Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei J. O., ieškovės atstovei advokatei J. S., atsakovui P. O., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą

pagal ieškovės J. O. ieškinį atsakovui P. O. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. O. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 3-5), prašydama:

1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), apskaitytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės J. O. ir atsakovo P. O. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo J. O. pasilieka iki santuokos turėtą pavardę „G.“;

3) nepriteisti išlaikymo vienas kitam.

Ieškovė taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo pagal byloje pateiktus dokumentus.

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, ieškinio reikalavimus prašė tenkinti.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), vaikų nesusilaukė. Ieškovės teigimu, santuoka yra faktiškai iširusi, bylos šalys santuokoje nebegyvena kartu nuo 2015 m. rugsėjo 9 d., kadangi atsakovas išėjo iš namų, kuriuose bylos šalys kartu gyveno. Ieškovė nurodė, kad sutuoktiniams pradėjus kartu gyventi ieškovė ir atsakovas suprato, jog visiškai nesutampa jų požiūris į pagrindines šeimos vertybes. Taip pat nesutapo bylos šalių požiūris į šeimos biudžeto planavimą, buities susitvarkymą, tarpusavio santykius. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu bylos šalys suprato, jog sprendimas sudaryti santuoką buvo klaidingas. Ieškovės teigimu, sutuoktiniai tikėjosi, kad sudarius santuoką santykiai pagerės, tačiau faktiškai santykiai tik blogėjo. Ieškovė patvirtino, kad bylos šalys neturi jokių turtinių įsipareigojimų, pretenzijų vienas kitam dėl išlaikymo.

Atsakovas P. O. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 28), kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, po santuokos nutraukimo prašo palikti pavardę „O.“ bei neprieštarauja dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo (duomenys neskelbtini) Garliavos Švč. Trejybės parapijos bažnyčioje, apskaityta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje.

Teismas pažymi, kad šalių santuoka buvo sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų nustatytą teisės procedūrą. Po bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą bažnytinė santuoka sukelia civilines teisines pasekmes (Civilinio kodekso 3.304 straipsnis). Išaiškintina, kad bažnytinės santuokos nutraukimo klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnis, 38 straipsnio 4 dalis, 43 straipsnio 4 dalis). Teismas turi teisę pasisakyti tik dėl civilinių teisinių santuokos nutraukimo pasekmių.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinių požiūriai į gyvenimą skyrėsi iš esmės, jų suderinti nebuvo įmanoma. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje pateiktų įrodymų, ieškovės ir atsakovo žodinių paaiškinimų nustatyta, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje, nebandė santuokos išsaugoti, todėl šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Po santuokos nutraukimo bylos šalims jų prašymu paliktinos santuokinės pavardės.

Dėl santuokos metu įgyto turto.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 9-19) nustatyta, kad atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Ieškovė iki santuokos sudarymo nuosavybės teise yra įgijusi nekilnojamuosius daiktus. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra įgytas iki santuokos sudarymo, laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką nėra dalintinas. VĮ „Regitra“ pažymos patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 16, 17).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sutuoktiniai neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, todėl nėra sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 161,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis ir 120,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą (b. l. 19-21), pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje turėjo 1,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šios išlaidos nėra priteistinos valstybei, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti ieškovės J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Garliavos Švč. Trejybės parapijos bažnyčioje, apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei J. O. pavardę „G.“.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui P. O. pavardę „O.“.

Priteisti iš atsakovo P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 161,00 Eur (šimtą šešiasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.