- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-18
- Bylos Nr.
- I1-4338-394/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00299-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento Kriminalinės, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos, atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. vasario 10 d. buvo atvežtas į Šiaulių TI ir Kriminalinės žvalgybos pareigūnai jį paskyrė į 105 kamerą. Vasario 21 ir 22 d. ėjo pas kriminalinės žvalgybos pareigūnus, nes norėjo persikelti į kitą kamerą, kadangi nesutarė su kitais nuteistaisiais ir bijojo dėl savo gyvybės, bijojo patirti sužalojimus, negalėjo ramiai jaustis kameroje. Po antrojo apsilankymo pas pareigūnus, sužinojęs, kad nebus perkeltas į kitą kamerą, atsisakė grįžti į kamerą Nr. 105, tada pareigūnai pavartojo prieš jį fizinį smurtą, keturiese laužė rankas, išsuko petį, trenkė į pilvą ir kojas, buvo suduota daug smūgių, buvo įmestas atgal į 105 kamerą. Tada norėdamas atkreipti pareigūnų dėmesį susižalojo (persipjovė rankų venas) ir buvo iškeltas į kitą kamerą. Kad galėtų ramiai jaustis turėjo save žaloti, dėl pareigūnų smurto patyrė fizinius sužalojimus, kurie sunkiai gijo, patyrė emocinį sukrėtimą, kreipėsi į psichologus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad neturtinę žalą kildina ir iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų veiksmų, kadangi nebuvo perkeltas į kitą kamerą, ir iš Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, nes buvo prievarta įvestas į kamerą, prieš jį buvo vartojamas smurtas, jam išsuko petį. Skundo dėl pareigūnų veiksmų nerašė, nes buvo skubiai išvežtas iš Šiaulių TI. Paskirtą nuobaudą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau šis nuobaudos nepanaikino. Prašymą perkelti į kitą kamerą rašė todėl, kad jam kameroje grėsė pavojus iš kitų toje kameroje laikomų asmenų, matė tai iš jų elgesio. Prašymą rašė Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams. Nuvestas pas medikus apie pareigūnų vartotą smurtą pasakė, jam buvo peršviestas petys.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovui Šiaulių tardymo izoliatoriui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (174-176 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (52-54 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Už Šiaulių TI laikomų asmenų skyrimą į konkrečias kameras yra atsakingas Kriminalinės žvalgybos skyrius, kuris, įgyvendinus kriminalinės žvalgybos padalinių centralizavimą, nuo 2019-10-01 reorganizuotas ir prijungtas prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių TI negali būti atsakingas už kitą juridinį asmenį bei už tai, kad pareiškėjas buvo paskirtas būtent į kamerą Nr. 105, tačiau nurodo, kad asmenų perkėlimas iš vienos kameros į kitą vykdomas griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis, taip pat pagal Šiaulių TI nustatytą tvarką, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, o ne pagal suimtųjų (nuteistųjų) pageidavimus. Remianti tarpinstitucinio bendradarbiavimo principu gauta informacija, pareiškėjas jokių konkrečių faktų ar kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų saugiai būti kalinamas kameroje Nr. 105, bei kurias būtų galima objektyviai įvertinti ar patikrinti nenurodė. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, skirdami suimtuosius į gyvenamąsias kameras (šiuo atveju ir G. P.), praveda aiškinamąjį bei tiriamąjį pokalbį, tačiau duomenų, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 105 kalintys asmenys darytų jam neigiamą įtaką arba būtų nustatyti kiti neigiami veiksniai, kurie pažeistų suėmimo vykdymo tvarką, gauta nebuvo. Taigi vien pareiškėjo noras būti laikomam kitoje kameroje negali būti laikomas pagrindu tenkinti jo skundą.
