- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-691-467/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15078-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Jūra Marija
- Ieškovas
- T. N.
- Trečiasis asmuo
- D. N.
- Kategorijos
- 3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo T. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. N. ieškinį atsakovei antstolei N. Š. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – D. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas T. N. 2015-04-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei antstolei N. Š. ir prašė priteisti jo naudai iš atsakovės 6 153,95 EUR turtinės žalos, įstatyme numatyto dydžio procesines metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio sumą sudaro atlyginimas už žalą dėl neteisėtų antstolės veiksmų, jai neatlikus priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo, ir nepagrįsto 19 406,46 Lt sumos nuskaitymo nuo T. N. sąskaitos, o taip pat neteisingai nurašyta išlaikymo suma. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-726-872/2012 nutraukė santuoką tarp ieškovo T. N. ir trečiojo asmens D. N. bei padalijo santuokoje įgytą turtą. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-04 nutartimi nutarė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-09 sprendimą pakeisti dalyje dėl dalintino turto ir jį išdėstė taip: buvusiems sutuoktiniams padalino po ½ dalį 0,0627 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), ir po 16 162,14 Lt piniginių lėšų; iš T. N. priteisė D. N. 3 900 Lt dydžio kompensaciją. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-30 išdavė ieškovui vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimu priteisto turto - nekilnojamojo turto ir 16 162,14 Lt piniginių lėšų. D. N. minėto teismo sprendimo pagrindu taip pat buvo išduotas vykdomasis dokumentas dėl 16 162,14 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. N., šis vykdomasis raštas perduotas antstolei N. Š. vykdymui. Skolininkas T. N. 2013-09-24 pateikė antstolei N. Š. prašymą, kuriuo prašė netenkinti D. N. reikalavimo dėl 16 162,14 Lt, kadangi skolininkas turi tokį pat reikalavimą 16 612,14 Lt sumai D. N. atžvilgiu, pateikė antstolei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-30 išduotą vykdomąjį raštą. Taip pat antstolės prašė skolininkės D. N. atžvilgiu atlikti vykdymo veiksmus ir nagrinėjamos bylos atveju priimti sprendimą dėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo. Antstolė N. Š. pranešė, kad priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas galimas tik tuo atveju, jei T. N. antstolei N. Š. pateiks prašymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Antstolei toks prašymas buvo pateiktas 2013-12-18, už antstolio paslaugas apmokėta 345,50 Lt suma. Nepaisant to, antstolė N. Š. areštavo skolininko T. N. banko sąskaitas ir be perspėjimo, galiojant teismo išduotam vykdomajam raštui, kurio pagrindu jam priteisiama 16 162,14 Lt suma, nurašė nuo T. N. sąskaitos 19 401,46 Lt sumą, prisiskaičiuodama ir vykdymo išlaidas. T. N. dėl neteisėtų antstolės veiksmų patyrė 19 746,96 Lt turtinę žalą. Pridėjus 3 proc. metines palūkanas, sukeltos žalos dydis sudaro 20 339,36 Lt. Tokiu veiksmus antstolė atliko be jokio perspėjimo, priskaičiuodama dideles vykdymo išlaidas – 3 233,32 Lt. Be to Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-09 sprendimu civ. b. Nr. N2-726-872/2012 iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas vaikams. T. N., nepriekaištingai ir nepažeisdamas prievolių, vykdė vaikų išlaikymo pareigą, kiekvieną mėnesį į vaikų motinos banko sąskaitą pervesdamas po 1 000 Lt. Tačiau 2013 m. rugsėjo 26 d. gavo antstolės N. Š. raginimą įvykdyti teismo sprendimą santuokos nutraukimo byloje Nr. N2-726-872/2012. T. N. raštu informavo antstolę, kad įsiskolinimo neturi, yra netgi permoka už vaikų išlaikymą ir pridėjo tai pagrindžiančius dokumentus – banko pavedimų išrašus. 