Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Zitos Smirnovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kooperatinės bendrovės Ukmergės ūkininkų kredito unijos ieškinį atsakovams V. B. ir R. B. dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

ieškovas Kooperatinė bendrovė Ukmergės ūkininkų kredito unija su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir iš atsakovų V. B. ir R. B. solidariai priteisti 31 762,76 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2011 m. spalio 26 d. su V. B. sudarė paskolos sutartį Nr. 11-00088, pagal kurią suteikė V. B. 30 310 Lt paskolą 10 metų laikotarpiui, tai yra iki 2021 m. spalio 26 d. V. B. įsipareigojo grąžinti paskolą, mokėti palūkanas bei kitas mokėtinas sumas sutartyje ir tvarkaraštyje nustatytais terminais ir tvarka, mokėti 9 procentų dydžio metines palūkanas, taip pat mokėti 0,02 procentų delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. 2011 m. spalio 26 d. paskolos sutartį Nr. 11-00088, kaip paskolos gavėjo V. B. sutuoktinė, pasirašė atsakovė R. B.. Taip pat ji pasirašė ir 2011-10-21 prašymą žemės ūkio paskolai gauti, todėl R. B. yra solidari atsakovė ir privalo grąžinti paskolą solidariai. V. B. savo įsipareigojimų mokėti įmokas pagal paskolos sutartį nevykdė ir nėra sumokėjęs pagal sutartį nei vienos įmokos. Paskolos gavėjas pagal paskolos sutartį privalėjo įkeisti kilnojamąjį turtą – traktorius per 30 kalendorinių dienų, tačiau ir šios prievolės V. B. nevykdė. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ne kartą siuntė atsakovui pranešimus dėl paskolos sutarties nutraukimo ir raginimus mokėti skolą, suteikė papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir įspėjo, kad neįvykdžius sutarties per papildomą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsakovas į įspėjimus ir raginimus nereagavo ir iki šiol skolos nesumokėjo. Ieškovas nurodė, kad atsakovui neįvykdžius šių reikalavimų, 2012-05-04 vienašališkai nutraukė 2011 m. spalio 26 d. paskolos sutartį Nr. 11-00088 ir apie tai pranešė atsakovui V. B..

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovo Kooperatinės bendrovės Ukmergės ūkininkų kredito unijos ieškinį ir solidariai iš atsakovų V. B. ir R. B. ieškovo naudai priteisė 31 762,76 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012 m. gegužės 30 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei iš kiekvieno atsakovo priteisė po 380 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

Atsakovas V. B. pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Savo prieštaravimus grindė tuo, kad jis 2011-10-21 raštu informavo Ukmergės ūkininkų kredito uniją apie tai, kad jis yra antros grupės invalidas, jo finansinė padėtis bloga, jis visiškai nemokus. Ieškovo vadovas jo ir žmonos parašus ant 2011-10-26 paskolos sutarties išgavo apgaulės būdu. Atsakovas nurodė, kad jis kitą dieną su žmona nutarė 6.228 str. 1 d. pagrindu sutarties atsisakyti ir technikos nebeįkeisti. Kadangi sutarties 2.21 punkte papildoma sąlyga kilnojamąjį turtą įkeisti per 30 kalendorinių dienų nuo paskolos sutarties pasirašymo nebuvo įvykdyta, tai pagal LR CK 1.123 str. 2 d. paskolos sutartis 2011-11-26 nustojo galioti tam terminui pasibaigus. Pagal paskolos sutartį Nr. 11-00088 Kredito unijos prievolė jam suteikti paskolą būtų atsiradusi tik po 30 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo ir tik jam įkeitus kilnojamą turtą ir dar įregistravus turto įkeitimo įstaigoje, kaip numato sutarties 4.1 punktas. Jei Unijai nebuvo atsiradusi prievolė jam mokėti paskolos pinigus, tai jam nebuvo prievolės juos ir imti. Todėl atsakovas teigė, kad jis paskolos pinigų iš Unijos nėra gavęs, nes lapkričio 26 d. pasibaigus sutarties galiojimui, nebuvo Unijai prievolės ją mokėti. Visos Lietuvos įstaigos, užsiimančios bankine veikla, atliekant visas pinigines operacijas fiksuoja pinigų ar išlaidų orderiais, ar kvitais su pinigų gavėjo parašu. Tokio dokumento su 2011 m. lapkričio mėn. data ir su jo parašu ieškovas nepateikė, nes jo nėra. Taip pat nėra jokio jo mokėjimo nurodymo Unijai apmokėti kokiam nors tiekėjui už perkamą žemės ūkio techniką. Unija be jokio jo prašymo ar susitarimo, nieko neverčiama, neklystant ir labai protingai 2011-10-26 savo lėšomis padengė 2006-10-30 paskolą, todėl vadovaujantis LR CK 6.33 str. 2 d., pasak atsakovo, to, kas buvo įvykdyta savanoriškai, nesant prievolės, nesuėjus turto įkeitimo terminui, negalima reikalauti grąžinti.

