Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

4. Pareiškimas tenkinamas.

5. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Nagrinėjamu atveju iš mirties liudijimo kopijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). Iš teismui pateiktos 2023 m. liepos 12 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-6301 nustatyta, kad P. B. mirė būdamas ištuokoje, jo vaikas – pareiškėja J. V. Iš teismui pateikto bei teismo išreikalauto Testamentų registro išrašo matyti, kad po P. B. mirties dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis mirusiojo vardu yra registruota nuosavybės teisė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad po savo tėvo mirties rūpinosi bei tvarkė minėtą butą; jame faktiškai gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Iš teismui pateikto 490-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2023 m. rugsėjo 21 d. Rašto nustatyta, kad po P. B. mirties (duomenys neskelbtini) mokesčiai už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo mokami reguliariai. Per visą laikotarpį nuo P. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėja J. V. pradėjo mirusio tėvo P. B. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė; taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos J. V. teisės paveldėti P. B. turtą.

9. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po P. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), jo dukra pareiškėja J. V. priėmė tėvo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CK 587 straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

10. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos J. V. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), jo dukra pareiškėja J. V. priėmė P. B. palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad po P. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) jo dukra pareiškėja J. V. priėmė visą palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Nustatęs žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai J. V. 2023 m. gegužės 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta antrinė teisinė pagalba; pareiškėja 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, kas reiškia, kad nagrinėjamu atveju mokėtinas žyminis mokestis sudaro 27,50 Eur (55,00 Eur x 50 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 82 straipsnio 1 dalis).

14. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjai sumokėjus 55,00 Eur žyminio mokesčio vietoj mokėtino 27,50 Eur žyminio mokesčio, pareiškėjai grąžinama 27,50 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjai išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškėjos J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, P. B. palikimą priėmė jo dukra pareiškėja J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos J. V. paveldėjimo teisę.

Grąžinti pareiškėjai J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 27,50 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugsėjo 15 d.; mokėjimo užduoties kodas (ID): ZM25283.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.