2013 m. spalio 4 d. antstolė N. Š. priėmė patvarkymą Nr.0033/13/00659, kuriuo atsisakė jo avansu sumokėtas sumas pripažinti išlaikymu ir pakartotinai pareikalavo apmokėti 2 018,94 Lt sumą. Savo raginime antstolė nurodė padengti vykdomajame dokumente nurodytą skolą 1 851 Lt ir sumokėti 167,94 Lt vykdymo išlaidų. Ieškovui nėra žinoma, kaip buvo paskaičiuota reikalaujama 1 851 Lt skola. Neatmestina prielaida, kad išieškotoja D. N. antstolei pateikė klaidingą informaciją arba yra įsivėlusi skaičiavimo klaida. Tačiau antstolė į pateiktus įrodymus ir argumentus neatsižvelgė ir 2013-10-04 pateikė T. N. atžvilgiu patvarkymą Nr.0033/13/00659, kuriuo vadovaujantis, neapmokėjus reikalaujamos sumos, būtų pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Neturėdamas kitos išeities bei atsidūręs tokioje beviltiškoje situacijoje, t.y. vengdamas priverstinio išieškojimo neigiamų pasekmių, ieškovas 2013-10-09 antstolei pervedė jos nepagrįstai reikalautą sumą. Dėl tokių neteisėtų antstolės veiksmų ieškovas patyrė 1 501,40 Lt žalą. Įvertinus palūkanas, žala sudaro 1 546,44 Lt sumą. Galiausiai antstolės padėjėja V. S. rado skaičiavimo klaidą ir sutiko su permokėta suma, tačiau dėl sumos grąžinimo nurodė kalbėtis su pačia antstole N. Š.. Pastaroji atsisakė grąžinti perteklinę sumą ir kompensuoti patirtus nuostolius. Be to ieškovas nurodė, kad D. N. 2014 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, kuriuo prašė ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, ir Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-666-345/2013 nutarė ištaisyti padarytą rašymo apsirikimą, 2013 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip, kad atsakovui T. N. 16 162,14 Lt piniginių lėšų, esančių jam nuosavybės teise priklausančioje banko sąskaitoje suma, yra atsakovo T. N. asmeninė nuosavybė. Ieškovas 2014-05-22 pats savanoriškai nepervedė antstolei 19 395,46 Lt sumos į jos sąskaitą. Šią sumą antstolė nuskaitė nuo jo sąskaitos savavališkai, nepaisant to, kad tai dienai T. N. ir D. N. turėjo lygiaverčius vienas kito atžvilgiu galiojančius teismų išduotus vykdomuosius raštus. Antstolė priėmė T. N. prašymą įvykdyti išieškojimą (tarpusavio skolų sudengimą), paėmė paslaugos mokestį, tačiau paslaugos nesuteikė. Papildomai ieškovas patikslino patirtus nuostolius: antstolė nepagrįstai nuskaitė 16 162,14 Lt sumą bei sau priskaičiavo 3 233,32 Lt vykdymo išlaidų. Banko priskaičiuotas komisinis mokestis 6 Lt, iš viso tai sudaro 19 401,46 Lt be palūkanų. Antruoju atveju antstolės reikalavimu buvo pervesta 1 500 Lt suma ir priskaičiuotas 1,40 Lt banko komisinis mokestis, viso 1 501,40 Lt be palūkanų. Be to antstolės reikalavimu jai buvo sumokėtas 345,50 Lt mokestis už teismo vykdymo išlaidas, tačiau paslauga nebuvo suteikta, o suma negrąžinta. Bendrai ieškovo patirtas nuostolis sudaro 21 248,36 Lt arba 6 153,95 EUR be palūkanų. Palūkanas taip pat prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė antstolė N. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad, įvertinus faktines ginčo aplinkybes, akivaizdu, jog nėra visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti/ kilti. Ieškovui neabejotinai buvo žinoma, kad dar iki ieškinio pareiškimo Vilniaus apygardos teismas 2014-06-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-666-345/2013 ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą Vilniaus apygardos teismo 2013-03-04 nutartyje, nurodydamas, kad 16 162,14 Lt, esančių ieškovo banko sąskaitoje, ne priteisiami ieškovui, o pripažįstami ieškovo asmenine nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat iki ieškinio pateikimo atmetė ieškovo kasacinį skundą ir 2015-03-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-421/2015 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014-06-19 nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ieškovas niekada neturėjo reikalavimo teisės į D. N. 16 162,14 Lt sumai, vykdomasis raštas ieškovui buvo išduotas remiantis klaida teismo sprendime, o ieškovas sąmoningai, piktnaudžiaudamas teise, siekė pasinaudoti šia klaida ir neatiduoti D. N. priteistos turto dalies. Ieškovas savo poziciją dėl atsakovės atliktų tariamai neteisėtų veiksmų grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė neatliko priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo, tačiau šiuo klausimu nėra ir nebuvo neteisėtų antstolės veiksmų. Nei vykdomojoje byloje ieškotojos D. N. naudai iš skolininko-ieškovo, nei vykdomojoje byloje ieškovo naudai iš skolininkės D. N. nė vienas atsakovės, kaip antstolės, veiksmas ar patvarkymas nebuvo pripažinti neteisėtais, t.y. nė viename vykdymo procese nebuvo nustatyti neteisėti antstolės veiksmai. Todėl neegzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai, kurių pagrindu galėtų kilti atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Ieškovo 2013-09-24 (gautas 2013-09-27) prašymas dėl raginimo panaikinimo ir įskaitymo buvo atmestas antstolės 2013-10-04 patvarkymu. Tuo pačiu patvarkymu buvo nuspręsta sustabdyti vykdomąją bylą bei kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento, kuriame skolininku įvardintas T. N., vykdymo tvarkos išaiškinimo dėl galimybės atlikti įskaitymą. Ieškovas antstolės patvarkymo sustabdyti vykdomąją bylą neskundė. Dėl išlaikymo sumos apskaičiavimo ir ieškovo reikalavimo atlyginti žalą antstolė nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti su išlaikymo išieškojimu tariamai patirtą žalą, nenurodo, kuo pasireiškia ir kokie yra netesėti antstolės veiksmai. Antstolio vykdymo procese atliekamų veiksmų specialią apskundimo tvarką nustato CPK 510 straipsnis. Ieškovas šia tvarka nepasinaudojo, jokie atsakovės veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais. Nesant neteisėtų veiksmų, negalima ir atsakovės civilinė atsakomybė. Pažymi, kad 2013-09-26 į atsakovę kreipėsi D. N., kuri nurodė išlaikymo įsiskolinimo sumą 1 851 Lt, tokiai sumai ieškovui ir buvo pateiktas raginimas. Atsakovė 2013-10-04 patvarkymu tiesiogiai nurodė ieškovui, kad iki 2012-07-09 sprendimo sumokėtos sumos negali būti įskaitytos kaip išlaikymas pagal 2012-07-09 sprendimą, tačiau ieškovas šio patvarkymo neskundė ir atsakovės veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais. 2 035 Lt iš ieškovo D. N. naudai buvo išieškota vykdant galiojantį ir įsiteisėjusį teismo sprendimą pagal teisėtai ir pagrįstai išduotą vykdomąjį raštą. 2013-10-21 patvarkymu išieškotos lėšos buvo paskirstytos, 1 867,06 Lt pervedant D. N., o 167,94 Lt priskaičiuojant vykdymo išlaidų. Ieškovas šio patvarkymo neskundė CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka ir nebeturi teisės skųsti. Teismo sprendimo įvykdymas nėra ir negali būti laikomas ieškovo patirta žala, o atsakovė 16 162,14 Lt lėšų nepasisavino ir neturi.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-726-872/2012 buvo nutraukta ieškovo ir trečiojo asmens santuoka bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-04 nutartimi nurodytas 2012-07-09 sprendimas buvo pakeistas, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje padaryta klaida - nurodant, kad T. N. priteistina 16 162,14 Lt piniginių lėšų, kuri ištaisyta tik Vilniaus apygardos teismo 2014-06-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-666-345/2013, konstatuojant, jog 16 162,14 Lt piniginių lėšų, esančių jo sąskaitoje, yra asmeninė T. N. nuosavybė. Iki minimos klaidos ištaisymo Vilniaus apygardos teismo 2014-06-19 nutarties pagrindu buvo gautas T. N. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 16 162,14 Lt sumos išieškojimo iš D. N. ir pirmosios instancijos teismas 2013-05-30 išdavė vykdomąjį raštą, kurį ieškovas vykdymui pateikė 2013-12-18. Antstolė buvo priėmusi vykdyti ir išieškotojos D. N. pateiktą vykdomąjį raštą dėl 16 162,14 Lt sumos išieškojimo iš T. N.. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia tuo, kad 16 162,14 Lt sumos išieškojimo metu jis turėjo vykdomąjį dokumentą dėl analogiško dydžio sumos išieškojimo iš D. N., dėl ko antstolė - atsakovė turėjo atlikti įskaitymą ir negalėjo vykdyti D. N. pateikto vykdomojo dokumento atskirai. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovui T. N. vykdomasis raštas dėl 16 162,14 Lt išieškojimo iš D. N. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-04 nutarties pagrindu buvo išduotas 2013-05-30 ir pateiktas vykdymui 2013-12-18, t.y. po to, kai į antstolę dėl 16 162,14 Lt išieškojimo kreipėsi trečiasis asmuo D. N., kuriai vykdomasis raštas dėl 16 162,14 Lt sumos išieškojimo iš T. N. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-04 nutarties pagrindu buvo išduotas 2013-08-12. Taip pat nustatyta, kad antstolės 2013-09-19 ieškovui siųstą raginimą dėl 16 162,14 Lt sumos sumokėjimo per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos ieškovas skundė teismui, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-10 nutartimi skundą atmetė. Įrodymų, kad antstolės veiksmai, vykdant D. N. vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą, buvo pripažinti neteisėtais, į bylą nepateikta. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės iš jo išieškotą 4 680,88 EUR (16 162,14 Lt) sumą ir už sprendimo įvykdymą paskaičiuotas išlaidas vykdomojoje byloje – 936,43 EUR (3 233,32 Lt), kurioje antstolės veiksmų, atliekant išieškojimą pagal nurodytą vykdytiną dokumentą, teisėtumas nebuvo paneigtas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-40914-809/2013). Nesant duomenų apie antstolės veiksmų neteisėtumą, teismas padarė išvadą, kad negalima konstatuoti esant vienai iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtiems veiksmams. Vertindamas ieškovo teiginį, kad žala susidarė dėl to, jog antstolė išieškojo iš jo 16 162,14 Lt sumą, o ne atliko įskaitymą, kurį, jo nuomone, turėjo atlikti, teismas pažymėjo, kad antstolio neteisėtų veiksmų klausimas vykdymo procese turi būti sprendžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-10 nutartimi ieškovo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, kitų antstolės veiksmų ieškovas neskundė. Teismas taip pat nustatė, kad 2013-09-26 į antstolę N. Š. kreipėsi trečiasis asmuo D. N., pateikdama vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-726-872/2012 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš skolininko T. N. ir prašyme nurodydama, kad išlaikymo įsiskolinimo suma yra 536,09 EUR (1 851 Lt). Antstolė (atsakovė) šiai sumai ieškovui pateikė raginimą sumokėti skolą geruoju. Ieškovo argumentą, jog į išlaikymą pagal 2012-07-09 sprendimą turėjo būti įskaičiuotos ir iki 2012-07-09 sprendimo sumokėtos sumos, teismas atmetė, kaip nepagrįstą, kadangi iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo ieškovas turėjo pareigą teikti vaikams išlaikymą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį dėl laikino išlaikymo išieškojimo, kurią vykdė antstolis D. B., atsakovė vykdė vykdomąją bylą pagal 2012-07-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, ir todėl neturėjo pareigos bei negalėjo atsižvelgti į iki šio sprendimo priėmimo sumokėtas sumas, kurias, be to, vykdant kitą vykdomąją bylą gavo kitas antstolis. Pažymėjo, kad 2013-10-04 patvarkyme Nr. 0033/13/00659 atsakovė išaiškino ieškovui, jog iki 2012-07-09 sprendimo sumokėtos sumos negali būti įskaitytos kaip išlaikymas pagal 2012-07-09 sprendimą. Fakto, kad atsakovė (antstolė) būtų suklydusi, byloje nenustatyta, ieškovas neskundė šio antstolės patvarkymo. Todėl teismas padarė išvadą, kad 2013-10-21 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0033/13/00659 antstolė, vykdydama 2013-09-19 jai pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-726-872/2012, teisėtai ir pagrįstai išieškojo 589,38 EUR (2 035 Lt) iš ieškovo trečiojo asmens D. N. naudai. Minėtu patvarkymu antstolė išieškotas lėšas paskirstė: 540,74 EUR (1 867,06 Lt) pervedė D. N., o 48,64 EUR (167,94 Lt) - vykdymo išlaidoms. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas šį patvarkymą būtų skundęs. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus ieškovui nėra išnykusi. Manydamas, kad sumokėjo per didelio dydžio išlaikymą, ieškovas savo teisę galėtų ginti CK 3.201 straipsnyje nustatyta tvarka.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas T. N. prašo panaikinti sprendimą ir priimti teisingą sprendimą, pripažįstant atsakovės atsakomybę dėl ieškovui sukeltos žalos, priteisiant jo naudai 6 153,95 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėto žyminio mokesčio iš atsakovės bei panaikinant ieškovo prievolę apmokėti atsakovės advokato išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje esančią medžiagą, o būtent nurodė, kad įrodymų, jog antstolės veiksmai, vykdant D. N. pateiktą vykdomąjį raštą Vilniaus apygardos teismo 2013-03-04 nutarties pagrindu dėl 16 162,14 Lt išieškojimo, buvo neteisėti, į bylą nepateikta, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-40914-809/2013 aiškiai nurodė, kad vykdomojoje byloje neabejotinai galimas priešpriešinių sumų tarpusavio įskaitymas, tačiau ieškovo skundas buvo atmestas, kadangi pareiškėjas T. N. antstolei pateikė neoriginalų vykdomąjį raštą ir nepateikė vykdymui originalaus dokumento, kuris galėtų būti vykdomosios bylos vykdymo pagrindas. Originalus vykdomojo rašto dokumentas antstolei buvo pateiktas 2013-12-18, po šio dokumento pateikimo antstolė privalėjo atlikti tarpusavio sumų įskaitymą, kadangi klaida procesiniame dokumente ištaisyta tik 2014-06-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Pinigai nuo ieškovo sąskaitos buvo nurašyti 2014-05-22, taigi, turint