Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-28 · Civilinė byla Nr. e2S-987-324/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-28
Bylos Nr.
e2S-987-324/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02810-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
V. Č.
Trečiasis asmuo
G. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,Sauga“, P. O., uždaroji akcinė bendrovė ,,Tistera“
Civilinė byla Nr. e2S-987-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02810-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6834-584/2016 civilinėje byloje pagal V. F. ieškinį atsakovui V. Č. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,Sauga“, P. O., uždaroji akcinė bendrovė ,,Tistera“, antstolė R. P., advokatas J. K., A. P., M. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

V. F. pateikė ieškinį, kuriame prašė įpareigoti Kauno prokuratūrą atlikti tiriamuosius padarytų nusikaltimų veiksmus pagal BPK 20 straipsnį, priteisti 500 000 Eur neturtinės žalos už išsisukinėjimą ir V. F. kvailinimą. Reikalavimo užtikrinimui prašo įpareigoti Kauno prokuratūrą atleisti iš pareigų prokurorą V. Č., įpareigoti Kauno prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą, įpareigoti G. B., R. P., P. O., J. K., A. P., M. P. neišvykti iš Lietuvos arba juos suimti, įpareigoti P. O. ir G. B. neperparduoti jokio jų vardu ir sutuoktinių bei šeimos narių vardu esamo turto, išduoti įsakymą įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją suteikti ieškovės šeimai liudininkų apsaugos programą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Nurodė, kad V. F. aiškiai neįvardinti atsakovo veiksmai negali būti ginčo objektu. Ieškinyje minimos įvairios aplinkybės, tačiau jokių tikslių duomenų nenurodoma, o iš pridedamų dokumentų ištraukų nėra aišku, apie ką kalbama apskritai. Teismas sprendė, kad nėra įmanomas ieškinio reikalavimo tenkinimas dėl žalos atlyginimo, neįmanomas tokio reikalavimo nagrinėjimas. Teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukels ir negali sukelti, todėl teismas V. F. teisių negali apginti, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde V. F. su nutartimi nesutinka.

Šalies argumentai

Teigia, kad ji su tais pačiais reikalavimais, kaip ir išdėstyti ieškinyje, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2016 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2510-414/2016 pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Dėl nutarties pateikė atskirąjį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinka, kad pareiškėjos skundo pagrindas ir dalykas nėra pakankamai aiškiai ir konkrečiai suformuluoti. Punktai yra suformuoti ir išvardinti aiškiai. Pareiškėja kelia ginčą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kurie gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui, ir siekia, kad būtų atlikti Baudžiamojo proceso kodekse numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjamas ieškinys dėl G. B. neteisėto praturtėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3051-153/2009. Turi būti padaryta teisinė pabaiga G. B. neteisėtam turtėjimui (civilinė byla Nr. 2-1137-254/2010). Kauno prokuratūra atsisako tirti, kad G. B. neteistai praturtėjęs, įsigijo V. F. šeimos būstą. V. F. yra nuketėjusioji ir teismai turi vykdyti teisingumą, gelbėjant jos gyvybę, vaikus, jos šeimos būstą ir turtą. Dėl žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais atlyginimo, pareiškėja gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Patirtą neturtinę žalą kildina iš atsakovo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Č.), generalinės prokuratūros veiksmų, netiriant, nenagrinėjant jos skundų (pareiškimų).

Prašo skundą patenkinti, teismo nuožiūra priteisti moralinio nuostolio kaštus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo apeliacijos dalyko (reikalavimo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties). Iš ieškinio ir atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį laiko neteisėta ir nepagrįsta, prašo patenkinti jos visus reikalavimus, priteisiant neturtinę žalą. Taigi, nors prašymas dėl nutarties panaikinimo ar pakeitimo nenurodytas, iš atskirojo skundo spręstina, kad apeliacijos dalykas yra teismo procesinio sprendimo, kuriuo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktuose numatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, pagal 5 punktą – jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti V. F. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad V. F. pareiškė ieškinį dėl reikalavimų, nurodytų skunde, pateiktame Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2510-414/2016 skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (nutartį V. F. apskundė). Tai reiškia, kad administraciniame teisme pagal V. F. materialiuosius reikalavimus byla nėra iškelta, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pradėtą apeliacinį procesą administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė tapačių reikalavimų nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl aptariamos ieškinio priėmimo sąlygos, V. F. siekiai pareikštus reikalavimus nagrinėti administraciniame teisme plačiąja prasme turėjo būti įvertinti atsižvelgiant ir į administracinių teismų kompetenciją.

