Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku, teistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. kaltinamas tuo, kad nežymiai sužalojo mažametį, o būtent: jis, laikotarpyje nuo 2021-02-26 iki 2021-03-01, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau vieną smūgį delnu savo mažamečiui sūnui G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, į dešinės pusės skruostą, tuo jam padarydamas kraujosruvas odoje veido dešinėje žandinėje ir urnos dugno srityje, kas sukėlė mažamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavė savo mažamečiui sūnui G. M., dėl ko ant sūnaus veido, žando dešinės pusės, liko pirštų žymės, kraujosruvos ir paraudimas. Tuo metu vaikai neklausė, vienas pirštu negražius gestus rodė, kitas liežuvį. Liepė vaikams liautis. Jie nekreipė į jį dėmesio. Todėl teko sudrausminti. Suvokia, kad sukėlė sūnui fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, vaikas išsigando, pradėjo verkti. Tačiau taip pasielgti nenorėjo, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Nuoširdžiai gailisi, atsiprašo. Prašo neskirti arešto bausmės, nes jis yra dirbantis, turi finansinių įsipareigojimų, jei bus skirtas areštas, tai jis neteks pajamų, dėl ko neturės galimybės atsiskaityti su buvusia sutuoktine, antstoliais ir kredito įstaigomis.

Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vaikai buvo pas tėvą M. M.. Sužalojimus ant jos mažamečio sūnaus G. M. pastebėjo pastarajam grįžusius iš tėvo. Jai džiovinant plaukus, sūnus priėjo prie jos ir pamatė ant veido rankos pirštų kraujosruvą, mėlynę ant žando nuo skruostikaulio iki smilkinio. Sūnus pasakė, kad tėtis mušė su ranka. Tą pačią dieną paskambino M. M., po ko jis atvažiavo pas ją į namus ir ją apšaukė, aprėkė ir išvažiavo. Dėl įvykio M. M. paaiškino, kad vaikai neklausė. Iš pradžių bandė sakyti, kad patys susimušė, bet paskui pasakė, kad jis mušė. Neatsimena ar M. M. sakė kaip mušė sūnų. Tai buvo pirmas kartas. Buvo etapas, kai vienas sūnus rodė liežuvį, o kitas - vidurinį pirštą, bet dabar išaugo ir jau nerodo. Vaikai yra aktyvūs, žaidžia kartu, būna ir susimuša. Taip pat būna, kad vaikai kartais dėl kažko susinervina ir jai pliaukšteli. Tačiau dėl jų auklėjimo problemų neturi, susitvarko. Po šio įvykio sūnus G. daugiau nieko nebesakė. Buvo susitikęs su tėčiu, bet neužsiminė, kad smurtautų ar dar kas būtų įvykę. Kai klausė G. apie įvykį, tai pribėgęs E. pasakė, kad ir jį tėvas mušė pakrovėju. Tačiau apžiūrėjus jį, jokių smurto žymių nebuvo. E. kartais mėgsta sumeluoti. Todėl nežino kaip buvo iš tikrųjų – mušė ar nemušė. O paklausius G. apie brolio mušimą, tai pasakė, kad nieko nematė.

Nukentėjusysis G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nenori kalbėti apie tėtį. Jį mušė tėtis su ranka, per žandą. Mušė vieną kartą, skaudėjo. Niekas nematė, kai tėtis taip darė. Tėtis po to sakė, kad reikia tyliai būti. Nežino, kodėl tėtis taip padarė. Mama sakė, kad negalės susitikti su tėčiu, jis nenori su juo susitikti, nes jį mušė. Tai įvyko kambaryje, buvo naktis. Jie susipyko ir mušė. Tėčiui buvo kraujo, jam taip padarė teta, jie susipyko ir tada tėtis jam trenkė. Tėtis sakė, kad eitų į kitą lovą, jis buvo lovoje, kuri yra žalia. Tėtis norėjo, kad eitų į kitą lovą, tėčio neklausė, tada jis jį mušė. Kartu buvo brolis E.. Kai tėtis jį mušė, jis buvo atsistojęs, verkė. Ką po to darė, nežino. Tėtis neatsiprašė jo. Tai buvo namuose, kur yra daug laiptinių. Tėtis gyvena su teta (tetulia). Tetulia buvo išėjusi parūkyti, o tėtis kažką skaitė telefone, o tada atėjo ir jam trenkė. (t. 1, b. l. 53-54)

Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji ir M. M. yra draugai, pažįstami beveik metus. Maždaug savaitę M. M. svečiuojasi jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Bute gyvena kartu su savo mažamečiais vaikais G. N. ir G. M.. Vasario 26 d. M. M. į jos butą parsivežė savo mažamečius vaikus E. ir G., juos M. M. į jos butą parsiveža ne pirmą kartą. G. yra ramaus būdo, o E. aktyvaus, konfliktinio būdo, su juo dažnai kyla įvairūs nesutarimai, tačiau ji nesikiša į jų auklėjimą. Šį savaitgalį nepastebėjo nieko keisto ar įtartino, nematė, kad M. M. smurtautų prieš savo vaikus. Jos nuomone, M. yra geras tėtis, jais rūpinasi, auklėja. Niekada nematė, kad M. kaip auklėjamąją priemonę naudotų smurtą. M. M. palieka vieną su savo mažamečiais vaikais, tačiau jokių nusiskundimų jo atžvilgiu negirdėjo, jis gerai su jais sutaria. Šiandien matė, kad ant G. skruosto matosi kraujosruvos, tačiau kada ir kaip jos galėjo atsirasti, nežino, anksčiau jų nematė, pamatė tik šiandien ryte. (t. 1, b. l. 41-43)

2021-03-02 asmens apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas nukentėjusysis G. M., apžiūrint G. M. kūną pastebėta, jog ant mažamečio vaiko veido dešinio skruosto yra išilginės raudonos spalvos kraujosruvos. Apžiūrėjus vizualiai, daugiau ant G. M. kūno jokių išorinių smurto požymių nepastebėta. (t. 1, b. l. 57-62)

2021-03-05 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. M. nustatyta: kraujosruvos odoje veido dešinėje žandinėje ir burnos dugno srityje, 1-3 parų laikotarpyje iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 66-67).

2021-03-12 apžiūros protokolu apžiūrėti Body kameros vaizdo įrašai, kuriuose G. M. nurodo, jog tėtis mušė su ranka (t. 1, b. l. 86-88).

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Išvardyti objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

Teismas, sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis M. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra jis, laikotarpyje nuo 2021-02-26 iki 2021-03-01, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau vieną smūgį delnu savo mažamečiui sūnui G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, į dešinės pusės skruostą, padarydamas jam kraujosruvas odoje veido dešinėje žandinėje ir urnos dugno srityje, dėl ko nukentėjusiajam mažamečiui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokia kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta

II. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad M. M. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus, šiuo atveju savo mažamečio sūnaus, sveikatai, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikoma, kad jis neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, prisipažino ir gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba, pasak jo, turi finansinių įsipareigojimų. Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, M. M. asmenybę, jo socialinę padėtį, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju jam tikslinga skirti BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo terminą nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2021-03-01 19.30 val. iki 2021-03-02 15.35 val., tai yra viena diena.

Teismas, vertindamas kaltinamojo M. M. padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, svarsto galimybę atidėti bausmės vykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018 ir kt.).

Bausmių vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Dėl kaltinamojo atitikimo formaliems BK 75 straipsnio taikymo kriterijams jokių abejonių vertinamu atveju nekyla. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl jis laikomas neteistu. Taigi, pagal šiuo metu galiojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio redakciją. Tačiau be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindams turi būti nustatyta ir kita BK 75 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2016).

Teismas, įvertinęs su analizuojamu klausimu susijusius aktualius duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės, leidžia manyti, kad bausmės paskirtis M. M. atžvilgiu gali būti įgyvendinta atidėjus jam paskirto arešto bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. M. padarė vieną nusikaltimą priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę pripažino ir gailėjosi (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), duomenų, jog po bylos perdavimo teismui kaltinamasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Kaltinamasis dirba. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad turi du mažamečius vaikus, turi įsiskolinimų kreditoriams, antstoliams, buvusiai sutuoktiniai už vaikų išlaikymą. Atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes – padarytos veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes, sukeltus padarinius, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas kaltinamojo resocializacijai vykdyti. M. M. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią laisvės atėmimo bausmės atlikimo formą, nes tai apsunkintų kaltinamojo padėtį labiau nei tai šiuo atveju yra būtina, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas bei paskiriant atitinkamą įpareigojimą.

M. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 144-146), naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 DVD diskai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021-03-01 19.30 val. iki 2021-03-02 15.35 val. – vieną parą, ją prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, atidėti M. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 3 (trims) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., bei pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 DVD diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.