Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BnP Finance“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo R. R. (toliau – atsakovas) 1 703,26 Eur skolą, 161,21 Eur palūkanas, 76,50 Eur sutarties sudarymo mokestį, 61,41 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau iš elektroninio laiško, patvirtinančio procesinių dokumentų gavimą turinio galima suprasti, jog su ieškiniu atsakovas sutinka, tačiau siekia išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

Civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo, 2025 m. liepos 4 d. priimta nutartimi nutarta nagrinėti iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis). Šalys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu 2025 m. liepos 4 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiunčiant jiems teismo pranešimus, nutartį (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis nustato, kad bylą dėl piniginių sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo teismas turi teisę nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jei nėra bent vienos šalies prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo priimtame sprendime turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2024 m. kovo 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 2 000 Eur kreditą, 12 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas bei kitas Sutartyje numatytas sumas ieškovės naudai. Atsakovui nesilaikant Sutarties sąlygų, ieškovė 2024 m. lapkričio 2 d. Sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičius su pradine kreditore ar ieškove (CPK 178 straipsnis).

Atlikus ieškovės pateiktų įrodymų – 2024 m. kovo 29 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kreditingumo vertinimo ataskaitos, 2024 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymo, patvirtinančio kredito išmokėjimą, 2024 m. rugsėjo 30 d. raginimo ir 2024 m. spalio 17 d. pranešimo apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą vertinimą bei atsakovei neginčijant ieškinio reikalavimų, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti.

Dėl negrąžinto kredito

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 703,26 Eur dydžio negrąžintą kreditą pagal sutartį. Atlikus ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis yra nutraukta, iš atsakovo ieškovei priteistinas 1 703,26 Eur dydžio negrąžintas kreditas pagal sutartį (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis ir 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 161,21 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo. Sutartis buvo nutraukta 2024 m. lapkričio 2 d. Sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (palūkanų norma 27,50 proc.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas).

Pagal tarp atsakovo ir ieškovės sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 27,50 proc. dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis, kurias atsakovas turėjo sumokėti iki 2025 m. kovo 29 d. Sutartį nutraukus nuo 2024 m. lapkričio 2 d., ieškovė paskaičiavo iki sutarties nutraukimo dienos mokėtinas 161,21 Eur mokėjimo palūkanas, toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

Ieškovė prašo priteisti neapmokėtą 76,50 Eur sutarties sudarymo mokestį. Sutarties Specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas susitarė, kad per 12 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas turi iš viso sumokėti 180 Eur sutarties sudarymo mokestį, kuris, kaip patvirtina Sutarties mokėjimo grafikas, kas mėnesį išdėstytas 15 Eur dydžio įmokomis.

Ginčo sutarties Bendrųjų sąlygų 1.18 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – tai vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, sumokėti Sutarties sudarymo mokestį už visą Vartojimo kredito sutarties terminą pagal grafiką bei iki faktinio vartojimo kredito grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas ir netesybas. Iš šių Sutarties Bendrųjų sąlygų punktų turinio matyti, kad savo esme sutarties sudarymo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu).

Šiuo atveju sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį pagrįstumo, akcentuotina, kad vartojimo kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo 2024 m. lapkričio 2 d. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl iki sutarties nutraukimo paskaičiuoto, tačiau nesumokėto 76,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

Ieškiniu ieškovė taip pat prašo priteisti 61,41 Eur negautas pajamas, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. lapkričio 2 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. kovo 29 d.).

CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Pagal aktualų kasacinio teismo išaiškinimą, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nuo 2024 m. lapkričio 2 d. nutraukus su atsakovu sutartį dėl to, kad atsakovas šios sutarties tinkamai nevykdė, kreditorė nuo sutarties nutraukimo momento įgijo teisę reikalauti visų nesumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, t. y. sumokėti visą negautų pajamų (nuostolių sumą).

Atsakovui pažeidus vartojimo kredito sutartį, sutartis nuo 2024 m. lapkričio 2 d. buvo nutraukta. Nagrinėjamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Todėl, remiantis byloje esančia kredito sutartimi, kurioje šalys susitaria dėl pelno palūkanų mokėjimo per visą kredito grąžinimo laikotarpį, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas tenkinamas, priteisiant iš atsakovo ieškovei 61,41 Eur negautas pajamas, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. lapkričio 2 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. kovo 29 d.).

Dėl procesinių palūkanų

Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 72,60 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 45,00 Eur žyminis mokestis, iš viso 117,60 Eur, kurios priteisiamos ieškovei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, 4,04 Eur, yra mažesnės negu minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur), todėl iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Kolegialių institucijų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba, jo paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio vidurkis sudaro apie 2 405,34 Eur neatskaičius mokesčių (apie 1 471 Eur į rankas). Registruoto nekilnojamojo turto neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininko atžvilgiu vykdoma viena vykdomoji byla. Iki teismo posėdžio pradžios atsakovas papildomų duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Ieškovė pateikė nuomonę, jog sutinka išdėstyti skolą dalimis su sąlyga, kad pirmoji atsakovo įmoka bus atlikta iki 2025 m. rugsėjo 30 d. ir ne mažesnė kaip 500,00 Eur, o likusi sprendimo dalis bus išdėstyta ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju visa atsakovo mokėtina suma sudaro 2 119,98 Eur (2 002,38 Eur įsiskolinimas + 117,60 Eur bylinėjimosi išlaidos). Įvertinus bylos medžiagą ir duomenis apie bylos šalis, vadovaujantis CPK 284 straipsnio nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovės prašymas dėl skolos mokėjimo dalimis tenkinamas, sprendimo įvykdymas išdėstomas 6 mėnesiams, t. y. kas mėnesį mokant po 353,33 Eur, paskutinįjį mėnesį sumokant ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (2 002,38 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 13 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui laiku nesumokėjus bent vienos įmokos, ieškovė turi teisę reikalauti visos likusios neapmokėtos sumos sumokėjimo bei kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Toks skolos mokėjimo išdėstymas, teismo nuomone, atitinka tiek ieškovės, tiek atsakovo interesus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, socialinį teisingumą bei realų sprendimo įvykdymą (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais, 275 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „BnP Finance“, juridinio asmens kodas 302447985, iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1703,26 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trijų eurų 26 ct) skolą, 161,21 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno euro 21 ct) palūkanas, 76,50 Eur (septyniasdešimt šešių eurų 50 ct) sutarties sudarymo mokestį, 61,41 Eur (šešiasdešimt vieno euro 41 ct) negautas pajamas, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 002,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117,60 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išdėstyti sprendimo vykdymą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, mokėjimą pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, skolą dalinėmis įmokomis 6 mėnesius mokant po 353,33 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 33 ct), paskutinį mėnesį sumokant ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (2 002,38 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 13 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui laiku nesumokėjus bent vienos įmokos, ieškovė turi teisę reikalauti visos likusios neapmokėtos sumos sumokėjimo bei kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.