galiojantį ir antstolio kontoroje priimtą vykdomąjį raštą dėl 16 162,14 Lt išieškojimo iš D. N. ir nesulaukus Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl klaidos ištaisymo. Taigi šiais veiksmais antstolė pažeidė CPK 687 str. 1 d. ir 3 d., jos veiksmai vertintini kaip neteisėti. Dėl neteisėto išlaikymo paskaičiavimo apeliantas nurodo, kad antstolis, prieš tai vykdęs išlaikymo išieškojimą iš T. N., 2013-11-15 išduotoje pažymoje nurodė, kad T. N. 2012-06-07 dienai turi išlaikymo permoką 1 000 Lt sumai, o 2012-06-26 – 1 500 Lt sumai. Permoka susidarė dėl išlaikymo mokėjimo iš anksto. Į bylą yra pateikta medžiaga – lentelė, kurioje apskaičiuotas išlaikymas, pagal kurį išlaikymo permoka, atsižvelgiant į indeksaciją, yra 1 501,04 Lt. Taigi antstolė nepagrįstai reikalavo iš T. N. sumokėti trečiojo asmens D. N. nurodytą sumą. Kadangi ieškovas, vengdamas didesnių vykdymo išlaidų, gera valia apmokėjo reikalaujamą sumą, tačiau su ja niekada nesutiko, patyrė žalą. Ieškovo teigimu, įstatymas nedraudžia išlaikymą mokėti avansu. Antstolė privalėjo iš pradžių įvertinti visas bendrai sumokėtas skolas, ir tik paskui nuspręsti, ar yra susidariusi išlaikymo skola.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo T. N. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-726-872/2012, buvo nutraukta ieškovo ir trečiojo asmens santuoka bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-04 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-09 sprendimas buvo pakeistas, priteisiant ieškovei D. N. ½ dalį 0,0627 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) su visais jame esančiais kilnojamaisiais daiktais bei 16 162,14 Lt piniginių lėšų. Atsakovui T. N. priteista ½ dalis 0,0627 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini)ir 16 162,14 Lt piniginių lėšų. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-04 nutarties pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai: 2013-08-12 - D. N., 2013-05-30 - T. N..
2013-09-19 antstolei N. Š. vykdymui pateiktas vykdomasis dokumentas dėl 16 162,14 Lt išieškojimo iš T. N. D. N. naudai. Vykdomasis dokumentas buvo priimtas ir skolininkui išsiųstas raginimas sumokėti skolą geruoju per 10 dienų. 2013-09-24 antstolio kontoroje gautas T. N. prašymas netenkinti išieškotojos reikalavimo dėl 16 162,14 Lt išieškojimo, nurodant, kad jis turi lygiai tokį patį reikalavimą tai pačiai sumai D. N. atžvilgiu. 2013-10-04 antstolės N. Š. patvarkymu nutarta sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 33-660/2013 bei kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento, kuriame skolininku įvardintas T. N. vykdymo tvarkos išaiškinimo, prašant teismo išaiškinti, ar antstolis turi tęsti vykdymo veiksmus, t.y. iš T. N. išieškoti 16 162,14 Lt vykdomojoje byloje Nr. 33-660/2013, ar esant užvestai bylai dėl 16 162,14 Lt išieškojimo, kurioje skolininke yra D. N., atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-10 nutartimi, išnagrinėjęs T. N. skundą dėl antstolės N. Š. 2013-09-19 raginimo įvykdyti prievolę vykdomojoje byloje Nr. 33-660/2013, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju T. N. antstolei pateikė neoriginalų vykdomąjį raštą, todėl jo pagrindu negalėjo būti pradėta vykdomoji byla, o svarstyti priešpriešinių sumų įskaitymo klausimą galima būtų tik tuo atveju, jei T. N. antstoliui pateiktų dokumentą vykdyti, o antstolis priimtų vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą. 2013-12-18 T. N. pateikė antstolei prašymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo.
Vilniaus apygardos teismas 2014-04-07 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti D. N. prašymą panaikinti 2013-05-30 T. N. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-726-872/2012.
Antstolė 2014-05-22 priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0033/13/00660 areštuoti lėšas 19 395,46 Lt sumai T. N. sąskaitoje ir 2014-05-22 nuskaitė 19 395,46 Lt iš šios T. N. sąskaitos. 2014-05-27 antstolio kontoroje gautas D. N. prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0033/13/00985, kurioje vykdomas išieškojimas iš D. N. T. N. naudai dėl 16 162,14 Lt išieškojimo, sustabdymo. 2014-05-29 T. N. pateikė antstolei paklausimą (antstolio kontoroje gautas 2014-05-30), dėl kokių priežasčių nėra įvykdytas jo pateiktas vykdomasis raštas nuo jo pateikimo 2013-12-18 iki 2014-05-29.
