Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir perduodant ją A. R. atsakomybėn, už jos padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukiant.

Nukentėjusio E. G. civilinis ieškinys netenkintas.

Priteista E. G. iš J. R. 600 (šeši šimtai) eurų advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų.

J. R. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervestus 500 eurų (penki šimtai eurų), pervesti nukentėjusiam E. G. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Luminor banke, kaip advokato padėjėjo atstovimo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nukentėjusiojo E. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat J. R. kaltė ar jos atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nukentėjusysis E. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jo civilinio ieškinio susijusio tiek su turtinės, tiek su neturtinės žalos atlyginimu.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis E. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį prašydamas jam papildomai priteisti iš atsakovės J. R. 2900 Eur turtinės ir 10870 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jis patirtą turtinę žalą vertina 8800 Eur, o neturtinę 15000 Eur (1 t., b. l. 74-75). Apylinkės teismas įvertinęs byloje esančius duomenis bei aplinkybes, jog civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajam E. G. atlygino 5900 Eur turtinės žalos ir 4000 Eur neturtinės žalos E. G. civilinio ieškinio netenkino. Tačiau nukentėjusiojo E. G. nuomone, tiek turtinė žala susijusi su jo automobilio verte buvusia įvykio metu, tiek neturtinė žala susijusi su jo sveikatos būkle pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos netinkamai, todėl prašo skundžiamą nuosprendį šioje dalyje panaikinti ir jo civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

8. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ) tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2018-11-01), nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Eismo įvykių bylose, kai kaltininkas yra apdraudęs civilinę atsakomybę TPVCAPDĮ nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo (jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – civilinis atsakovas prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį atlyginti nukentėjusiajam E. G. patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kaip tai numatyta TPVCAPDĮ. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti nukreiptas į J. R. tik tuo atveju, jei draudimo sumos neužtektų žalai atlyginti, tačiau tokia situacija nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kadangi nei nukentėjusiojo prašyta priteisti, nei priteistos pinigų sumos neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos maksimalios draudimo sumos.

Dėl neturtinės žalos

9. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad civilinis atsakovas ERGO Insurance SE spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio sužalojus sveikatą draudžiamojo eismo įvykio metu, jos dydį, t. y. 4000 Eur, E. G. apskaičiavo atsižvelgdamas į medicininius dokumentus, taikytą gydymą, jo trukmę, į nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą bei vadovaudamasis 2018 m. spalio 30 d. įsakyme Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurių 4.2.3 ir 4.2.4 punktuose, nustatyta, jog orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį nuo 3 iki 6 mėnesių yra iki 6 MMA, virš 6 mėnesių – iki 8 MMA (įvykio dieną MMA sudarė 642 Eur) (2 t., b. l. 35).

11. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ilgą gydymo trukmę, iki šiol matomas traumos pasekmes, apribotas darbo galimybes, pablogėjusią gyvenimo kokybę, nukentėjusiojo E. G. patirtus labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, susiformavusią teismų praktiką padarė išvadą, kad 4000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam E. G. išmokėtas civilinio atsakovo nagrinėjamu atveju yra teisingas ir proporcingas. Likusioje dalyje nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

12. Apeliantas nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo vertinimu skunde teigia, kad jo sveikatos būklė buvo įvertinta atmestinai bei pažymi, jog jo gydymas truko ilgai, jis per tą laiką buvo operuotas, jo lūžęs stuburo slankstelis buvo sutvirtintas plokštele, jam ilgą laiką teko nešioti kaklo įtvarą ir nėra aišku kokia jo sveikatos būklė bus ateityje, kadangi šiuo atveju buvo sužalota svarbi kūno dalis, todėl jam būtina reabilitacija. Nukentėjusysis skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad taisyklių „Dėl sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto 6.5 papunktyje numatyta, jog kaklo slankstelio išnirimas (panirimas) ar lūžis su nugaros smegenų ar nugaros nervų šaknelių pažeidimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

13. Apygardos teismas siekdamas tinkamai įvertinti nukentėjusiojo E. G. sveikatos būklę atnaujino įrodymų tyrimą ir išreikalavo iš gydymo įstaigų medicininius dokumentus apie E. G. gydymąsi bei teismo posėdyje apklausė ekspertę M. K..

