Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. J., I. J., D. J. ir E. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai (gyvybei) padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovai J. J., I. J., D. J. ir E. J. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – atsakovė), kuriuo prašo priteisti ieškovei J. J. iš atsakovės 55 622,91 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti ieškovei I. J. iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti ieškovui D. J. iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti ieškovui E. J. iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovo visų ieškovų naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje (toliau – Komisija) buvo pareiškę prašymus dėl žalos atlyginimo, kuriuos Komisija 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 56-129 atmetė. Ieškovai su Komisijos sprendimu nesutinka, prašo jų reikalavimus nagrinėti teisme iš esmės. Paaiškina, kad paciento A. J. šeimos gydytojo įstaiga buvo viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Šiaulių rajono Gruzdžių ambulatorija. Pagal ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenis, pacientas nuo 2008 m. sirgo (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. kovo mėn. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (toliau – Ligoninė) stacionare jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2020 m. kovo 6 d. šeimos gydytoja A. J. buvo išdavusi siuntimą į Ligoninės kardiologijos skyrių paciento širdies ritmo atstatymui planine tvarka bei šiai procedūrai atlikti pacientas buvo registruotas 2020 m. kovo 9 d. (pirmadienis), tačiau vėliau buvo perregistruotas 2020 m. balandžio 20 d. (pirmadienis) datai, kartu skyrus didesnę rivaroxabano dozę. Nurodo, kad 2020 m. balandžio 19 d. (sekmadienis) A. J. dėl kelias dienas besitęsiančio silpnumo, apetito stokos, pykinimo kvietėsi greitąją pagalbą, kurios specialistai pacientą automobiliu atvežė į Ligoninę. Apie 10.53 val. Ligoninės priėmimo skyriuje pacientas buvo konsultuotas tik medicinos gydytojo K. V. Vadovaujantis Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašais nusiskundimai: silpnumas, apetito stoka, pykinimas; ligos anamnezė – kelias dienas jaučia simptomus, negali pavalgyti; gyvenimo anamnezė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); medikamentinė anamnezė (iš esis) – metoprololis, rivaroksabanas, torasemidas. Objektyviai įvertino, kad širdies tonai aiškūs, veikla aritmiška. Pacientui buvo atlikti bendrasis kraujo tyrimas (BKT), biocheminis kraujo tyrimas (duomenys neskelbtini) bei diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pritaikius medikamentinį gydymą Sol. Digoxin, Sol Ringeri, Sol.MgSO4 + Sol. NaCl, pacientas buvo išleistas namo (apie 13.33 val.). Pagal ligos istoriją, būklė išrašant – hemodinamiškai stabilus, ŠSD (širdies susitraukimų dažnis) suretintas, pacientas jaučiasi geriau. Supažindintas su rekomendacijomis. Rekomenduota Metoprololi, Torasemidi, xarelto, BPG kontrolė, planinis ritmo atstatymas. Pažymi, kad 2020 m. balandžio 20 d. Ligoninė neribotai atidėjo pacientui širdies ritmo atstatymo procedūrą, nors ši intervencinė procedūra (operacija) planuota nuo 2020 m. sausio 18 d., kai nustatyta, kad paciento širdies ritmas sutriko. Nurodo, kad 2020 m. balandžio 29 d. (trečiadienis), atsinaujinus iš esmės tiems patiems simptomams, A. J. vėl kvietėsi greitąją pagalbą, kurios specialistai paciento sveikatos būklę įvertino kaip reikalaujančią stacionarinio gydymo, todėl jis buvo atvežtas į Ligoninę. Apie 13.01 val. Ligoninėje pacientas buvo konsultuotas vidaus ligų gydytojo E. K. Vadovaujantis ligos istorijos įrašais: anamnezė – atvyko dėl ritmo sutrikimo, teigia, jog ritmas sutrikęs nuo 2020 m. sausio 18 d.; balandžio 20 d. lankėsi Skubioje medicinos pagalboje (toliau – SPS) dėl to paties, negali valgyti, bloga dėl ritmo sutrikimo. Objektyviai nustatė: (duomenys neskelbtini). Pacientui buvo atlikti BKT, biocheminis kraujo tyrimas (duomenys neskelbtini). Nustatytos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) diagnozės. Buvo taikytas medikamentinis gydymas Sol digoxin bei metoprolol ir pacientas tą pačią dieną išrašytas ambulatoriniam gydymui į namus (apie 15 val.). Būklė išrašant: pulsas suretėjo, ŠSD 100k/min. Rekomenduota šeimos gydytojo kontrolė, būklei blogėjant rekonsultacija, planinė ritmo atstatymo EIT, įsitikinus, jog vartojo xarelto, skirti Bizoprololiohemifumaratas bei Rivaroksabanas. Nurodo, kad 2020 m. gegužės 3 d. (sekmadienis) A. J. trečią kartą buvo kviesta greitoji pagalba dėl krūtinės skausmų, deginimo bronchuose kvėpuojant. Apie 12.45 val. Ligoninės priėmimo skyriuje pacientą konsultavo vidaus ligų gydytojas D. J., kuris nustatė (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) diagnozes. Vadovaujantis ligos istorijos įrašais, objektyviai paciento būklė: (duomenys neskelbtini). Pacientui buvo atlikti BKT, biocheminis kraujo tyrimas (duomenys neskelbtini) ir EKG: (duomenys neskelbtini). Buvo skirtas medikamentinis gydymas Sol Lazix ir Sol. Diazepami. Pažymi, jog gydytojas neinterpretavo atliktų kraujo tyrimų rezultatų ir nepagrindė paskirto gydymo. 16 val. paciento apžiūra buvo baigta, jis ir vėl išrašytas namo, o ne stacionarizuotas į Ligoninę. Vadovaujantis ligos istorijos įrašais, būklė išrašant: savijauta pagerėjo, (duomenys neskelbtini). Anot ieškovų, jog paciento būklė po taikyto gydymo įvertinta nepilnai, nėra aišku, ką reiškia „savijauta pagerėjo“. Pateiktos gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos – kreiptis į BPG yra neišsamios, nenurodytas rekomenduojamas gydymas, papildomų tyrimų atlikimas, pacientas parašu nepatvirtino, kad su rekomendacijomis susipažino. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) apie 4 val. ryte artimieji rado A. J. namuose be sąmonės, nekvėpuojantį. Greitosios pagalbos automobiliu gaivinamas pacientas buvo pristatytas į Ligoninę, ten buvo gaivintas toliau, tačiau nesant kardiovaskulinės sistemos atsako į gaivinimo veiksmus 5.45 val. pacientui konstatuota biologinė mirtis. Vadovaujantis patologinės anatomijos autopsijos protokolu Nr. 9/10, pagrindinė liga – (duomenys neskelbtini). Komplikacijos: (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad medicininiame mirties liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini) Ligoninės, nurodoma, kad tiesioginė paciento mirties priežastis yra (duomenys neskelbtini), tarpinė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovai laikosi pozicijos, kad įstatymo leidėjas teisiniu reguliavimu nustatė asmens sveikatos priežiūros įstaigų griežtosios deliktinės atsakomybės formą. Nagrinėjamu atveju, ieškovai reiškia reikalavimus tuo pagrindu, jog 2020 m. gegužės 3 d. Ligoninėje nebuvo tinkamai įvertinta paciento ligos anamnezė (eiga), jos sunkumas (dar 2020 m. balandžio 19 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. Ligoninės teiktos būtinosios medicinos pagalbos paslaugos dėl širdies ritmo sutrikimo (simptomų (nusiskundimų)) buvo neveiksmingos), atliktas nepakankamas ištyrimas (nekartotas troponino tyrimas, EKG), neinterpretuoti atliktų kraujo tyrimų rezultatai, nepagrįstas paskirtas gydymas, neišsamiai įvertinta ir aprašyta paciento būklė po taikyto gydymo, išrašant pacientą ambulatoriniam gydymui pateiktos nepakankamos rekomendacijos, pacientas nebuvo paliktas SPS būklės stebėjimui (paslaugai), kas įvykių grandinėje (klinikinėje eigoje) lėmė ar sąlygojo paciento sunkios (užleistos) ligos eigą, būklę ir jo mirtį. Teigia, kad žalos paciento sveikatai (gyvybei) padarymą, priežastinį ryšį tarp Ligoninės netinkamos kokybės paslaugų ir padarytos sveikatai žalos patvirtina: 1) medicinos dokumentai ir juose atlikti įrašai; 2) Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) atliko pacientui Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninio patikrinimo išvadas, kur konstatuotos 2021 m. gegužės 11 d. ataskaitoje Nr. D17-79-(1.27) (toliau – Ataskaita) ir jos pagrindu 2021 m. gegužės 12 d. priimtame įsakyme Nr. T4-102-(1.34) (toliau – Įsakymas); 3) Komisijos pasitelktos gydytojos kardiologės D. Ž. išvados; 4) Akreditavimo tarnybos konsultantės vidaus ligų gydytojos S. N. išvados ir kita. Ieškovų nuomone, egzistuoja 2020 m. gegužės 3 d. pacientui SPS teikime neatidumas, nerūpestingumas ir neužtikrinimas maksimalių pastangų. Pirmiausia, 2020 m. gegužės 3 d. pacientas jau trečią kartą per mėnesio laikotarpį (dar 2020 m. balandžio 19 d. ir balandžio 29 d.) kvietė greitąją pagalbą dėl širdies ritmo sutrikimo simptomų ir pacientą konsultavo vidaus ligų gydytojas D. J., kuris tinkamai neįvertino paciento būklės sunkumo. Akreditavimo tarnyba Ataskaitoje ir Įsakyme konstatavo, jog 2020 m. gegužės 3 d. vidaus ligų gydytojas D. J. apžiūros aprašyme netiksliai nurodė, kad paslaugos tipas – planinės paslaugos, nors asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodyta, kad pacientui teikta būtinoji pagalba, nenurodė skubios pagalbos kategorijos, neinterpretavo atliktų kraujo tyrimų rezultatų, nepagrindė paskirto gydymo, neišsamiai įvertino ir aprašė paciento būklę po taikyto gydymo, išrašant pacientą ambulatoriniam gydymui pateikė nepakankamas rekomendacijas, neužtikrino, kad pacientas parašu patvirtintų, jog susipažino su pateiktu išrašu ir rekomendacijomis, ir tuo pažeidė Įsakymo 1.2.3 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimus. Akreditavimo tarnybos konsultantė vidaus ligų gydytoja S. N. išvadose nurodė: 1) 2020 m. gegužės 3 d. paciento anamnezė aprašoma glaustai, bet pakankamai. Nurodomi nusiskundimai, jų trukmė, lėtinės ligos ir vartoti medikamentai. Objektyvus ištyrimas atliktas pagal apžiūros protokolą tinkamai. Pacientui atlikta elektrokardiograma, laboratoriniai kraujo tyrimai. Vertinant gydytojo paskirtą medikamentinį gydymą trūksta konsultavusio gydytojo atliktų kraujo tyrimų interpretacijos; 2) pagal klinikinį ištyrimą (skausminis sindromas) nustatytas diagnozes (duomenys neskelbtini) taikytas medikamentinis gydymas galimas (nuo skausmo skirti analgetikai, dėl hiperkalemijos – diuretikai). „Tačiau be gydytojo pateiktos tyrimų interpretacijos pilnai pasirinkto gydymo taktikos paaiškinti negaliu.“ (specialistas konsultantas negalėjo); 3) paciento būklės įvertinimas po taikyto gydymo neišsamus. „Savijauta pagerėjo“ neatspindi realios, objektyvios klinikinės ligos išraiškos dinamikoje (nežinoma kaip pakito nurodyti skausmai krūtinėje), todėl negalima tiksliai įvertinti, ar nebuvo reikalinga ilgesnė paciento stebėjimo paslauga. Vertinant tik turimus aprašytus pradinės apžiūros duomenis ir atliktus laboratorinius tyrimus skubiai pacientą hospitalizuoti indikacijų nebuvo. Išrašant ligonį gydytojo pateiktos rekomendacijos nepakankamos. Komisijos pasitelktos konsultantės gydytojos kardiologės D. Ž. išvadose Nr. 7 nurodoma: 1) gydytojas nenurodo, koks skausmų pobūdis krūtinėje. Įtariant angininį skausmą, reikėtų pakartotinai atlikti troponino I tyrimą, tas nebuvo atlikta; 2) EKG registruojamas sinusinis ritmas (atsistatęs ritmas, ne prieširdžių virpėjimas); 3) nenurodyta, kad atsistatęs sinusinis ritmas, nenurodyta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) diagnozė; 4) gydymo rekomendacijos nenurodytos; 5) jei dar kartą būtų buvęs atliktas troponino tyrimas, būtų buvusi visiškai aiški situacija, kad duomenų už miokardo išemiją nėra ir būtų pagrindę klinikinius ir apžiūros ir elektrokardiografinius duomenis, kurie grėsmingos būklės nerodė. Nurodytos gydytojos išvadose teigiama, jog blogai, kad nebuvo suplanuotas ritmo atstatymas, kuris dalinai galėjo pagerinti paciento gyvenimo kokybę, sumažinti simptomus, bet tiesioginės įtakos paciento išeičiai neturėjo. Ieškovė (paciento sutuoktinė) nurodė, kad: (duomenys neskelbtini). Ir tokia ilgą laiką besitęsianti sveikatos būklė Ligoninės specialistams nebuvo pakankamas pagrindas pacientą stacionarizuoti tam, kad būtų suteikta reikiama medicininė pagalba; 2) 2020 m. gegužės 3 d. išvežtas su Ligoninę, po dviejų valandų buvo išleistas ambulatoriškai gydytis. Grįžęs namo, jis jautėsi prastai, negalėjo valgyti, gerti, nei tabletės išgerti, nes jį pykino, jautėsi visas tarsi apnuodytas. (duomenys neskelbtini). Ieškovų teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja reikšmingas Ligoninės įvairaus pobūdžio neveikimas, kuris negrįžtamai sąlygojo išsivystyti paciento ūminiai kritinei būklei ir vėliau jo mirtį.