Ieškovas Kooperatinė bendrovė Ukmergės ūkininkų kredito unija teismui pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame nurodė, kad nesutinka su prieštaravimais. Pažymėjo, kad atsakovai nedetalizavo, kokią būtent apgaulę neva panaudojo antroji sandorio šalis. Nurodė, kad sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Pripažinti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, nėra jokių rašytinių įrodymų, paskolos sutarties atsakovai neginčija. Priešingai, Ukmergės kredito unija, 2011-10-21 gavusi atsakovo V. B. prašymą, 2011-10-25 paskolų komiteto sprendimu (protokolas Nr. 43) ir valdybos sprendimu (protokolas Nr. V-51) pritarė naujos paskolos išdavimui su kilnojamojo turto įkeitimu per 30 dienų, t.y. senos paskolos ir priaugusių palūkanų dengimui, sudarant naują paskolos sutartį. Po minėtų sprendimų priėmimo 2011-10-26 Ukmergės kredito unija išmokėjo paskolą, ant paskolos išmokėjimo operacinio lapelio pasirašė pats atsakovas V. B.. Minėtos paskolos pinigai panaudoti taip: 2011-10-26 pervesta 3840,30 Lt pajaus suformavimui ir 26 469,41 Lt paskolos padengimui, minėtus dokumentus pasirašė pats atsakovas V. B.. Ukmergės ūkininkų kredito unija jokiais būdais nenaudojo apgaulės, su visais pasirašomais dokumentais atsakovas buvo supažindintas ir dėl to pretenzijų nekėlė. Nepagrįstas atsakovų argumentas, kad prievolė nustojo egzistuoti neįkeitus turto. Paskola buvo suteikta, pinigai pervesti buvusios paskolos su palūkanomis dengimui ir pajaus formavimui. Taigi, paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Atsakovui neįkeitus kilnojamojo turto, sandoris netampa automatiškai negaliojančiu, bet kreditorius turi teisę dėl tokio pažeidimo arba pareikalauti įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir įkeisti turtą, arba vienašališkai nutraukti sutartį, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad nepagrįstas atsakovų teiginys, jog ieškovas neperdavė pinigų. Atsakovų teiginius ieškovas paneigė rašytiniais įrodymais – operaciniais lapeliais, sąskaitų išrašais, kuriuose aiškiai matyti ne tik pinigų išmokėjimo faktas, jų pervedimo faktas, bet ir juose esantys atsakovo parašai.

Atsakovas V. B. ir jo atstovė teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino ir nesutiko su priimtu preliminariu teismo sprendimu. Atsakovas paaiškino, kad 2006 m. sutarties jis neneigia, 2011 m. spalio 21 d. informavo kredito uniją, kad dėl įvykusios nelaimės negali padengti skolos, jį pasikvietė kredito unijos atstovas A. D. ir pasakė, kad jam reikia imti kitą paskolą. Atsakovui pertvarkyti paskolos nereikėjo, tokiu būdu ieškovas užkirto kelią padengti 2006 m. paskolą 40 000 Lt sumai.

