu tyrimu, diagnozuojant (Duomuo6). Kitose žalos sveikatai atlyginimo bylose pateiktose ekspertizės išvadose pabrėžta, kad esant skausmui krūtinėje, pacientui turi būti kartojami (duomenys neskelbtini) tyrimai, ir jomis (išvadomis) teismai remiasi priimdami procesinius sprendimus tenkinti ieškinį.

21.2. Ekspertizės akte nepagrįstai nurodyta, kad, išleidžiant pacientą ambulatoriniam gydymui, nebuvo būtina kartoti tyrimus dėl pagerėjusios savijautos ir sąlyginai trumpo stebėjimo laiko. Nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Priešingai, ieškovė J. J. 2022 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. gegužės 3 d. pasiėmus pacientą iš ligoninės, šis jautėsi blogai. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 3 d. pacientą apžiūrėjęs gydytojas D. J. netinkamai aprašė būklę paciento išrašymo iš ligoninės metu, nurodydamas, kad „paciento būklė pagerėjo“, bet nepateikdamas jokių konkrečių sveikatos rodiklių. Ekspertizės akte į tai neatsižvelgta.

21.3. Gydytojo D. J. pareigų neatlikimas, pasireiškęs nevisapusišku paciento būklės aprašymu išrašant pacientą iš ligoninės, turi būti vertinamas atsakovės nenaudai. Gydytojas negali užpildyti paciento medicininių dokumentų taip, kad kiti sveikatos priežiūros specialistai negalėtų susidaryti pagrįstos nuomonės apie paciento gydymo eigą.

21.4. Ekspertizę atlikę ekspertai paciento situaciją vertino tik hospitalizavimo aspektu (jog nebuvo pagrindo pacientą hospitalizuoti), tačiau nevertino, ar nebuvo pagrindo palikti pacientą ligoninėje stebėjimui. Ekspertų komisija neatsakė į teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartyje suformuluoto ekspertams atsakyti 9 klausimo dalį. Ekspertų buvo prašoma nurodyti konkrečius medicininius hemodinamikos rodiklius apie paciento sveikatos būklės pagerėjimą, o ekspertai į šį klausimą atsakė abstrakčiai – „ūminio (duomenys neskelbtini) sutrikimo ar kitų pavojingų sveikatai požymių nebuvo, bendra paciento savijauta pagerėjo.“ Be to, ekspertai tikėtinai neteisingai suprato ir kitus klausimus, nes į dalį jų neatsakė arba atsakė ne tai, kas buvo klausiama. Ekspertizės aktas turi didelių trūkumų, teismas turėjo nesiremti ekspertų išvadomis, arba jas tikslinti, pakviečiant ekspertizės aktą surašiusius asmenis duoti paaiškinimus teisme, arba remtis kitais byloje esančiais įrodymais.

21.5. Neaišku, kodėl pacientą konsultavęs gyd. D. J. nematė poreikio ilgiau stebėti ne tik paciento bendrą būklę, bet ir atlikti pakartotinius (duomenys neskelbtini) tyrimus, siekiant įvertinti paciento būklės dinamiką. Gyd. D. J. 2020 m. gegužės 3 d. iš surinktos informacijos apie pacientą faktiškai nenustatė jo sveikatos būklės, nes neaprašė klinikinių požymių, kuriais būtų galima remtis konstatuojant paciento sveikatos būklės pagerėjimą, neinterpretavo tyrimų duomenų. Egzistavo pagrindas pacientui teikti stebėjimo paslaugą pagal stebėjimo aprašo normas. Be to, pacientui skundžiantis (duomenys neskelbtini), tačiau skausmo dinamikos nevertinus, taip pat neatlikus pakartotinio (duomenys neskelbtini) tyrimo, gyd. D. J. buvo pagrindas palikti pacientą stebėjimui.

21.6. Ligoninės vidaus ligų gydytojas D. J. neatliko daugybės pareigų. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 40 punkte pripažino, kad ginčo atveju egzistuoja tikimybė, jog 2020 m. gegužės 3 d. pacientą apžiūrėjęs gydytojas ne visai teisingai interpretavo tam tikrus tyrimus, ligos istorijoje trūksta detalesnės tyrimų analizės. Šios bylos kontekste taikytina lankstaus priežastinio ryšio doktrina leidžia teigti, kad gydytojo D. J. veiksmai galėjo prisidėti prie paciento mirties.

22. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Apeliantai, remdamiesi gydytojos prof. dr. D. Ž. pateiktais paaiškinimais, neatsižvelgia į jų visumą. Šios gydytojos teigimu, pagal 2020 m. gegužės 3 d. medicininius įrašus paciento būklė buvo pakankamai saugi, kad jis būtų išleistas namo, o (Duomuo6) galėjo išsivystyti staiga. Vertinant medicininę dokumentaciją ir (duomenys neskelbtini) tyrimą, nebuvo duomenų įtarti (Duomuo6). Gydytoja D. Ž. taip pat paliudijo, kad pacientui atlikto (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatai buvo normalūs, todėl tuo momentu įtarti (Duomuo6) nebuvo pagrindo.

22.2. Teigdami, kad teismas suteikė per didelę įrodomąją reikšmę ekspertizės aktui, o ne gydytojos D. Ž. paaiškinimams, ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai didelį dėmesį dėl pakartotino (duomenys neskelbtini) tyrimo skiria nurodytos gydytojos išvadoms, ignoruodami kitus bylos duomenis. Gydytojo kardiologo Mykolo Biliuko internetinėje svetainėje publikuoto straipsnio ištraukos, taip pat civilinėse bylose teismų priimtos nutartys yra bendro pobūdžio šaltiniai, nelaikytini tinkamais ir patikimais įrodymais šioje civilinėje byloje.

22.3. Teiginys, kad pakartotinio (duomenys neskelbtini) tyrimo padarymas galėjo padėti išvengti dalies ar visų pacientui kilusių neigiamų negrįžtamų pasekmių, paremtas apeliantų subjektyvia nuomone. Komisijos pasitelktos gydytojos konsultantės išvadoje nėra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) atlikimas būtų lėmęs žalos išvengimą. Gydytoja D. Ž. teigė, kad jeigu pacientui būtų atliktas pakartotinis (duomenys neskelbtini) tyrimas, būtų aiški situacija, jog duomenų už (Duomuo6) nėra ir tai būtų pagrindę klinikinius, apžiūros ir (duomenys neskelbtini) duomenis, kurie grėsmingos būklės nerodė. Toks tyrimas būtų pagrindęs tik tai, kad (Duomuo6) yra ūminė būklė, išsivystanti staiga, šio paciento atveju tai įvyko nakties metu.

22.4. Aplinkybė, kad specialistai patvirtino ligoninės 2020 m. gegužės 3 d. medicinos (gydymo) dokumentų pildymo nepakankamą išsamumą, savaime nereiškia, jog gydymo taktika buvo netinkama ir galėjo sąlygoti paciento letalinę išeitį. Ekspertizės akte pateiktos išvados taip pat patvirtina, kad nepakankamai detalus ir išsamus medicininės dokumentacijos užpildymas neįrodo, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos netinkamai ar nepakankamai tinkamai. Gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis, pacientas 2020 m. gegužės 5 d. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežtas į gydymo įstaigos chirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kuriame jam tęstas gaivinimas ir konstatuota mirtis dėl ūmaus (Duomuo6). Po 2020 m. gegužės 3 d. apsilankymo jis daugiau nebuvo konsultuojamas kitų gydytojų, todėl neegzistuoja tikimybė netinkamai paciento gydymo eigos interpretacijai.

22.5. Gydytoja S. N., teikdama išvadą akreditavimo tarnybai, nurodė, kad vertinant aprašytus paciento pradinės apžiūros duomenis ir atliktus laboratorinius tyrimus, 2020 m. gegužės 3 d. skubiai hospitalizuoti pacientą indikacijų nebuvo, aiškių gydytojų aplaidumo, nekompetencijos požymių, teikiant pacientui būtinąją pagalbą, neįžvelgiama. Gydytoja S. N. taip pat paaiškino, kad jeigu pacientas priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje yra daugiau nei 2 val., jam jau yra taikoma stebėjimo paslauga. Kadangi paciento atveju šis laikotarpis yra ilgesnis, tikėtina, kad stebėjimo paslauga jau buvo teikta. Gydytoja D. Ž., vertindama to paties paciento apsilankymo metu ištirtus duomenis, taip pat nurodė, kad nebuvo indikacijų pacientą hospitalizuoti.

22.6. Ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, visos išvados nuosekliai išplaukia iš tyrimo eigos, pateikti konkretūs atsakymai į kiekvieną užduotą klausimą, remiamasi teismo nutartimi ekspertams ir gydytojams išsiųsta civilinės bylos medžiaga. Teismas neprivalėjo tikslinti ekspertizės akto išvadas ir įpareigoti ekspertizę atlikusius gydytojus duoti papildomus paaiškinimus. Apeliantai nuo ekspertizės akto pateikimo iki 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio pradžios turėjo galimybę pateikti prašymą dėl papildomos asmenų, atlikusių deontologinę teismo ekspertizę, apklausos, tačiau to nepadarė. Nėra pagrindo ekspertizės aktą atmesti kaip įrodymų šaltinį.