4. Ieškovų teigimu, jiems priteistinos žalos dydį pagrindžia šie argumentai ir kriterijai: pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Ieškovai dėl nurodomų įstaigos (neteisėtų) veiksmų neteko sutuoktinio ir tėvo, t. y. artimiausio šeimos nario, kuriuos bendrai siejo kasdieniniai ypač artimi bei glaudūs ryšiai. Pažymi, kad Žalos atlyginimo aprašo Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelėje nėra kriterijaus – neturtinės žalos pasekmių (gyvybės netekimas) reikšmingumo įvertinimo. Taip pat pažeista asmens teisė į šeimą: dėl netekties yra pažeisti visų ieškovų lūkesčiai, kuriuos jie siejo su bendra (sutuoktinių ir tėvų-vaikų nuolatiniu ryšiu) ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teise turėti visavertę šeimą, palaikyti psichologinius, emocinius, dvasinius ir fizinius ryšius. Sutuoktinė nurodo, kad sutuoktiniai kartu susilaukė trijų vaikų, kuriuos bendrai užaugino, ugdė, rūpinosi jais, kartu ir toliau visokeriopai rūpinosi vienas kitu, bendrai leido atostogas, laisvalaikį, dalindavosi rūpesčiais ir džiaugsmais. Netekus vyro, ieškovė patyrė sielvartą, stiprų stresą, sunkiai išgyvena netektį, dėl ko sutriko sutuoktinės psichinė sveikata, kreipėsi į gydytoją psichiatrą, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), skirtas ilgalaikis medikamentinis gydymas. Sutuoktinė neteko ilgamečio sutuoktinio, artimiausio draugo ir bendro gyvenimo bendražygio. Sutuoktinė be žemiau nurodytų emocinių išgyvenimų, patyrė emocinį šoką, ypač stiprius dvasinius bei neigiamus išgyvenimus dėl sutuoktinio netekties. Kiekviena šeimos šventė ar metų šventės jai sukelia neigiamus emocinius ir psichologinius išgyvenimus, kurie šventes daro niūrias, neteikia džiugesio ar prasmės. Ieškovę I. J., kaip dukrą, su tėvu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Dėl tėvo netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nuotaikos sutrikimus, kartu su miego sutrikimais, vartojo nervus ir psichiką raminančiai veikiančias arbatas. Analogiškus išgyvenimus patyrė ir paciento sūnūs. Nagrinėjamoje byloje, žalą padariusio asmens kaltė – neatsargumas. Ieškovė (sutuoktinė) pateikė dokumentus, patvirtinančius sutuoktinės netektų pajamų dalį – 55 622,91 Eur turtinei žalai atlyginti. Velionis 2020 m. vasario – balandžio mėn. gavo pajamas: 1) 499,43 Eur/mėn. (Sodros ligos išmoka tuo laikotarpiu), vadinasi 2020 m. / mirties dieną gaudavo 499,43 Eur/mėn. pajamų. Nurodo, kad netektų pajamų terminas skaičiuojamas iki statistinės vidutinio tikėtino vyrų (velionio, gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenimo trukmės, t. y. 71,5 m. arba 2038 m. lapkričio 29 d., kas sudaro (duomenys neskelbtini) nuo jo mirties (duomenys neskelbtini) iki minėtos gyvenimo trukmės. Kadangi sutuoktinei priklauso puse kito sutuoktinio pajamų, tai 249,71 Eur/mėn. tenkanti sutuoktinės pajamų dalis arba 55 622,91 Eur netektų sutuoktinio pajamų dalies.

5. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Teigia, kad ieškinyje nurodytos griežtosios civilinės atsakomybės ir gydytojų civilinės atsakomybės sąlygų taikymas skiriasi. Būtina suprasti, jog gydytojo profesinio darbo ypatybė pasireiškia tuo, kad nėra galimybių garantuoti galutinio gydymo rezultato, nes jis priklauso ne vien nuo profesionalo žinių, kvalifikacijos ir patirties, bet jam daroma įtaka daugybės kitų subjektyvių ir objektyvių veiksnių. Gali kilti atvejų, kai gydytojas savo darbą atlieka rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėl to atsiranda – tuomet civilinė atsakomybė nėra taikoma, nes neegzistuoja priežastinis ryšys, t. y. žala nėra gydytojo neteisėtų veiksmų pasekmė. Todėl veiksmus, dėl kurių galėjo kilti žala, ieškovams reikia nurodyti ir įrodyti. Paaiškina, kad Ligoninė 2022 m. balandžio 20 d. raštu Nr. S-1505 (I) pateikė asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir asmens sveikatos priežiūros specialisto paaiškinimą apie žalą paciento sveikatai, kuriame pateiktos šios išvados: 1) pacientui jau 2018 m. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini); 2) po apsilankymų 2018 m. gegužės 22 d. ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. ambulatorinėms gydytojo kardiologo konsultacijoms, įrašuose numatyta, kad pacientas vaistus vartoja pagal poreikį, reguliuojasi savarankiškai pagal arterinį kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį. Diuretikų nevartoja; 3) 2019 m. liepos 30 d. apsilankymo pas šeimos gydytoją įraše taip pat yra pastaba – pacientas savavališkai nevartoją jokių vaistų, nors krūvio metu pulsas aukštas. Šių stacionarių gydymų metu pacientui buvo išaiškinta vaistų vartojimo svarba, rekomenduotas pastovus šeimos gydytojo, gydytojo kardiologo, gydytojo pulmonologo ir gydytojo nefrologo sekimas; 4) 2020 m. kovo 9 d. pacientui planinė širdies ritmo atstatymo procedūra atidėta, nes buvo vartojama per maža Rivaroksabano dozė (15 mg vietoje 20 mg), nors pacientas prieš tokią procedūrą turėjo tris savaites vartoti gydytojo nustatytą reikiamą vaistų dozę, kad būtų išvengta trombo formavimosi kairiojo prieširdžio ausytėje; 5) asmens ambulatorinio gydymo statistinėse kortelėse pateikti šie duomenys: 2020 m. balandžio 19 d. pacientui ambulatoriniam gydymui skirta vartoti (duomenys neskelbtini); 6) 2020 m. balandžio 29 d. apsilankymo metu pacientas pažymėjo, kad vartoja Xarelto ir Metoprolol vaistus, tačiau pagal duomenis iš ESPBI matyti, jog vaistai pasibaigę. Ambulatoriniam gydymui skirta: Bisoprololio hemifumaratas 10 mg tabletės, 30 tab., vartoti per burną, 1 tab. 1 k/d. 30 kalendorinių dienų; Rivaroksabanas 20 mg tabletės, 30 tab., vartoti per burną, 1 tab. 1 k/d. 30 kalendorinių dienų. Rekomendacijos: šeimos gydytojo kontrolė 2020 m. balandžio 30 d. Būklei blogėjant – rekonsultacija. Planinis ritmo atstatymas EIT, įsitikinus, jog vartojo Xarelto; 7) (duomenys neskelbtini) pacientas atvežtas gaivinamas į Ligoninę, kurioje buvo pradėta taikyti DPV Ambu maišu per LM, krūtinės ląstos paspaudimai. Konstatavus klinikinę mirtį, pacientas skubiai intubuotas, pradėta DPV ASV režimu, Fi02-100 proc., vėliau pereita į EMD, toliau tęsiant specializuotą gaivinimą pagal asistolijos algoritmą. Toliau atliekant gaivinimą ir nesant kardiovaskulinės sistemos atsako į gaivinimo veiksmus, konstatuotas biologinės mirties faktas; 8) pagal asmens ambulatorinio gydymo statistines korteles, gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) visais atvejais teisingai įvertinta anamnezė, atlikti būtini laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai tinkamai interpretuoti, tinkamais medikamentais koreguota paciento savijauta, stabilizuota hemodinamika (suretintas širdies susitraukimų dažnis); 9) kadangi indikacijų stacionarizavimui nebuvo (duomenų už (duomenys neskelbtini), kai reikalingas stacionarinis gydymas, nepakako, o paskutinio apsilankymo metu Ligoninės SPS skyriuje nustatytas sinusinis ritmas, suteikus pagalbą, pacientas išleistas ambulatoriniam gydymui, koregavus vartojamų vaistų dozes, išrašyti receptai, nurodyta kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinus SPS visų apsilankymų metu aprašytą anamnezę ir objektyvų ištyrimą, atliktus laboratorinius tyrimus ir elektrokardiogramas, paskirtą gydymą ir rekomendacijas, paslaugos buvo suteiktos tinkamai; 10) chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje gaivinimo veiksmai atlikti tinkamai, netinkamai suformuluota klinikinė diagnozė neturėjo įtakos paciento gydymo kokybei ir ligos eigos nepakeitė. Duomenų (duomenys neskelbtini) diagnozei nepakako, nes nebuvo išeminių pokyčių elektrokardiogramoje (gaivinimo metu (duomenys neskelbtini), atsistačius širdies ritmui užrašytos EKG su artefaktais, trūksta derivacijų), nebuvo galimybės įvertinti troponino tyrimą.