Atsakovė R. B. teisme ieškinio nepripažino ir nesutiko su priimtu preliminariu teismo sprendimu, paaiškino, kad pagal 2006 m. paskolos sutartį jos vyras pinigus gavo, buvo kažkas nupirkta, laiduotoja buvo dukra. Į kredito uniją vyras kreipėsi, kad jam būtų atidėtas paskolos grąžinimo terminas, kol jis gaus žalos atlyginimą. Kai ją pakvietė į kredito uniją pasirašyti, ji tik pirmą lapą perskaitė. Psichologinio spaudimo greitai pasirašyti sutartį iš kredito unijos jai nebuvo.

Ieškovo Kooperatinės bendrovės Ukmergės ūkininkų kredito unijos atstovai teisme ieškinį palaikė ir prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą, motyvuodami atsiliepime išdėstytais argumentais.

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš atsakovų V. B. ir R. B. 31 762,76 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012 m. gegužės 30 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo Kooperatinės bendrovės Ukmergės ūkininkų kredito unijos naudai. Pirmosios instancijos teismas atsakovų argumentus, kad parašai ant sutarties buvo išgauti apgaulės būdu, kad atsakovai galvojo, jog pasirašinėja 2006 m. paskolos tęsinį, atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad atsakovai nenurodė bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokiu būdu pasireiškė tariama ieškovo atstovų apgaulė. Nurodė, kad, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovai V. B. ir R. B. prašymą paskolai gauti parašė 2011 m. spalio 21 d., o pati sutartis buvo pasirašyta 2011 m. spalio 26 d., todėl atsakovai turėjo pakankamai laiko pasidomėti vykstančiu procesu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati atsakovė R. B. teisme nurodė, kad sudarant sutartį jos neskaitė, perskaitė tik pirmą lapą, psichologinio spaudimo iš kredito unijos, kad greitai pasirašytų paskolos sutartį, nebuvo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas V. B. nėra pripažintas neveiksniu, be to, įstatymų nustatyta tvarka nėra kreipęsis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas V. B. dėl savo psichinės sveikatos būklės galėjo nesuprasti sudarytos sutarties. Be to, teismas pažymėjo, kad sutarties atsisakyti CK 6.228 str. 1 d. pagrindu galima tik esant tam tikroms sąlygoms. Atsakovai teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jie kitai šaliai pranešė apie sutarties atsisakymą, arba kad kreipėsi į teismą CK 6.228 str. 2 d. nustatyta tvarka, nepateikė. Taip pat atsakovai nenurodė, kuo pasireiškė esminė šalių nelygybė sudarant 2011 m. Paskolos sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš ieškovo atstovų paaiškinimų teisme nustatyta, kad šalys susitarė senąją, t.y. 2006 m. paimtą paskolą, refinansuoti. Paskolos mokėtojas V. B. gavo naują paskolą tam, kad sumokėtų pradinę savo jau turimą paskolą. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 19, 71-75) patvirtina, kad atsakovui V. B. pagal 2011 m. spalio 26 d. Paskolos sutartį Nr. 11-00088 buvo išmokėta 30 310 Lt suma, iš kurios buvo padengti likusios nesumokėtos atsakovo paskolos ir palūkanų sumos pagal 2006 m. spalio 30 d. Paskolos sutartį Nr. 06-00240 bei papildomas pajus. Todėl atsakovo argumentas, kad jis pinigų negavo, yra paneigtas ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai neteisingai interpretuodami įstatymus nurodo, kad 2011 m. spalio 26 d. Paskolos sutartis Nr. 11-00088 nustojo galioti, kadangi per 30 dienų nebuvo įkeistas turtas, todėl ieškovas neturėjo pareigos išmokėti paskolos, tokiu būdu ieškovas savanoriškai padengė skolą ir negali reikalauti jos grąžinti CK 6.33 str. 2 d. pagrindu. Pažymėjo, kad CK 6.870 str. 2 d. nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, o nagrinėjamu atveju, pagal 2011 m. spalio 26 d. Paskolos sutartį Nr. 11-00088 atsakovui V. B. pinigai buvo išmokėti 2011 m. spalio 26 d., todėl laikytina, kad ir sutartis sudaryta 2011 m. spalio 26 d. Tokiu būdu byloje buvo nustatyta, kad ieškovas savo prievolę išmokėti paskolos sumą įvykdė tinkamai. Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovas kilnojamojo turto per nustatytą sutartyje terminą neįkeitė, sudarytos sutarties nedaro negaliojančios. Taigi, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovai nepagrįstai nevykdė prievolės pagal 2011 m. spalio 26 d. Paskolos sutartį Nr. 11-00088, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovų 30 310 Lt negrąžintos paskolos, 1427,46 Lt nesumokėtų palūkanų bei 25,30 Lt delspinigių. Pažymėjo, kad ši atsakovų prievolė yra solidari LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p. pagrindu.

Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas tvirtina, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas neišsamiai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, ir naikintinas dėl netinkamo materialinių ir procesinių teisės normų taikymo. Apeliantas tvirtina, kad 2011 m. spalio 26 d. paskolos sutartis buvo pasirašyta pažeidžiant CK 6.225 str. 3 d. ir CK 6.228 str., nes apeliantui tapus neįgaliam, paskolos žemės ūkio technikos pirkimui nebereikėjo, tačiau Ukmergės kredito unija, pasinaudodama savo pranašumu, patirtimi bei žinodama atsakovo finansinę padėtį ir sveikatos būklę, be verslo projekto ar plano paskolos grąžinimui, pasinaudodama ieškovo nepatyrimu išgavo apelianto parašą ant 2011 m. paskolos sutarties. Apelianto nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, būtų nesąžininga, neteisinga ir neprotinga reikalauti vykdyti 2011 m. paskolos sutartį. Apeliantas nurodo, kad kai tik buvo išgautas jo parašas, kad jis 2011 m. tikslinės paskolos pinigų sumą gavo, ieškovas likus 6 dienoms iki prievolės įvykdymo pagal 2006-10-31 paskolos sutartį, pažeisdamas paskolos sutarties 5.1 punktą, CK 6.33 str., 6.256 str. ir 6.924 str. ne laiku ir nepagrįstai, be atsakovo žinios ir sutikimo nuo atsakovo sąskaitos nurašė visą 2011 m. paskolos sumą. Pasak apelianto, jis dėl tokių neteisėtų ieškovo veiksmų buvo priverstas vadovaujantis CK 6.58 ir 6.207 str. 2011 m. paskolos sutarties vykdymą sustabdyti, nes kreditorius dėl savo kaltės nevykdė tinkamai savo pareigų skolininkui. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto nuomone, negalima jo kaltinti dėl prievolės nevykdymo. Apeliantas tvirtina, kad kai ieškovas grąžins jam 2011 m. paskolos sumą tikslinei paskirčiai, sumokės 9 proc. palūkanas (CK 6.294 str.) ir atlygins padarytus nuostolius (CK 6.64 str.), nuo tada atsakovas įsipareigoja vykdyti 2011 m. paskolos sutarties sąlygas ir grąžinti paskolą iki 2021 m. spalio 26 d. Apelianto teigimu, nei CK, nei CPK neįtvirtina refinansavimo galimybės. Bet kuriuo atveju, apeliantas tvirtina, kad reikėtų taikyti CK 6.253 str. 4 d. ir atleisti jį nuo civilinės atsakomybės dėl 2011 m. paskolos sutarties. Be to, apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio protokole nėra surašyti visi jo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai su nurodytais CK straipsniais. Taip pat, pasak apelianto, klausydamasis posėdžio garso įrašo jis pastebėjo, kad girdimos ištrynimo pauzės, kuriomis galimai buvo panaikinti jo argumentai, išdėstyti teismo posėdžio metu.