23. Trečiasis asmuo viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais motyvais:

23.1. Apeliantų argumentai dėl ekspertizės akto neišsamumo, gydytojų ekspertų pateiktų išvadų kritika akivaizdžiai stokoja pagrįstumo. Ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, visos išvados nuosekliai išplaukia iš tyrimo eigos, pateikti konkretūs atsakymai į kiekvieną užduotą klausimą, remiamasi teismo nutartimi ekspertams ir gydytojams išsiųsta civilinės bylos medžiaga. Apeliantų subjektyvi nuomonė dėl atliktos ekspertizės netinkamumo ir prieštaringumo nepaneigia pagrįstų ekspertizės akto išvadų.

23.2. Visais atvejais paciento A. J. anamnezė buvo įvertinta teisingai, atlikti būtini laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, jie tinkamai interpretuoti, tinkamais medikamentais koreguota paciento savijauta, stabilizuota hemodinamika ((duomenys neskelbtini)). Kadangi indikacijų stacionarizavimui nebuvo, suteikus pagalbą pacientas išleistas ambulatoriniam gydymui, koregavus vartojamų vaistų dozes, išrašius receptus, nurodžius kreiptis į šeimos gydytoją.

23.3. Įvertinus visų paciento apsilankymų skubiosios medicinos pagalbos skyriuje metu aprašytą anamnezę ir objektyvų ištyrimą, atliktus laboratorinius tyrimus ir (duomenys neskelbtini), paskirtą gydymą ir rekomendacijas, paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Autopsija parodė, jog pacientas sirgo (Duomuo1) ir (Duomuo4) liga, (duomenys neskelbtini), kuri sukėlė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metu nukentėjo (duomenys neskelbtini), atsirado (duomenys neskelbtini), kurią sukėlė ne (duomenys neskelbtini), o bendra (duomenys neskelbtini).

23.4. Pacientui atvykus į skubiosios medicinos pagalbos skyrių nebuvo nustatoma infekcinių ar ūminių (duomenys neskelbtini) sindromų, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) koreguojami vaistais, pateikiamos tolimesnio gydymo, ypač susijusio su (duomenys neskelbtini) kontrole, rekomendacijos, išrašomi receptai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama šią civilinę bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

26. Byloje nustatyta, kad pacientas A. J. nuo 2008 m. sirgo (Duomuo1), o nuo 2018 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) stacionare jam diagnozuotas (Duomuo2) ir (Duomuo3).

27. Pacientui 2020 m. kovo 9 d. buvo numatyta planinė (Duomuo5) procedūra, tačiau vėliau jis buvo perregistruotas procedūrai 2020 m. balandžio 20 d., kartu paskyrus didesnę (duomenys neskelbtini) dozę. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje pažymėta, kad 2020 m. balandžio 20 d. ligoninė pacientui neribotai (dėl pandemijos) atidėjo (Duomuo5) procedūrą.

28. 2020 m. balandžio 19 d. ir 29 d. pacientui buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, jis buvo vežamas į ligoninę. Paciento nusiskundimai: (duomenys neskelbtini). Atlikus tyrimus ir paskyrus gydymą, pacientas išleistas gydytis ambulatoriškai, jam rekomenduota šeimos gydytojo kontrolė (skundžiamo teismo sprendimo 18 punktas).

29. Pacientas 2020 m. gegužės 3 d. 12:45 val. atvyko į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, buvo apžiūrėtas vidaus ligų gydytojo D. J., nustatyta diagnozė: (Duomuo2), (Duomuo4). Anamnezė: atvežtas greitosios medicinos pagalbos, skundėsi (duomenys neskelbtini). Ligos istorijoje gydytojas aptarė (duomenys neskelbtini), taikytas gydymas, nurodyta, kad savijauta pagerėjo, rekomenduota kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją; apžiūros pabaiga – 16 val.

30. (duomenys neskelbtini) apie 4 val. ryto artimieji rado A. J. namuose be sąmonės, nekvėpuojantį. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje gaivinamas pacientas buvo pristatytas į ligoninę, ten buvo gaivintas toliau, tačiau nesant kardiovaskulinės sistemos atsako į gaivinimo veiksmus, 5:45 val. pacientui konstatuota biologinė mirtis. Medicininiame mirties liudijime nurodoma, kad paciento mirties tiesioginė priežastis yra (duomenys neskelbtini1), tarpinė mirties priežastis – (Duomuo6), (duomenys neskelbtini), pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – (Duomuo7).