14. 2022 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje ekspertė M. K. parodė, kad vienintelis rimtas sužalojimas šios avarijos metu buvo kaklinio 6 slankstelio skeveldrinis lūžis, tačiau nei iš karto po traumos, nei praėjus kuriam tai laikui, jokių aiškių neurologinių simptomų, kas liudytų apie stuburo smegenų pažeidimą, konstatuota nebuvo. Tuo tarpu ilgalaikis gydymas greičiausiai buvo susijęs su tuo, kad slankstelis ilgą laiką nesugijo, nes lūžio vietose susiformavo ne kaulinis audinys, o pseudoartrozė, kai vietoje kaulinio audinio susiformuoja jungiamasis audinys. Tai galėjo duoti skausmo simptomatiką. Bet jokių kriterijų, pagal sveikatos sutrikdymo mąsto taisykles, kurie atitiktų sunkų sutrikdymą, ekspertė iš papildomai pateiktų medicininių dokumentų, nenustatė. Tai, kad buvo atlikta operacija, sveikatos sutrikdymo mąsto nekeičia, lieka nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertė nurodė, kad medicininėje dokumentacijoje rado įrašą, jog prieš šią traumą žmogus turėjo dar vieną avariją, kurios metu buvo raktikaulio lūžis ir daugybiniai šonkaulių lūžiai. Dokumentuose taip pat buvo aprašyti Bechterevo ligos požymiai bei daug senų patologijų. Apie žmogaus ateitį ji pakomentuoti negali, tik nurodė, kad skausmas gali išnykti, gali likti, tai priklauso nuo žmogaus, nuo amžiaus, gretutinių ligų, tame tarpe ir podagros, kuri turi labai daug įtakos kaulams ir sąnariams. Tačiau vien dėl to, kad skausmas tęsis, sunkaus sveikatos sutrikdymo, nebus (2 t., b. l. 84-86).

15. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvados Nr. G 1274/2021 (02) matyti, kad nukentėjusiajam E. G. buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad nukentėjusysis stacionare buvo gydytas 2021 m. birželio 8-9 d., klinikinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). Galva sutvarstyta, iš žaizdų sunkiasi kraujas. Kaklas imobilizuotas įtvaru, skausmingas. (duomenys neskelbtini). Galūnių raumenų jėga normali, kojose ir rankose simetriškai. Jutimų sutrikimus nukentėjusysis neigia. Riboti kaklo judesiai. Operacinis gydymas neindikuotas. Tikslingas konservatyvus gydymas. Kaklo fiksacija kietame įtvare 2 mėnesius. 2021 m. birželio 9 d. išrašytas nukreipiant šeimos gydytojo priežiūrai (1 t., b. l. 110-112).

16. 2022 m. balandžio 25 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikos medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad 2021 m. birželio 7 d. E. G. autoįvykio metu patyrė traumą. Nustatytas (duomenys neskelbtini). Stacionarizuotas į neurochirurgijos skyrių. 2021 m. rugsėjo 22 d. operuotas, slanksteliai sutvirtinti plokštele. Gydymas truko iki 2022 m. sausio 4 d. (2 t., b. l. 19-20).

17. Iš byloje esančio 2022 m. balandžio 28 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. pacientas išoperuotas. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 7 d. leista nusiimti kietą kaklo įtvarą. Minkštas kaklo įtvaras 1,5-2 mėn. Po to palaipsniui nusiimti. Riboti judesiai per kaklą. Taip pat nurodyta vengti didesnių judesių per kaklą. Po covido 2021 m. gruodžio mėn. netaikė reabilitacijos kaklui. Išlieka stuburo skausmai, išlieka dešinės kojos skausmas, aptirpimas, sunku judėti, skausmas klubo srityje, negali ilgesnį laiką išbūti vienoje padėtyje. Ligos anamnezė: (duomenys neskelbtini). Atvyko ištyrimui dėl dešinės kojos skausmų (2 t., b. l. 52).

18. Taigi teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartus medicininius dokumentus, ekspertės paaiškinimus, paties nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apeliaciniame skunde bei civiliniame ieškinyje (1 t., b. l. 74-75), pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 197-198), daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai kvalifikavo nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką tokiose bylose paprastai priteisiama nuo 500 Eur iki 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-459-511/2015, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis.

19. Teisėjų kolegija sutinka tiek su skundo argumentais, tiek su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei dėl jo kilę padariniai nukentėjusiajam E. G. sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus, nerimą ir baimę, dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, gydymas truko pakankamai ilgą laiką, jam ne kartą teko lankytis gydymo įstaigose, ištverti operaciją, jis taip pat patyrė ir nepatogumus susijusius su kaklo įtvaro dėvėjimu. Nežiūrint į tai, jog nukentėjusysis dar prieš įvykį turėjo sveikatos problemų, tačiau pripažintina, kad patirtas sveikatos sutrikdymas eismo įvykio metu, prisidėjo nukentėjusiajam prie sveikatos pablogėjimo. Neabejojama ir tuo, kad gydymo laikotarpiu nukentėjusiuoju turėjo rūpintis artimieji. Tačiau visos šios aplinkybės, kaip ir padarytas sveikatos sužalojimo pobūdis bei sunkumas, buvo įvertintos pirmos instancijos teisme, nustatant E. G. neturtinės žalos dydį. Apeliantas apygardos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurie rodytų jo sveikatos pablogėjimą, priežastiniu ryšiu susijusį su nagrinėjamu įvykiu. Nukentėjusysis skunde teigia, kad jo patirtas sužalojimas turėtų būti vertinamas iš ateities perspektyvos, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų apie jam taikytą ar būtiną reabilitaciją, kad E. G. pasekmės sukėlė ribotą darbingumą ir/ar neįgalumą, o tai suponuoja išvadą, kad stiprių liekamųjų reiškinių, kurie esmingai įtakotų nukentėjusiojo ateitį šis eismo įvykis nesukėlė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajam E. G. taip pat atlygino už vaistus ir įtvarą 139,13 Eur (2 t., b. l. 35) bei padengė negautas pajamas už nedarbingumo laikotarpį – 896,95 Eur (2 t., b. l. 37). Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – E. G. patirto sužalojimo mastą ir pobūdį, jam taikyto gydymo rūšį bei trukmę, nedarbingumo laikotarpį, nukentėjusiajam sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, į tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai turės įtakos jo gyvenimo kokybei ateityje, didinti nukentėjusiajam E. G. priteistos neturtinės žalos dydį, kuris pagal teismų suformuotą praktiką yra labiau artimas maksimaliam priteistinos neturtinės žalos dydžiui, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteista neturtinės žalos suma laikytina pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir atitinka paminėtai kasacinės instancijos teismo praktikai.

