Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Klaipėdos skyriaus pareiškimą iškėlė administracinę bylą G. S. pagal ATPK 50⁶ str. l d. už tai, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, teismui nepateikdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VSDFV Klaipėdos skyriaus – teises.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-13 nutarimu G. S. pripažino kaltu padarius ATPK 50⁶ str. l d. numatytą pažeidimą bei skyrė 5000 Lt baudą. Nutarime nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2011-08-25 yra 11326,41 Lt, nemoka einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Paskutinį kartą iš UAB „(duomenys neskelbtini)” į VSDFV biudžetą 27,09 Lt išieškota priverstine tvarka 2011-02-06 pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus kredito įstaigai pateiktą debeto mokėjimo nurodymą. Nuo 2010-03-23 į UAB „(duomenys neskelbtini)” turimas sąskaitas pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai iki šiol nėra įvykdyti. Pats draudėjas paskutinį kartą 40,00 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 140,00 Lt delspinigių sumokėjo 2009-10-14. UAB „(duomenys neskelbtini)” nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2011 m. liepos mėn. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)” 2011-05-12 pateiktus kasos knygos išrašus už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2011-04-30, nustatyta, jog 2010-12-20 gauta 13 059,14 Lt, 2010-12-31 gauta 20 857,88 Lt, tai reiškia, jog tuo laikotarpiu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi paskirtas G. S. (nuo 2010-12-02) bendrovė galėjo sumokėti įsiskolinimą VSDFV biudžetui, tačiau įsiskolinimo nesumokėjo, o iš gautų lėšų 2010-12-20 avansu išmokėta 13000 Lt (UAB „(duomenys neskelbtini)” 2010-12-20 kasos išlaidų orderis Nr. 10-018). 2010-12-31 avansu išmokėta 20800 Lt (UAB „(duomenys neskelbtini)” 2010-12-31 kasos išlaidų orderis Nr. 10-0013) UAB „(duomenys neskelbtini)” atskaitingam asmeniui G. S.. Remiantis 2011-05-04 VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra” duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu registruoto turto nėra. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)” balansu už 2010 metus, bendrovės turtas sudarė 6 244,00 Lt mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 27 315,00 Lt; pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė 2010 m. dirbo nuostolingai, nuostolis - l 268,00 Lt. Realiai bendrovė nei ilgalaikio, nei trumpalaikio turto neturi. Pagal Registro 2011-08-25 duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)” dirba l darbuotojas, t.y. pats bendrovės vadovas G. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)” apdraustajam asmeniui kas mėnesį priskaičiuoja vidutiniškai po 10,00 Lt draudžiamųjų pajamų ir nuo jų apskaičiuoja 4,00 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojui (apdraustajam) priskaičiuojamą draudžiamųjų pajamų sumą bei į bendrovės veiklos sritį, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos nevykdo. UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovui 2011-05-05 įteiktas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011-05-05 pranešimas Nr. 1B-19 apie ketinimą kreiptis i teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei UAB „(duomenys neskelbtini)” per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokės i VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą 11190,47 Lt skolos. UAB „(duomenys neskelbtini)” neįvykdė skyriaus reikalavimo per nustatytą terminą ir iki šiol nesumokėjo skolos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo veiklos ir yra nemoki. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio l dalį, „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (...), įmonės vadovas (...) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo“.

Apeliaciniu skundu G. S. prašo panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, teismas konkrečiai nenurodė, kaip pasireiškė kreditoriaus teisių pažeidimas dėl to, jog jis nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – ar įmonės turtas per tą laiką buvo iššvaistytas, ženkliai išaugo įmonės skolos ar pan. Iš teismo nutarimo matyti, kad skola kreditoriui nuo 2010 m. kovo iki 2011 m. liepos iš esmės nesikeitė. Be to, VSDFV Klaipėdos skyrius 2011-05-05 pranešime nurodė, kad ketina kreiptis į teismą, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 30 d. nesumokės 11190,47 Lt skolos. Teismas netyrė ir nesiaiškino, kodėl kreditorius nesikreipė į teismą, nors nurodė, kad kreipsis. G. S. apeliaciniame skunde teigia, kad taip buvo suklaidintas, nes tikėjosi, jog bankroto bylą inicijuos VSDFV Klaipėdos skyrius, pastarajam tokią teisę suteikia Įmonių bankroto įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. Įstatymo 6 str. 2 d. numatyta, kad kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė neįvykdys įsipareigojimų kreditoriui per ne trumpesnį kaip 30 d. terminą, turi pranešti įmonei raštu. Galima teigti, kad pagal teisinį reguliavimą, kreditorius savo 2011-05-05 raštu pradėjo bankroto procedūrą ir turėjo teisę ją tęsti toliau. Be to, nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo sumokėti skolą minėtam kreditoriui, nes 2010 m. gruodžio mėn. gavo lėšų, kurias avansu išmokėjo atskaitingam asmeniui G. S.. Šios lėšos buvo grąžintos už paskolintas įmonei apyvartine lėšas pagal 2010-02-19 paskolos sutartį. Neįvertinta ir tai, kad įmonės skolos susidarė tuo metu, kai įmonei vadovavo kitas direktorius.

VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo G. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-13 nutarimą. Nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą bei posėdžio metu duotus paaiškinimus ir pagrįstai konstatavo, kad G. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. l d. ir dėl to skyrė 5000 Lt baudą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apylinkės teismas G. S. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d., kurioje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, kad G. S. privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, to nepadarė, todėl pažeidė kreditoriaus teises.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ, 2010-11-23 redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo metu) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (...), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“ Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviems sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš IBĮ 8 str. 1 d. normos matyti, kad turi būti nustatytos abi paminėtos sąlygos.

Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“. Šiuo atveju faktas, kad įmonė nevykdė įsipareigojimų VSDFV Klaipėdos skyriui byloje yra nustatytas, to apeliaciniame skunde neginčija ir pats G. S.. Iš bylos duomenų (paties G. S. paaiškinimų, registrų, kasos išrašų) matyti, kad nei ilgalaikio, nei trumpalaikio turto įmonė neturi, veiklos nevykdo, pagal Juridinių asmenų registro išrašą įmonės nuosavas kapitalas ir įsipareigojiamai 2010 m. sudarė 6244 Lt (b. l. 24), o skola VSDFV 2011-08-25 sudarė 11326,41 Lt (tokia suma nurodoma VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškime teismui). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vis dėlto yra nemoki, tačiau vien ši aplinkybė pagal IBĮ pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalinga ir antroji sąlyga.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui, savininkui (savininkams) iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apygardos teismo nuomone, būtent šios sąlygos šiuo atveju ir nėra. Byloje yra pateiktas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011-05-05 pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui apie VSDFV Klaipėdos skyriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto (b. l. 16), kuriuo yra įspėjama, jog nesumokėjus įsiskolinimo per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, VSDFV Klaipėdos skyrius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Šis pranešimas G. S. buvo įteiktas 2011-05-05, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius įgijo teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2011-06-05. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po šio pranešimo pats įmonės direktorius raštu kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, nurodydamas, jog įmonė ieškos galimybių skolą sumokėti dalimis (b. l. 17), tačiau skolos iki administracinės bylos iškėlimo taip ir nemokėjo. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius raštu kreipėsi į įmonę bei informavo, jog, jei per 30 d. nebus sumokėta skola, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi įmonės vadovui tapo aiškiai žinomi įmonės kreditoriaus ketinimai inicijuoti bankrotą, todėl G. S. turėjo realų pagrindą tikėtis, jog kreditorius, kuris be kita ko yra ne šiaip eilinis asmuo, o realią veiklą vykdanti valstybės įstaiga, turinti atitinkamus resursus, iš tikrųjų kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei skola nebus sumokėta per nustatytą terminą. G. S. apeliaciniame skunde teigia, jog buvo suklaidintas dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus ketinimų, susijusių su įmonės bankrotu ir šią jo versiją tik sustiprina minėtas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011-05-05 pranešimas, kuriame iš tikrųjų įspėjama, jog nesumokėjus skolos per 30 d., bus kreipiamasi į teismą, tačiau nekonkretizuojama, kada tokia savo teise kreditorius ketina pasinaudoti. Tokiu atveju, tampa sunku nustatyti momentą, nuo kada atsiranda antroji sąlyga, dėl kurios, be abejo esant ir pirmąjai, įmonės vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo kada jam jau yra neabejotinai aišku, kad kreditoriai neinicijuoja bankroto procedūros. Be kita ko, IBĮ 6 str., reglamentuojančio kreditoriaus teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2 d. numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu; pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011-05-05 pranešimo, galima manyti, jog kreditorius, vykdydamas IBĮ nuostatas bei ruošdamasis inicijuoti bankroto procedūrą, raštu įspėją įmonę apie savo ketinimus, nurodo įmonės neįvykdytus įsipareigojimus bei jiems įvykdyti nustato įstatymo numatytą terminą, kas vėlgi įmonės vadovui visiškai pagrįstai suteikia pagrindą manyti, jog kreditorius, nesumokėjus skolos, įvykdys savo ketinimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, praėjus kiek daugiau nei dviems mėnesiams po to, kai faktiškai įgijo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šia savo teise vis dėlto nesinaudojo, o nusprendė inicijuoti administracinio teisės pažeidimo procesą, 2011-08-26 pareiškimu kreipdamasis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl kreditorių teisių pažeidimo bei prašydamas G. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovą pripažinti kaltu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-13 nutarimu pripažino G. S. pažeidus ATPK 50⁶ str. 1 d. bei skyrė įstatymo numatytą nuobaudą. Kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą, VSDFV Klaipėdos skyrius 2011-10-21 Klaipėdos apygardos teismui vis dėlto pateikė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi susiklosto situacija, kai kreditorius įspėjo skolininkę, jog šiai nesumokėjus skolos, ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nekonkretizavo, kada tai žada padaryti, dėl ko faktiškai iškilo pagrįstų abejonių, jog įmonės vadovui buvo neabejotinai aišku, jog kreditorius bankroto vis dėlto neinicijuoja, kas yra reikalinga nustatyti pripažįstant asmenį kaltu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. (tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N62-458/2010). Pagal IBĮ turėdamas teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius inicijavo administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimą G. S., o apylinkės teismui priėmus nutarimą pripažinti G. S. kaltu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., nesulaukęs nutarimo įsiteisėjimo vis dėlto kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pats dar labiau apsunkindamas antrosios IBĮ 8 str. 1 d. numatytos sąlygos nustatymą, kai įmonės vadovui kyla pareiga pačiam kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto. Taigi nutarimo įsiteisėjimo metu įmonės vadovui faktiškai tokios pareigos nebėra.

Esant paminėtoms aplinkybėms, apygardos teismas nemano, jog G. S. yra pagrįstai pripažintas padaręs ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą, apylinkės teismo nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla G. S. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarimą ir G. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. nutraukti nesant pažeidimo sudėties.

Nutartis neskundžiama.