- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- 2-186-577/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- D. V., BUAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Nordea Bank Findland PLC
- Kategorijos
- 35.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu D. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšta ieškini atsakovui Nordea Bank Findland PLC, treciajam asmeniui, nepareiškianciam savarankišku reikalavimu, J. T. del sandorio pripažinimo negaliojanciu ir žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
D. V. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai – kreipesi i teisma su ieškiniu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu del sandorio pripažinimo negaliojanciu bei žalos atlyginimo. Bylos nagrinejimo metu D. V. bei jo atstovas palaike procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus (t. 1, b.l. 1-11, t. 2, b.l. 1-8), paaiškino, kad AB istatymo 16 str. 1 d. 4 p., CK 1.82 str. 3 d. pagrindu D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, turi teise gincyti juridinio asmens tikslams prieštaraujanti sandori. Pareikšta ieškini laiko netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 str. 1 d.); taip pat prašo sandori pripažinti negaliojanciu CK 6.66 str. pagrindu, nes sandoris pažeidžia kreditoriu interesus; prieštarauja juridinio asmens tikslams; jis bendrovei nebuvo privalomas; sudarydamas sandori atsakovas buvo nesažiningas. Bankas nepagristai nutrauke finansavima, ko pasekoje ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Prašo pripažinti tarp ieškovo bankrutuojancios UAB „(duomenys neskelbtini)“, i.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiancio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriu, sudaryta 2008-05-23 Kredito sutarti Nr. KS 08/05/07 su jos visais pakeitimais ir papildymais negaliojancia; priteisti iš atsakovo ieškovui 19 165 880,79 Lt nuostoliu (kuriuos sudaro 9 608 730 Lt iš nuomos negautos pajamos, 358 497 Lt baudos už neivykdytas nuomos sutartis, 9 198 653,79 Lt akcininku investuotos lešos) bei visas ieškovo patirtas bylinejimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas i posedi neatvyko, apie posedžio vieta ir laika pranešta tinkamai. Teisme gautas prašymas byla nagrineti atstovui nedalyvaujant. Esant tokioms aplinkybems, byla nagrinetina ieškovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko, prašo ji atmesti, palaike atsiliepime (t. 1, b.l. 145-161, triplike t. 2, b.l. 32-42) išdestytus motyvus. Mano, kad ieškovai, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, neturi reikalavimo teises reikšti bendroves vardu netiesiogini ieškini; bankas pagristai nutrauke finansavima, kadangi bendrove neivykde sutartyje numatytu išankstinio kredito mokejimo salygu, nepateike sutartyje nurodytu dokumentu (PVM deklaraciju, tarpiniu finansiniu ataskaitu ir kt.), kuriuos turejo pildyti ir pateikti kas ketvirti arba atsakovui pareikalavus. Ieškovai nepagristai reiškia netiesiogini ieškini ir tuo paciu ji laiko actio Pauliana; akcininku ieškinys neatitinka netiesioginio ieškinio salygu, nes skolininkas (bendrove) neturi vykdytinos turtines teises banko atžvilgiu, o bankas nera ir nebuvo bendroves skolininkas. Actio Pauliana galetu buti reiškiamas ne bendroves, o paciu akcininku vardu, nes tas institutas gali buti taikomas tik tada, kai kreditorius, gindamasis nuo nesažiningu savo skolininku veiksmu, gincija skolininko su treciuoju asmeniu sudarytus sandorius. Be to, mano, kad praleistas senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti bei nera butinu actio Pauliana taikymo salygu, kaip skolininko ir treciojo asmens nesažiningumas. Prašo priteisti iš D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai bylinejimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo J. T. su ieškiniu sutiko, prašo ji tenkinti. Paaiškino, kad gincijamo sandorio sudarymo metu ejo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Sudarant sutarti buvo primestos nesažiningos banko salygos; kredito sutarties turiniui bendrove faktiškai negalejo tureti esmines itakos. Nors bankas išmokejo dali kredito sumos, veliau nepagristai, neva del bendroves laiku nepateiktu finansiniu dokumentu, nutrauke finansavima, del ko bendrove tapo nemoki ir jai buvo iškelta bankroto byla. Visi banko reikalaujami dokumentai buvo patekti laiku, informacija buvo teikiama elektroniniu budu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto projekto igyvendinimo tikslu, i kuri