Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės (apeliantės) V. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovei V. E. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu tenkino ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį, priteisdamas ieškovei iš atsakovės V. E. 177,73 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 177,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.2018 m. sausio 3 d. atsakovė V. E. pateikė teismui apeliacinį skundą ir prašymą dėl termino atnaujinimo paduoti apeliacinį skundą dėl 2017 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimo. Atsakovė nurodė, kad civilinėje byloje savo teises gynė pati, tačiau apeliacinio skundo per nustatytą terminą nespėjo paduoti, kadangi nuo 2017 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. kartu su šeima atostogavo ir buvo išvykusi iš Lietuvos, tik 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. sausio 2 d. buvo darbo dienos. Pažymėjo, jog viso proceso metu sąžiningai ir aktyviai gynė savo teises, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl pasak atsakovės yra pagrindas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Minėtas terminas praleistas nežymiai, t. y. 7 dienomis, o apeliacinį skundą surašė kaip galėdama greičiau.Ieškovė UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimu į atsakovės prašymą su atsakovės prašymu nesutiko, nurodydama, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko prieš išvykdama atostogauti paduoti apeliacinį skundą. Taip pat pažymėjo, kad apeliacinio termino praleidimas dėl atostogų negali būti laikomas svarbia priežastimi, todėl teismo prašė netenkinti atsakovės 2018 m. sausio 3 d. prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui priimti ir jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 27 d. buvo priimtas skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuris tą pačią dieną per Lietuvos teismų elektorinių paslaugų portalą (toliau – EPP) buvo išsiųstas atsakovei ir įteiktas 2017 m. lapkričio 28 d. Teismas atsakovės nurodoma aplinkybę, kad praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti, nes nuo 2017 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. kartu su šeima atostogavo ir buvo išvykusi iš Lietuvos, tik 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. sausio 2 d. buvo darbo dienos, laikė nepagrįsta, nes teismo sprendimas atsakovei įteiktas 2017 m. lapkričio 28 d., o atostogauti atsakovė išvyko tik 2017 m. gruodžio 10 d., vadinasi turėjo pakankamai laiko, t. y. 13 dienų suformuluoti apeliaciniam skundui. Teismas taip pat pridūrė, šeimos atostogos planuojamos iš anksto, todėl atsakovė žinodama apie atostogas turėjo apeliacinį skundą paduoti prieš šeimos atostogas, t. y. iki 2017 m. gruodžio 10 d. Visa tai įvertinęs, teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui pateikti, nenustatytos ir nepripažintinos svarbiomis.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė V. E. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą. Atskirąją skundą grindžia šiais argumentais:Teismas atėmė iš atsakovės teisę į apeliaciją, paneigė jos teisę į atostogas, o taip pat nustatė jai sutrumpintą terminą apeliaciniam skundui paduoti nei tai nustato Lietuvos Respublikos civilinis proceso kodeksas (toliau – CPK). Teismas neatsižvelgė į tai, kad terminas praleistas nežymiai, buvo šventinis laikotarpis, tai, jog atsakovė savo teises gynė pati, viso proceso metu elgėsi rūpestingai, t. y. sąžiningai bei aktyviai gynė savo teises. Proceso greitumo principas negali paneigti kitų principų. Formalus teisingumas reikštų, kad neįgyvendintas Konstitucijoje įtvirtintas teisingumas. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šią galimybę, ir ypač tada, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Būtinumas peržiūrėti teismo sprendimą yra susijęs su kitų asmenų galimai pažeista teise, nes teismas bylą išsprendė į jos nagrinėjimą neįtraukęs pastato bendraturčių, kuriems įsiteisėjus sprendimui, atsiras prievolė nepagrįstai ieškovei mokėti už ne jiems priklausančio turto remontą. Ieškovė UAB ,,Naujamiesčio būstas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-12285-807/2017 pagal ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovei V. E. dėl skolos priteisimo, 2017 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino. Šio teismo sprendimo apskundimo terminas pasibaigė 2017 m. gruodžio 27 d. 2018 m. sausio 4 d. atsakovė per EPP Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo bei prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, nutarė apeliacinio skundo nepriimti. Nesutikdama su tokia teismo nutartimi atsakovė padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties, prašo šią nutartį panaikinti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. CPK 75 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Kaip ir bet kuri kita asmens procesinė teisė, taip ir teisė pareikšti apeliacinį skundą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą, šiuo atveju – paduoti apeliacinį skundą, įgyvendinimo sąlygų. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši specialioji įstatymo nuostata detalizuoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija.Atsakovė 2018 m. sausio 3 d. patektą prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti grindė ta aplinkybe, kad ji su šeima atostogavo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., terminą praleido nežymiai, tik 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. sausio 2 d. buvo darbo dienos, buvo šventinis laikotarpis. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsakovės V. E. prašymo dėl apeliacinio skundo termino pateikimo atnaujinimo netenkino, vertino, jog atsakovės nurodomos aplinkybės nelaikytinos svarbia priežastimi, kurioms esant būtų pagrindas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima sutikti su atsakovės aiškinimu, kad teismas atėmė iš atsakovės teisę į apeliaciją. Civiliniame procese įstatymo ar teismo nustatytų procesinių veiksmų atlikimo terminų privalo griežtai laikytis visi bylose dalyvaujantys asmenys. Apeliantei, kaip ir kitiems proceso dalyviams, buvo suteikta teisė per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą. Kaip minėta – teisė pareikšti apeliacinį skundą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Apeliantė ir pati nurodo, jog buvo aktyvi proceso dalyvė, duomenų, kad apie priimtą 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ji nežinotų iki išvykimo atostogauti nėra. Apeliantė skunde akcentuoja, jog savo procesines teises gina pati. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju ši apeliantės nurodyta aplinkybė nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, kadangi kiekvienas asmuo renkasi kokiu būdu ginti savo pažeistas teises, ar naudotis kvalifikuotos teisininko pagalba. Asmenimis, negalintiems patiems surašyti dokumento, užtikrinama teisė naudotis advokato pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 20 str.).CPK 307 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Šioje byloje nagrinėjamu atveju atsakovė kaip kliūtį nurodė savo atostogas. Viena vertus atostogos nėra pripažįstamos svarbia priežastimi procesiniams terminams praleisti, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad atsakovė atostogavo ne visą 30 dienų terminą, t. y. atostogauti išvyko tik 2017 m. gruodžio 10 d., o apie priimtą sprendimą sužinojo 2017 m. lapkričio 28 d. Atsakovė, kaip atidi, rūpestinga proceso dalyvė turi organizuoti savo laiką taip, kad įgyvendintų jai suteikiamas teises nepažeisdama tiek kitos šalies interesų, tiek bendrųjų teisės principų. Šiuo atveju nesutiktina, kad proceso greitumo principas paneigė apeliantės teisę į teisingumą ar kitas Konstitucijoje įtvirtintas teises, kadangi terminas praleistas buvo dėl pačios atsakovės pasyvumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Vilniaus apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti ieškovei terminą apeliaciniam skundui paduoti.Apeliantė taip pat teigia, kad teismas neįvertino to, jog terminas praleistas nežymiai. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas įvertino praleisto termino pobūdį, nors ir tiesiogiai nepasisakė, jog terminas praleistas (ne)žymiai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad ir nežymiai (konkrečiu atveju – 9 dienomis (nuo 2017-12-27 iki 2018-01-03)), bet be svarbios priežasties praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas neturi būti atnaujinamas. Teismui pasielgus priešingai, būtų paneigta asmens pareiga laikytis įstatymų reikalavimų.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą procesinės teisės normų nepažeidė, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą šio teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.