Dėl turtinės žalos

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau ir taisyklės) 14 punkte nustatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 7 d. įvykusio eismo įvykio metu, E. G. vairuojamas automobilis „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas. Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių kelias įstatymo 27 straipsnio 6 dalį ir aukščiau paminėtas taisykles bei įvertinęs tai, kad dėl eismo įvykio metu padarytų sugadinimų nukentėjusiojo E. G. valgomos transporto priemonės remontas yra ekonomiškai netikslingas, vadovaudamasis 2021 m. spalio 12 d. transporto priemonės vidutinės rinkos vertės skaičiuote bei likutine verte, išmokėjo apeliantui bendroje sumoje 5900 Eur turtinės žalos (2 t., b. l. 33).

23. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atmesdamas nukentėjusiojo E. G. civilinį ieškinį dėl papildomos 2900 eurų turtinės žalos priteisimo, pažymėjo, kad draudimo bendrovės priimtas sprendimas dėl 5900 Eur išmokos dydžio, nustatyto vadovaujantis automobilio „VW Touran“ rinkos verte įvykio dienai bei likutine verte yra pagrįstas tiek teisiniu reguliavimu, tiek pateiktais įrodymais. Tuo tarpu nukentėjusysis E. G. nors ir tvirtino, kad automobilį įsigijo techniškai netvarkingą bei keitė jo variklį ir atliko kitus remonto darbus, tačiau nei draudimo bendrovei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos turtinės žalos dydį 8800 Eur sumai.

24. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, skunde pateiktame apygardos teismui nurodo, kad jam draudimas išmokėto tik automobilio įsigijimo kainą, t. y. 5900 Eur, tačiau neatlygino automobilio vertės, kuri įvykio metu buvo 8800 Eur, kadangi jis transporto priemonę pirko su variklio defektu ir jį remontavo. Pažymėdamas, kad už gautą turtinės žalos išmoką jis negali įsigyti kito tokio paties automobilio, t. y. sugrįžti į pradinę padėtį. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys tik pagrindžia jo prielaidą apie automobilio vertę įvykio metu, tačiau apylinkės teismas šiuo atveju nepagrįstai vadovavosi trečiojo (suinteresuoto) bylos baigtimi asmens pateiktais paskaičiavimais.

25. Teisėjų kolegija atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, kaip nepagrįstus, visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui moka tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

26. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis E. G. nors ir teigia, kad automobilį pirko techniškai netvarkingą ir po to jį remontavo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių jo papildomai investuotą pinigų sumą. Kitaip tariant byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis buvo įsigijęs techniškai netvarkingą automobilį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliaciniame skunde nėra tiksliai įvardinta kiek jam kainavo automobilio remontas, preliminariai nurodydamas, jog daugiau nei 2000 Eur. Kaip jau buvo nurodyta, civilinis ieškovas privalo įrodyti kokią žalą jis patyrė ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tokių duomenų apie įsigyto automobilio pagerinimus byloje nėra. Byloje esantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad draudimo bendrovė turtinę žalą nukentėjusiajam E. G. šiuo atveju apskaičiavo tinkamai, vadovaudamasi transporto priemonės vidutinės rinkos vertės skaičiuote bei likutine verte (2 t., b. l. 33), t. y. laikydamasi teisinio reglamentavimo aptarto šios nutarties 20 punkte, todėl teigti, kad šiuo atveju buvo atlyginta tik automobilio įsigijimo kaina, pagrindo nėra. Paminint ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje nurodyta automobilio „VW Touran“ 2015 m. vidutinė kaina su PVM 9930 Eur (1 t., b. l. 78) objektyviai neatspindi sugadinto automobilio vertės, kadangi nėra nurodyti jokie išplėstiniai automobilio duomenys (rida, techninė būklė, papildoma įranga ir pan.), turintys įtakos automobilio vertei.

27. Taigi teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta daro išvadą, kad atlygintinos turtinės žalos pagrįstumo ir dydžio klausimas nukentėjusiajam šioje byloje buvo išspręstas tinkamai, apeliantas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima kitaip įvertinti turtinės žalos dydį, nei nustatė pirmos instancijos teismas, todėl E. G. apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas ir skundžiamas nuosprendis paliekama nepakeistas, kadangi tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.