turejo investuoti 970 000 EUR nuosavu lešu, su atsakovu Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi 2008-05-23 sudare Kredito sutarti Nr. KS 08/05/07 su velesniais pakeitimais ir papildymais (2008-08-01 Papildomas susitarimas Nr. KSP 08/08/03 (t. 1, b.l. 19-54, 55-56). Šia sutartimi atsakovas isipareigojo suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendra 5 650 000 EUR (ekvivalentas 19 508 320,00 Lt) dydžio kredita, susidedanti iš triju daliu: a/1 620 000 EUR kredito, b/ 3 230 000 EUR kredito ir c/ 800 000 EUR kredito linijos, nustatant, kad 1 620 000 EUR kredito dalis suteikiama žemes sklypo (unikalus Nr. 4400-0224-5672), adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teises, kartu su ant sklypo esanciais nekilnojamojo turto objektais, pirkimui; 3 230 000 EUR kredito dalis suteikiama ieškovo nekilnojamojo turto projekto igyvendinimui, t.y. biuru paskirties pastato statybai ant žemes sklypo, esancio adresu (duomenys neskelbtini); 800 000 EUR kredito linija suteikiama projekto mokesciams finansuoti. Kredito gražinimo terminas buvo nustatytas 2018-05-23, kredito gražinimo pradžios data 2009-11-23. Nuo 2009 m. balandžio menesio bankas nutrauke projekto finansavima.
Del reikalavimo teises.
Kaip mineta, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu reiškia ieškini jos du akcininkai, kuriu nuomone, reikalavimo teise jiems atsiranda ABI 16 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Atsakovo atstovai teigia, kad ieškovas netinkamai nurodo istatyma, reglamentuojanti akcininko teise kreiptis i teima su ieškiniu; tokia akcininko teise numatyta ABI 16 str. 1 d. 5 p. Visu pirma, pažymetina, jog akcininko neturtine teise kreiptis i teisma su ieškiniu prašant atlyginti bendrovei žala, kuri susidare del bendroves vadovo ir valdybos nariu pareigu, taip pat kitais istatymu numatytais atvejais, numatyta Akciniu bendroviu istatymo 16 str. Ir ieškovai, ir atsakovas faktiškai nurodo ta pati istatyma, tik skirtingas jo redakcijas (ieškovas – istatymo redakcija, galiojusia gincijamos sutarties sudarymo diena - ABI 16 str. 1 d. 4 p., atsakovai – istatymo redakcija, galiojusia ieškinio padavimo diena - ABI 16 str. 1 d. 5 p.). Teismas sutinka su atsakovo atstovu nuomone, kad šioje nagrinejamoje byloje taikytina istatymo redakcija, galiojusi tuo metu, kai akcininkai realizavo savo teise kreiptis i teisma su ieškiniu, t.y. ieškinio padavimo diena, o butent ABI 16 str. 1 d. 5 p.
Taciau teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstovu argumentais, kad kreditoriai gali realizuoti savo teise kreiptis i teisma gincijant bankrutuojancios bendroves sudarytus sandorius tik tuomet, kai imones bankroto administratorius to nedaro ir atsisako tai daryti. Pažymetina, kad IBI nurodyta, jog kitu istatymu nuostatos, reglamentuojancios imoniu veikla, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio istatymo nuostatoms (istatymo 1 str. 3 d.). Pagal ABI 14 str. 1 d. akcininku teises ir pareigas nustato ABI, kiti istatymai, taip pat bendroves istatai; ABI ir kitu istatymu nustatytos akcininku turtines ir neturtines teises negali buti apribotos, išskyrus istatymu nustatytus atvejus. IBI tokios akcininku ABI 16 str. 1 d. 5 p. numatytos teises neriboja. Beje, bankrutuojancios bendroves akcininkas turi materialini interesa, kai imonei iškelta bankroto byla, nes imones likvidavimo atveju jis gali gauti dali likviduojamos imones turto (ABI 15 str. 1 d. 6 p., CK 2.45 str., IBI 31 str. 6 p.). Todel sprestina, kad šis materialinis interesas leidžia akcininkui imtis teisinio veiksmo, kuriuo siekiama imones bankroto proceso metu išsaugoti jos turta (LAT Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009-11-17 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-514/2009). Nors byloje nepateikta duomenu, kad imones administratorius atsisako gincyti sandori, kuris, ieškovu nuomone, prieštarauja imones interesams, taciau byloje nustatyta, kad administratorius su ieškiniu del ginco sandorio pripažinimo negaliojanciu nesikreipe. Esant nustatytam, atsižvelgiant i aukšciau pamineta istatymini reglamentavima bei i tai, kad atsakovas yra didžiausia reikalavima turintis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius, darytina išvada, kad nagrinejamu atveju ieškovai, kaip bankrutuojancios imones akcininkai, turi teise reikšti ieškini bendroves vardu del bendroves tikslams prieštaraujanciu sandoriu pripažinimo negaliojanciais (LapT 2010-05-25 nutartis civ. byl. Nr. 2A-423/2010).
