Kauno apylinkės teismo nutarimas

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui N. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnį 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl galimai asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovo S. Č. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl to, kad asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Asociacija) vadovas S. Č., nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, galimai tęsė neteisėtus veiksmus (neveikimą) nuo 2011 metų finansinių metų pabaigos iki 2016 m. gegužės 6 d., t. y. Asociacijos vadovas, žinodamas apie Asociacijos finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Asociacijos vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Šiais veiksmais S. Č. nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Č. atstovas advokatas K. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. Č. kaltės nepripažįsta bei jo atstovo nuomone, ATPK nustatytas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas jau yra pasibaigęs, kadangi Institucijai apie Asociacijos vadovo galimą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo žinoma jau 2012 m. gegužės 14 d., kuomet buvo pateikta paramos gavimo ir panaudojimo metinė ataskaita FR0478. Pažymėjo, kad Asociacija nuo 2012 metų neteikia paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos, o susidariusio pelno mokesčio nesumoka nuo 2007 m. spalio 1 d., todėl, atstovo teigimu, Asociacija nuo 2011 metų nevykdo veiklos ir yra nemoki. Atstovo teigimu, šis pažeidimas nėra trunkamasis, kadangi jis baigtas. Asociacija ir jos vadovas 2012 – 2016 metais aktyviai gynė galimai pažeistas savo teises, t. y. mokestinių nepriemokų priskaičiavimus, dėl ko vyko teisminiai ginčai su institucija. Galutinis teismo sprendimas buvo priimtas 2016 m. sausio 20d. Pažymėjo, kad, formuojant praktiką nagrinėjant bankroto bylas, teismai konstatavo, kad tarp prievolės šalių kilus ginčui dėl šių įsipareigojimų dydžio tokie skolininko įsipareigojimai nėra vertinami kaip pradelsti, kol šalių ginčas nebus išspręstas teisme ir dėl jo nebus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Galutinis teismo sprendimas dėl mokestinių nepriemokų priskaičiavimų buvo priimtas 2016 m. sausio 20d. Todėl, atstovo manymu, kol nebuvo baigta mokestinė byla ir nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas, Institucijos mokestiniai reikalavimai laikytini nepradelstais ir Asociacijos vadovui nebuvo pagrindo ir pareigos 2012 metais kelti Asociacijai bankroto bylą, kadangi kitų kreditorių Asociacija neturėjo, todėl Institucijos teiginys, kad Asociacija nuo 2011 metų yra nemoki – nepagrįstas. Atstovas pažymėjo, kad Institucija taip pat per tą laikotarpį bylos nekėlė. Nurodė, kad nuo 2016-01-01 pasikeitusi Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcija įpareigoja Instituciją įrodyti visus tris pagrindus, t.y. jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. 2016 m. gegužės 6d. VMI pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai nėra gavę ir apie tai sužinojo tik kai buvo iškelta byla. Asociacija 2016 m. gegužės 6d. VMI pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl Asociacijai bankroto bylos iškėlimo nebuvo gavusi ir apie jį sužinojo tik iškėlus bylą teisme.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: VMI pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-3), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų išrašas (b. l. 7-9), Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos kopija (b. l. 10-11), juridinio asmens aktualūs duomenys (b. l. 12-13), 2016-05-06 VMI pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl ekstremalaus nardymo klubo bankroto bylos iškėlimo su Lietuvos pašto priedais, iš kurių matyti, kad siunta grįžo siuntėjui neįteikta (b. l. 14-18), 2016 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartis dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo (b. l. 19), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniai paaiškinimai su priedais (b. l. 27-96), 2016 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutarimas (b. l. 102-104), 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartis (b. l. 124-127), VMI 2013-03-07 sprendimas dėl asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2012-07-09 skundo (b. l. 147-157), 2016-07-11 VMI pakartotinis pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo su Lietuvos pašto priedais, iš kurių matyti, kad siunta grįžo siuntėjui neįteikta (b. l. 158-162).

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje yra numatyta įmonių ir įstaigų administracijų vadovų ar administratorių atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. S. Č. galimai padaryta veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Įvertinus ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies (sankcijoje numatyta nuobauda nuo 1448 Eur iki 2896 Eur) ir ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijas (sankcijoje numatyta nuobauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur), matyti, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bauda yra švelnesnė, todėl S. Č. veika neperkvalifikuotina.

Atsakomybė pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį iš esmės kildinama iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei nevykdymo.

ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, kadangi jis tęsiasi tol, kol egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI 2016 m. gegužės 6 d. informacinio pobūdžio raštu Nr. (23.1-08)-RNA-13943 Asociacijai pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę 82 255,47 Eur nepriemoką ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Rašte įspėjama, kad nesumokėjus nurodytos mokestinės nepriemokos per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, VMI kreipsis į teismą dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo (b. l. 14).

LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas) yra trunkamojo pobūdžio, todėl jis tęsiasi iki jo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Sprendžiant ATPK 35 straipsnyje numatytų senaties terminų klausimą, svarbu nustatyti nuo kurio laiko S. Č. jau turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo kada įmonės vadovui jau buvo aišku, jog įmonė yra nemoki, tačiau jis sąmoningai, pažeisdamas kreditorių interesus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš bylos duomenų matyti, kad iki 2016m. sausio 20d. tarp Asociacijos ir Institucijos- VMI vyko mokestinis ginčas. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Č. atstovas advokatas K. J. paaiškino, kad 2016 m. sausio 20d. pasibaigus Asociacijos ir VMI mokestiniam ginčui, dėl ko beveik 4 metams buvo sustojusi Asociacijos veikla, Asociacija pradėjo tvarkyti turimą įrangą, orlaivius, transporto priemones, nes norėjo atsinaujinti ir tapti patrauklesniais paramos davėjams bei gauti iš jų finansinę paramą. 2016 m. gegužės-birželio mėn. Asociacija raštu kreipėsi į ilgamečius paramos davėjus dėl paramos Asociacijai suteikimo, tačiau to nebuvo spėta gauti, nes 2016 m. spalio mėn. Asociacijai buvo iškelta bankroto byla, kas rodo, kad Asociacijos vadovas ėmėsi priemonių atkurti Asociacijos mokumą, todėl konstatuojama, kad jis dar nebuvo visiškai įsitikinęs dėl įmonės nemokumo. Tai, kad iki pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuris Kauno apylinkės teisme buvo gautas 2016 m. rugsėjo 5 d., bankroto byla Asociacijai nebuvo iškelta, patvirtina, jog galimai daromas trunkamas teisės pažeidimas iki 2016 m. rugsėjo 5d. dienos nebuvo nutrauktas, todėl iki pareiškimo padavimo teismui dienos nebuvo pasibaigę ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinė nuobaudos skyrimo terminai.

Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Asociacija laiku nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų privalomųjų mokėjimų biudžetui. Asociacijos įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis sudaro 83 049,90 Eur. Bendrovės vadovas S. Č. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. 2016 m. gegužės 6 d. bei 2016 m. liepos 11d. VMI Asociacijai išsiuntė du pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai, pažymint, kad įmonės vadovui laiku nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas gali paskirti administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad 2012 – 2016 metais Asociacijos vadovas aktyviai gynė galimais pažeistas savo teises, t. y. mokestinių nepriemokų priskaičiavimus, todėl, vadovaujantis suformuota teismų praktika, tokie skolininko įsipareigojimai nėra vertinami kaip pradelsti, kol šalių ginčas nebus išspręstas teisme ir dėl jo nebus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Iš byloje esančio VMI 2012-06-18 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-152 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (b. l. 48-60) matyti, kad buvo patvirtintas 2012-03-22 patikrinimo aktas Nr. (04.1)-AU16-11 ir buvo nurodyta Asociacijai sumokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą 223994 Lt (pelno mokesčio, delspinigių ir baudą). Iš byloje esančio VMI 2013-03-07 sprendimo Nr. 69-34 dėl asociacijos skundo (b. l. 147-157) matyti, kad buvo patvirtintas Inspekcijos 2012-06-15 Nr. (04.7.2)-K3-152. Iš byloje esančios 2016 m. sausio 20d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarties (b. l . 61-66) matyti, kad buvo atmestas asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl VMI 2012-06-18 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-152 ir VMI 2013-03-07 sprendimo Nr. 69-34 panaikinimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad po 2016 m. sausio 20d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo baigėsi Asociacijos ir Institucijos mokestinis ginčas.