Atsakovės atstovas nurodo, kad G. P. 2022-02-22 16.10 val. iš kameros Nr. 105 buvo išvestas pokalbiui pas Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiąjį tyrėją. Po pokalbio G. P. kategoriškai atsisakė eiti į kamerą, todėl, paėmus jį už rankų, pareigūnų buvo įvestas į kamerą, įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriais, tačiau vadovaujantis Kalėjimų departamento 2021-02-03 Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašu Nr. V-43 vaizdo įrašai pasibaigus saugojimo laikotarpiui sunaikinti. Pridedamas 2022-02-25 protokolas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu, iš kurio matyti, kad pareiškėjas paaiškinti aplinkybes atsisakė, jokių duomenų apie jam galimai gresiantį pavojų kameroje nenurodė, taip pat nenurodytos aplinkybės dėl tariamo pareigūnų smurto naudojimo. Atsakovė pažymėjo, jog Šiaulių TI darbuotojai savo veikloje, be visų teisės aktų, reglamentuojančių jų tarnybą, vadovaujasi pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai niekuo nepagrįsti. Pridedamas ir 2022-02-23 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2022-02-22 17.20 val. G. P. kameroje Nr. 105 pastebėtas susižalojęs ranką. Jis nuvestas pas medikus, jam suteikta pagalba, pareiškėjas nurodė, kad žalojosi dėl Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų veiksmų. Iš sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos matyti, kad pareiškėjas susižalojimo aplinkybių medikams nenurodė.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovui Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybai apie teismo posėdį pranešta tinkamai (174-176 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (91-95 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, skirdami Šiaulių TI suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras, vadovaujasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis, Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, patvirtintu Šiaulių TI direktoriaus 2020-05-29 įsakymu Nr. 1-168, bei Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planu ir atsižvelgia į tuo metu įstaigos užpildymą bei kriminogeninę būklę. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas 2022-02-22 bendravo su pareiškėju dėl jo paskyrimo iš gyvenamosios kameros Nr. 105 į kitą gyvenamąją kamerą (pokalbis fiksuotas Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu priėmimo asmeniniais klausimais dėl Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbo apskaitos žurnale, įrašo Nr. 506). Pareiškėjas pokalbio su pareigūnu metu nurodė, kad kreipėsi dėl paskyrimo į kitą gyvenamąją kamerą, nes kameroje Nr. 105 jam tiesiog nepatinka būti, konkretesnių aplinkybių ir/ar priežasčių pareiškėjas nenurodė, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad kameroje Nr. 105 kiti buvę nuteistieji kelia ar keltų grėsmę jo sveikatai ir/ar gyvybei. Pareiškėjas į Šiaulių TI etapuotas 2022-01-31 ir paskirtas į gyvenamąją kamerą Nr. 105, nuo atvykimo dienos pareiškėjas nei karto nesikreipė į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus dėl bausmės atlikimo kameroje Nr. 105. Taigi pareiškėjas dėl perkėlimo į kitą kamerą kreipėsi tik vieną kartą, tačiau nebuvo nustatytos konkrečios aplinkybės, kodėl pareiškėjas kameroje negali atlikti tolesnio bausmės laiko, dėl paties pareiškėjo nenoro konkrečiai įvardinti priežastis. Pokalbio su pareiškėju metu nebuvo užfiksuoti jokie nesutarimai tarp pareiškėjo ir pareigūno, pats pareiškėjas nepateikė jokių raštiškų nusiskundimų dėl neva panaudoto smurto. Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento ar Šiaulių TI viešajai atsakomybei – įstaigų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.
Liudytojas R. R. teismo posėdžio, įvykusio 2022-07-20, metu paaiškino, kad dirba kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos vyr. specialistu. 2022 m. vasario 22 d. nuteistasis G. P. buvo iškviestas pokalbiui pagal jo žodinį prašymą. Nuteistasis pareiškė, kad nenori būti laikomas kameroje Nr. 105, bet jokių objektyvių priežasčių nenurodė, nesakė, kad kameroje su juo norima susidoroti, todėl buvo priimtas sprendimas palikti jį toje pačioje kameroje, padarytas įrašas žurnale.
Liudytojas R. M. parodė, kad dirba Šiaulių TI specialistu. Nuteistasis G. P. buvo išvestas iš kameros pokalbiui su kriminalinės žvalgybos pareigūnu, po pokalbio atsisakė eiti į kamerą, todėl buvo į ją palydėtas už parankės. Nepamena, ar jis vienas įvedė pareiškėją, ar buvo daugiau pareigūnų, tačiau smurto nenaudojo.