Del sandorio pripažinimo negaliojanciu pagrindu.
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendroves vardu pareiške reikalavima del sutarties pripažinimo negaliojancia, ji grindžia CK 1.82 str.; nurodo, kad sandoris pažeidžia kreditoriu interesus; prieštarauja juridinio asmens tikslams; sandoris bendrovei nebuvo privalomas; sudarydamas sandori atsakovas buvo nesažiningas. Pareikšta ieškini laiko netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 str. 1 d.); taip pat prašo taikyti CK 6.66 str. nuostatas, reglamentuojancias actio Pauliana.
Pagal CK 1.82 str. privataus juridinio asmens galimybe nugincyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant ju prieštaravimu juridinio asmens teisnumui, istatymo yra ribojama: sandoris gali buti pripažintas negaliojanciu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu irodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesažininga, t. y. žinojo ar turejo žinoti, jog sandoris prieštarauja to juridinio asmens tikslams (LAT 2004-11-29 nutartis civ. byl.Nr. 3K-3-629/2004, 2006-10-31 nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-567/2006, 2011-01-31 nutartis civ. byl . Nr. 3K-3-17/2011).
Taigi, nustatytina, visu pirma, ar gincijamas sandoris prieštaravo bendroves veiklos tikslams, ir antra, – ar sudarydamas sandori atsakovas buvo nesažiningas.
Ieškovai savo argumentus, kad sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams, o atsakovas, sudarydamas sandori, buvo nesažiningas, grindžia tuo, kad pagal ieškovo istatu 3 d. pagrindiniai bendroves tikslai buvo užsiimti tokia komercine-ukine veikla, kad efektyviai butu igyvendinami bendroves akcininku bei klientu interesai, racionaliai panaudojant visus materialinius, finansinius bei kitus resursus, o taip pat gauti maksimalu pelna. Ieškovas kaip juridinis asmuo, kurio pagrindinis veiklos tikslas – pelno siekimas, gincijamu kreditavimo sandoriu prisieme iš esmes kreditavimo sutarties reikšmei prieštaraujancius, neadekvacius finansinius isipareigojimus. Ieškovui, jo akcininkams i projekta gincijamos kreditavimo sutarties pagrindu investavus daugiau negu 9 198 653,79 Lt, ikeitus atsakovui ypac dideles vertes ieškovui priklausanti turta, kai iš kitos sandorio šalies iš esmes nera gaunamas adekvatus turtinio pobudžio patenkinimas, yra niekaip nesuderinamas su ieškovo veiklos tikslais. Todel mano, kad ginco kredito sutartis laikytina prieštaraujancia ieškovo veiklos tikslams, buvo ekonomiškai ieškovui nenaudinga ir nesuderinama su ieškovo pelno siekimu. Atsakovas su tokiais ieškovu argumentais nesutinka, nurodo, kad bendroves ukine-komercine veikla yra nekilnojamojo turto projektu vystymas, o butent tokiam projektui finansuoti ir buvo sudaryta ginco kredito sutartis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad bendroves pagrindine komercine-ukine veikla yra nekilnojamojo turto projektu vystymas (t. 1, b.l. 