Tauragės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovei Daliai Drungelienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui L. M. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šilutės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-11-09 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija patvirtino leidimą ieškovei pasikeisti pavardę iš „K.“ į „Č.“. Tuo pagrindu 2018-11-19 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje buvo atliktas ieškovės gimimo įraše esančių duomenų pakeitimas, vietoje ieškovės pavardės „K.“ buvo įrašyta nauja pavardė „Č.“. Paminėtina, kad naujoji ieškovės pavardė „Č.“ yra jos mamos pavardė turėta iki santuokos sudarymo.

Siekiant pakeisti nepilnamečio sūnaus pavardę, ieškovė kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, iš kurio gavo 2018-11-21 išvadą Nr. 13, kurioje buvo nurodyta, kad nepilnamečio sūnaus pavardė negali būti pakeista be tėvo rašytinio sutikimo.

Siekiant gauti nepilnamečio sūnaus tėvo sutikimą, ieškovė kreipėsi į atsakovą, kuris sutiko duoti rašytinį sutikimą, tačiau nurodė atlyginti teisininkų išlaidas, kurias atsakovas neva patirs, jeigu kreipsis dėl sutikimo parengimo. Atsakovas iš ieškovės reikalavo neproporcingai didelės pinigų sumos (5000 svarų), todėl ieškovė pati kreipėsi į advokatą ir pateikė atsakovui savo pasiūlymą bei kartu pateikė rašytinę sutikimo formą, ant kuriuos atsakovui reikėjo tik pasirašyti.

Ieškovės pasiūlymas ir rašytinė sutikimo forma atsakovui buvo išsiųsta el. paštu (kuriuo jie bendraudavo anksčiau) ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Iš atsakovo atsakymas nebuvo gautas, todėl ieškovė yra priversta ginti savo bei nepilnamečio sūnaus teises ir teisėtus interesus teisme.

Išvadą duodančios institucijos atstovė Dalia Drungelienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nėra įtraukta į vaiko teisių apskaitą, ji vaiko teises atstovauja tinkamai. Ieškinys atsirado siekiant užtikrinti vaiko teises ir pareigas, ieškovė pakeitė savo pavardė, kad pakeistų vaiko pavardę. Vaikas turi ne tėvo pavardę, o mamos pavardę. Mamai pakeitus pavardę, vaikas turės mamos pavardę. Išvadą duodanti institucija neprieštarauja ieškiniui.

Atsakovas L. M. apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (šaukimas įteiktas asmeniškai). Be to atsakovui apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Per nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė E. Č. ir atsakovas L. M.. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-07-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-154-714/2012 nustatė, kad J. K. tėvas yra atsakovas L. M.. Vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina E. K. bei priteisė išlaikymą sūnui J. K. iš atsakovo L. M..

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo 2018-11-19 įrašu Nr. 49 ieškovės E. K. pavardė pakeista į „Č.“. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius 2018-11-21 išvadoje Nr. 13 Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo nurodė, kad pareiškėja ieškovė E. Č. nepateikė nepilnamečio sūnaus J. K. tėvo L. M. rašytinio sutikimo keisti vaiko pavardę. Civilinės metrikacijos įstaigai taip pat nebuvo pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjos sūnaus tėvui būtų laikinai ar neterminuotai apribota tėvo valdžia, todėl tenkinti minėtos pareiškėjos prašymo pakeisti jos nepilnamečio sūnaus pavardę iš K. į Č. nėra teisinio pagrindo.

Ieškovė prašo pakeisti nepilnamečio vaiko J. K. pavardę iš „K.“ į „Č.“ be tėvo L. M. sutikimo

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, kuris numato, jog tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Į bylą ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė E. Č. ir atsakovas L. M.. Vaikui suteikta mamos turėta pavardė – K..

CK 3.167 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių III skyriuje įtvirtintas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės keitimas. Remiantis šio skyriaus 12 punkto nuostatomis, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė keičiama bendru tėvų sutarimu ir išvardijami konkretūs atvejai, į kokias pavardes ir (ar) jos formas turima vaiko pavardė gali būti keičiama (Taisyklių 12.1. - 12.5. punktai). Taisyklių 25 punkte įtvirtinta, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių Taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Nagrinėjamu atveju aktualios Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatos, jog Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi (Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis). Jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo identiškumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo identiškumui kuo skubiau atstatyti (Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Ieškovė tvirtina, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi visiškai nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, nesirūpina jo ugdymu ir auklėjimu, nesidomi jo pasiekimais, sveikata ir kt. Atsakovo ir nepilnamečio sūnaus, kaip tėvo ir sūnaus, ryšys nėra susiformavęs. Byloje tokių duomenų, kad tėvui būtų apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu nėra. Byloje aplinkybių, kad atsakovui būtų sudaromos kliūtys bendrauti su sūnumi nei iš ieškovės pusės, nei iš kitų asmenų, taip pat nėra. Visa tai įvertinęs teismas konstatuoja, kad atsakovo su jo vaiku nesieja socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu, priešingai, byloje nustatyta, kad vaiką ir jo biologinį tėvą sieja tik teisinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Atsakovas nesirūpina vaiko auklėjimu, ugdymu, nesidomi jo raida, pasiekimais, sveikata.

Teismas atsižvelgia į tai, jog vaikui J. K. niekada nebuvo suteikta jo tėvo – L. M. pavardė. Vaiko tėvas būdamas informuotas apie vykstantį procesą nepareiškė jokių prieštaravimų dėl vaiko pavardės pakeitimo. Priešingai, į bylą pateiktas ieškovės E. Č. ir L. M. susirašinėjimas el. paštu dėl vaiko pavardės pakeitimo, atsakovas nurodė “nėra problemos, kad nori keisti pavarde. Mano raštiška sutikima gausi“, įrodo, kad atsakovas neprieštarauja vaiko pavardės pakeitimui. Pažymėtina, kad vaikas visą laiką turėjo mamos pavardę, tačiau ieškovei pakeitus pavardę iš K. į Č. vaikas šiuo metu neturi nei vieno iš tėvų pavardės.

Išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo vaiko pavardės pakeitimui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad yra pagrindas konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu šeimos nariu (Kauno apygardos teismo 2015-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-245-273/2015, Vilniaus apygardos teismo 2018-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1086-232/2018 ir 2019-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1141-567/2019, kt.). Teismas sprendžia, kad vaikui, kuris turėjo savo mamos pavardę, pavardės keitimas į dabartinę mamos pavardę nesukels jam neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas. Visa tai įvertinęs teismas nusprendžia ieškovės ieškinį tenkinti ir pakeisti ieškovės ir atsakovo sūnaus J. K. pavardę iš „K.“ į „Č.“.

Ieškinio patenkinimas ir leidimas be tėvo, šiuo atveju be atsakovo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui L. M. bendrauti su vaiku, siekti atkurti emocinį ir socialinį ryšį, taip jam nėra apribojamos tėvystės teisės ir pan.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo. Ieškovė šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą bei 370 Eur advokato pagalbai apmokėti. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo. Teismas konstatuoja, kad išlaidos už advokato suteiktą pagalbą atitinka reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pakeisti nepilnamečio vaiko J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „K.“ į „Č.“ be tėvo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 445,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.