31. Komisija 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 56-129 (2 t., b. l. 239–252) netenkino pareiškėjų (apeliantų) prašymo atlyginti žalą, konstatavusi, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų. Komisija sprendimą priėmė įvertinusi paciento medicininius dokumentus, komisijai išvadą teikusio gydytojo eksperto atsakymus, kuriais jis įvertino sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gydymo įstaigoje, taip pat akreditavimo tarnybos ataskaitą ir jos pasitelkto konsultanto atsakymus.

32. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi byloje paskirta deontologinė ekspertizė, ją pavesta atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, pasitelkiant konsultantus – vidaus ligų gydytoją ir gydytoją kardiologą (3 t., b. l. 165–172). Byloje pateiktas teismo ekspertizės aktas Nr. 4(39)/2024 (01) (4 t., b. l. 5–47). Jo išvadose nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog pacientui (Duomuo6) (duomenys neskelbtini) nakties metu įvyko ūmiai; objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad (Duomuo6) vystėsi 2020 m. gegužės 3 ar 4 dienomis, nėra.

Dėl gydymo įstaigos veiksmų kvalifikavimo ir vertinimo

33. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nebuvo įrodyti neteisėti sveikatos priežiūros įstaigos veiksmai, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariama pirmosios instancijos teismo išvada pagal dabartinį ginčo santykių teisinį reguliavimą nėra aktuali, padaryta netinkamai aiškinant galiojančios redakcijos PTŽSAĮ normas.

34. Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Ginčui aktualios redakcijos PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad žala atlyginama, jeigu komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjo tikslai įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį suponuoja, jog pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. PTŽSAĮ taip pat nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 32–33 punktai).

36. Nors PTŽSAĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 34 punktas).

37. Nustačius, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala paciento sveikatai, turi būti įvertinama, ar ši žala nebuvo neišvengiama; vertinant žalos paciento sveikatai išvengiamumą, jei žala kilo kaip paciento turėtų ligų arba sveikatos sutrikimų pasekmė ar komplikacija, taip pat turi būti įvertinama, ar šios žalos sveikatos priežiūros įstaiga turėjo galimybę išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį. Tuo atveju, jei žala kilo dėl to, kad paslaugos suteiktos ne taip, kaip to reikalavo paslaugų teikimo metu buvęs medicinos ir slaugos mokslo lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis, žala paciento sveikatai vertintina kaip išvengiama ir atlygintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 38 punktas).

38. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl apeliantų pareikšto ieškinio pagrįstumo, būtina nustatyti, ar paciento mirtis vertintina kaip žala PTŽSAĮ prasme, jeigu taip – ar ji atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar vertintina kaip neišvengiama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtinto Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo 9.2.2.1 papunktį, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.

39. Taigi, kaip jau nurodyta, ligoninės veiksmai vertintini tuo aspektu, ar jos specialistų teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį, ar jas teikiant buvo padaryta žalos paciento sveikatai (gyvybei).

40. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad, vertindamas sveikatos priežiūros įstaigos veikimą, teismas nepagrįstai prioritetą suteikė ekspertizės akto išvadoms, o ne kitiems byloje esantiems įrodymams, kuriais rėmėsi ieškovai (išskiriamos gydytojos kardiologės D. Ž. išvados). Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu.

41. Skundžiamo teismo sprendimo 17–18 punktuose išsamiai ir objektyviai aprašytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su pacientui A. J. diagnozuotomis ligomis, jo apsilankymais sveikatos priežiūros įstaigoje, ten atliktais tyrimais bei paskirtu gydymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

42. Vertindamas pacientui suteiktų paslaugų kiekybinį ir kokybinį lygį, teismas atsižvelgė į byloje esančius įgaliotų institucijų pagal suteiktą kompetenciją pateiktus vertinamuosius duomenis. Gydymo įstaigos suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę iš esmės įvertino komisija, neteismine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų – šios bylos ieškovų – prašymą dėl žalos atlyginimo.

43. Nagrinėdama pareiškėjų prašymą, komisija įvertino pareiškėjų ir sveikatos priežiūros paslaugas teikusios gydymo įstaigos pateiktą informaciją. Siekdama visapusiškai ir objektyviai išspręsti prašymą, komisija dėl išvadų, reikalaujančių specialių žinių, kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistą – gydytoją ekspertą, pateikdama visą paciento medicininę dokumentaciją dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ligoninėje įvertinti ekspertei gydytojai kardiologei D. Ž..