92-100), be abejo, kaip ir teigia ieškovai, bendroves pagrindinis tikslas – užtikrinti ilgalaiki, patikima bei efektyvu bendroves komercines-ukines veiklos vykdyma bei pletra, racionalu bendroves turto ir kitu ištekliu panaudojima bei gauti pelna. Pažymetina, jog byloje duomenu apie tai, kad bendrove vykdytu kokia nors kita veikla, nera. Iš kredito sutarties turinio (t. 1, b.l. 19-56) matyti, kad gauto kredito paskirtis ir buvo finansuoti sutartyje nurodyta nekilnojamojo turto projekto vystyma, t.y. visiškai atitiko bendroves veiklos tikslus. Kredito sutarties sudarymas ir nekilnojamojo turto ikeitimas šios sutarties tinkamam ivykdymui užtikrinti buvo vienbalsiai patvirtintas 2008-05-12 bendroves visuotinio akcininku susirinkimo sprendimu (t. 1, b.l. 195-196). Bendroves akcininku sutartis, paskolos sutartys (t. 2, b.l. 9-14,15-21) patvirtina, kad bendroves akcininkai investavo i projekta daugiau nei 9 milijonus litu nuosavu lešu, suteikdami jas kaip paskola bendrovei. Imones akcininkas D. V. laidavo už bendrove (t. 1, b.l. 57-60), prisieme atsakomybe už bendroves sutarties tinkama vykdyma (t. 1, b.l. 194). Beje, bankas buvo pradejes vykdyti savo isipareigojimus pagal sutarti; bendrove teike prašymus bankui del išmoku. Svarstant klausima, ar sudarytas sandoris prieštaravo bendroves veiklos tikslams, pažymetina, kad butent bendrove sieke igyvendinti nekilnojamojo turto projekto vystyma, bendroves akcininkai yra verslininkai, ir butent jie turejo ivertinti, ar kredito sutartis su jos visomis salygomis yra ieškovui ekonomiškai naudinga ir suderinama su ieškovo pelno siekimu; ta aplinkybe, kad akcininkai investavo i projekta savo lešas, ikeite dideles vertes turta, sudaro pagrinda teismui daryti išvada, kad bendrove tikejosi pelno, juolab kredito sutarties sudarymo metu nekilnojamojo turto kainos rinkoje sparciai kilo, todel bendroves veiksmai sietini su prisiimta verslo rizika del projekto igyvendinimo, o ne su sandorio vertinimu nenaudingumo aspektu. Beje, bylos nagrinejimo metu J. T. (buves imones vadovas) patvirtino, kad sudaryta kredito sutartis buvo naudinga ir bendrovei, ir bankui; sutartis buvo sudaryta tikintis, kad objektas bus baigtas ir abi šalys gaus pelna; kuomet sutartis metus laiko buvo vykdoma, nesuprato, kad sutartis nenaudinga bendrovei; del sutarties nenaudingumo suprato veliau. Taigi, esant nustatytam bei atsižvelgiant i nekilnojamojo turto rinkos kainu pokycius, kurie buvo salygoti ekonomikos krizes ir visiškai nepriklause nuo ieškovo ar atsakovo, teismas neturi pagrindo spresti, kad kredito sutarties sudarymas prieštaravo bendroves veiklos tikslams; kad atsakovas apie tai žinojo ar turejo žinoti, bei vertinti atsakovo veiksmus sudarant kredito sutarti kaip nesažiningus CK 1.82 str. 1 d. prasme.
Esant pasakytam, ieškovu reikalavimai del sandorio pripažinimo negaliojanciu CK 1.82 str. 1 d. pagrindu yra nepagristi, todel atmestini.