Liudytojas L. A. paaiškino, kad dirba Šiaulių TI jaunesniuoju specialistu. 2022 m. vasario 22 d. pareiškėjas G. P. atsisakė eiti į jam paskirtą kamerą, todėl pasikvietė kolegas – R. M. ir dar kažką, tiksliai nepamena, o tada pareikalavus žodžiu pareiškėjas pats įėjo į kamerą, jokia prievarta jo atžvilgiu nebuvo naudojama, joks fizinis poveikis nebuvo daromas.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas G. P. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad 2022 m. vasario 22 d. nebuvo perkeltas į kitą kamerą, o jam atsisakius eiti į gyvenamąją kamerą Nr. 105 Šiaulių TI pareigūnai prieš jį panaudojo fizinį smurtą, norėdamas atkreipti dėmesį jis buvo priverstas save žaloti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas, 2022 m. sausio 31 d. atvykęs į Šiaulių TI, buvo paskirtas į gyvenamąją kamerą Nr. 105 (96-97 b. l.). Iš pažymos dėl suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ir skundų priėmimo matosi, kad pareiškėjas G. P. 2022 m. vasario 22 d. žodžiu kreipėsi į Kriminalinės žvalgybos skyrių dėl pokalbio, kurio metu kriminalinės žvalgybos pareigūnui R. R. išreiškė prašymą būti perkeltas į kitą kamerą, „nes nepatinka“, jam buvo paaiškinta perkėlimo tvarka (105, 106-107 b. l.). Po pokalbio, apie 16.10 val., pareiškėjas kategoriškai atsisakė eiti į jam paskirtą gyvenamąją kamerą Nr. 105, todėl į kamerą jis buvo įvestas, įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi (29 b. l.). Dėl šio įvykio pareiškėjas pasiaiškinti raštu atsisakė, nurodė, kad nieko nerašys (31 b. l.). Tą pačią dieną apie 17.20 val. pareiškėjas kameroje Nr. 105 pastebėtas su sužalota ranka ir nuvestas į sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam suteikta pirmoji pagalba, o paklaustas, kaip susižalojo, paaiškino, jog susižalojo pats dėl „KŽS veiksmų“ (33 b. l.). Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje nurodytas sužalojimų pobūdis – kairės rankos dilbio pjautinė žaizda, sužalojimo aplinkybių pareiškėjas medikams nepasakė, kitų nusiskundimų neužfiksuota (34-35 b. l.). Dėl atsisakymo eiti į jam paskirtą gyvenamąją kamerą pareiškėjas buvo nubaustas papeikimu (28 b. l.).
Nuteistųjų laikymo tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 70 straipsnyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (1 dalis). Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (3 dalis). Pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų (6 dalis).
Asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2022-01-01), kurio 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tardymo izoliatoriuose atskirai vieni nuo kitų turi būti laikomi: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; suimtieji – atskirai nuo nuteistųjų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių; suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, valstybės ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suimtieji ir nuteistieji atskirai vieni nuo kitų laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 13 punktas numato, kad nuteistųjų (suimtųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus), kurioje laikomi nuteistieji (suimtieji), direktorius.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-168 patvirtino Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuriame numatyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymą į gyvenamąsias kameras vykdo 7-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, laikydamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, vadovaudamiesi įstaigos direktoriaus patvirtintu suimtųjų (nuteistųjų) atskiro laikymo kamerose planu bei užtikrindami suimtųjų (nuteistųjų) teisę į bendrą minimalų plotą, tenkantį gyvenamojoje kameroje (11 p.). Pareigūnai, prieš paskirdami suimtąjį (nuteistąjį) į gyvenamąją kamerą, su juo atlieka tiriamąjį, aiškinamąjį darbą (12 p.). Aprašo 16 punktas numato, kad Šiaulių TI suimtasis (nuteistasis) į kitą kamerą gali būti perkeliamas: esant pagrįstam žodiniam ar rašytiniam suimtojo (nuteistojo) prašymui, jei prašymo patenkinimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir neigiamai neįtakos įstaigos kriminogeninės būklės; atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros skyriaus specialisto reikalavimus; suimtajam (nuteistajam) pažeidinėjant nustatytus režimo reikalavimus; užtikrinant suimtųjų (nuteistųjų) saugumą, įstaigos saugumo ir valdymo interesus; pasikeitus suimtojo (nuteistojo) teisiniam statusui arba paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagal kurias suimtojo (nuteistojo) laikymas kameroje pažeistų teisės aktų reikalavimus; gavus informaciją apie asmenis, darančius neigiamą įtaką kitiems suimtiesiems (nuteistiesiems), užkardant konfliktinę situaciją; atsižvelgiant į asmenų, laikomų įstaigoje, skaičių, gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas; siekiant užkirsti suimtojo (nuteistojo) neteisėtus veiksmus, darančius neigiamą įtaką įstaigos kriminogeninei būklei; kitais atvejais, kai siekiama užtikrinti stabilią įstaigos kriminogeninę būklę. Pagal Aprašo 17 punktą, suimtasis (nuteistasis) perkeliamas į kitą kamerą 7-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno sprendimu.