Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme buvo gautas pareiškėjos L. G. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti areštą jos sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB SEB banke, bei grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas; nutraukti nutarimų, išduotų už administracinius teisės pažeidimus, vykdymą, suėjus vykdymo senaties terminui visose vykdomosiose bylose, vykdomose jūsų antstolių kontoroje, t. y. vykdomosiose bylose Nr. 0008/05/00044, 0008/05/00043, 0008/05/00042, 0008/05/00039, 0008/04/01798, 0008/04/00860, 0008/04/00577 ir 0008/04/00587. Nurodo, kad nors beveik visą laikotarpį dirbo ir iš jos darbo užmokesčio buvo išieškoma daugiau negu pusė sumos, bet baudos per visą laiką išieškotos nebuvo, kadangi antstolis beveik visas išieškotas lėšas skirdavo vykdymo išlaidų dengimui. Taip pat, kad į skolininkės prašymus, jog baudos būtų pakeistos viešaisiais darbais arba bylos nutrauktos dėl senaties termino, niekas nereagavo. Antstolis areštavo skolininkės sąskaitą ir paliko šeimą be lėšų pragyvenimui. Antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimą į lėšas, kurios yra pervedamos į skolininkės sąskaitą. Dėl sąskaitos arešto skolininkė neturi galimybės naudotis sąskaitoje esančiomis lėšomis, skolininkė neturi galimybės nusiimti lėšų tiesiogiai banke, be to, dėl antstolio arešto, skolininkei iš sąskaitos yra nuolat nurašomi mokesčiai už lėšų nurašymą ir jų grąžinimą atgal į sąskaitą, nors skolininkei ir toliau neleidžiama jais disponuoti. Dėl antstolio neteisėtų veiksmų skolininkė nuolat patiria materialinių nuostolių: skolininkei neteisėtai nurašomos socialinės pašalpos, iš darbo užmokesčio virš 10 metų yra išskaitoma daugiau kaip pusė atlyginimo, bet skola nemažėja, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) lėšos nėra pervedamos, o dengiamos tik antstolio nepagrįstos, nuolat didėjančios vykdymo išlaidos.

Antstolis 2017 m. balandžio 25 d. patvarkymu atsisakė patenkinti skundą ir persiuntė jį teismui. Nurodė, kad pagrindo tenkinti skolininkės skundą bei panaikinti areštą sąskaitai nėra, o klausimas dėl nurašytų piniginių lėšų grąžinimo, bus sprendžiamas skolininkei pateikus įrodymus apie nusirašiusių piniginių lėšų, kurios nusirašė skolininkei pasinaudojus visa laisvai disponuojama suma, kilmę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 634 straipsnis įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas. Taigi, antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Be to, pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas nustato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, kuria, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, skolininkė nesidomėjo, todėl, darytina išvada, kad prisiėmė riziką, jog antstolis vykdys jam pateiktus vykdomuosius dokumentus su vykdomosiose bylose esančia informacija. Taigi, būdama sąžininga, rūpestinga bei atidžia, skolininkė galėjo ir privalėjo kreiptis į antstolį ir informuoti, kad ji dėl kokių nors priežasčių negali įvykdyti vykdomųjų dokumentų.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0008/05/00044, 0008/05/00043, 0008/05/00042, 0008/05/00039, 0008/04/01798, 0008/04/00860, 0008/04/00577, 0008/04/00587, 0008/04/01798 medžiagos nustatyta, kad antstolis I. G. sistemingai atlieka / atliko vykdymo veiksmus: siuntė skolininkei priimtus procesinius dokumentas, periodiškai tikrino skolininkės turtinę padėtį, darbovietes. Vykdymo procese nustačius, kad skolininkė dirba, patvarkymai dėl skolos išieškojimo buvo siunčiami į skolininkės darbovietes (laikotarpiu nuo 2007-08-20 iki 2007-10-30 atskaitymus iš skolininkės darbo užmokesčio vykdė skolininkės darbovietė UAB „Ecoservice“, laikotarpiu nuo 2008-01-22 iki 2008-08-18 – AB „Vilniaus pergalė“, laikotarpiu nuo 2008-11-18 iki 2012-02-28 – UAB „VSA Vilnius“, laikotarpiu nuo 2013-07-12 iki 2013-10-03 UAB „Aketonas“, laikotarpiu nuo 2014-07-25 iki 2016-11-23 – UAB „Gardumėli“). Taip pat nustatyta, kad antstolis, siekdamas išvengti vykdymo išlaidų didinimo, vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose atlieka vienoje vykdomojoje byloje – Nr. 0008/04/00587.