Ieškovai nepagristai gincija sandori ir CK 6.66 str. bei CK 6.68 str. pagrindu, t.y. reiškia actio Pauliana bei netiesiogini ieškini. Visu pirma, pažymetina, kad ieškovo nurodyti sandorio nugincijimo pagrindai yra skirtingi, vienas kita eliminuoja, tarpusavyje nesuderinami. Antra, netiesioginis ieškinys gali buti reiškiamas, kai skolininkas turi teise pareikšti reikalavima kitiems asmenims, taciau jos neigyvendina, siekdamas išvengti prievoles ivykdymo kreditoriui. Nagrinejamu atveju nera pagrindines netiesioginio ieškinio salygos, t.y. skolininkas (šiuo atveju - bendrove) neturi vykdytinos turtines teises banko atžvilgiu – bankas nera bendroves skolininkas, o priešingai, – bankroto byloje yra kreditorius. Pažymetina, kad teismu praktikoje vienareikšmiškai laikomasi principo, jog pareikšti netiesiogini ieškini skolininko vardu galima tik tada, kai yra istatyme nustatytos salygos. Pagal CK 6.68 str. 1 d. netiesiogini ieškini galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejoniu ir negali buti gincijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi buti vykdytinas, t.y. kitas asmuo turi pareiga ivykdyti prievole kreditoriaus skolininkui (LAT 2007-04-16 nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-146/2007; 2008-05-28 nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-312/2008, LAT praktikos del actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teises ir prevencinio ieškinio institutu taikymo apžvalga (Teismu praktika Nr. 29)). Esant nurodytam, sprestina, kad nesant visu butinu salygu pareikšti netiesiogini ieškini, ieškovo argumentai del CK 6.68 str. taikymo nepagristi ir atmestini. Beje, aukšciau išdestytuose motyvuose teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovai, imones vardu gincydami sandori CK 1.82 str. pagrindu, turejo teise pareikšti ieškini tiesiogiai (CK 1.82 str. 3 d.).
Del ieškovu nurodyto sandorio pripažinimo negaliojanciu CK 6.66 str. pagrindu pažymetina, jog actio Pauliano instituto paskirtis – ginti kreditoriu nuo nesažiningu skolininku veiksmu, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybe gauti visiška savo reikalavimo patenkinima (LAT 2003-03-31 nutartis civ. byl Nr. 3K-3-424/2003). CK 6.66 str. numato galimybe butent kreditoriui gincyti skolininko sudarytus sandorius, kuriu pastarasis sudaryti neprivalejo, jeigu jie pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu skolininkas tampa nemokus arba budamas nemokus suteikia pirmenybe kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teises. Taigi, nagrinejamoje byloje actio Pauliano ieškini akcininkai reiškia ne savo (kaip kreditoriu), o bendroves vardu, tuo tarpu istatymas vienareikšmiškai tokia teise suteikia kreditoriams arba bankrutuojancios imones atveju – imones administratoriui, kuris ir gina visu kreditoriu teises. Pažymetina, kad ieškovai gincija sandori nurodydami absoliuciai skirtingus materialinius pagrindus, ju teise reikšti reikalavimus del sandorio nugincijamo vienu pagrindu, pvz., kaip akcininku, pareiškianciu ieškini bendroves vardu CK 1.82 str. 3 d., nera absoliuti ir nesuteikia jiems galimybes ABI, CK 1.82 str. 3 d. pagrindu reikšti actio Pauliana ieškini. Pripažinus, jog ieškovai neturi reikalavimo teises reikšti ieškini CK 6.66 str. pagrindu, ju kiti argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais ir del ju nepasisakytina. Esant išdestytam, ieškovu reikalavimai del sandorio pripažinimo negaliojanciu CK 6.66 str. pagrindu atmestini.
Del banko finansavimo nutraukimo bei nuostoliu atlyginimo.
Ieškovas savo reikalavima del 19 165 880,79 Lt nuostoliu (kuriuos sudaro 9 608 730 Lt iš nuomos negautos pajamos, 358 497 Lt baudos už neivykdytas nuomos sutartis, 9 198 653, 79 Lt akcininku investuotos lešos) iš atsakovo priteisimo grindžia tuo, kad atsakovas nepagristai nutrauke sutartyje numatytu kredito lešu išmokejima, kadangi ieškovas visus isipareigojimus, susijusius su banko reikalaujamu dokumentu, nurodytu sutarties 9.1.9 p., pateikimu, vykde tinkamai; tokie banko veiksmai nuleme ieškovo nemokuma bei prašomu priteisti nuostoliu atsiradima. Atsakovas nepagristai reikalavo pateikti PVM deklaracijas paštu; jos buvo siunciamos atsakovui elektroniniu budu; bankas galejo stebeti ir kontroliuoti sugražintino PVM dydi bei pinigu judejima ir ju panaudojima; jokiu pretenziju del netinkamo pinigu panaudojimo ieškovas iš banko nebuvo gaves. Nurodo, kad banko reikalavimai pateikti sutarties 9.1.3 p. nurodytus dokumentus irgi buvo tinkamai vykdomas; bankas nepagristai reikalavo teikti atnaujintas finansines prognozes 2009-2018 m., imones akcininku finansines ataskaitas už 2008 m., 2009 m. I ketv., projektu detalias samatas, atnaujintas pagal tuo metu buvusias rinkos kainas ir kt. dokumentus, kuriu pateikimas nebuvo numatytas sutartyje. Be to, atsakovas nepagristai pradejo kelti papildomus reikalavimus, su kuriais siejo kredito lešu išmokejimo atnaujinima. Prašomu priteisti nuostoliu dydžiui pagristi pateike nuostoliu detalizavimo lentele (t. 1, b.l. 102).