6. Atsakovės teigimu, ieškovai neįrodė vidaus ligų gydytojo D. J. veiksmų neteisėtumo – nenurodyta, kokiais duomenimis remiantis, minėtas gydytojas neįvertino minėtos paciento ligos eigos bei sunkumo. Tai, kad 2020 m. kovo 9 d. planinė širdies ritmo atstatymo procedūra buvo atidėta, lėmė paties paciento veiksmai. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje pažymėta, kad paaiškėjo, jog pacientas vartojo per mažą vaistų dozę. Tai patikslino ir ekspertė gydytoja kardiologė D. Ž. išvadoje atsakant į klausimą, „ar pacientui pagrįstai atidėtas planinis ritmo atstatymas? Atsakyta, kad saugus sinusinio ritmo grąžinimas galimas tik tuo atveju, jei pacientui užtikrinta adekvati hipokoaguliacija, t. y. pacientas bent 3 savaites turėjo būti vartojęs 20 mg rivaroksabano dozę (ji nustatoma inkstų funkcijos vertinimo rodikliu, pagal gydytojos įrašus jis buvo (duomenys neskelbtini)). Dėl to ritmo atstatymas atidėtas pagrįstai. Ekspertė taip pat nurodė, kad letaliai išeičiai atidėta procedūra galėjo sunkiai daryti įtaką, nes turėjo būti ir daugiau faktorių, kadangi pacientas su sutrikusiu ritmu pagal įrašus gyveno bent jau nuo 2018 m. Net ir tolimesnis širdies ritmo atstatymo procedūros atidėjimas, anot gydytojos, grėsmės sukelti paciento gyvybei, jei jis vartojo vaistus, negalėjo, nes ritmo sutrikimas yra lėtinė būklė. Atsakant į klausimą, „Ar kažkuriuos sveikatos priežiūros paslaugų veiksmus pagrįstai atlikus kitaip šių vizitų metu buvo galima išvengti letalios paciento išeities?“ – atsakyta, kad teoriškai ritmo atstatymas galėjo gerinti paciento gyvenimo kokybę, fizinio krūvio toleranciją, bet sutrikusio ritmo įtaka mirštamumui yra gana nedidelė. Mirties riziką ir įtaką mirštamumui turi (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), kuris jau buvo išsivystęs pacientui sergant ritmo sutrikimu. Pabrėžia, jog šios ekspertės išvadoje, kurią sau naudinga linkme aiškina ieškovai, nėra nurodyta, jog Ligoninėje paslaugos teiktos netinkamai. Šį klausimą taip pat įvertino ir gydytoja kardiologė doc. B. P. Ataskaitoje nurodyta, kad pacientui planinė širdies ritmo atstatymo procedūra buvo atidėta pagrįstai dėl tos pačios priežasties – nepakankamos vaistų dozės, tolimesnis širdies ritmo atstatymo procedūrų atidėjimas neturėjo įtakos paciento letaliai išeičiai. Be to, konsultantė pabrėžė, kad neteisingas dozavimas gali neapsaugoti nuo trombo formavimosi kairiojo prieširdžio ausytėje, o tai galėtų sukelti galvos smegenų insultą. Šios gydytojų išvados bei medicininis įrašas įrodo, kad vidaus ligų gydytojas D. J. pagrįstai atidėjo planinę širdies ritmo atstatymo procedūrą, o tai, kad ji taip ir nebuvo įgyvendinta iki paciento mirties, neturėjo įtakos. Taigi gydymo įstaigos specialistų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Nurodo, kad akreditavimo tarnybos konsultantei – vidaus ligų gydytojai S. N. buvo pateikta atskirai įvertinti paciento 2020 m. gegužės 3 d. apsilankymą Ligoninėje. Išvadose 3.1 punkte nurodyta: „paciento anamnezė aprašyta glaustai, bet pakankamai. Nurodomi nusiskundimai, trukmė, lėtinės ligos ir vartoti medikamentai. Objektyvus ištyrimas atliktas pagal apžiūros protokolą tinkamai. Pacientui atlikta elektrokardiograma, laboratoriniai kraujo tyrimai. Vertinant gydytojo paskirtą medikamentinį gydymą trūksta konsultavusio gydytojo atliktų kraujo tyrimų interpretacijos“. Ieškovai, pabrėžę paskutinį šios išvados sakinį, jokiais duomenimis nepagrindžia, kaip trūkstama gydytojo atliktų kraujo tyrimo interpretacija galėjo padaryti žalą paciento sveikatai ir gyvybei bei kaip tai susiję su neteisėtais veiksmais. Nei gydytojų Ataskaitoje, nei Komisijos pasitelktos ekspertės kardiologės išvadoje, nei Ligoninės pateiktuose specialistų paaiškinimuose nėra informacijos apie tai, kad nepakankamai išsamus kraujo tyrimų interpretavimas asmens ambulatorinio gydymo statinės kortelės įraše, paskyrus medikamentinį gydymą, galėjo nulemti tolimesnės gydymo eigos kokybę. Gydytojai, kaip turintys specialiųjų medicinos mokslo žinių, net ir vidaus ligų gydytojui D. J. nenurodant išsamios interpretacijos, atsižvelgę į kraujo tyrimų rodiklius ir skirtą medikamentinį gydymą geba įvertinti, ar jis buvo parinktas teisingai. Ekspertė D. Ž. išvadose nurodė, kad 2020 m. gegužės 3 d. apsilankymo metu priėmimo skyriuje skirtas tinkamas gydymas. Taip pat Komisijos sprendime numatyta, kad įvertinus skubiosios medicinos pagalbos skyriuje visų apsilankymų metu aprašytą anamnezę ir objektyvų ištyrimą, atliktus laboratorinius tyrimus ir elektrokardiogramas, paskirtą gydymą ir rekomendacijas, paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Atsakovės teigimu, vien aplinkybė, kad gydytojas, nurodęs kraujo tyrimų rezultatus, plačiau nepagrindė pasirinktos gydymo taktikos ir medikamentų skyrimo skubios pagalbos-priėmimo skyriuje raštu, savaime nereiškia, jog jie parinkti neįvertinus tyrimų rodiklių ar paciento individualių sveikatos savybių. Vertinant tik turimus aprašytus pradinės apžiūros duomenis ir atliktus laboratorinius tyrimus skubiai pacientą hospitalizuoti indikacijų nebuvo, o aiškių gydytojų aplaidumo, nekompetencijos požymių, teikiant pacientui būtinąją pagalbą, neįžvelgiama (gydytojos S. N. atsakymas). Tačiau ekspertė, taip pat vertindama to paties apsilankymo metu ištirtus duomenis, nurodė, kad nebuvo indikacijų pacientą hospitalizuoti. Akcentuoja, jog Komisijos sprendime nurodyta, kad visais atvejais pacientui atvykus į SPS, nebuvo nustatoma infekcinių ar ūminių kardiologinių širdies pažaidos sindromų, o didesnis širdies susitraukimų dažnis ir su skysčių sankaupa organizme susijęs dusulys ar tinimai koreguojami vaistais, pateikiamas tolimesnio gydymo planas. <...> Tik tuomet, jei būklės nepavyksta koreguoti, arba yra atliktų tyrimų ženklūs nuokrypiai nuo normos, pacientai stacionarizuojami. Nurodo, kad kiekvieno apsilankymo Ligoninėje metu, tinkamu gydymu būdavo koreguota paciento savijauta, stabilizuota hemodinamika (suretintas širdies susitraukimų dažnis), dėl šių priežasčių pacientas išleidžiamas ambulatoriniam gydymui. Dėl kitų galimų simptomų, kurie nebuvo įžvelgti vertinant tyrimų rezultatus, pacientas nepasisakė. Tai, kad pakartotinio EKG ir troponino I tyrimo skyrimas bei rezultatų ištyrimas galėjo padėti išvengti dalies ar visų pacientui kilusių neigiamų negrįžtamų pasekmių, yra tik ieškovų subjektyvi nuomonė. Komisijos pasitelktos konsultantės gydytojos išvadoje nėra nurodyta, jog šių veiksmų atlikimas galimai lemtų žalos išvengimą – ši dalis yra tik ieškovų interpretacija. Gydytoja D. Ž. teigė, kad jeigu pacientui būtų atliktas pakartotinis troponino tyrimas, būtų buvusi visiškai aiški situacija, kad duomenų už miokardo išemiją nėra. Išemija – tai sumažėjęs arterinio kraujo pritekėjimas į audinius ar organą, šiuo atveju – širdies raumenį. Priešingai, negu numatė ieškovai, toks tyrimas būtų tik pagrindęs šiai ligai būdingą savybę, nurodytą gydytojos išvadoje – (duomenys neskelbtini) yra ūminė būklė, išsivystanti staiga, todėl ankstesnių apsilankymų Ligoninėje metu jos diagnozė buvo negalima. Komisija, aplinkybes įvertinusi kompleksiškai (skundai, anamnezė, EKG, troponino bei kiti tyrimai), sprendime taip pat nurodė, jog įtarti (duomenys neskelbtini), kitą naują grėsmingą sveikatai ar gyvybei patologiją, duomenų nepakako. Teigia, kad ieškovės (sutuoktinės) nurodyti paciento išgyvenimai (dideli deginančio pobūdžio skausmai nugaroje bei krūtinėje, pastovus tirpstančių galūnių pojūtis, dusimo priepuoliai, baimės ir nerimo jausmas), yra tik subjektyvi nuomonė. Teiginys, jog grįžęs namo po 2020 m. gegužės 3 d. apsilankymo Ligoninėje, pacientas toliau jautėsi labai prastai, negalėjo valgyti, gerti, nei tabletės išgerti, nes jį pykino, yra prieštaraujantis tą dieną pateiktai gydytojo išvadai, kur pažymėta, kad po skirto gydymo paciento savijauta pagerėjo, jokie kiti nusiskundimai nebuvo užfiksuoti. Pažymi, kad Komisijos sprendime numatyta, kad sėkmingas gydymas neatsiejamas nuo bendradarbiavimo ir paties paciento pastangų: būtina svorio ir kraujo spaudimo stebėsena, reguliarus fizinis aktyvumas, speciali mityba su suvartojamo vandens ir natrio kiekio ribojimu. Reguliarus vaistų vartojimas yra itin svarbus, dėl vartojamų vaistų nutraukimo didelė dalis pacientų pasijunta blogiau. Tokiu atveju, kai pacientas dėl pykinimo ar kitų priežasčių negali vartoti jam paskirtų vaistų, jis turi pareigą informuoti gydytoją, kad specialistas, įvertinęs asmens savijautą, galėtų individualiai pritaikyti tinkamą medikamentinį gydymą ir visiškai nenutraukti vaistų vartojimo. Įvertinant, kad pacientas gydytojams nė karto neišsakė nusiskundimų dėl prastos sveikatos būsenos, kurią sukeltų paskirtų vaistų vartojimas, o sutuoktinė nenurodė to priežasties, manytina, kad asmuo pats nevykdė savo pareigos, t. y. nebuvo pakankamai suinteresuotas sėkmingo gydymo rezultatu. Akcentuoja, jog asmuo Ligoninėje buvo stebimas ne 5 min, o keletą valandų – kas įrodo specialistų tinkamą sveikatos priežiūros suteikimą. Komisija taip pat vadovavosi duomenimis, kad ritmo atstatymo procedūros nukėlimas tiesioginės įtakos paciento išeičiai neturėjo. Ritmo sutrikimas buvo (duomenys neskelbtini) pasekmė/komplikacija, didžiausią įtaką sergančiųjų prognozei turi (duomenys neskelbtini) su savo komplikacijomis. Remiantis asmens ambulatorinio gydymo statistinėmis kortelėmis, matomos gydytojų pastabos dėl medikamentų vartojimo: jau 2018 m. gegužės 22 d. ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. gydytojo kardiologo įrašuose nurodyta, kad pacientas vaistus vartoja pagal poreikį, reguliuojasi pats pagal arterinį kraujo spaudimą, diuretikų (spironolaktono, torasemido) nevartoja; 2019 m. liepos 30 d. apsilankymo pas šeimos gydytoją įraše taip pat yra pastaba, kad krūvio metu pulsas aukštas, asmuo savavališkai nevartoja jokių vaistų; 2020 m. balandžio 29 d. apsilankymo kortelėje nurodyta, kad paciento teigimu, vaistai yra vartojami, tačiau pagal duomenis, gautus patikrinus ESPBI, vaistai pasibaigę. Nėra informacijos apie tai, kokį laikotarpį vaistai, pagal rekomenduotiną vartoti dozę, jau buvo pasibaigę prieš apsilankymo datą, tačiau atsižvelgiant į medicinos gydytojų teiginį, kad vartojamų vaistų staigus nutraukimas lemia pablogėjusią savijautą dideliam procentui žmonių, manytina, kad egzistuoja tikimybė, jog tokie paciento veiksmai galėjo daryti įtaką jo sveikatai. Taip pat skubiosios medicinos pagalbos skyriuje tądien išrašytų Bisoprololio vaistų pacientas taip pat neįsigijo. Elektroninės sveikatos paslaugų portalo duomenimis, pacientas pas šeimos gydytoją lankėsi retai (matomi tik trys apsilankymai pas šeimos gydytoją: (duomenys neskelbtini)). Po gydytojo kardiologo konsultacijos Ligoninės konsultacijų poliklinikoje išrašyti vaistai ritmo sutrikimo gydymui neįsigyti. Šeimos gydytojo išrašyti vaistai tik keturis kartus, skiriami vartoti 28 d. trukmei. Atsižvelgiant į tai, kad pacientui (duomenys neskelbtini) liga buvo diagnozuota nuo 2018 m. ir kiekvieno apsilankymo Ligoninėje metu pacientui nurodomos rekomendacijas, manytina, kad asmuo nesivadovavo sveikatos priežiūros specialistų paskyrimais, savo nerūpestingumu nevykdė pareigų, įtvirtintų įstatyme, todėl šiais veiksmais pats sau kėlė žalą.