44. Komisijos sprendime pažymėta, kad akreditavimo tarnyba atliko pacientui ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninį patikrinimą ir patvirtino patikrinimo išvadas 2021 m. gegužės 11 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-286/2020 ataskaitoje Nr. D17-79-(1.27), kurios pagrindu 2021 m. gegužės 12 d. priėmė įsakymą. Ataskaitoje, be kitų išvadų, pateikti ir konsultantės gydytojos kardiologės doc. B. P. atsakymai.

45. Ekspertė gydytoja kardiologė D. Ž. įvertino komisijos pateiktus dokumentus ir pateikė kompleksinį vertinimą dėl pacientui teiktų paslaugų (2 t., b. l. 111–114). Ji išsamiai vertino reikšmingas aplinkybes, nurodydama, kad (čia ir toliau cituojama kalba netaisyta): „2020 m. kovo 9 d. pacientas atvyko konsultacijai pas kardiologą planiniam (Duomuo5). Tačiau dėl to, kad pacientas vartojo 15 mg (duomenys neskelbtini) dozę, nors indikacijų dozės sumažinimui nebuvo, (Duomuo5) procedūra atidėta pagrįstai, letalią išeitį jis galėjo sunkiai įtakoti, turėjo būti ir daugiau faktorių dėl to, kad pacientas su (duomenys neskelbtini) gyveno pagal įrašus jau nuo 2018 metų. (duomenys neskelbtini) yra lėtinė būklė ir grėsmės sukelti paciento gyvybei, jei jis vartojo vaistus, negalėjo. Tyrimai 2024 m. balandžio 19 d. ir 29 d. gydymo įstaigoje padaryti tinkamai, nustatyta tinkama diagnozė, paskirtas gydymas, išrašyti receptai, nurodoma, kad išrašymo metu būklė pagerėjusi, (duomenys neskelbtini)“. Gydytoja ekspertė pažymėjo, kad: „pagal elektroninės sveikatos informacinės sistemos (ESIS) duomenis, pacientui išrašyti vaistai buvo pasibaigę, todėl kilo klausimas, ar pacientas vartojo vaistus. Lėtiniu (Duomuo2) sergantys pacientai gali būti gydomi tiek stacionare, tiek ambulatoriškai, tiek priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, koreguojant būklę ir išleidžiant ambulatoriniam gydymui. Indikacijos stacionarizavimui – (duomenys neskelbtini), kai negalima korekcija ambulatoriškai. Vertinant įrašus abu kartus paciento būklė pagerėjo po skirto gydymo priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, dėl to indikacijų stacionarinam gydymui nepakako. (Duomuo5) galėjo gerinti paciento gyvenimo kokybę, fizinio krūvio toleranciją, bet (duomenys neskelbtini) įtaka mirštamumui yra gana nedidelė. Mirties riziką ir įtaką mirštamumui turi embolinės komplikacijos arba (duomenys neskelbtini), kuris jau buvo išsivystęs pacientui sergant (duomenys neskelbtini). Esant (duomenys neskelbtini), per 3–5 metus priklausomai nuo (duomenys neskelbtini) stadijos numiršta 30–50 proc. sergančiųjų. Taip pat sergantys (duomenys neskelbtini) turi staigios mirties padidintą riziką. Todėl pacientui turėjo būti užtikrintas pilnavertis (duomenys neskelbtini) gydymas. Jis turėjo gauti pilną medikamentinį (duomenys neskelbtini) gydymą ((duomenys neskelbtini). 2019 m. iš įrašų matyti kad jie buvo paskirti, bet neaišku, ar pacientas juos vartojo. Net keletą kartų medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad pacientas vaistų nevartoja arba vartoja savo nuožiūra, arba vaistai yra pasibaigę“.