Netinkamai pritaikęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nutarė, kad V. F. reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka dėl to, kad teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendžiant, ar ieškinio pareiškimas gali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme civilinio proceso tvarka, turi būti įvertinta, ar jis gali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

V. F. ieškiniu prašo priteisti 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei V. F. reikalavimo priteisti neturtinę žalą (ieškinio pavadinime – ir turtinę), padarytą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro atsisakymu tirti aplinkybes, kurias V. F. vadina nusikaltimu, matyti, jog V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atlyginimo žalos, atsiradusios dėl prokuratūros pareigūno neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.272 straipsnis). Pagal šį straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (1 dalis). Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 dalis). Valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, bylos Nr. 3K-3-346/2014; kt.).

Tai reiškia, kad ieškinio teisenos tvarka pareikštas reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą prokuratūros pareigūno veiksmais (neveikimu), yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, teigiančia, kad teismas turi išnagrinėti tokį ieškinį, kokį ji pateikė Kauno apylinkės teismui 2016 m. vasario 17 d., registracijos Nr. CBP-2796.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, todėl ieškinio pareiškimu gali būti pripažįstamas ne bet koks asmens surašytas raštas, nors ir įvardintas ieškiniu dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Pagal CPK 135 straipsnį teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, turi būti nurodoma ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas (1 punktas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (2 punktas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą (3 punktas), ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (4 punktas), ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas (5 punktas), informacija, ar byla bus vedama per advokatą (6 punktas). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ar turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Apeliantės pateiktame ieškinyje nėra duomenų apie jos kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nenurodytas procesinis sprendimas, kuriuo prokuroras atsisakė nagrinėti jos skundą dėl nusikaltimo padarymo ar priėmė kitokį sprendimą dėl V. F. pareiškimo (pareiškimų) baudžiamojo proceso pradėjimo klausimu (pažymėtina, kad prie ieškinio pridėtame prokuroro atsakyme V. F. taip pat nurodoma, kad nėra aišku, kokie konkrečiai procesiniai sprendimai yra skundžiami, apie kokią nusikalstamą veiką pranešama ir ar apie ją pranešama apskritai). Iš ieškinio turinio nėra aišku, dėl kokių konkrečių faktinių prokuroro veiksmų apeliantė patyrė neturtinę žalą, kuo pasireiškė neturtinė žala. Ieškinio pavadinime nurodydama turtinę žalą, ji nenurodė turtinės žalos sudėties, nepateikė ją patvirtinančių įrodymų, reikalavime neprašė tokią žalą priteisti. Nenurodyta, koks priežastinis ryšys sieja neteisėtus prokuroro veiksmus (neveikimą) su V. F. patirta žala. Reiškiant ieškinį dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, tinkama atsakove byloje yra Lietuvos Respublikos įgaliota institucija, o ne prokuratūros pareigūnas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis, 6.273 straipsnio 1 dalis, CPK 51 straipsnio 4 dalis).

Į teismą besikreipiančio asmens pateikto procesinio dokumento trūkumų pašalinimui yra skirtas CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, sudarantis galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas V. F. ieškinio trūkumus iš dalies nurodė (ji aiškiai neįvardijo atsakovo veiksmų; minima eilė įvairiausių aplinkybių, nenurodant tikslių duomenų; nėra aišku, apie ką kalbama), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai netaikęs procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto, šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas neteisingai nutarė, jog ieškinys teisme civilinio proceso tvarka negali būti nagrinėjamas. Apie tai spręstina tik suteikus galimybę ieškinio trūkumų pašalinimui, arba, jei ieškinio trūkumai nebus pašalinti, ieškinys grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.

Teismas teisingai nurodė, kad negali įpareigoti jokios institucijos ar įstaigos atleisti asmenis iš pareigų ar darbo, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas netaiko tokių priemonių kaip suėmimas ar įpareigojimas neišvykti iš Lietuvos, įpareigojimo Vidaus reikalų ministerijos suteikti asmeniui liudytojų apsaugos programą, tačiau pažymėtina, kad šių priemonių V. F. pageidavo kaip laikinosios apsaugos civilinėje byloje. Svarstytina, ar ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos netaikytinos ir tokiam prašymui. Be to, CPK 147 straipsnio 4 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia mutatis mutandis taikydamas CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl netinkamo išvardintų procesinės teisės normų taikymo ieškinį buvo atsisakyta priimti, nenustačius visų teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl šis klausimas gali būti išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo taikymas apeliacinės instancijos teisme negalimas, todėl 2016 m. vasario 24 d. nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie su apeliacijos dalyku nėra susiję.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Gudynienė