Ieškovas Kooperatinė bendrovė Ukmergės ūkininkų kredito unija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas pažymi, kad apelianto teiginiai, jog parašas ant 2011-10-26 sutarties buvo išgautas apgaulės būdu, yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovas net nedetalizavo, kokią būtent apgaulę neva panaudojo antroji sandorio šalis. Nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią. Taip pat ieškovas pažymi, kad pareigą įrodinėti, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo ar apgaulės, turi reikalavimus reiškianti šalis, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės. Priešingai, ieškovo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas apgaulės nenaudojo, su visais pasirašomais dokumentais atsakovas buvo supažindintas, visus dokumentus apeliantas patvirtino savo parašu, kad atsakovai būtų verčiami pasirašyti paskolos sutartį, taip pat nebuvo nustatyta. Be to, pasak ieškovo, apelianto teiginiai, kad refinansavimas buvo atliktas neteisėtai, taip pat nepagrįsti. Ieškovas pabrėžia, kad pinigai atsakovui buvo išduoti ir senoji negrąžinta paskola buvo padengta, įrodo byloje esantys įrodymai, kurių apeliantas nepaneigė.

Atsakovė R. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka ir pritaria atsakovo V. B. apeliaciniam skundui.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas Ukmergės ūkininkų kredito unija ir atsakovas V. B. 2006 m. spalio 30 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 06-00240 (b.l. 102-106), pagal kurią ieškovas suteikė 40 000 Lt paskolą atsakovui žemės ūkio technikai įsigyti, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir mokėti 11 procentų metines palūkanas pagal paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį, paskolos galutinis grąžinimo terminas nustatytas 2011 m. spalio 30 d. Sąskaitos išrašas (b.l. 110, 111) patvirtina, kad 2006 m. spalio 30 d. ieškovas išmokėjo atsakovui 40 000 Lt. Atsakovai V. B. ir R. B. neneigia gavę šią paskolą. Iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad dėl to, kad atsakovas V. B. pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota jo sveikata ir jis tapo tik iš dalies darbingas, negalėjo mokėti suteiktos paskolos. Byloje esantis atsakovo V. B. prašymas, adresuotas ieškovui Ukmergės ūkininkų kredito unijai, patvirtina, kad atsakovas ieškovui pranešė apie susiklosčiusias aplinkybes, dėl kurių jis negali išmokėti paskolos, ir prašė laikinai atleisti nuo sutarties vykdymo, kol jam bus atlyginta padaryta žala, taip pat nurodė, kad per tą laikotarpį jis gali mokėti 9 procentų metinę palūkanų normą (b.l. 113). Kaip matyti iš byloje esančio atsakovo V. B. 2011 m. spalio 21 d. prašymo žemės ūkio paskolai gauti, kurį kaip sutuoktinė pasirašė ir atsakovė R. B., atsakovas V. B. prašė unijos suteikti jam 30 310 Lt paskolą (b.l. 5). Iš byloje esančio Ukmergės ūkininkų kredito unijos 2011 m. spalio 25 d. paskolų komiteto protokolo Nr. 43 išrašo ir 2012 m. gegužės 3 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. V-20 išrašo matyti, kad atsakovo V. B. prašymas buvo apsvarstytas ir nutarta išduoti 30 310 Lt dydžio paskolą padengti paskolai, gautai pagal 2006-10-30 sutartį Nr. 06-00240, kapitalizuojant priskaitytas palūkanas, 120 mėnesių terminui, t.y. iki 2021-10-26, su 9 procentų metine palūkanų norma, per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo įkeičiant kilnojamąjį turtą (b.l. 93, 94). 2011 m. spalio 26 d. ieškovo Ukmergės ūkininkų kredito unijos ir atsakovų V. B. ir R. B. pasirašyta Paskolos sutartis Nr. 11-00088 (b.l. 6-11) patvirtina, kad pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo atsakovui V. B. suteikti 30 310 Lt paskolos sumą žemės ūkio technikai įsigyti, nustatant 9 procentų metinę palūkanų normą, 0,02 procentų delspinigių dydį, 2021 m. spalio 26 d. galutinį paskolos grąžinimo terminą, o atsakovas V. B. įsipareigojo grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas pagal paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį bei įkeisti kilnojamąjį turtą, t.y. traktorių T-150K bei traktorių MTZ-Belarus 82.1, per 30 kalendorinių dienų nuo paskolos sutarties pasirašymo.