Vilniaus apygardos teismo 2014-06-19 nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. rezoliucinėje dalyje, pripažįstant, kad T. N. 16 162,14 Lt piniginių lėšų, esančių jo banko sąskaitoje, priklauso jam asmeninės nuosavybės teise; ieškovei D. N. priteista iš atsakovo T. N. 16 162,14 Lt lėšų.
Taigi bylos faktinės aplinkybės tvirtina, kad antstolės N. Š. kontoroje vienu metu buvo vykdomi du vykdomieji dokumentai, užvestos dvi vykdomosios bylos, kuriose tiek T. N., tiek D. N. buvo tiek skolininku, tiek išieškotoju, o išieškoma suma buvo identiško dydžio. Dėl to T. N. ir prašė antstolę (atsakovę) atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą vykdymo procese, tačiau atsakovė, kaip iš esmės teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai ir teisėtai tokio veiksmo neatliko, nes galutiniam rezultate (Vilniaus apygardos teismo 2014-06-19 nutartimi) buvo konstatuota, kad išieškotojas T. N. neturi reikalavimo teisės, nes Vilniaus apygardos teismo 2013-03-04 nutartimi priteista 16 162,14 Lt piniginių lėšų suma yra jo asmeninėje sąskaitoje, o ne pas trečiąjį asmenį D. N.. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje sutinka, kadangi atsakovė – antstolė N. Š., neatlikdama įskaitymo veiksmo, o 2014-05-22 priimdama patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0033/13/00660 areštuoti lėšas 19 395,46 Lt sumai T. N. sąskaitoje ir 2014-05-22 nuskaitydama 19 395,46 Lt iš šios T. N. sąskaitos, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, t.y. žalos ieškovui nepadarė. Priešingai nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė (CPK 178 str.).
Įstatymuose kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuojama teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, t.y. teisę pasiekti, kad jo atžvilgiu būtų įvykdytas teisingumas. Teismas yra vienintelė institucija, kuriai pavesta vykdyti teisingumą. Civilinių teisių, kurias įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, gynimo būdai įtvirtinti CK 1.138 straipsnyje, kurio 8 punkte nustatyta, kad civilinių teisių gynimas bei būdai gali būti nustatyti ir kituose įstatymuose.
Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia padaryti išvadą, kad, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).
Antstolis atlieka vykdymo veiksmus, nustatęs, kad nėra kliūčių vykdymo veiksmams atlikti. Kaip jau buvo minėta, 2013-09-19 antstolei (atsakovei) vykdymui buvo pateiktas vykdomasis dokumentas dėl 16 162,14 Lt išieškojimo iš T. N. D. N. naudai. Vykdomasis dokumentas buvo priimtas ir skolininkui išsiųstas raginimas sumokėti skolą geruoju per 10 dienų. 2013-09-24 antstolio kontoroje gautas T. N. prašymas netenkinti išieškotojos reikalavimo dėl 16 162,14 Lt išieškojimo, kadangi jis turi lygiai tokį patį reikalavimą tai pačiai sumai D. N. atžvilgiu. Antstolė, siekdama tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, sustabdė vykdomąją bylą ir kreipėsi į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo. Vilniaus apygardos teismo 2014-04-07 nutartyje jau buvo konstatuota, jog „Vilniaus apygardos teismo 2013-03-04 nutartimi bylos šalims buvo padalinta atsakovo (T. N.) sąskaitoje buvusi 32 324,28 Lt suma. Taigi atsakovas neturėtų pagrindo reikalauti iš ieškovės (D. N.) jam pripažintą 16 162,14 Lt sumą.“ Dėl to teismas sprendė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-03-04 nutarties formuluotę nėra pagrindo naikinti išduoto vykdomojo rašto T. N., tačiau iš bylos aplinkybių yra akivaizdu, kad reikalinga ištaisyti rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą. Taigi akivaizdu, kad antstolei jau 2014-04-07 tapo aišku, kad yra kliūčių vykdymo veiksmams dėl išieškojimo pagal T. N. pateiktą vykdomąjį dokumentą atlikti, dėl ko vykdymas šioje vykdomojoje byloje buvo sustabdytas, ir atvirkščiai, nėra kliūčių vykdyti D. N. išduotą vykdomąjį raštą, todėl lėšos 2014-05-22 nuo T. N. sąskaitos buvo nuskaitytos ir perduotos išieškotojai. Pažymėtina, kad T. N. įstatymo nustatyta tvarka antstolės veiksmų pagrįstumo neskundė, o, Vilniaus apygardos teismui 2014-06-19 nutartimi ištaisius rašymo apsirikimą, antstolės veiksmų teisėtumas buvo patvirtintas. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad vykdant 16 162,14 Lt išieškojimą iš T. N., neteisėtų antstolio veiksmų nenustatyta, todėl, neįrodžius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – nėra teisinio pagrindo konstatuoti ir jam padarytą žalą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pats ieškovas (apeliantas) duotoje situacijoje elgėsi nesąžiningai ir siekė pasinaudoti netinkamai suformuluota teismo procesinio sprendimo rezoliucine dalimi bei jos pagrindu išduotu vykdomuoju raštu. Dalyvaudamas bylose, kuriose buvo sprendžiami jo ir trečiojo asmens D. N. turto dalybų klausimai, ieškovas neabejotinai turėjo žinoti ir žinojo faktinę situaciją, esmines aplinkybes, tačiau nesąžiningai siekė pasinaudoti teismo klaida, padaryta procesiniame sprendime. Be to jau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-10 nutartyje nurodė, kad į dalintino turto masę yra įtrauktos lėšos, esančios Danske banko sąskaitoje – ieškovo asmeninėje sąskaitoje, kurios tarp šalių yra padalintos lygiomis dalimis, o ne 16 162,14 Lt papildomai priteista iš D. N. T. N. naudai atitinkama suma. Taigi nesąžiningas ieškovo reikalavimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, o antstolės veiksmai neteisėtais. Dėl paties ieškovo nesąžiningumo nėra pagrįsto pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti jam kaip žalos atlyginimą iš atsakovės 345,50 Lt mokesčio, sumokėto antstolei už priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo atlikimą.
Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nevisiškai pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-40914-809/2013 ir konstatavo, kad remiantis būtent šia nutartimi antstolės veiksmų teisėtumas nebuvo paneigtas, kadangi minėta nutartimi buvo išaiškinta, jog priešpriešinių sumų įskaitymo klausimas gali būti sprendžiamas tik atlikus įstatyme numatytus veiksmus, o būtent – pateikus vykdomojo rašto originalą antstoliui vykdyti, o ieškovas (apeliantas) kaip žalą įvardija būtent 2014-05-22 pinigų nuskaitymo faktą; dėl šių antstolio veiksmų teisėtumo vykdomojoje byloje nebuvo keliamas klausimas, be to, vien faktas, kad antstolio veiksmai nebuvo apskųsti CPK 510 str. nustatyta tvarka neįrodo antstolio veiksmų teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad antstolė, 2014-05-22 patvarkymu areštuodama apelianto lėšas ir nurašydamas nuo sąskaitos 16 162,14 Lt, elgėsi teisėtai, o nenustačius antstolio veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo žalai atsirasti dalyje dėl neatlikto įskaitymo ir su tuo susijusių sumų įskaitymo atlikimui bei vykdymo išlaidų išieškojimo.
Ieškovas savo reikalavimą antstolei dėl žalos atlyginimo taip pat grindžia nepagrįstai didelio išlaikymo vaikams išieškojimu ir prašo priteisti, kaip žalos atlyginimą, 434,83 EUR antstolės klaidingai apskaičiuotas vaikų išlaikymo įmokas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat buvo konstatuota, jog antstolė pagrįstai nusprendė išieškoti nurodytą išlaikymą ir jos veiksmai nepripažintini neteisėtais. Ieškovas su tuo nesutinka, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad antstolė privalėjo iš pradžių įvertinti visas bendrai sumokėtas skolas ir tik paskui nuspręsti, ar yra susidariusi išlaikymo skola, o pirmosios instancijos teismas to neįvertino, neatsižvelgė į bylos aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apelianto skundo argumentams šioje dalyje ir konstatuoja, kad jie sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad ieškovo argumentas, jog į išlaikymą pagal 2012-07-09 sprendimą turėjo būti įskaičiuotos ir iki 2012-07-09 sprendimo sumokėtos sumos, atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. priimto sprendimo ieškovas turėjo pareigą teikti vaikams išlaikymą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį dėl laikino išlaikymo išieškojimo, kurią vykdė antstolis D. B., o atsakovė vykdė vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-09 sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, ir todėl neturėjo pareigos bei negalėjo atsižvelgti į iki šio sprendimo priėmimo sumokėtas sumas, kurias, be to, vykdant kitą vykdomąją bylą, gavo kitas antstolis – D. B.. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija nesutinka, kadangi, kaip jau minėta, faktas, jog antstolio veiksmai nebuvo apskųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, savaime neįrodo antstolio veiksmų teisėtumo, kai byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka.
