Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas), Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. O. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmę – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, ir su už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, dalinio sudėjimo būdu, ir L. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Nuosprendžiu nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, išieškoti iš L. O. konfiskuotino turto vertę atitinkančią 100 Eur (vieno šimto eurų) sumą.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir G. B. bei K. D., tačiau apeliacinių skundų dėl jų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Be to, L. O. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu bendrininkų grupėje bendrais tyčiniais veiksmais, apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. sausio 6 d. 22:49:44 val., G. B., K. D. ir O. K. stovint šalia, L. O. įdedant AB „L. B.“ „V. D.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. B. vardu, į bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvedant PIN kodą ir identifikuojant save kaip nukentėjusįjį asmenį G. B., nurodant bankomatui išduoti 50 eurų ir juos paimant; 2018 m. sausio 6 d. 22:50:31 val., G. B., K. D. ir O. K. stovint šalia, L. O. įdedant AB „L. B.“ „V. D.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. B. vardu į bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvedant PIN kodą ir identifikuojant save kaip nukentėjusįjį asmenį G. B., nurodant bankomatui išduoti 50 eurų ir juos paimant; 2018 m. sausio 6 d. 22.51.01 val., G. B., K. D. ir O. K. stovint šalia, L. O. įdedant AB „L. B.“ „V. D.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. B. vardu, į bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvedant PIN kodą ir identifikuojant save kaip nukentėjusįjį asmenį G. B., nurodant bankomatui išduoti 50 eurų ir juos paimant; 2018 m. sausio 6 d. 22.51.26 val., G. B., K. D. ir O. K. stovint šalia, L. O. įdedant AB „L. B.“ „V. D.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. B. vardu, į bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvedant PIN kodą ir identifikuojant save kaip nukentėjusįjį asmenį G. B., nurodant bankomatui išduoti 50 eurų ir juos paimant; 2018 m. sausio 6 d. 22.52.59 val., G. B., K. D. ir O. K. stovint šalia, L. O. įdedant AB „L. B.“ „V. D.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. B. vardu į bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvedant PIN kodą ir identifikuojant save kaip nukentėjusįjį asmenį G. B., nurodant bankomatui išduoti 50 eurų ir juos paimant; 2018 m. sausio 6 d. 22.54.03 val., G. B., K. D. ir O. K. stovint šalia, L. O. įdedant AB „L. B.“ „V. D.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. B. vardu, į bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvedant PIN kodą ir identifikuojant save kaip nukentėjusįjį asmenį G. B., nurodant bankomatui išduoti 10 eurų ir juos paimant, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam G. B. priklausantį, turtą – 260 eurų, juos iškart prie bankomato pasidalijus, G. B. įgijo 50 eurų, nepilnametis O. K. įgijo 60 eurų, K. D. įgijo 50 eurų ir L. O. įgijo 100 eurų.

4. Be to, L. O. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu bendrininkų grupėje bendrais tyčiniais veiksmais, 8 aukščiau nurodytais veiksmais ir laiku neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos: bankomate, (duomenys neskelbtini), G. B., K. D. ir O. K. stovint šalia, tuo metu kai L. O. panaudodamas G. B. išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir bankomate įvesdamas jos apsaugos PIN kodą, pažeisdamas – suklaidindamas informacinės sistemos apsaugos priemones (prisijungimo teisė buvo suteikta tik G. B., autentifikuojamam sistemoje pagal banko jam išduotą elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo kodą) G. B. vardu prisijungė prie AB „L. B.“ informacinės sistemos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. O., jo gynėja advokatė Lionė Musteikienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Nuteistojo L. O. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistojo L. O. apeliacinio skundo matyti, kad jame neginčijama nuteistojo kaltė bei jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau prašoma sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

10. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą apribojant nuteistojo teises ir laisves. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. Skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai nustatoma, jog paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė, ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, įvertino, jog nusikalstamų veikų padarymo metu L. O., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nepilnametis, todėl skirdamas jam bausmę taikė BK XI skyriaus (Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai) nuostatas, tačiau nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu nustatė, kad L. O. visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas.

12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes L. O., atsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas), atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su nustatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei viena iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių – veikimu bendrininkų grupėje, tačiau nepritaria, jog nusikalstamas veikas L. O. padarė būdamas recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo (II t., b. l. 44–50) matyti, kad L. O. anksčiau teistas keturis kartus. Visas ankstesnes ir šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas nepilnametis, pilnametystės jis sulaukė tik (duomenys neskelbtini), vadinasi, recidyvistu jis pripažintas nepagrįstai ir ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam L. O., baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, proporcingą, atitinkančią padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Nuteistasis L. O. padarė du nesunkius (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir tris apysunkius (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, veikos baigtos. L. O. nusikalto būdamas 17 metų, t. y. nepilnametis. Parenkant bausmės rūšį ir laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo L. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į kitus nuteistąjį L. O. charakterizuojančius bylos duomenis: tai, kad jis teisiamas jau penktą kartą (II tomas, b. l. 44–50). Nusikalto ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (II tomas, b. l. 109–120), dėl nedalyvavimo ugdymo užsiėmimuose buvo išbrauktas iš mokinių sąrašo, nedirbo (II tomas, b. l. 121). Iš valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvados matyti, kad L. O. nustatytas socializuoto elgesio sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Specialisto išvada konstatuota, kad objektyvių duomenų, kad L. O. būtų sirgęs ar šiuo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra, dėl jam nustatytų socializuoto elgesio sutrikimo bei lengvo protinio atsilikimo nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (II tomas, b. l. 122–123).

14. Atsižvelgdamas į nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, L. O. paskiriant realias laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį, nei įstatyme numatyti bausmės vidurkiai. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad L. O. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl bausmes pagrįstai subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 4 dalyje, 5 dalies 1 punkte, 6 dalyje įtvirtintas taisykles.

15. Paminėtos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo L. O. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o nusikalstamų veiksmų dėsningumas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. L. O. dar būdamas nepilnametis skundžiamu nuosprendžiu jau nuteistas penktą kartą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu. Toks nuteistojo L. O. elgesys negali būti toleruojamas, todėl ir valstybės reakcija į tokį elgesį negali sudaryti nuteistajam įspūdžio dėl per švelnaus baudžiamumo, dėl to jis vėl linktų prie teisei priešingo elgesio. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis pasikartojančio nuteistojo L. O. nusikalstamo elgesio, taip pat daryti poveikį, kad jis gyvenimo tikslų siektų tik teisėtais būdais, teisinga ir protinga šiuo požiūriu laikytina paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikdamas nuteistasis turėtų įrodyti, jog iš tikrųjų siekia tapti pilnaverčiu visuomenės nariu ir toliau elgtis pagal visiems priimtinas elgesio normas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo L. O. ir tai atitinka teisingumo principą, neprieštarauja BK nustatytiems bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumams ir bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams.

16. Nors ir nepagrįstai buvo nustatyta anksčiau minėta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, jog, įvertinus visas kitas paminėtas aplinkybes, nuteistajam paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, BK 91 straipsnyje nurodytus bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, į bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, ir nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė L. O. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo L. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad L. O. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.