Įmonės nemokumo sąvoka, apibrėžta Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkte. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju faktas, kad Asociacija nevykdė įsipareigojimų VMI prie LR FM, byloje yra nustatytas. Asociacijos paskutinė paramos gavimo ir panaudojimo metinė ataskaita FR0478 pateikta 2012 m. gegužės 14 d. už 2011 metų laikotarpį, kurioje nurodyta, kad paramos likutis 2011 metų pabaigai buvo tik 23 034,35 Eur, kai tuo tarpu Pelno mokestis: sumoje 771,55 Eur, kurio mokėjimo terminas 2007-10-01, sumoje 17367,64 Eur, kurio mokėjimo terminas 2008-10-01, sumoje 12563,72 Eur, kurio mokėjimo terminas 2009-10-01, sumoje 11317,48 Eur, kurio mokėjimo terminas 2010-10-01, 2011 metais jau yra laikytini pradelstais ir sudaro bendroje sumoje 42020,39 Eur. VĮ Registrų centras duomenimis Asociacijos vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš 2015-08-12 turto arešto akto (b. l. 74-76) matyti, kad nors Asociacijos vardu yra registruotos trys transporto priemonės, tačiau jos yra areštuotos antstolių. Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugsėjo 6 d. pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir 2016 m. spalio 26d. Kauno apygardos teismo nutartimi bankroto byla Asociacijai buvo iškelta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, jog Asociacija yra nemoki, tačiau vien ši aplinkybė pagal LR ĮBĮ pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalingos ir kitos sąlygos.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui, savininkui (savininkams) iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje yra pateiktas VMI 2016-05-06 pranešimas Asociacijai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo (b. l. 14), kuriuo yra įspėjama, kad, nesumokėjus įsiskolinimo per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, VMI prie LR FM kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini). 2016-07-11 VMI pakartotiniu pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 158), kuriuo pakartotinai įspėjo, kad, nesumokėjus įsiskolinimo per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, VMI prie LR FM kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių Lietuvos pašto duomenų matyti, kad abu pranešimai buvo siųsti Asociacijos buveinės adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau abi siuntos buvo grąžintos siuntėjui nepavykus pristatyti siuntos gavėjui. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau Įstatymo) 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog registruotu laišku dokumentai mokesčių mokėtojui siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Įstatymo 164 straipsnio 5dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną. Duomenų, kad apie pranešimus Asociacija buvo informuota Įstatymo 164 straipsnio 5dalyje numatyta tvarka, byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Č. atstovas advokatas K. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Asociacijos buveinės adresu, (duomenys neskelbtini), veikla nebuvo vykdoma, o Asociacijos buveinė ją įregistruojant buvo nurodyta vieno Asociacijos dalininko buvusios žmonos adresu, kuriuo ji vėliau nebegyveno, todėl bet kokios korespondencijos, siųstos tuo adresu, Asociacija negaudavo. Norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal ATPK 506 str. 1 d. būtina nustatyti, kad įmonės vadovas elgdamasis neteisėtai ir neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo žino, kad to nesiima daryti ir kreditorius (kreditoriai). Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-458/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje ATP-365-361/2011). Įvertinus nustatytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad byloje nėra duomenų, kad Asociacijos vadovui iki 2016 m. rugsėjo 5d. buvo žinoma dėl kreditoriaus ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl Asociacijos vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė. Akivaizdu, jog yra dvi iš trijų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai atsiradimo sąlygų – Asociacija tapo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais bei iki 2016 m. rugsėjo 5 d. nė vienas iš kreditorių nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai ir Asociacijos vadovui nebuvo žinoma apie kreditoriaus VMI ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo.

Tačiau kaip buvo minėta aukščiau, pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų dviejų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti minėta teisės norma numato papildomas įrodinėtinas sąlygas asmens atsakomybei kilti – įmonės dalyvių neveikimą įmonės mokumui atkurti – ši teisės norma laikoma atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančia teisės norma, turinčia atgalinio veikimo galią, todėl būtent šia teisės norma būtina vadovautis vertinant šioje byloje esančius įrodymus. (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 25d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-313-719/2016).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Č. atstovas advokatas K. J. paaiškino, kad 2016 m. sausio 20d. pasibaigus Asociacijos ir VMI mokestiniam ginčui, dėl ko beveik 4 metams buvo sustojusi Asociacijos veikla, Asociacija pradėjo tvarkyti turimą įrangą, orlaivius, transporto priemones, nes norėjo atsinaujinti ir tapti patrauklesniais paramos davėjams. Asociacija iš paramos davėjų gaudavo finansinę paramą organizuodama įvairias socialines misijas, kaip nuskendusių asmenų paieška įvairiuose ežeruose, jūrose ir t.t., tačiau realiai išplėtoti veiklos nespėjo, nes 2016 m. spalio mėn. jai buvo iškelta bankroto byla. 2016 m. gegužės-birželio mėn. Asociacija raštu kreipėsi į ilgamečius paramos davėjus dėl paramos Asociacijai suteikimo, tačiau atstovas negalėjo nurodyti kada tiksliai ir į kelis davėjus buvo kreiptasi, kadangi ši sąlyga nebuvo nurodyta pareiškime bei Institucija jos neįrodinėjo. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog Asociacijos vadovas S. Č. ėmėsi priemonių Asociacijos mokumui atkurti ir byloje nėra duomenų, paneigiančių tokius jo atstovo paaiškinimus bei rodančių, jog S. Č. iš viso nesiėmė jokių priemonių Asociacijos mokumui atkurti. Todėl neįrodžius vienos iš būtinų šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų kreiptis į teismą dėl bankroto atsiradimo sąlygų, t. y. to, kad S. Č. per nustatytus terminus nesiėmė priemonių Asociacijos mokumui atkurti (išlaikyti), nėra pagrindo konstatuoti, jog S. Č. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi institucija, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika šiuo konkrečiu atveju tenka pačiai Institucijai.

Be to, iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugsėjo 6 d. pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir 2016 m. spalio 26d. Kauno apygardos teismo nutartimi bankroto byla Asociacijai buvo iškelta, todėl bylos nagrinėjimo metu pažeidimas buvo pašalintas.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo teismas sprendžia, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju S. Č. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai, todėl nesikreipdamas į teismą dėl to S. Č. negalėjo pažeisti Institucijos kaip kreditoriaus teisių. S. Č. veikoje nėra jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl jo atžvilgiu bylos teisena nutrauktina nesant pažeidimo sudėties. ATPK 250 straipsnio 1punktas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1, sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.