Vaiko išlaikymo prievolė yra įtvirtinta įstatyme, t.y. ji egzistuoja ir jos dydis yra nulemtas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar yra priimtas teismo spendimas dėl išlaikymo priteisimo. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Tačiau nagrinėjamu atveju kalba eina ne apie savanorišką išlaikymo prievolės vykdymą, bet apie jos vykdymą priverstinio išieškojimo tvarka, t.y. vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo sprendimą.
Apeliantas iš esmės teisingai nurodo, kad teisės aktai nedraudžia išlaikymo mokėti avansu, t.y. daugiau negu yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendžiant, ar šiuo atveju apeliantas teikė papildomą išlaikymą, ar priteistą išlaikymą mokėjo avansu, turi būti nustatinėjama tikroji šalių valia ir ketinimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. N. buvo pateiktas 2013-10-04 patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0033/13/00659 dėl susidariusio 1 851 Lt išlaikymo įsiskolinimo. T. N. su šiuo patvarkymu nesutiko, nurodydamas, kad yra susidariusi išlaikymo permoka. Antstolis D. B. 2013-11-15 rašte vykdomojoje byloje Nr. 0035/11/01254 patvirtino, kad, vykdant laikino išlaikymo išieškojimą iš T. N., 2012 m. birželio 26 dienai buvo susidariusi 1 500 Lt permoka. Kadangi išlaikymo lėšos buvo pervedamos uzufrukto tvarkytojui per antstolį, o ne perduodamos gera valia, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad išlaikymas buvo teikiamas papildomai, o ne mokamas avansu. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra reikšminga tai, jog atsakovė, reikalaudama išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovo, rėmėsi išskirtinai tik išieškotojos tvirtinimu dėl skolos dydžio ir visiškai neatsižvelgė į skolininko argumentus dėl permokos, kas akivaizdžiai yra neteisinga.
Taip pat nepagrįstas pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog atsakovė vykdė vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-09 sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą ir todėl neturėjo pareigos bei negalėjo atsižvelgti į iki šio sprendimo priėmimo sumokėtas sumas, kurias išieškojo kitas antstolis kito vykdomojo dokumento pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad išlaikymas yra tęstinio pobūdžio. Šiuo atveju laikinas išlaikymas buvo priteistas teismo nutartimi toje pačioje civilinėje byloje, šalims nesusitarus dėl gera valia teiktinos išlaikymo sumos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-09 sprendimu laikinas išlaikymas buvo pakeistas. Kadangi išlaikymas yra tęstinio pobūdžio prievolė, sprendimu priteistas išlaikymas šalims neįgyja res judicata galios, išlaikymas gali kisti, todėl nėra pagrindo teigti, antstolė neturėjo pareigos atsižvelgti į pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį sumokėtas sumas. Dėl to darytina išvada, kad antstolė – atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi tik D. N. pareiškimu dėl išlaikymo įsiskolinimo ir visiškai nevertino bei neatsižvelgė į išlaikymo permoką, susidariusią pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį. Taigi yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas šioje dalyje atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais. Konstatavus šią atsakovės civilinės atsakomybės sąlygą, konstatuotinos byloje nustatytomis ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – kaltė (atsakovė akivaizdžiai sąmoningai ignoravo (netenkino) skolininko prašymą dėl permokos įskaitymo, žala (priimtas neteisėtas patvarkymas, kurio pagrindu išieškotoja nepagrįstai gavo 1 500 Lt, dėl ko T. N. patyrė atitinkamą sumą - 1501,40 Lt (1 500 Lt permoka plius 1,40 Lt banko komisinio mokesčio) nuostolių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir padarytos žalos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą šioje dalyje, priteisiant apeliantui 434,84 EUR (1501,40 Lt) žalą iš atsakovės (CK 6.245-6.249 str.).
Priteisus ieškovui žalos atlyginimą, iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą (434,84 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).
Dėl to, kad apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.). Pripažintina, kad buvo patenkinta 7 proc. ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių tokia tvarka: ieškovas patyrė 375 EUR bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), todėl jam 26,25 EUR priteistini iš atsakovės; pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovė patyrė 435,60 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos daugiau išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikta, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 405,10 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą taip pat perskirstytinos pagal patenkintų reikalavimų dalį: iš ieškovo priteistina 5,58 EUR už procesinių dokumentų įteikimą, iš atsakovės priteistina 0,42 EUR už procesinių dokumentų įteikimą valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės antstolės N. Š. 434,84 EUR (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 84 euro centus) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (434,84 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,25 EUR (dvidešimt šešis eurus 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo T. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 405,10 EUR (keturis šimtus penkis eurus 10 euro centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei N. Š..
Priteisti valstybei už procesinių dokumentų įteikimą 5,58 EUR iš ieškovo T. N. ir 0,42 EUR iš atsakovės N. Š..
Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.