46. Atskirai vertindama paciento 2024 m. gegužės 3 d. vizitą ligoninėje, ekspertė gydytoja kardiologė D. Ž. pažymėjo, kad: „minėto apsilankymo metu trumpai aprašyta anamnezė, nusiskundimai. Nėra įrašyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, klaidingai nurodytas (duomenys neskelbtini) ritmas. Tyrimai atlikti pakankama apimtimi. Nurodyta, kad po gydymo būklė pagerėjo. Gydytojas nenurodė, koks skausmų pobūdis krūtinėje. Įtariant (duomenys neskelbtini), reikėtų pakartotinai atlikti (duomenys neskelbtini) tyrimą, tas nebuvo atlikta. Atlikus (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); grėsmingų požymių, kurie leistų įtarti (Duomuo6), nėra. Kompleksiškai vertinant skundus, anamnezę, (duomenys neskelbtini) bei kitus tyrimus, įtarti grėsmę dėl (Duomuo6) ar kitą naują grėsmingą sveikatai ar gyvybei patologiją duomenų nepakako. Indikacijų hospitalizuoti pacientą nebuvo. Medicininiuose dokumentuose šio vizito įraše nenurodyta, kad (duomenys neskelbtini), tačiau priėmimo-skubios pagalbos skyriuje skirtas tinkamas gydymas; išrašant nenurodytos gydymo rekomendacijos. Duomenų už grėsmingą patologiją nebuvo. Jei dar kartą būtų buvęs atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas, būtų buvusi visiškai aiški situacija, kad duomenų už (Duomuo6) nėra ir būtų pagrindę klinikinius ir apžiūros ir (duomenys neskelbtini) duomenis, kurie grėsmingos būklės nerodė“.

47. Ekspertės gydytojos D. Ž. vertinimu: „(Duomuo6) galėjo ištikti staiga, nakties metu; 2020 m. gegužės 3 d. vizito metu (Duomuo6) nebuvo. (Duomuo6) ūminė būklė, išsivysto staiga; anksčiau diagnozuoti nebuvo galima. Paciento letalią išeitį lėmė tai, kad: 1) jis sirgo (Duomuo7), kurios komplikacija buvo (Duomuo2); (duomenys neskelbtini) lėmė nepalankią paciento išeitį; 2) remiantis įrašais, gydymas buvo nutrūkstantis, pacientas adekvačiai vaistų nevartojo ir tai galėjo taip pat turėti įtakos nepalankiai išeičiai. Paslaugos 2020 m. gegužės 3 d. teiktos pakankamai tinkamai. (Duomuo5) dalinai galėjo pagerinti paciento gyvenimo kokybę, sumažinti simptomus, bet tiesioginės įtakos paciento išeičiai neturėjo. (duomenys neskelbtini) buvo (Duomuo7) pasekmė / komplikacija. Didžiausią įtaką sergančiųjų prognozei turi (duomenys neskelbtini) su savo komplikacijomis; net ir gydant, pacientai turi staigios mirties riziką“.

48. Konsultantė gydytoja kardiologė doc. B. P. akreditavimo tarnybai nurodė (3 t., b. l. 66), kad: „pacientui planinė (Duomuo5) procedūra 2020 m. kovo 9 d. buvo atidėta pagrįstai. Prieš (Duomuo5) pacientas turi 3 savaites vartoti antikoaguliantus (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) adekvačia doze. Neteisingas dozavimas gali neapsaugoti nuo (duomenys neskelbtini), tai gali sukelti (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) galėjo turėti įtakos paciento sveikatos būklės blogėjimui. Šios situacijos sprendimui reikalingi medikamentai, kurie (duomenys neskelbtini). Pacientui jie buvo paskirti. Atidėta procedūra negalėjo turėti įtakos sveikatos būklės blogėjimui. Pacientas vartojo (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu stacionare nebuvo (duomenys neskelbtini) požymių. Tuo metu (Duomuo5) procedūrą buvo galima priskirti prie planinių sveikatos priežiūros paslaugų. Būtinoji medicinos pagalba numatoma, kai yra ūmus per pastarąsias 48 valandas atsiradęs (duomenys neskelbtini) sutrikimas. (Duomuo5) procedūrų atidėjimas neturėjo įtakos paciento letaliai išeičiai“.

49. Pirmiau išdėstyti vertinamieji duomenys leidžia daryti išvadą, kad ekspertės gydytojos kardiologės D. Ž. teiginį, jog (duomenys neskelbtini) skausmą, reikėtų pakartotinai atlikti (duomenys neskelbtini) tyrimą, apeliantai interpretuoja atsietai nuo viso ekspertų komisijos pateiktų atsakymų konteksto. Gydytoja D. Ž. nedviprasmiškai pažymėjo, jog dar kartą atlikus (duomenys neskelbtini) tyrimą, būtų visiškai aiški situacija, kad duomenų už (Duomuo6) nėra, tai būtų papildomai pagrindę klinikinius, apžiūros bei (duomenys neskelbtini) duomenis, kurie nerodė grėsmingos būklės. Konsultantė gydytoja kardiologė doc. B. P. taip pat akcentavo, kad paciento sveikatos būklė leido (Duomuo5) procedūrą priskirti prie planinių sveikatos priežiūros paslaugų, apžiūros stacionare metu nebuvo (duomenys neskelbtini) požymių. Teisėjų kolegija apeliantų teiginius dėl teismo ekspertų komisijos išvadų nepriimtinumo tuo aspektu, kad jos esą prieštarauja ekspertės gydytojos D. Ž. 2022 m. liepos 29 d. atsakyme pateiktai išvadai, pripažįsta nepagrįstais.

