Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą suinteresuotiems asmenims V. J., antstolei Brigitai Tamkevičienei dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė su skundu nesutiko, 2016-02-09 priėmė patvarkymą Nr. S-16003860 ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0005/04/00030 perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininkas mirė. Klaipėdos AVMI 2011-09-05 raštu informavo, jog valstybės vardu priėmė skolininko palikimą. 2013-12-23 Skuodo rajono apylinkės teismas nutartimi vykdomojoje byloje pakeitė skolininką P. R., skolininko teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pažymėjo, jog tuo metu, kai buvo keičiamas skolininkas vykdomojoje byloje, pareiškėjai nebuvo priskirta funkcija įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą. Pasikeitus valstybę atstovaujančiam subjektui Skuodo rajono apylinkės teismo nutartis negali prarasti juridinę galią, kadangi tai prieštarautų ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet ir vykdymo proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir koncentruotumo principams. Nurodė, jog skundžiamas antstolės patvarkymas yra informacinio pobūdžio, juo tik suteikta informacija apie palikėjo P. R. įsipareigojimų mąstą, todėl mano, jog pareiškėjos skundas perteklinis (.b. Nr. 2YT-3663-642/2016 b.l. 6-10).

Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Dėl skundo padavimo termino

Motyvuojamoji dalis

Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėja VĮ Turto bankas į antstolę skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi 2016-02-03, t.y. nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo nepraėjus devyniasdešimt dienų (skundžiamas patvarkymas priimtas 2016-01-08, pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų registruota pašto siunta išsiųstas antstolei 2016-01-28, antstolės kontoroje gautas 2016-02-03; v.b.l. 157, 162). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja VĮ Turto bankas nėra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.

Dėl pareiškėjos VĮ Turto bankas reikalavimų

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinį veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Visų pirma antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis).

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0005/04/00030 esančių duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą pradėtą pagal 2003-12-10 Skuodo rajono apylinkės teismo priimtą teismo įsakymą Nr. L-2-524/2003 dėl 20000,00 Lt skolos, 150,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko P. R. išieškotojos V. J. naudai (v.b.l. 1, 3). Skolininkas P. R. mirė (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 14). 2004-01-12 turto arešto aktu areštuotas skolininko vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 7-9). 2005-02-28 patvarkymu Nr. 5/04/30 areštuotos skolininko piniginės lėšos, gautinos realizavus skolininko turtą (v.b.l. 13). 2008-01-22 dienos Testamentų registro duomenimis po skolininko mirties priimti palikimo niekas nesikreipė (v.b.l. 15). 2008-01-22 turto areštu aktu areštuotas skolininkui priklausęs jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 26- 27). Vykdomojoje byloje antstolė nustatė, jog iki 2011 m. dėl palikimo priėmimo po skolininko mirties niekas nesikreipė (v.b.l. 52-71). 2011-03-07 raštu antstolė informavo VMI prie LR FM, jog po skolininko mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, prašė išspręsti klausimą dėl palikimo perėjimo valstybei (v.b.l. 74). 2011-09-05 VMI prie LR FM raštu antstolė informuota, jog Klaipėdos AVMI valstybės vardu priėmė palikimą, atsiradusį po P. R. mirties (v.b.l. 75). 2011-07-19 Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo po skolininko P. R. mirties faktas, palikimą priėmė Lietuvos Respublika (v.b.l. 80). 2013-12-14 patvarkymu dėl turto arešto panaikinimo antstolė panaikino turto areštus turtui ½ daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir butui adresu (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 100-101). 2013-12-16 antstolė kreipėsi į Skuodo rajono apylinkės teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (v.b.l. 114), 2013-12-23 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi skolininkas P. R. pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR FM (v.b.l. 118). 2015-12-23 raštu antstolė informuota, jog 2015-10-01 yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl likusio turto – kitos dalies (1/2) buto, esančio (duomenys neskelbtini), išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas persiųstas VĮ Turto bankas, kuri vykdo šio turto administravimą (v.b.l. 130). 2016-01-08 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-160001039 dėl paveldėto turto, kuriuo nurodė, jog mirus skolininkui P. R. liko neišieškota 5835,84 Eur skola ir 238,00 vykdymo išlaidos. Patvarkė pinigines lėšas skirtas P. R. skolos dengimui pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v.b.l. 138), apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v.b.l. 139-141).

Pareiškėja nurodo, jog nėra vykdymo proceso dalyvis, kuris turėtų pareigą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą skolą, kurią sumokėti išieškotojui privalėjo miręs skolininkas P. R.. Mano, jog antstolė netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 3 dalį bei Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio nuostatas ir tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą antstolės procesinį sprendimą, kaip nepagrįstą ir priimtą nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos.

Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta. Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L.U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011). Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Taigi pakeisti skolininką vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo skolininko materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises bei pareigas.

Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kuri už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog po skolininko P. R. mirties, turtas perėjo valstybės nuosavybėn. Tačiau valstybė yra specifinė paveldėjimo santykių dalyvė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136). Valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 3 dalis).

Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (pakeistos 2015 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259), kurių 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2015-03-13) numatė, jog valstybės paveldėtą turtą administruoja, apskaito, saugo, realizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog 2013-12-23 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi vykdymo procese skolininkas P. R. buvo pakeistas į jo teisių perėmėją valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos. 2015-03-13 nutarimu Taisyklės pakeistos, valstybės paveldėto nekilnojamojo turto administravimas perduotas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Lietuvos Respublikos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnis numato, jog centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teises ir pareigas įgyvendina VĮ Turto bankas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 259 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 ,,Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas nustato, jog iki šio nutarimo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos valstybei perduotino nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus), akcijų administravimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio nutarimo įsigaliojimo. Taigi remiantis nurodyta teisės norma, vykdomojoje byloje mirusį skolininką P. R. 2013-12-23 nutartimi pakeitus jo teisių ir pareigų perėmėja valstybe, pastarosios po P. R. mirties paveldėto turto administravimą vykdo ir pabaigia Valstybinė mokesčių inspekcija.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog 2015-10-01 į likusią po skolininko P. R. mirties paveldėto turto dalį – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nekilnojamojo turto nuosavybės teisė įregistruota Valstybės vardu, turtą patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas (v.b.l. 144-165).

Pareiškėja skunde nurodo, jog nėra vykdymo proceso dalyvis, turintis pareigą padengti vykdomajame rašte nurodytą skolą, kurią išieškotojui privalėjo sumokėti miręs skolininkas.

Civilinio proceso kodekso 633 straipsnis numato, jog išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog 2013-12-23 Skuodo rajono apylinkės teismas skolininką P. R. pakeitė į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (v.b.l. 118). Taigi vykdymo proceso šalimis šioje vykdomojoje byloje yra Valstybė – skolininkas, bei išieškotoja V. J.. Valstybės paveldėto turto valdymą, administravimą šioje vykdomojoje byloje atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija (procedūros pradėtos iki 2015-03-13 nutarimo Nr. 259 priėmimo baigiamos pagal anksčiau galiojusias nuostatas) bei VĮ Turto bankas, kuriai patikėjimo teise perduotas 2015-10-01 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu Lietuvos Respublikai nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas (1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini) valstybės priimtas 2011-07-19. Todėl tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek VĮ Turto bankas laikytini vykdymo procese suinteresuotais asmenimis, vykdymo proceso dalyviais Civilinio proceso kodekso 633 straipsnio prasme. Aplinkybė, jog dėl teisės aktų pakeitimo valstybės paveldėto turto administravimo funkcija deleguota kitai valstybės įmonei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolė pažeidė vykdymo proceso normas bei nesikreipė dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Priešingas susiklosčiusios situacijos vertinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teisinės valstybės principui (Konstitucijos preambulė), kadangi būtų sukuriame situacija, kai dėl tam tikrų funkcijų delegavimo kitoms institucijoms, teisės aktų pakeitimų, nepagrįstai būtų užtęsiamos vykdomosios bylos, taip pažeidžiant ne tik išieškotojo interesus, bet ir vykdymo proceso principus.

Pareiškėja skunde nurodo, jog 2016-01-08 patvarkymas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas.

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog 2016-01-08 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-16001039, adresuotą VMI prie LR FM, VĮ Turto bankas, kuriuo nurodė vykdanti vykdomąją bylą Nr. 0005/04/00030 pagal 2003-12-10 Skuodo rajono apylinkės teismo įsakymą dėl 5835,84 Eur išieškojimo iš skolininko P. R., išieškotojos V. J. naudai. (v.b.l. 138). Iš patvarkymo turinio matyti, jog antstolė informavo adresatus, kad mirus skolininkui P. R., liko neišieškota 5835,84 Eur skola ir 238,00 Eur vykdymo išlaidos, patvarkė pinigines lėšas, skirtas P. R. skolos dengimui pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

Įvertinus vykdomojoje byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, jog skolininkė šioje byloje yra valstybė, kuri už skolas atsako tik paveldėto turto ribose, skundžiamo patvarkymo turinį, teismas sutinka su antstolės pozicija, jog minėtas patvarkymas yra informacinio pobūdžio dokumentas, jame nėra išdėstyti valdingi nurodymai vykdymo proceso dalyviams, todėl nepažeidžia pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų.

Išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0005/04/00030 nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti 2016-01-08 patvarkymą ,,Dėl pavedėto turto“, antstolė tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias šalies pakeitimą vykdymo procese bei palikimo perėjimą valstybės nuosavybėn, todėl laikytina, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513, 593 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Brigitai Tamkevičienei, V. J. dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/04/00030 gražinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.