7. Dėl žalos atlyginimo nurodo, kad ieškovė, pagrįsdama neturtinės žalos dydžius, ieškinyje remiasi teismų praktika bylose (o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintu Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas)), kurių nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka šioje byloje esančių, nėra vienodos. Turtinės žalos dydį paskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAĮ) ir Aprašo 15.2 punkto nuostatas, tačiau netaikė PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalies, t. y. neminusavo tam tikrų išmokų. Akcentuoja, kad šioje byloje medicininiuose dokumentuose yra fiksuojamas paciento pareigos nevykdymas, o PTŽSAĮ 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nustačius, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Nesutinka su prašomais priteisti neturtinės žalos dydžiais. Komisija, skirdama balus, vadovaujasi lentele, tačiau pažymėtina, kad pačioje lentelėje ribojamas tik pats priteisiamos žalos dydis, o ne kriterijų sąrašas. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju, dukros ir sūnų tėčiui mirus, visi asmenys jau buvo pilnamečiai, suaugę žmonės. Žalos atsiradimo metu vaikai nebegyveno su tėčiu. Šiuo atveju, sistemiškai analizuojant bylos aplinkybes ir įrodymus, matyti, kad pareiškėjų situacija yra priešinga nei jų cituojamoje teismų praktikoje – pacientui jau nuo 2018 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), žinoma, jog asmuo lankėsi gydymo įstaigose, gėrė vaistus, buvo informuotas apie šių širdies sutrikimų riziką gyvybei, ne kartą kreipėsi į SPS, buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Atsakovė neginčija ieškinyje nurodytų šeimos narių išgyvenimų dėl paciento mirties, tačiau pabrėžia, kad jie neturėtų būti laikytini kaip sukeliančiais tokius stiprius išgyvenimus ir darančiais neturtinę žalą, kuri turėtų būti atlyginama priteisiant 50 000 Eur kiekvienam iš ieškovų. Akcentuoja, kad paciento vaikai nagrinėjamu atveju gyveno atskirai nuo brandaus amžiaus tėvo, yra suaugę žmonės, įrodymų, kad dėl netekties būtų kilę sveikatos sutrikimai, nėra. Nors, kaip teigiama, kiekvieną ieškovą su tėvu siejo glaudus ryšys, šios aplinkybės nesudaro jokio pagrindo priteisti kiekvienam vaikui atskirai 50 000 Eur neturtinės žalos dydį. Ieškovai subjektyviai parinko teismų nutartis, kuriose kažkada buvo priteisti didžiausi neturtinės žalos dydžiai, pakankamai neatsižvelgiant į skirtingas bylos aplinkybes bei tai, kad nurodytos sumos neatitinka nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio pacientų sveikatai padarytos žalos reglamentavimo.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Teigia, kad įvertinus paciento medicininius dokumentus – visais atvejais anamnezė įvertinta teisingai, atlikti būtini laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, jie tinkamai interpretuoti, tinkamais medikamentais koreguota paciento savijauta, stabilizuota hemodinamika (suretintas širdies susitraukimų dažnis). Kadangi indikacijų stacionarizavimui nebuvo (duomenų už (duomenys neskelbtini), kai reikalingas stacionarinis gydymas, nepakako, o paskutinio apsilankymo metu Ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje nustatytas sinusinis ritmas), suteikus pagalbą, pacientas išleistas ambulatoriniam gydymui, koregavus vartojamų vaistų dozes, išrašyti receptai, nurodyta kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinus visų apsilankymų metu aprašytą anamnezę ir objektyvų ištyrimą, atliktus laboratorinius tyrimus ir elektrokardiogramas, paskirtą gydymą ir rekomendacijas, paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Vien aplinkybė, kad gydytojas, nurodęs kraujo tyrimo rezultatus, plačiau raštu nepagrindė pasirinktos gydymo taktikos ir medikamentų skyrimo, savaime nereiškia, kad gydymo taktika ir medikamentai parinkti neįvertinus tyrimų rezultatų ir paciento sveikatos būklės. Chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje gaivinimo veiksmai atlikti tinkamai, netinkamai suformuluota klinikinė diagnozė neturėjo įtakos paciento gydymo kokybei ir ligos eigos nepakeitė. Duomenų (duomenys neskelbtini) diagnozei nepakako, nes nebuvo aiškių išeminių pokyčių elektrokardiogramoje (gaivinimo metu skilvelių virpėjimas, asistolija, atsistačius širdies ritmui užrašytos EKG su artefaktais, trūksta derivacijų), nebuvo galimybės įvertinti troponino tyrimą. Paciento atvejis nėra išskirtinis ar retai pasitaikantis, tiek žiūrint į Lietuvos ir Europos statistinius duomenis, tiek į kardiologų patirtį. Bene dažniausiai pasitaikanti (duomenys neskelbtini) priežastis – (duomenys neskelbtini), pacientui lėmė širdies raumens nusilpimą, dažnus stacionarizavimus ir apsilankymus pas gydytojus dėl tipinių (duomenys neskelbtini) nusiskundimų, o būklė, kaip dažnai pasitaiko, komplikavosi širdies ritmo sutrikimu – (duomenys neskelbtini), kuris vargino nuo pat šios blogos prognozės diagnozės nustatymo. Abiejų stacionarinių gydymų metu buvo paaiškinta vaistų vartojimo svarba, rekomenduotas pastovus šeimos gydytojo, gydytojo kardiologo, gydytojo pulmonologo bei gydytojo nefrologo sekimas. Visais atvejais pacientui atvykus į Ligoninę, nebuvo nustatoma infekcinių ar ūminių kardiologinių širdies pažaidos sindromų, o didesnis širdies susitraukimų dažnis ir su skysčių sankaupa organizme susijęs dusulys ar tinimai koreguojami vaistais, pateikiamos tolimesnio gydymo, ypač susijusio su širdies ritmo kontrole, rekomendacijos, išrašomi receptai. Paciento paskutinio atvykimo į Ligoninę metu buvo atsistatęs ritmas. (duomenys neskelbtini) sergančiųjų į skubiosios medicinos pagalbos skyrių atvyksta bent keliolika žmonių per parą, ir tik tuomet, jei būklės nepavyksta koreguoti, arba yra atliktų tyrimų ženklūs nuokrypiai nuo normos, pacientai stacionarizuojami. Ištikus staigiai mirčiai, (deja, taip nutinka beveik pusei (duomenys neskelbtini) sergančiųjų), šiuo atveju, taikytos specializuoto gaivinimo priemonės nebuvo efektyvios. Be to, ieškinyje akivaizdūs prieštaravimai vertinant paciento būklę, pavyzdžiui, kad pacientas kentė ypatingai didelius deginančio pobūdžio skausmus nugaroje bei krūtinėje, bendra fizinė būklė buvo labai silpna tris savaites iki mirties“ ir, kad „kelios dienos iki tėvukas iškeliavo, kartu dar sutaisėme trimerį žolei pjauti“.

9. Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nurodo, PTŽSAĮ įtvirtintas ne socialinis draudimo modelis, todėl tai laikytinas atskiru griežtosios deliktinės atsakomybės atveju. Akcentuoja, kad neturtinės žalos ribojimas numatytas Apraše, tačiau, ieškovų nuomone, tas ribojimas yra nustatytas tik Komisijai, o ne teismui. Aprašo neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelės nuostatos, kuriais, vertinami neturtinės žalos paciento mirties atveju kriterijai yra baigtiniai, telpantis į 7 punktus. Vadinasi, Aprašo lentelės nuostatos neatitinka ir neapima PTŽSAĮ 7 dalies antro papunkčio neturtinės žalos mirties atveju kriterijų, kartu neatitinka ir neapima CK 6.250 straipsnio 2 dalies ir teismų praktikoje nurodomų nebaigtinių neturtinės žalos nustatymo kriterijų.

10. Atsakovė triplike nurodo, kad šio ginčo teisiniam santykiui turi būti taikomos ne CK, o PTŽSAĮ normos, t. y. įstatymo, kuris CK atžvilgiu yra specialus teisės aktas ir su juo nekonkuruoja. Specialusis įstatymas nenumato pasirinkimo galimybės asmenims savarankiškai nuspręsti, kurio įstatymo normomis remtis įrodinėjant gydytojų civilinės atsakomybės sąlygas – specialiai reglamentuoto ar bendrojo, taip pat tai, kad ieškovai jas tapatina, nesuteikia jokio teisinio pagrindo teismui nepaisyti minėto teisės principo. Aprašo dydžiai yra orientaciniai žalos apskaičiavimo dydžiai. Pažymi, kad siekiant įgyvendinti minėto įstatymo tikslus ir užtikrinti greitą bei efektyvią pacientams padarytos žalos nustatymo ir jos kompensavimo sistemą, PTŽSAĮ įtvirtintu kriterijų sąrašu siekiama padėti pacientams ar jų artimiesiems suprasti, kokias aplinkybes privalu nurodyti ir jas pagrįsti reikalaujant atitinkamo neturtinės žalos dydžio. Akivaizdu, kad į lentelę nėra įmanoma įtraukti nebaigtinio kriterijų sąrašo, nes jis kiekvienoje byloje yra individualus ir kintantis, todėl PTŽSAĮ neriboja nurodyti papildomų kriterijų, nesančių sąraše, tačiau į kuriuos Komisija turėtų atsižvelgti. Taigi pagal Aprašą nustatoma neturtinė žala individualizuojama ir kriterijai įvertinami įvairiapusiškai. Šiuo atveju ieškovai prieštarauja lentelėje įtvirtintiems kriterijams, tačiau dublike nepasisakė dėl atsiliepimo argumento – į kokius konkrečiai kriterijus nebuvo atsižvelgta, ir kokiu būdu pažeistos ieškovų teisės.

11. Teismo posėdžio metu ieškovė J. J. nurodė, kad pacientą 2020 m. gegužės 3 d. išvežė greitoji pagalba, suleido kažkokius vaistus, lašelinių nestatė, pacientas išrašytas iš Ligoninės jautėsi blogai. Ieškovė Ligoninės priėmimo skyriuje nebuvo kartu su pacientu, buvo lauke, nes jos neįleido, kadangi karantinas. Pacientui labai skaudėjo krūtinę, burnos ertmę. Teigė, kad 2020 m. gegužės 3 d. apsilankymo metu gydytojas neatliko jokių tyrimų. Ieškovė mano, kad Ligoninė buvo nesuinteresuota stacionarizuoti pacientus.

12. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Modestas Sriubas nurodė, kad 2020 m. gegužės 3 d. apsilankymo metu pacientui nebuvo kartotas troponino tyrimas, EKG. Nebuvo išsamaus ištyrimo, rekomendacijų, būklės stebėjimo. Akcentavo, kad įstatymas numato, jog žala atlyginama jeigu nustatoma, kad paciento sveikatai padaryta žala ir tai yra neišvengiama žala. Teigė, kad teisė į žalos atlyginimą siejama ne su įstaigos neteisėtais veiksmais, bet su tuo, ar teiktos paslaugos atitiko jų metu buvusį mokslo lygį ir gerą medicinos praktikos pavyzdį. Šiuo atveju taikomi ir kitos kasacinio teismo suformuotos taisyklės, tai, kad būtina vertinti proceso aspektu, o ne rezultato aspektu. Taip pat dėl prarastos galimybės doktrinos – kada specialisto tam tikrų pareigų neatlikimas būtų leidęs išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių. Akcentavo, kad planinės procedūros atšaukimas sąlygojo, jog paciento būklė prastėjo. Priėmęs gydytojas turėjo įvertinti anamnezę/dinamiką. Iš gydytojo įrašų sveikatos istorijoje neaišku, kaip pakito skausmai krūtinėje. Nors ekspertizės akte nurodoma, kad pagrįstai buvo pasiūlyta kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolesnių gydymo nurodymų, tačiau tai prieštarauja specialisčių S. N. išvadai, kuri nurodė, kad tokia rekomendacija nepakankama, bei D. Ž. išvadai, kuri nurodė, kad gydymo rekomendacijos analizuojamu atveju nenurodomos. Atstovo teigimu, gydytojo pareigų neatlikimas, priėmimo skyriaus neatliktų paslaugų trūkumai, yra netiesioginiame priežastiniame ryšyje su pacientui kilusiomis pasekmėmis.

13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės bei trečiojo asmens atstovė iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

14. Teismo posėdžio metu liudytojas (pacientą priėmęs gydytojas) D. J. nurodė, kad 2020 m. gegužės 3 d. apsilankymo metu pacientui atliktų tyrimų rodikliai nerodė ūmaus būklės pablogėjimo. Paaiškino, kad paprastai tokios būklės ligoniai nėra hospitalizuojami, nebent rodikliai rodo miokardo infarkto riziką. Nurodė, kad pacientas skundėsi šalčio krėtimu, skausmais krūtinėje (degino bronchus), gydytojas teiravosi, kuo skundžiasi, kuo serga. Pacientas minėjo problemas su inkstais. Gydytojas taip pat analizavo anamnezę per e-sveikatos portalą – matė įrašus, diagnozes, koks gydymas buvo skirtas ir pan. Gydytojas nurodė, kad matė įrašus apie (duomenys neskelbtini) būklę, bet 2020 m. gegužės 3 d. daugiau žiūrėjo į tai, kaip yra su ritmo sutrikimu ir ar nesivysto miokardo infarktas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) savaime nėra ta būklė, dėl kurios reikėtų stacionarizuoti pacientą. Jeigu žmogus su dideliu (duomenys neskelbtini), jį dusina, mėlynuoja ir pan., tokiu atveju stacionarizuojama, tačiau kiek matyti iš paciento sveikatos istorijos, šiuo atveju situacija nebuvo tokia, (duomenys neskelbtini) tuo metu nebuvo tokios būklės. Anamnezė buvo nustatyta, įvertinta. Paklaustas, ar turėjo būti skirtas tyrimas dėl (duomenys neskelbtini), gydytojas atsakė, kad tuo atveju, jei nėra jo išreikšta kliniškai, nedaromas tyrimas. Prieš išrašant iš Ligoninės gydytojas užfiksavo, kad paciento savijauta pagerėjo. Nurodė, kad anksčiau pacientui gydymas buvo skirtas dėl ritmo širdies sutrikimo ar papildomo sutrikimo dėl inkstų ligos, papildomo gydymo šiuo atveju ambulatoriškai nereikėjo. Kartoti tam tikrų tyrimų ginčo atveju gydytojas nematė reikalo.