50. Apeliantai kritikuoja teismo ekspertizės išvadoje pateiktus ekspertų atsakymus į jiems užduotus klausimus, teigdami, kad ekspertai vengė atsakyti arba iš esmės neatsakė į konkretų klausimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokio pobūdžio kritika galėtų būti pagrįsta tik tiek, kiek teismo ekspertizę atlikusių ekspertų atsakymų į klausimus formuluotės galėtų būti vertinamos lingvistinio tikslumo požiūriu (formuluotės nepakankamai tikslios lingvistiškai). Tačiau tai nesudaro objektyvaus pagrindo, kuriuo būtų paneigtas teismo ekspertizės akto tiriamosios dalies turinys jo išsamumo ir ekspertų išvados jų pagrįstumo aspektais.

51. Teismo ekspertizės akte aprašyti ir įvertinti paciento medicininių dokumentų duomenys, civilinės bylos medžiaga, specialisto išvada Nr. DM 22(69)/2021, kuri buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-32182-20, specialisto išvada Nr. M 498/2020(04), (duomenys neskelbtini) ligoninės Patologinės anatomijos autopsijos protokolo Nr. 9/20 duomenys, liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų gydytojų D. K. (paciento šeimos gydytojas), D. D. (pas šią gydytoją pacientas atvyko planinei (Duomuo5)) parodymai, akreditavimo tarnybos atlikto pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo duomenys, komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 56-129 dėl pareiškėjų prašymo duomenys.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertų išvados išplaukia iš atlikto išsamaus bylos medžiagos ir medicininių dokumentų tyrimo, pateiktos retrospektyviai įvertinus visus gydytojų veiksmus, jos nėra prieštaringos. Apeliantai, išsakydami kritiką dėl atliktos teismo ekspertizės, nepateikia argumentų, kuri dalis teismo ekspertizės išvadų prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, aiškiai neidentifikuoja, kokios gydytojų padarytos gydymo klaidos neįvertintos teismo ekspertizę atlikusios komisijos, kokios aplinkybės nulėmė neteisingą teismo ekspertų išvadą. Akcentuodami ekspertų atsakymų neišsamumą, apeliantai esminės ekspertų išvados, kad pacientui teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį, pagrįstumo nepaneigė.

53. Pripažintini nepagrįstais apeliantų teiginiai, kad ekspertizę atlikę ekspertai paciento situaciją vertino tik hospitalizavimo aspektu (jog nebuvo poreikio hospitalizuoti pacientą), tačiau esą nevertino, ar nebuvo pagrindo palikti pacientą stebėjimui.

54. Teismo ekspertams buvo užduotas toks klausimas: „ar 2020 m. gegužės 3 d. paciento būklės ir tyrimų duomenys patvirtina apie paūmėjusį (duomenys neskelbtini)? Ar pakanka duomenų, kad 2020 m. gegužės 3 d. paciento (duomenys neskelbtini) buvo koreguotas priėmimo skyriuje, ar buvo reikalingas ilgesnis paciento būklės stebėjimas, ar jo stacionarizavimas?“ Pateikdami atsakymą į šį klausimą ekspertai nurodė, kad 2020 m. gegužės 3 d. paciento būklės ir tyrimų duomenys nepatvirtina paūmėjusio (duomenys neskelbtini). Sutiktina, kad lingvistiškai nėra suformuluotas atsakymas į klausimo dalį dėl paciento stebėjimo poreikio, tačiau tai nepaneigia, jog išvada šiuo klausimu išplaukia iš viso ekspertinio tyrimo turinio.