Skolininkė nurodo, kad į jos prašymus, jog baudos būtų pakeistos viešaisiais darbais arba bylos nutrauktos dėl senaties termino, niekas nereagavo, tačiau patikrinus vykdomosiose bylose esančią medžiagą, nustatyta, kad jokių skolininkės antstoliui pateiktų prašymų nei dėl senaties termino taikymo, nei dėl baudų pakeitimo viešaisiais darbais nėra. Šioje vietoje pažymėtina, kad iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) nenumatė antstolio pareigos kreiptis dėl baudos pakeitimo į nemokamus viešuosius darbus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose buvo sprendžiamas ATPK 314 straipsnio taikymo klausimas, ne kartą yra pažymėjęs, jog baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis klausimo nagrinėjimas gali būti inicijuojamas tik nutarimą skirti baudą priėmusiam organui (pareigūnui) turint duomenų, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar, stipendijos negalima dėl kitų priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N575-2760/2010, N62-3570/2011; N575-334/2012). Taigi antstolio pareiga, vykdant pateiktus vykdomuosius dokumentus, atlikti visus veiksmus, kuriais būtų išsiaiškinta dėl asmens turto ir lėšų. Kaip nurodyta aukščiau, vykdomosiose bylose esančiais duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, būtent dėl skolininkės (pareiškėjos L. G.) vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu, bet ne dėl antstolio aplaidumo, vykdymas užsitęsė ilgiau nei dveji metai; antstolis gi nuolat užklausinėjo SODRĄ apie skolininkės įsidarbinimą, tikrino sąskaitas bankuose, todėl, atsižvelgiant į nurodytą, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo taikyti senaties terminus ar nutraukti vykdomąsias bylas. Be to, nei vykdomosiose bylose, nei šioje, nagrinėjamoje byloje, duomenų, jog skolininkė būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų, kad būtų kuo greičiau padengti įsiskolinimai, nėra (CPK 176-185 straipsniai).

Taigi, nagrinėjamoje byloje minimų vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio, o būtent dėl skolininkės vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Kaip minėta, skolininkė, žinodama apie jai paskirtas baudas, jų nesumokėjo, nesidomėjo skolos išieškojimu, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įsiskolinimai būtų kuo greičiau padengti. Antstolis vykdymo veiksmus atliko nepraėjus dviem metams nuo nutarimų gavimo, vykdymo veiksmai atlikti sistemingai – vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko vykdymo veiksmų, todėl, atmestini skolininkės argumentai dėl senaties termino bei sutiktina su antstolio nurodytu, jog šiuo atveju taikyti senaties terminą nėra jokio pagrindo. Šias aplinkybes patvirtina vykdomosiose bylose esanti medžiaga, o taip pat ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, antstolio priimti procesiniai dokumentai, atitinkantys Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI) nustatytus reikalavimus, įvertinami ir vykdymo išlaidos apskaičiuojamos pagal SVI nustatytus įkainius. Vykdomosiose bylose nenustatyta antstolio piktnaudžiavimo procesine padėtimi, antstolis vykdė priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolio teisė gauti atlyginimą už jam pavestų vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų atlikimą reglamentuojama valstybės. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą ir kitų įstatymo pavestų antstoliui funkcijų atlikimą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, antstolio vykdomų nutarimų vykdymo metu galioja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal šios Instrukcijos 34 punktą vykdymo išlaidos skirstomos į: bendrąsias vykdymo išlaidas; vykdymo išlaidas, susijusiais su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu; atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Bendrosios vykdymo išlaidos – tai avansinis išieškotojo mokestis antstoliui, mokamas tam, kad padengtų tam tikrą dalį antstolio veiklos sąnaudų ir iš dalies atlygintų antstoliui už darbą; įvykdžius vykdomąjį dokumentą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, – tai tikslinės paskirties išlaidos, kurias antstolis, vykdydamas sprendimą, sumoka tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams, kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims išlaidos, išlaidos skelbimams spaudoje, mokamoms užklausoms ir kt.). Atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą – tai mokestis antstoliui už sėkmingai atliktą darbą, vadinamasis „sėkmės mokestis“, mokamas, kai antstolis įvykdo sprendimą (jo dalį), kurio skolininkas neįvykdė gera valia. Tas faktas, kad atlyginimas antstoliui susietas su rezultatu, t. y., kad pagrindinis antstolio uždavinys yra rezultatas – visiškai įvykdytas teismo sprendimas, o ne tinkamai vykdoma procedūra, skatina antstolius efektyviau vykdyti sprendimus, nes ekonominė motyvacija yra viena iš geriausių paskatų, kad antstolis efektyviai ir rezultatyviai vykdytų valstybės jam deleguotas funkcijas. Tačiau pažymėtina tai, kad pagal valstybės nustatytą atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinį reglamentavimą antstolis turi teisę gauti, o skolininkas privalo sumokėti antstoliui atlyginimą už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą. Pagal kasacinio teismo suformuluotą teisės normų, reglamentuojančių atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą mokėjimą, aiškinimo ir taikymo taisyklę, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau, jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą įvykdymo terminą ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, iš jo be kitų vykdymo išlaidų išieškomas ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2007, etc.). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per raginime ar siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos bendrosios ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos; atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko tokiu atveju neimamas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte nustatyta, kad jeigu skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime ar siūlyme nustatytam terminui, iš jo išieškomos visos vykdymo išlaidos, tai reiškia – ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakyme 1R-352 dėl sprendimo vykdymo instrukcijos patvirtinimo, 71 punkte yra nustatyta, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas šioje sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610, 611 straipsniai).