Atsakovo atstovai su tokiais ieškovo argumentais nesutiko, teige, jog finansavimas buvo sustabdytas butent del ieškovo netinkamo sutarties vykdymo, t.y. del to, kad ieškovas nepateike bankui sutartyje 9.1.9., 9.1.3 p.p. reikalaujamu dokumentu bei kitu banko prašomu papildomu dokumentu, kuriu atsakovas turejo teise reikalauti; bendrovei nevykdant savo prisiimtu isipareigojimu del informacijos teikimo, bankas pagristai galejo itarti, kad bendrove galimai susiduria su finansiniais sunkumais; bankas turejo ivertinti iš sudaryto sandorio kylancia rizika ir spresti del kredito išdavimo sustabdymo. Mano, kad ieškovu reikalavimas del nuostoliu atlyginimo nepagristas ir atmestinas.
Sutarties 9 p. numate (t. 1, b.l. 19-53), kokius dokumentus ir kokiais terminais atsakovas privalo pateikti bankui siekiant užtikrinti mokejimu gavima. Sutarties 10 p. apibrežti isipareigojimo nevykdymo atvejai ir numatytos isipareigojimu nevykdymo pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2009-04-14, 2009-04-20 (t. 1, b.l. 186, 189) pateike mokejimo prašymus del kredito išmokejimo, kuriais kartu ir patvirtino, kad atsakovui pateikti visi sutarties salygose nurodyti dokumentai. 2009-04-27 bendrove kreipesi i banka su paklausimu del banko neišmoketos kredito dalies, nurodant, kad bendrove tinkamai ivykdžiusi visas kreditavimo sutarties salygas (t. 1, b.l. 83). Taciau banko 2009-05-12 raštas (t. 1, b.l. 84) patvirtina, kad bendrove laiku nepateike bankui sutartyje sulygtu dokumentu. Beje, ta aplinkybe, kad bendrove nesilaike visu sutarties salygu reikalavimu, patvirtino: liudytoja R. D. (bendroves vyr. finansininke), kuri paaiškino, jog PVM deklaracijos ir kiti dokumentai buvo siunciami atsakovui elektroniniu budu, taciau pripažino, kad kartais dokumentai buvo siunciami su klaidomis (t. 2, b.l. 173), susigražinta PVM skirdavo sumoketi tiekejams ir atlyginimams; liudytoja R. B. (banko kreditu departamento vadove), kuri paaiškino, kad finansavimo sustabdymas buvo salygotas bendroves dokumentu pateikimo nepilna apimtimi bei del susigražinto PVM panaudojimo ne pagal paskirti. Pažymetina, kad ieškovas jokiu rašytiniu irodymu, patvirtinanciu, kad bendrove teike bankui sutartyje sulygtus dokumentus (pvz., PVM deklaracijas, tarpines finansines ataskaitas), teismui nepateike (CPK 178 str.). Byloje pateiktas šaliu susirašinejimas (t. 2, b.l. 163-272) patvirtina, kad elektroniniu budu siusta informacija bankui buvo teikiama su klaidomis, veliau taisoma. Taigi, byloje surinkti irodymai leidžia teismui daryti išvada, kad butent ieškovo netinkamas sutarties salygu vykdymas salygojo finansavimo sustabdyma. Antai, byloje nera duomenu, patvirtinanciu, kad ieškovas per 5 dienas nuo paraiškos bankui pateikimo dienos pateiktu bankui PVM deklaracija (sutarties 9.9 p.), del ko bankas negalejo nustatyti finansiniu srautu ir spresti apie bendroves gebejima laiku ir tinkamai vykdyti savo finansinius isipareigojimus bankui. Be to, sutarties 1.4 p. nustate, kad bendrovei suteiktos kredito linijos paskirtis buvo projekto PVM finansavimas, todel svarstydamas, kokio dydžio kredito linija suteikti bendrovei ir kokiomis salygomis turi buti suteikta bei gražinta kiekviena