55. Byloje pateiktose specialistų kardiologų konsultacijose bei išvadose nurodyta, kad būtinoji medicinos pagalba numatoma, kai per pastarąsias 48 valandas yra atsiradęs ūmus (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Byloje esantys medicininiai duomenys nepatvirtino, kad apžiūrų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje metu pacientui buvo diagnozuota kuri nors šių ūmių būklių. Priešingai, sveikatos istorijoje yra įrašai apie tai, kad absoliučių indikacijų stacionariam gydymui po suteiktos medicininės pagalbos (priėmimo-skubios pagalbos skyriuje) nenustatyta, bendra paciento savijauta buvo pagerėjusi. Įvertinus laiką, kurį pacientas praleido ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje (2020 m. gegužės 3 d. atvyko 12:45 val., apžiūra baigta 16:00 val.) nėra pagrindo teigti, kad pacientas nebuvo stebimas. Šiuos duomenis teismo ekspertizę atlikę ekspertai ekspertizės akte aptarė ir įvertino.

56. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės išvadomis. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo ekspertai ir konsultantai paciento medicininiuose dokumentuose esančius duomenis apie suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas pripažino pakankamais išvadai, ar pacientui teiktos paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį, ar dėl jų kilo žala paciento sveikatai, padaryti. Visi išvadas teikę specialistai nurodė, kad pacientui paskirta (Duomuo5) procedūra buvo atidėta pagrįstai, pagal paciento sveikatos būklę ją buvo galima priskirti prie planinių sveikatos priežiūros paslaugų; po skirto gydymo ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje paciento būklė pagerėdavo ir dėl to nepakako indikacijų stacionariniam gydymui ar ilgesniam stebėjimui. Atskirai situaciją tyrę specialistai ne kartą pažymėjo, kad kompleksiškai vertinant paciento nusiskundimus, anamnezę, (duomenys neskelbtini) bei kitus tyrimus, 2020 m. gegužės 3 d. įtarti grėsmę dėl (Duomuo6) ar kitą naują grėsmingą sveikatai ar gyvybei patologiją duomenų nepakako. Teismo ekspertų išvadą patvirtina kiti pirmiau aptarti bylos duomenys, todėl ja nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

58. Išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo, konstatuotina, jog nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pacientui buvo suteiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos.

59. Komisija 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime Nr. 56-129 nurodė, kad žala paciento sveikatai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini) ligoninėje nebuvo padaryta, todėl pareiškėjų (byloje – ieškovų) prašymas neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų. Teisėjų kolegija pritaria tokiam ieškovų prašymo atlyginti žalą teisiniam kvalifikavimui.

60. Medicininiame A. J. 2020 m. gegužės 6 d. mirties liudijime Nr. 20-17358428 nurodyta, kad tiesioginė paciento mirties priežastis yra (duomenys neskelbtini1), tarpinė mirties priežastis – (Duomuo6), pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – (Duomuo7).

61. Teismo ekspertizės akte fiksuota, jog gydytojas D. K. apklausos liudytoju metu parodė, kad 2018 m. kovo mėn. pacientui pirmą kartą buvo nustatyta diagnozė – (Duomuo2), (Duomuo3), X klasė, kuri yra pati sunkiausia; nustatyta taip vėlai greičiausiai todėl, kad pacientas „vaikščiojo su (Duomuo2) ir niekur nesikreipė“. Teismo ekspertai išvadoje nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog (Duomuo6) įvyko ūmiai (duomenys neskelbtini), nakties metu. Objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad (Duomuo6) vystėsi 2020 m. gegužės 3 d. ar 4 d., nėra.

62. Komisijos sprendime akcentuoti ekspertės gydytojos kardiologės D. Ž. teiginiai, kad pacientą (Duomuo6) galėjo ištikti staiga, nakties metu. 2020 m. gegužės 3 d. vizito metu (Duomuo6) nebuvo, o tą rodo (duomenys neskelbtini) tyrimai. (Duomuo6), kaip staiga išsivystančios ūminės būklės, anksčiau diagnozuoti nebuvo galima.

63. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su išvada, kad pacientą A. J. staigi mirtis ištiko dėl jam diagnozuotų lėtinių ligų komplikacijų, todėl nėra pagrindo teigti, kad pacientui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos priežastiniu ryšiu yra susijusios su jo letaline išeitimi.

64. Ieškovai neįrodė, kad, ligoninėje pacientui A. J. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala, kurios buvo galima išvengti, t. y. jie neįrodė būtinosios sąlygos pripažinti teisę į žalos atlyginimą, todėl nėra pagrindo tenkinti jų prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

65. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ginčą išsprendė teisingai. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.

66. Ieškovai prašė atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinant ieškovų apeliacinio skundo ir paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys, bylinėjimosi išlaidos ieškovams neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Kiti bylos dalyviai prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepareiškė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.