- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-350-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05131-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- A. E.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo A. E. skundo dėl 2022 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo klausimas J. D. bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą bankrutuojančio asmens J. D. bankroto byloje, prašo panaikinti kreditorių susirinkimo, kuris įvyko 2022 m. sausio 24 d., metu priimtą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu; įpareigoti ginčo turtą pardavinėti už pareiškėjo nurodomą pradinę pardavimo kainą; įpareigoti J. D. bankroto administratorę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Eurobankrotas“ bankrutuojančio asmens A. E. nekilnojamojo turto pardavimo klausimus derinti su A. E. kreditoriais ir bankroto administratoriumi; taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 25 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimą teisę apskųsti teismui turi kreditoriai, bankroto administratorius ar bankrutuojantis fizinis asmuo.
Šalies argumentai
2.2. Pateiktame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su 2022 m. sausio 24 d. J. D. kreditorių susirinkimo priimtu nutarimu dėl turto, dalinės nuosavybės teise priklausančio J. D. ir A. E., pardavimo kainos ir tvarkos. Iš bankroto bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas A. E. nėra bankrutuojančio asmens J. D. kreditorius, J. D. bankroto byloje Nr. e2FB-338-965/2021 jis į kreditorių sąrašą nėra įtrauktas, jo finansinis reikalavimas bankroto byloje nėra patvirtintas, todėl, remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis, A. E. negali skųsti J. D. kreditorių susirinkimo nutarimų. Teismas padarė išvadą, kad 2022 m. vasario 5 d. A. E. skundas dėl 2022 m. sausio 24 d. J. D. kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų yra pateiktas asmens, kuris neturi teisės apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimų, todėl atsisakė jį priimti (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Teismas nurodė, jog iš skundo turinio matyti, kad dėl bendro turto realizavimo tvarkos ir pardavimo organizavimo buvo sprendžiama ir A. E. bankroto byloje, teismui leidžiant parduoti J. D. ir A. E. turtą kaip vieną turtinį vienetą, todėl, pareiškėjui manant, kad turto realizavimo tvarka ar jo pardavimo organizavimas pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus, jis turi teisę šiuos klausimus spręsti savo bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Pareiškėjas nurodo turintis teisinį suinteresuotumą J. D. bankroto byloje – J. D. kreditorių susirinkimas nustatė jam priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainą ir tvarką (skundžiamo nutarimo darbotvarkės antras klausimas).
3.2. Pareiškėjas pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo gindamas savo, savo kreditorių ir bankroto administratoriaus teises. Konstitucijos 23 straipsnyje numatyta, jog nuosavybė neliečiama. Straipsnyje įtvirtintas intensyvusis nuosavybės gynimas, užtikrinantis, kad savininkui priklausantis turtas teisinėmis priemonėmis bus ginamas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad nėra subjektinių teisių, kurios neturėtų gynimo ribų, nes teisė yra vienas iš visuomenės interesų derinimo būdų, kuriuo randama pusiausvyra tarp skirtingų, o kartais ir prieštaringų poreikių. Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas. Šiuo atveju pareiškėjas turi pareigą užtikrinti, kad jo kreditorių interesai nebūtų pažeisti, pardavinėjant turtą už mažesnę kainą, nei nurodyta turto vertinimo pažymoje, ir taikant neproporcingai didelį kainos mažinimo intervalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl to, ar pareiškėjas turi teisinį suinteresuotumą skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą kito fizinio asmens bankroto byloje.
6. Pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su 2022 m. sausio 24 d. J. D. kreditorių susirinkimo nutarimu dėl turto, dalinės nuosavybės teise priklausančio J. D. ir A. E., pardavimo kainos ir tvarkos. Pirmosios instancijos teismas iš bankroto bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas A. E. nėra bankrutuojančio asmens J. D. kreditorius, jis nėra įtrauktas į J. D. kreditorių sąrašą, nėra patvirtintas jo finansinis reikalavimas šioje bankroto byloje, todėl teismas, remdamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 25 straipsnio 11 dalimi, konstatavo, kad A. E. negali skųsti J. D. kreditorių susirinkimo nutarimų. Teismas padarė išvadą, kad 2022 m. vasario 5 d. A. E. skundas dėl 2022 m. sausio 24 d. J. D. kreditorių susirinkimo sprendimų yra pateiktas asmens, kuris neturi teisės apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimų, todėl atsisakė jį priimti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokio pirmosios instancijos teismas išvada.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
8. Teisės į veiksmingą teisminę gynybą principas civiliniame procese atsispindi CPK 5 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad CPK 5 straipsnyje yra nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020).
9. Nors, kaip teisingai pažymėjo, pirmosios instancijos teismas FABĮ 25 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, ar pareiškėjas turi teisę apskųsti nutarimą, ir nustatęs, jog pareiškėjas nepriskirtinas nė vienai asmenų, galinčių apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, kategorijai, šią teisės normą pritaikė pernelyg formaliai.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo klausimo, kuriuo nuspręsta dėl turto, dalinės nuosavybės teise priklausančio J. D. ir pareiškėjui A. E., pardavimo kainos ir tvarkos. Pareiškėjas skundžia nutarimą dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo tuo aspektu, jog jis pažeidžia jo kreditorių interesus. Kaip nustatyta iš teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjui A. E. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. 2FB-2537-793/2021). 2021 m. birželio 17 d. teismas nurodytoje byloje išdavė suinteresuoto asmens J. D. nemokumo administratorei UAB „Eurobankrotas“ leidimą parduoti pareiškėjui A. E. nuosavybės teise priklausantį turtą: 1/4 dalį 0,1949 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 13/49 dalį 0,1274 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nors teismas išdavė leidimą parduoti A. E. priklausančią nekilnojamojo turto dalį J. D. bankroto byloje, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjas kaip parduotino turto bendraturtis nebeturi teisinio suinteresuotumo dėl to, kokiu būdu ir už kokią kainą turtas bus realizuotas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjo suinteresuotumas dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo klausimo yra tiesioginis ir akivaizdus. Išspręsti klausimai turi tiesioginės įtakos pareiškėjo kaip dalies turto savininko teisėms, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą asmens, neturinčio tokios teisės.
11. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturi teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, taigi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ir skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. E. skundo dėl 2022 m. sausio 24 d. J. D. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.