išmoka, bankas vertino bendroves ukines-komercines veiklos specifika ir planavo, kad kredito linija bendrove galetu dengti iš gražinto PVM. Beje, dali susigražinto PVM ieškovas naudojo ne pagal paskirti, o skirdavo sumoketi tiekejams ir atlyginimams. Kaip matyti iš šaliu susirašinejimo (t. 1, b.l. 85-91), bankas, siekdamas nustatyti bendroves finansine bukle, pareikalavo bendroves pateikti papildomus dokumentus. Banko raštai (t. 2, b.l. 210-211) patvirtina, jog ieškovas dokumentu nepateike, kuo pažeide sutarties 9.1.4. p., 9.1.7. p. salygas. Todel teismas sutinka su atsakovo atstovu argumentais, kad del tokio ieškovo elgesio atsakovui kilo pagristu abejoniu del bendroves ketinimu vykdyti sutartimi prisiimtus isipareigojimus; bankas, kuris del savo veiklos (paskolu suteikimas) prisiima su tuo susijusia rizika, budamas atidus ir rupestingas, pagristai nutrauke finansavima (CK 6.58 str., LAT 2000-12-13 nutartis civ. byl. 3K-3-1345/2000, 2002-02-20 nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-390/2002, LapT 2008-04-29 nutartis civ. byl. Nr. 2A-221/2008). Esant nustatytam, teismas neturi pagrindo spresti, kad atsakovas pažeide sutarties salygas ir sustabde finansavima nepagristai. Teismui nustacius, kad finansavimo nutraukima salygojo butent ieškovo sutarties salygu pažeidimas, ieškovo reikalavimai del nuostoliu (kuriu atsiradima ieškovas sieja su nepagristu finansavimo nutraukimu) priteisimo laikytini nepagristais ir atmestini (CK 6.245-6.249 str. str.).
Atsakovas prašo priteisti 43 206,06 Lt jo turetu išlaidu advokato pagalbai apmoketi iš ieškini padavusiu asmenu solidariai. Pagal CK 6.6 str. nuostatas solidarioji skolininku prievole atsiranda tik istatymo arba sutarties atveju, taip pat kai prievoles dalykas yra nedalus. Istatymo nuostatos, reglamentuojancios bylinejimosi išlaidu priteisima, nenumato bylinejimosi išlaidu priteisimo galimybes solidariai; beje, prievoles dalykas nera nedalus, apie asmenu, pateikusiu ieškini, susitarima šiuo klausimu byloje duomenu nera, todel atsakovo prašymas priteisti bylinejimosi išlaidas solidariai netenkintinas. Teismas, atsižvelgdamas i bylos sudetinguma, bylos apimti, atstovavimo teisme trukme, surašytu procesiniu dokumentu skaiciu ir ju pobudi, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijumi bei LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. isakymu Nr.1R-85 patvirtintu Rekomendaciju del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimais, sprendžia, jog atsakovo prašoma priteisti turetu išlaidu advokato pagalbai apmoketi suma turi buti sumažinta iki 4664 Lt, o kitoje dalyje prašymas atmestinas (CPK 93, 96, 98 str. str. bei Rekomendaciju 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 p.p.).
Rezoliucinė dalis
nusprende:
ieškovu ieškini atmesti.
Priteisti iš D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ j.a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui Nordea Bank Findland PLC (veikiantis per Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyriu, skyriaus kodas 112025592), po 2332 Lt (du tukstancius tris šimtus trisdešimt du litus) iš kiekvieno išlaidu advokato pagalbai apmoketi.
Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.