15. Teismo posėdžio metu liudytoja S. N. nurodė, kad paciento anamnezė buvo pakankamai glausta, nebuvo išsiplėtota, bet tam, kad susidaryti bendrą nuomonę, buvo užtektinai informacijos. (duomenys neskelbtini) ir lėtinis prieširdžių virpėjimas turėjo būti paminėtos. Paklausta, ar svarbu, kad neseniai prieš tai pacientas buvo kreipęsis į Ligoninę, liudytoja atsakė, jog įrašuose turėjo atsispindėti, kad ligonis lankėsi, bet visi atvejai gali būti skirtingi ir kreipimųsi atvejis nebūtinai buvo tęstinis atvejis, todėl turėjo būti įvertinta, kokia pagalba tai konkrečiai dienai buvo teikiama. Paklausta, ar gydytojo anamnezė leidžia suprasti skausmų pobūdį, liudytoja atsakė, kad Komisijai teiktoje išvadoje liudytoja vertino, kad paciento būklė buvo aprašyta pakankamai glaustai, bet skausmo pobūdis nustatytas/įvardytas, atlikta pakankamai tyrimų. Turėjo būti įvertintas skausminis sindromas, būklės dinamika ir pan. Liudytoja parodė, kad analizuojamu atveju indikacijų hospitalizuoti kritinių nebuvo. Nurodė, kad tuo atveju jeigu pakitimų paciento būklėje nebuvo, tai pagerėjus būklei kaip aprašė gydytojas, indikacijų kartoti tyrimus nebuvo. Pažymėjo, kad būklės pagėrėjimas yra neapibrėžtas terminas, kiekvienas gydytojas subjektyviai vertina. Paklausta, ar pacientui 2020 m. gegužės 3 d. apsilankymo metu nereikėjo pratęsti stebėjimo paslaugos, liudytoja nurodė, kad pacientas buvo daugiau nei dvi valandas Ligoninės priėmimo skyriuje, todėl jam iš esmės buvo teikta stebėjimo paslauga. Atsakyti, ar reikėjo tęsti stebėjimą, anot liudytojos, labiau tikėtina, kad nebuvo indikacijų tęsti stebėjimą.

16. Teismo posėdžio metu liudytoja D. Ž. parodė, kad pacientas turėjo lėtinę ligą, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad visus kartus, kai pacientas lankėsi Ligoninės priėmimo skyriuje, gydymas aprašytas, tačiau nėra aišku, ar visas gydymas paskirtas. 2020 m. gegužės 3 d. apsilankymo metu aprašyta, kad pacientas skundžiasi krūtinės skausmais, liudytoja akcentavo, kad nebuvo aprašyta/pilnai įvertinta jo diagnozė, pagal kardiogramą iškilo klausimas, ar visiškai ji teisingai aprašyta/interpretuota. Pateiktas aprašymas ne visiškai atitinka kardiogramą. Liudytojos teigimu, jeigu pacientas atvyksta dėl skausmų krūtinėje, tai turėtų būti pakartotinas troponino tyrimas. Paklausta, kas nutinka, jei pacientas esant tokiai diagnozei, nevartoja vaistų ar vartoja kitaip nei nurodyta, liudytoja pažymėjo, kad egzistuoja labai aiškūs klinikiniai tyrimai, kurie rodo, kad tokiais atvejais egzistuoja nepalankių įvykių rizika (mirtis, (duomenys neskelbtini) paūmėjimas). Jei pacientas nevartoja jokių vaistų, tai šių įvykių dažnis gerokai didesnis nei to, kuris vartoja vaistų grupes. Kiek didesnė rizika, anot liudytojos, pasakyti sudėtinga – maždaug nuo dviejų iki penkių kartų. Liudytoja parodė, kad be to, jog antrą kartą nebuvo kartotas troponino tyrimas, tai paciento būklė šiuo atveju buvo pakankamai saugi, kad gydytojas jį galėtų išleisti namo. Nurodė, kad pacientui infarktas galėjo išsivystyti staigiai, pagal fiziologiją tai yra ūminė būklė, kuri išsivysto staiga. Paaiškino, kad kardiologai remiasi Europos kardiologų draugijos rekomendacijomis, kur yra reglamentuota kartoti troponino tyrimą. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas yra naujesnės leidybos, senojoje redakcijoje tokio nurodymo nebuvo. Nurodė, kad minėtas tyrimas paprastai kartojimas po trijų arba po šešių valandų. Pažymėjo, kad pagal gydytojo įrašus nematyti, jog (duomenys neskelbtini) būklė paūmėjo. Pacientas turėjo skųstis dusuliu, oro stoka, sumažėjusio fizinio krūvio tolerancija, kojų tinimu ir pan., kad konstatuoti tokią būklę. Liudytojos teigimu, iš paciento būklės aprašymo ne visai aišku, kokio pobūdžio buvo krūtinės skausmas. Pavyzdžiui, jeigu miokardo infarktui būdingas skausmas, jis turi tam tikrus požymius. Nurodė, kad objektyvi paciento būklė išrašant – būklė pagerėjo, gydytojas nurodė kraujo spaudimą, kuris buvo normoje, taigi tam tikri duomenys apie paciento būklę buvo užfiksuoti.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

17. Byloje nustatyta, kad pacientas A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. sirgo pirminės arterinės hipertenzijos liga, o nuo 2018 m. kovo mėn. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės stacionare jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

18. Bylos duomenimis, pacientui 2020 m. kovo 9 d. buvo numatytas planinis ritmo atstatymas, tačiau kardiologo įraše pažymėta, jog pacientas „vartojęs per mažą Rivaroksabano dozę (15 mg x 1), nors kreatinino klirensas (duomenys neskelbtini); indikuotina skirti Rivaroksabano 20 mg x 1, ritmo retinimui Bisoprololio 5 mg x 1; perregistruotas 2020 m. balandžio 20 d.”. Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 19 d. pacientas kvietėsi greitąją pagalbą, atvežtas į Ligoninę, nusiskundimai: silpnumas, apetito stoka, pykinimas; ligos anamnezė – kelias dienas jaučia simptomus, negali pavalgyti. Pacientas išleistas gydytis namo, būklė išrašant – hemodinamiškai stabilus, širdies susitraukimų dažnis suretintas, pacientas jaučiasi geriau. Pacientui 2020 m. balandžio 20 d. Ligoninė neribotai atidėjo širdies ritmo atstatymo procedūrą. Bylos duomenimis, 2020 m. balandžio 29 d. pacientas kvietėsi greitąją pagalbą, buvo atvežtas į Ligoninę. Pagal ligos istorijos įrašus: anamnezė – atvyko dėl ritmo sutrikimo, teigia negali valgyti, bloga dėl ritmo sutrikimo. Buvo taikytas medikamentinis gydymas Sol digoxin bei metoprolol ir pacientas tą pačią dieną išrašytas ambulatoriniam gydymui į namus. Būklė išrašant: pulsas suretėjo, rekomenduota šeimos gydytojo kontrolė, planinis ritmo atstatymas, įsitikinus, jog vartojo Xarelto, skirti Bizoprololiohemifumaratas bei Rivaroksabanas. Pacientas 2020 m. gegužės 3 d. 12:45 val. atvyko į Ligoninės skubios pagalbos-priėmimo skyrių, apžiūrėtas vidaus ligų gydytojo D. J., diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Anamnezė: atvežtas greitosios medicinos pagalbos, skundžiasi krūtinės skausmu, deginimu bronchuose kvėpuojant; skaudėti pradėjo apie 10 val.; ligos istorijoje gydytojas aptarė kraujo spaudimą, elektrokardiogramą (EKG): (duomenys neskelbtini), aptarti kraujo tyrimai, taikytas gydymas, nurodyta, kad savijauta pagerėjo, rekomenduota kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, apžiūros pabaiga – 16 val.; ieškovų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 4 val. ryte artimieji rado A. J. namuose be sąmonės, nekvėpuojantį, greitosios pagalbos automobiliu gaivinamas pacientas buvo pristatytas į Ligoninę, ten buvo gaivintas toliau, tačiau nesant kardiovaskulinės sistemos atsako į gaivinimo veiksmus 5.45 val. pacientui konstatuota biologinė mirtis. Medicininiame mirties liudijime nurodoma, kad tiesioginė paciento mirties priežastis yra (duomenys neskelbtini), tarpinė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – (duomenys neskelbtini).

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 498/2020(04) nurodyta, kad pagrindinė liga, sukėlusi paciento mirtį – (duomenys neskelbtini).

20. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) atliko pacientui Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą ir 2021 m. gegužės 11 d. surašė patikrinimo ataskaitą Nr. D17-79-(1.27), kurioje konstatavo, jog pacientas gydytojų kardiologų rekomenduotus medikamentus vartojo nereguliariai. Pateikė išvadą, kad pacientui 2020 m. kovo 9 d. planinė širdies ritmo atstatymo procedūra buvo atidėta pagrįstai, nes tris savaites iki procedūros pacientas turėjo vartoti Rivaroksabaną adekvačia doze, tačiau neteisingas dozavimas gali neapsaugoti nuo trombo formavimosi kairiojo prieširdžio ausytėje ir galėtų sukelti galvos smegenų insultą. Ligos istorijos duomenimis, pacientas vartojo 15 mg doze, o turėjo vartoti 20 mg x 1 dozę. Ataskaitoje konstatuota, kad neatliktos širdies ritmo atstatymo procedūros neturėjo įtakos paciento letaliai išeičiai. Ataskaitoje, be kita ko, konstatuota, jog 2020 m. gegužės 3 d. paciento apsilankymo Ligoninėje anamnezė aprašyta glaustai, bet pakankamai. Vertinant gydytojo paskirtą medikamentinį gydymą, trūksta kraujo tyrimų interpretacijos. Pagal klinikinį ištyrimą (skausminis sindromas), nustatytas diagnozes (duomenys neskelbtini) taikytas medikamentinis gydymas galimas, bet be tyrimų interpretacijos pasirinktos gydymo taktikos paaiškinti negalima. Paciento būklės įvertinimas po taikyto gydymo neišsamus. „Savijauta pagerėjo“ neatspindi realios, objektyvios klinikinės ligos išraiškos dinamikoje (nežinoma, kaip pakito nurodyti skausmai krūtinėje), todėl negalima tiksliai įvertinti, ar nebuvo reikalinga ilgesnė paciento stebėjimo paslauga. Vertinant turimus apžiūros duomenimis ir tyrimus, skubiai hospitalizuoti pacientą indikacijų nebuvo. Išrašant ligonį gydytojo pateiktos rekomendacijos nepakankamos. Pažymėta, kad neišsami dokumentacija gali būti sietina su dideliu ligonių srautu priėmimo skyriuose, tačiau aiškių gydytojų aplaidumo, nekompetencijos požymių neįžvelgta.

21. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje nagrinėjant ieškovų prašymą dėl žalos atlyginimo, Komisija kreipėsi dėl išvados į ekspertę gydytoją kardiologę D. Ž., kuri 2022 m. liepos 29 d. išvadoje, be kita ko, vertindama 2020 m. gegužės 3 d. paciento apsilankymą Ligoninėje, nurodė, jog aprašyta trumpa anamnezė, nusiskundimai, nėra įrašyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, klaidingas nurodytas EKG ritmas. Tyrimai atlikti pakankama apimtimi. Nurodyta, kad po gydymo būklė pagerėjo. Gydytojas nenurodo, koks skausmų pobūdis krūtinėje. Įtariant angininį skausmą, reikėtų pakartotinai atlikti troponino I tyrimą, tas nebuvo atlikta. Atsakyta, kad nebuvo indikacinų pacientą hospitalizuoti. Gydymo rekomendacijos nenurodytos. Ekspertės nuomone, (duomenys neskelbtini)galėjo ištikti staiga, nakties metu. 2020 m. gegužės 3 d. vizito metu (duomenys neskelbtini) nebuvo, tą rodo EKG ir tropinino tyrimai. Ekspertė nurodė, kad paslaugos Ligoninėje teiktos tinkamai, blogai, kad nebuvo suplanuotas ritmo atstatymas, tačiau tai neturėjo tiesioginės įtakos paciento išeičiai.

22. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu „Dėl J. J., I. J., D. J., E. J. pareiškimo“ Nr. 56-129, nusprendė, kad žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų ir pareiškėjų prašymo netenkino. Komisija sprendime iš esmės rėmėsi Akreditavimo tarnybos ir gydytojos D. Ž. išvadomis, taip pat nurodė, kad Komisija nesiima spręsti kiek atidus ir rūpestingas buvo pats pacientas savo būklei ir jos gydymui, kadangi gydymo įstaiga pateikė informacijos, kad pacientas nereguliariai ir ne visuomet tinkamai vartojo vaistus, o tai itin svarbu gerai širdies ir kraujagyslių ligų kontrolei, tačiau pareiškėjai pateikė receptų įsigijimo kopijų ir tikino, kad pacientas paskirtus vaistus vartojo.

23. Pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškovė J. J. prašo priteisti iš atsakovės 55 622,91 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovai I. J., D. J. bei E. J. – kiekvienam iš ieškovų po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad Ligoninė netinkamai teikė sveikatos priežiūros paslaugas, kas, ieškovų manymu, sąlygojo jų artimojo (paciento) mirtį.

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės (ne)buvimo

24. Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtinta PTŽSAĮ. Ginčui aktualios redakcijos (galiojusios nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d.) PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis numato, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

25. Taigi pagal aktualų teisinį reglamentavimą yra įtvirtintas žalos pacientams atlyginimo be kaltės modelis. Tačiau žalos atlyginimo be kaltės modelio įtvirtinimas Lietuvos teisės sistemoje savaime nereiškia, kad žala turi būti atlyginama visais atvejais, kilus neigiamoms pasekmėms paciento sveikatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjo tikslai įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį suponuoja, jog pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023). Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, būtina nustatyti, ar žala atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar ji vertintina kaip neišvengiama, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Taigi įstatyme (t. y. PTŽSAĮ) nereikalaujama nustatyti neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ir su jais nesiejama teisė į žalos atlyginimą. Dėl to negali būti daroma išvada, kad atsakomybė už paciento sveikatai padarytą žalą kyla tik nustačius sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus, ir nereikia reikalauti, jog ieškovas įrodytų neteisėtus gydymo įstaigos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023).

26. Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 9.2.2.1 punkte nustatytas žalos neišvengiamumo kriterijus suponuoja, kad žala turi būti atlyginama, jei jos, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, buvo galima išvengti. Taigi teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į šį žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Taigi nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo būtina nustatyti, ar žala – paciento mirtis – atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar ji vertintina kaip neišvengiama pagal Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 9.2.2.1 punktą, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.

27. Ieškovai pareikšto ieškinio pagrindu iš esmės nurodo ir teismo posėdžių metu akcentavo būtent 2020 m. gegužės 3 d. paciento apsilankymą Ligoninėje. Ieškovų teigimu, nurodyto paciento apsilankymo Ligoninėje metu nebuvo tinkamai įvertinta paciento ligos anamnezė (eiga), jos sunkumas (dar 2020 m. balandžio 19 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. Ligoninės teiktos būtinosios medicinos pagalbos paslaugos dėl širdies ritmo sutrikimo (simptomų (nusiskundimų)) buvo neveiksmingos), atliktas nepakankamas ištyrimas (nekartotas troponino tyrimas, EKG), neinterpretuoti atliktų kraujo tyrimų rezultatai, nepagrįstas paskirtas gydymas, neišsamiai įvertinta ir aprašyta paciento būklė po taikyto gydymo, išrašant pacientą ambulatoriniam gydymui pateiktos nepakankamos rekomendacijos, pacientas nebuvo paliktas SPS būklės stebėjimui (paslaugai), kas įvykių grandinėje (klinikinėje eigoje) lėmė ar sąlygojo paciento sunkios (užleistos) ligos eigą, būklę ir jo mirtį.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

29. Nagrinėjamu atveju byloje esančių rašytinių įrodymų (Akreditavimo tarnybos ataskaita, gydytojos kardiologės D. Ž. išvada) turinys iš esmės patvirtina, kad sveikatos priežiūros įstaigos ir jos specialistų veiksmai buvo analizuoti ir vertinti proceso aspektu. Aptariamuose rašytiniuose įrodymuose, detalizuotuose šios sprendimo 20-21 punktuose, iš esmės bendrai pripažįstama, jog: 1) planinė širdies ritmo atstatymo procedūra pacientui buvo atidėta pagrįstai, o neatliktos širdies ritmo atstatymo procedūros neturėjo įtakos paciento letaliai išeičiai; 2) 2020 m. gegužės 3 d. paciento apsilankymo Ligoninėje anamnezė aprašyta glaustai, bet pakankamai, tyrimai atlikti pakankama apimtimi; 3) gydymo rekomendacijos aptariamose išvadose įvertintos kaip iš esmės nepakankamos arba neaprašytos; 4) nebuvo indikacijų skubiai hospitalizuoti pacientą.

30. Pažymėtina, kad šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. byloje paskirta deontologinė ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai pasitelkiant konsultantus – vidaus ligų gydytoją ir gydytoją kardiologą. Byloje 2024 m. kovo 4 d. gautas ekspertizės aktas Nr. EDM 4(39)/2024 (01), kuriame nurodoma, jog ekspertizę atliko Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vidaus ligų centro vidaus ligų gydytoja D. V., VšĮ VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė doc. B. P. ir Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K.

31. Ekspertizės akte, kiek tai susiję su paciento 2020 m. gegužės 3 d. apsilankymu ligoninėje ir jam suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, jų įvertinimu, nurodoma ir konstatuojama: 1) 2020 m. gegužės 3 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje ir gydytojas D. J. surašyti skirtingi paciento nusiskundimai, todėl nėra galimybės vertinti jų dinamikos. Pagal buvusį pagrindinį simptomą (skausmas krūtinėje) gydytojas D. J. atliko tinkamus tyrimus bei gydymą, pagerėjus paciento savijautai išleido ambulatoriniam gydymui; 2) nėra patikslinta apie skausmo pobūdį, skausmą fizinio krūvio ar ramybės metu, tačiau tai neturėjo įtakos ištyrimo ir gydymo taktikai; 3) 2020 m. gegužės 3 d. vidaus ligų gydytojas D. J. skyrė pacientui būtinus tyrimus: įvertino širdies-kraujagyslių sistemos būklę, atliko EKG, kalio, kreatinino, gliukozės ir troponino tyrimą. Nežymiai padidėjęs kreatinino kiekis rodė kiek sutrikusią inkstų funkciją, padidėjęs gliukozės kiekis rodė medžiagų apykaitos sutrikimą. Išleidžiant pacientą ambulatoriniam gydymui nebuvo būtina tyrimus kartoti dėl pagerėjusios savijautos ir sąlyginai trumpo stebėjimo; 4) 2020 m. gegužės 3 d. papildomai skirti NT-proBNP (N-terminalinis pro-B natriuretinis peptidas; (duomenys neskelbtini) žymuo) nebuvo būtina, kadangi tuo metu nebuvo nustatyta (duomenys neskelbtini) požymių (pagal atliktus EKG ir troponino tyrimo rezultatus); 5) 2020 m. gegužės 3 d. išleidžiant pacientą ambulatoriniam gydymui kartoti EKG nebuvo būtina, kadangi jau atlikta EKG grėsmingos patologijos (ūmios miokardo išemijos) nerodė, o paciento savijauta per trumpą stebėjimo laiką pagerėjo; 6) 2020 m. gegužės 3 d. gydytojas D. J. atsižvelgiant į paciento nusiskundimus ir tyrimų rezultatus nustatė pacientui tinkamą diagnozę; 7) pacientas buvo pagrįstai išleistas ambulatoriniam gydymui 2020 m. gegužės 3 d. 16.00 val. nesant indikacijų hospitalizacijai (ūminio širdies veiklos sutrikimo ar kitų pavojingų sveikatai požymių nebuvo, bendra paciento savijauta pagerėjo); 8) 2020 m. gegužės 3 d. paciento būklės ir tyrimų duomenys nepatvirtina paūmėjusio (duomenys neskelbtini); 9) 2020 m. gegužės 3 d. išrašant pacientą ambulatoriniam gydymui pagrįstai buvo rekomenduota kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją; 10) 2020 m. gegužės 3 d. atliktas paciento būklės ištyrimas neturėjo įtakos vėlesnio paciento būklės paūmėjimo, sąlygojusio letalinę jo išeitį (mirtį); 11) Labiausiai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) įvyko ūmiai (duomenys neskelbtini) nakties metu. Objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad miokardo pažaida vystėsi gegužės 3 ar 4 d., nėra; 12) esant lėtinėms širdies ligoms tinkamas sveikatos priežiūros specialistų paskyrimų ir rekomendacijų vykdymas yra svarbus. Paciento nevartoti gydytojo paskirti vaistai, ar vartoti nereguliariai, vartoti mažesnėmis dozėmis, galėjo turėti įtakos A. J. sveikatos pablogėjimui ir mirčiai; 13) nepakankamai detalus ir išsamus medicininės dokumentacijos užpildymas neįrodo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos netinkamai ar nepakankamai tinkamai. Gydytojai, kaip turintys specialiųjų medicinos mokslo žinių, net ir gydytojui specialistui nenurodant išsamios atvejo interpretacijos, atsižvelgę į kraujo tyrimų rodiklius, EKG tyrimus, skirtą medikamentinį gydymą, fiksuojamą paciento būklės pagerėjimą gali įvertinti, ar jis buvo parinktas teisingai, įvertinus tyrimų rodiklius ir individualias paciento savybes.

32. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

33. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Viena vertus, tai savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste. Kita vertus, būtent iš minėtų įrodymų gauta informacija, jei ji nėra paneigiama kitais įtikinamais įrodymais, gali didesniu patikimumo laipsniu patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-313-798/2017).

34. Teismo vertinimu, šiuo atveju sisteminė byloje esančių rašytinių įrodymų (ankstesnių specialistų išvadų, atliktų ikiteisminėje proceso stadijoje, ir byloje atliktos ekspertizės išvados) analizė bei vertinimas paneigia ieškovų argumentus dėl netinkamo paciento ligos anamnezės (eigos), jos sunkumo, įvertinimo. Kiek tai susiję su pacientui atliktais tyrimais, ieškovai iš esmės pagrįstai atkreipia dėmesį į tą faktinę aplinkybę, jog pacientui nebuvo kartotas troponino tyrimas. Kaip savo išvadoje nurodė gydytoja kardiologė D. Ž., analizuojamu atveju reikėjo kartoti troponino I tyrimą, tas nebuvo atlikta. Pastaroji gydytoja, apklausta teismo posėdžio metu, parodė, jog troponino tyrimo kartojimą (pakartotinai po trijų arba šešių valandų) iš esmės rekomenduojama atlikti remiantis Europos kardiologų draugijos rekomendacijomis. Kita vertus, šios specialistės išvadoje pažymėta, jog 2020 m. gegužės 3 d. vizito metu (duomenys neskelbtini) nebuvo, tą rodo būtent atlikti EKG ir troponino tyrimai. Gydytoja D. Ž. tiek rašytinėje išvadoje, tiek apklausos teismo posėdžio metu, pažymėjo, jog pacientui infarktas galėjo išsivystyti staigiai, pagal fiziologiją tai yra ūminė būklė, kuri išsivysto staiga. Teismo vertinimu, šiuo aspektu reikšminga tai, jog byloje atliktos ekspertizės akte taip pat padaryta išvada, jog tuo metu (2020 m. gegužės 3 d. paciento apsilankymo Ligoninėje metu) nebuvo nustatyta (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) požymių (pagal atliktus EKG ir troponino tyrimo rezultatus). Taigi šiuo atveju byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad pacientui atliktas pirminis troponino tyrimas (kartu su EKG) nerodė (duomenys neskelbtini) būklės, todėl labiau tikėtina, jog troponino tyrimo pakartotinis neatlikimas negalėjo turėti įtakos paciento mirčiai.

35. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžių metu akcentavo, jog Ligoninėje pacientą konsultavęs gydytojas neinterpretavo atliktų kraujo tyrimų rezultatų, nepagrindė paskirto gydymo, neišsamiai įvertino ir aprašė paciento būklę po taikyto gydymo, išrašant pacientą ambulatoriniam gydymui pateiktos nepakankamos rekomendacijos, pacientas nebuvo paliktas SPS būklės stebėjimui (paslaugai), kas įvykių grandinėje (klinikinėje eigoje) lėmė ar sąlygojo paciento sunkios (užleistos) ligos eigą, būklę ir jo mirtį. Akreditavimo tarnyba Ataskaitoje ir Įsakyme konstatavo, jog 2020 m. gegužės 3 d. vidaus ligų gydytojas D. J. apžiūros aprašyme netiksliai nurodė, kad paslaugos tipas – planinės paslaugos, nors asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodyta, kad pacientui teikta būtinoji pagalba, nenurodė skubios pagalbos kategorijos.

36. Teismo vertinimu, ieškovų nurodomi paciento apžiūros aprašymo trūkumai (netikslus nurodymas, kad paslaugos tipas – planinės paslaugos, nors asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodyta, kad pacientui teikta būtinoji pagalba, nenurodytos skubios pagalbos kategorijos) nesudaro pagrindo pripažinti netinkamą sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų suteikimą, juolab, kad paciento apsilankymą Ligoninėje įvertinę specialistai ir ekspertai šių aplinkybių taip pat nevertino kaip esminių galimos žalos konstatavimo kontekste. Nors iš esmės visose bylai aktualiose išvadose (Akreditavimo tarnybos ataskaitoje, gydytojos kardiologės D. Ž. išvadoje, ekspertizės akte) užfiksuota, jog anamnezė aprašyta glaustai, tačiau kartu konstatuojama, kad toks aprašymas pakankamas. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į Akreditavimo tarnybos ataskaitoje nurodytą teiginį, jog neišsami dokumentacija gali būti sietina su dideliu ligonių srautu priėmimo skyriuose, tačiau aiškių gydytojų aplaidumo, nekompetencijos požymių neįžvelgta. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat reikšminga atkreipti dėmesį į ginčui aktualų laikotarpį – 2020 m. pavasarį, kuomet buvo prasidėjusi pasaulinė koronaviruso (COVID-19) pandemija. Visuotinai žinomas faktas, jog nurodyta pandemija, ypatingai jos pradžioje, kuomet buvo taikomi griežti karantino ribojimai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, esmingai paveikė tiek visuomenės gyvenimą, tiek konkrečiai sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą. Todėl, teismo vertinimu, tikėtina, jog paciento anamnezės ir būklės aprašymo ne išsamumui galėjo turėti įtakos tiek krūvis konkrečioje gydymo įstaigoje, tiek sudėtinga situacija dėl pasaulinės pandemijos, kuri, ypatingai pandemijos pradžios laikotarpiu, neabejotinai buvo iššūkis daugelio valstybių sveikatos apsaugos sistemoms bei buvo veiksnys, sutrikdęs normalų, kasdieninį sveikatos priežiūros įstaigų darbą. Pažymėtina, jog byloje atliktos ekspertizės išvadoje taip pat konstatuota, jog nepakankamai detalus ir išsamus medicininės dokumentacijos užpildymas neįrodo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos netinkamai ar nepakankamai tinkamai.

37. Jau minėta, kad ieškovai taip pat laikosi pozicijos, jog gydytojas D. J. neinterpretavo atliktų kraujo tyrimų rezultatų, nepagrindė paskirto gydymo, neišsamiai įvertino ir aprašė paciento būklę po taikyto gydymo, išrašant pacientą ambulatoriniam gydymui pateiktos nepakankamos rekomendacijos.

38. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Akreditavimo tarnybos išvadoje pripažįstama, kad trūksta pacientui atliktų kraujo tyrimų interpretacijos. Nurodoma, kad pacientui taikytas medikamentinis gydymas galimas, bet be tyrimų interpretacijos pasirinktos gydymo taktikos paaiškinti negalima. Savo ruožtu gydytoja kardiologė D. Ž. savo išvadoje nurodė, kad klaidingas nurodytas EKG ritmas. Pastaroji ekspertė, apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu, taip pat atkreipė dėmesį į tą faktinę aplinkybę, jog gydytojo atlikta EKG interpretacija ir vertinimas ne visai teisingi. Byloje paskirtą ekspertizę atlikę ekspertai konstatavo, jog gydytojas D. J. skyrė pacientui būtinus tyrimus: įvertino širdies-kraujagyslių sistemos būklę, atliko EKG, kalio, kreatinino, gliukozės ir troponino tyrimą. Ekspertai nurodė, kad nežymiai padidėjęs kreatinino kiekis rodė kiek sutrikusią inkstų funkciją, padidėjęs gliukozės kiekis rodė medžiagų apykaitos sutrikimą, tačiau leidžiant pacientą ambulatoriniam gydymui nebuvo būtina tyrimus kartoti dėl pagerėjusios savijautos ir sąlyginai trumpo stebėjimo.

39. Teismo vertinimu, sisteminė aptartų įrodymų analizė sudaro pagrindą pripažinti, jog nors ginčo atveju egzistuoja tikimybė, kad pacientą 2020 m. gegužės 3 d. apžiūrėjęs gydytojas ne visai teisingai interpretavo tam tikrus tyrimus arba ligos istorijoje trūksta detalesnės tyrimų analizės, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti netinkamus gydytojų veiksmus ar netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, juolab, kad specialistų išvadose nurodoma, jog konkrečiu atveju taikytas medikamentinis gydymas buvo galimas, o indikacijų hospitalizuoti pacientą 2020 m. gegužės 3 d. vizito metu nebuvo. Be to, kaip jau minėta, specialistai nurodė, jog pacientą ištikęs (duomenys neskelbtini) galėjo ištikti staiga, nakties metu, tai yra ūmi būklė, kuriai tiesioginės įtakos sveikatos priežiūros specialistų 2020 m. gegužės 3 d. vizito Ligoninėje metu atlikti veiksmai iš esmės negalėjo turėti.

40. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pacientui buvo suteiktos iš esmės kokybiškos ir tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, o paciento sveikatos būklės pablogėjimą bei mirtį nulėmė veiksnių visuma – tikėtinai staigiai, nakties metus pasireiškusi (duomenys neskelbtini), bei tai, kad, kaip nustatyta iš paciento sveikatos istorijos duomenų, pacientas nereguliariai vartojo paskirtus medikamentus, dėl ko 2020 m. kovo 9 d. pacientui planinė širdies ritmo atstatymo procedūra atidėta, kuria galimai būtų palengvinusi paciento būseną, be tikrai ne netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros įstaigos suteiktos paslaugos. Remdamasis prieš tai aptartais byloje esančiais medicininiais dokumentais, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovais, kad pacientui (ieškovų šeimos nariui) nebuvo atlikti reikiami tyrimai, paskirtas netinkamas gydymas ir kad jam nebuvo suteikta tinkama pagalba, atsižvelgiant į paciento būklę. Atsižvelgiant į tai, teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyti neteisėti sveikatos priežiūros įstaigos veiksmai kaip sąlyga, būtina atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Todėl nenustačius visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, atsakovė ir trečiasis asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nesuformavus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šis klausimas nespręstinas.

43. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.