Iš byloje esančių pranešimų (b.l. 12-18) matyti, kad atsakovams įsipareigojimų pagal sutartį laiku grąžinti paskolą dalimis ir mokėti palūkanas nevykdant, ieškovas juos įspėjo apie susidariusį įsiskolinimą ir sutarties nutraukimą. Kadangi atsakovai paskolos sumos dalių laiku negrąžino, ieškovas 2012-05-04 vienašališkai nutraukė 2011 m. spalio 26 d. paskolos sutartį Nr. 11-00088 ir apie tai pranešė atsakovui V. B. (b.l. 17). Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad dėl įsipareigojimų nevykdymo bus kreipiamasi į teismą.

Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas įstatymų nustatyta tvarka 2011 m. spalio 26 d. sutarties neginčijo. Nors atsakovas savo prieštaravimuose ir apeliaciniame skunde ir tvirtina, kad paskolos sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, tačiau šie atsakovo samprotavimai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis neformuluoja savarankiško reikalavimo pripažinti paskolos sutartį negaliojančia. Pagal CK 1.91 str. dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu tik pagal nukentėjusiojo asmens ieškinį. Vadovaujantis CK 6.227 str. 2 d., absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti ir teismas ex officio (savo iniciatyva). Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (CK 6.225 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija viešojo intereso egzistavimo neįžvelgia.

Taigi apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, nesuteikia teismui teisinio pagrindo spręsti sutarties negaliojimo klausimą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas lemia ieškinio pagrindas ir dalykas. Teismas imtis iniciatyvos nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik tada, kai šalis reikalauja pripažinti tokį sandorį negaliojančiu ir kai tas reikalavimas pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, savo iniciatyva imtų nagrinėti ir spręsti sandorio negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai.

Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir sukelia atitinkamas teises ir pareigas.

Be to, pastebėtina ir tai, kad ir pats apeliantas nesilaiko vieningos pozicijos dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Savo apeliaciniame skunde atsakovas jau nebeginčija paskolos sutarties teisėtumo ir tvirtina, kad kai ieškovas grąžintų jam 2011 m. paskolos sumą tikslinei paskirčiai, sumokėtų 9 proc. palūkanas ir atlygintų padarytus nuostolius, nuo tada atsakovas įsipareigotų vykdyti 2011 m. paskolos sutarties sąlygas ir grąžinti paskolą iki 2021 m. spalio 26 d. Taigi galima daryti išvadą, kad atsakovo apeliaciniame skunde belieka vienas esminis argumentas, kurio pagrindu jis ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apelianto nuomone, kreditorius (ieškovas) netinkamai vykdė savo pareigas, t.y. nepagrįstai, be atsakovo žinios ir sutikimo nuo atsakovo sąskaitos nurašė visą 2011 m. paskolos sumą, todėl atsakovas dėl tokių neteisėtų ieškovo veiksmų buvo priverstas 2011 m. paskolos sutarties vykdymą sustabdyti.

Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CK 6.256 str. 1 d., kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o pagal 6.256 str. 2 d. asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Byloje nustatyta, kad šalys buvo sudariusios kredito sutartį. Pagal LR CK 6.881 str. 1 d. kreditavimo sutartimi bankas arba kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.

Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.870 str. 2 d. nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 19, 71-75) patvirtina, kad atsakovui V. B. pagal 2011 m. spalio 26 d. Paskolos sutartį Nr. 11-00088 buvo išmokėta 30 310 Lt suma, iš kurios buvo padengti likusios nesumokėtos atsakovo paskolos ir palūkanų sumos pagal 2006 m. spalio 30 d. Paskolos sutartį Nr. 06-00240 bei papildomas pajus. Taigi pagal 2011 m. spalio 26 d. Paskolos sutartį Nr. 11-00088 atsakovui V. B. pinigai buvo išmokėti 2011 m. spalio 26 d., todėl laikytina, kad ir sutartis sudaryta būtent 2011 m. spalio 26 d.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad jis pinigų negavo. Pažymėtina, kad toks atsakovo teiginys yra paneigtas ieškovo pateiktas rašytiniais įrodymais. Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš ieškovo atstovų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalys susitarė senąją, t.y. 2006 m. paimtą paskolą, refinansuoti, t.y. paskolos mokėtojas V. B. gavo naują paskolą tam, kad sumokėtų pradinę savo jau turimą paskolą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas Ukmergės kredito unija, 2011-10-21 gavusi atsakovo V. B. prašymą (b.l. 5), 2011-10-25 paskolų komiteto sprendimu (protokolas Nr. 43) ir valdybos sprendimu (protokolas Nr. V-51) pritarė naujos paskolos išdavimui su kilnojamojo turto įkeitimu per 30 dienų (b.l. 93, 94). Po minėtų sprendimų priėmimo 2011-10-26 Ukmergės kredito unija išmokėjo paskolą, ant paskolos išmokėjimo operacinio lapelio pasirašė pats atsakovas V. B. (b.l. 71, 72). Minėtos paskolos pinigai panaudoti taip: 2011-10-26 pervesta 3840,30 Lt pajaus suformavimui ir 26 469,41 Lt paskolos padengimui, minėtus dokumentus pasirašė pats atsakovas V. B. (b.l. 73-75).

Esant nurodytoms aplinkybėms, nesutiktina ir su apelianto teiginiu, kad be atsakovo žinios ir sutikimo nuo atsakovo sąskaitos ieškovas nurašė visą 2011 m. paskolos sumą, todėl atsakovas dėl tokių neteisėtų ieškovo veiksmų buvo priverstas vadovaujantis CK 6.58 ir 6.207 str. 2011 m. paskolos sutarties vykdymą sustabdyti, nes kreditorius dėl savo kaltės nevykdė tinkamai savo pareigų skolininkui. Pagal CK 6.207 str. 2 d., kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo sustabdyti savo prievolių vykdymą. Pažymėtina, kad ir CK 6.58 str. 7 d., ir 6.207 str. 3 d. nurodyta, kad teise sustabdyti prievolės vykdymą šalis privalo naudotis protingai ir sąžiningai.

Kritiškai vertintina ir apelianto pozicija, kad teisės aktai nenumato paskolos refinansavimo galimybės. Pagal 2009 m. kovo 26 d. Lietuvos banko nutarimo Nr. 38 „Dėl kredito unijų minimalių paskolų vertinimo reikalavimų patvirtinimo“ 16.3 punktą 1 papunktį paskola gali būti pertvarkoma pratęsiant paskolos ar jos dalies grąžinimo ir (arba) palūkanų mokėjimo terminus, visą ar dalį skolos perkeliant kitam asmeniui arba padengiant vieną ar kelias anksčiau išduotas paskolas ar (ir) palūkanas naujai išduota paskola arba kitaip pertvarkant paskolą, turi būti priskirta ne mažesnei kaip prieš pertvarkymą rizikos grupei ir ne mažesnei kaip III rizikos grupei. Iš bylos medžiagos matyti, kad pinigai atsakovui buvo išduoti ir senoji negrąžinta paskola buvo padengta, tai įrodo byloje esantys įrodymai, kurių apeliantas nepaneigė. Apelianto teiginius, kad jis pinigų negavo, ieškovas paneigė rašytiniais įrodymais – operaciniais lapeliais, sąskaitų išrašais, kuriuose aiškiai matyti ne tik pinigų išmokėjimo faktas, jų pervedimo faktas, bet ir juose esantys atsakovo parašai (b.l. 71-75).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo, todėl jie nevertinami.

Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Pažymi, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.