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016). Todėl galima aplinkybė, kad nuteistieji gali turėti realios įtakos kito nuteistojo asmenybei, pavyzdžiui, kelti realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, arba turi būti kitas svarus pagrindas, kuriuo remiantis, nuteistąjį būtų galima izoliuotai ar atskirai laikyti nuo kitų nuteistųjų tam, kad būtų įgyvendintas bent vienas iš BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016). Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį, pataisos įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012, 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012, 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014, kt.). Pareiškėjui nenurodžius konkrečių, realiai egzistuojančių grėsmių, t. y. neįvardijus asmenų, su kuriais atlikdamas bausmę viename būryje jis nebūtų saugus, o administracijai neturint duomenų apie tokias grėsmes, administracijai nekyla pareiga tenkinti nuteistojo prašymo dėl perkėlimo į kitas patalpas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-956-624/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pokalbio su kriminalinės žvalgybos pareigūnu metu nenurodė jokių realių grėsmių jo gyvybei ar sveikatai, kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis turėtų būti perkeltas į kitą kamerą, todėl kriminalinės žvalgybos pareigūnas pagrįstai nepriėmė sprendimo jį perkelti. Kadangi pareiškėjas be pagrindo atsisakė eiti į savo gyvenamąją kamerą, Šiaulių TI pareigūnai turėjo teisę jį į kamerą įvesti, kas ir buvo padaryta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Šiaulių TI pareigūnai, įvesdami pareiškėją į kamerą, panaudojo perteklinę fizinę jėgą ir specialiuosius veiksmus. Nors šis įvykis buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi, tačiau vadovaujantis Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimo departamento direktoriaus 2021-02-03 įsakymu Nr. V-43, 16 punktu, vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą atsakingas pareigūnas saugo 10 darbo dienų, o negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina (37-41 b. l.). Pareiškėjas Šiaulių TI administracijai neteikė jokio prašymo išsaugoti vaizdo registratoriumi įrašytą vaizdo medžiagą, todėl vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuotas pareiškėjo įvedimo į kamerą faktas, buvo pagrįstai sunaikintas. Pareiškėjas neteikė jokio skundo ir dėl galimai perteklinių pareigūnų veiksmų, įvedant jį į kamerą, todėl Šiaulių TI nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas, pareiškėjas atsisakė rašyti pasiaiškinimą dėl jam inkriminuojamo bausmės atlikimo rėžimo pažeidimo. Pareiškėjas teismui neskundė ir Kalėjimų departamento 2022-04-22 sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl jam paskirtos nuobaudos pagrįstumo. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matosi, kad 2022 m. vasario 22 d. pareiškėjas buvo atvestas į gydytojo kabinetą dėl kairės rankos dilbio pjautinės žaizdos, kitų nusiskundimų neišreiškė, o 2022-03-23 medicinos dokumentų išraše – siuntime bei atsakyme į siuntimą nurodyta, kad pareiškėjui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje diagnozuota pirminė kitų sąnarių artrozė, peties sritis, pacientas skundžiasi dešiniojo peties skausmu, traumas neigia, atlikus rentgeno tyrimą nustatyta periartropatija, taigi duomenų, kad pareiškėjui Šiaulių TI pareigūnų veiksmais būtų išsuktas petys, kaip nurodo jis pats, ar jis būtų kitaip sužalotas, byloje nėra.
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas laiko, kad tiek Šiaulių TI, tiek Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai veikė tinkamai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo jų veiksmus pripažinti neteisėtais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Atmetus skundą, advokato prašymas priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Prašymo dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.