Taigi, iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad apskaičiuotos vykdymo išlaidos buvo detalizuotos 2015 m. vasario 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 4 8 2015 0211 587. Vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose nėra nepagrįstos, jos apskaičiuotos įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintus konkrečių veiksmų atlikimo įkainius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors veiksmai buvo atliekami, papildomos vykdymo išlaidos po 2015 m. vasario 11 d. skolininkei priskaičiuotos nebuvo. Ir priešingai nei nurodo skolininkė, vykstant atskaitymams iš skolininkės darbo užmokesčio jos mažėjo, o ne didėjo. Bylos medžiaga patvirtina, kad vykdymo procese skolos vykdomosiose bylose Nr. 0008/05/00039, 0008/05/00042, 0008/05/00043, 0008/04/00577, 0008/04/00860, 0008/04/01798, 0008/04/01799 yra išieškotos ir pervestos išieškotojui. Šiose bylose išieškomos tik vykdymo išlaidos antstoliui. Tuo tarpu vykdomosiose bylose Nr. 0008/04/00587 ir 0008/05/00044 išieškomos skolininkei už akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių pardavinėjimą be banderolių, paskirtos baudos, kurių bendra suma pagal abu vykdomuosius dokumentus siekia net 40 000 Lt (11 584,40 Eur). Šiuo metu skolų likutis, be vykdymo išlaidų, pagal abu vykdomuosius dokumentus yra 9 983,62 Eur. Taigi atsižvelgiant į skolininkei skirtų baudų dydžius bei pagal CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka atliktų išskaitų iš skolininkės gauto darbo užmokesčio dydžius, akivaizdu, kad skola ne tik negalėjo būti išieškota per laikotarpį, kurį skolininkė dirbo, bet dar ir daugelį metų būtų išieškoma, tuo labiau, kad jokių aktyvių veiksmų, jokių papildomų lėšų, siekdama kuo greičiau padengti skirtas baudas, skolininkė nesiėmė ir nesiima.

Be to, šioje byloje nustatyta, kad antstolis skolininkei pateikus įrodymus apie į areštuotą sąskaitą gautinų piniginių lėšų kilmę, 2017-03-02 areštą sąskaitai patikslino, nustatydamas laisvai disponuojamą 300 Eur sumą per mėnesį, o skolininkei grąžinta nurašyta piniginių lėšų suma. 2017-03-20 skolininkei pateikus papildomus įrodymus apie į sąskaitą gautų piniginių lėšų dydžius, laisvai disponuojama suma tą patį mėnesį padidinta iki 489,90 Eur. Iš skolininkės pateikto SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad skolininkė antstolio nustatytą laisvai disponuojamą sumą, t. y. 489,90 Eur išsiėmė. 2017-04-04, atsižvelgus į tai, kad skolininkei grąžintinos piniginės lėšos PLAIS vėl buvo nurašytos, laisvai disponuojama suma balandžio mėnesiui padidinta iki 582,80 Eur. Taigi skolininkei buvo sudarytos visos galimybės naudotis į sąskaitą gautinomis piniginėmis lėšomis, iš kurių išieškoti negalima, ir skolininkė jomis pasinaudojo. Skolininkei grąžintos ir nurašytos piniginės lėšos, kuriomis skolininkė taip pat pasinaudojo. Taigi skolininkės teiginiai, kad ji prarado galimybę naudotis socialinėmis išmokomis ir liko be lėšų pragyvenimui atmestini kaip visiškai nepagrįsti, o naikinti skolininkės sąskaitai pritaikyto arešto – nėra jokio pagrindo.

Kaip žinia, CPK 178 straipsnis aiškiai įtvirtina, jog šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Šiuo atveju skolininkė skunde formuluoja reikalavimą grąžinti neteisėtai nurašytas pinigines lėšas. Taigi pareiga pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, tenka skolininkei. Sutiktina su antstolio nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju skolininkei nepateikus jokių duomenų apie laisvai disponuojamą sumą viršijusių piniginių lėšų kilmę, negali būti sprendžiama ir dėl tokių piniginių lėšų grąžinimo. Taigi ir šiuo atveju antstolis veikė teisėtai ir pagrįstai.

Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog antstolis neteisėtai ir nepagrįstai pritaikė areštą pareiškėjos sąskaitai, nurašė lėšas, ar kitaip pažeidė skolininkės teises ar teisėtus interesus vykdomosiose bylose Nr. 0008/05/00044, 0008/05/00043, 0008/05/00042, 0008/05/00039, 0008/04/01798, 0008/04/00860, 0008/04/00577 ir 0008/04/00587, teismas taip pat nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo senaties terminus, reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimų dėl vykdymo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui bei jo priimtų patvarkymų pakeitimo ar panaikinimo. Antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų teismas taip pat nenustatė (CPK 626 straipsnis).

Kiti skundo argumentai neturi reikšmės ginčo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos skolininkės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio I. G. veiksmų Nr. 0008/05/00044, 0008/05/00043, 0008/05/00042, 0008/05/00039, 0008/04/01798, 0008/04/00860, 0008/04/00577 ir 0008/04/00587 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.