- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- ATP-313-719/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Daina Vaidachavičienė Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. gegužės 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016 m. vasario 17 d. gavus Institucijos pareiškimą buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla D. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį. Institucija kaltino D. S. tuo, kad jis nuo 1996 m. balandžio 15 d. būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Įmonė) savininku ir vadovu, žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, jos nemokumą bei didėjančius įsipareigojimus Institucijai (2014 m. sausio 1 d. Įmonės skola valstybės biudžetui buvo 35130,81 euro, 2015 m. sausio 1 d. – 44236,65 euro, 2016 m. vasario 9 d. – 45357,08 euro), privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o to nepadaręs savo veika nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei ir didindamas skolą valstybės biudžetui pažeidė Institucijos interesus.
Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nutraukė šios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. S. veikoje nesant ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą – nubausti D. S. pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį. Skunde pateikiamas byloje esančių duomenų vertinimas, dėstoma teismų praktika tokio pobūdžio bylose, cituojami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2, 4 ir 8 straipsniai, ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalis, 256, 257, 262 ir 284 straipsniai, skundžiamas nutarimas ir manoma, kad apylinkės teismo motyvai bei argumentai nepagrįsti. Nurodoma, kad Įmonei atsiųstas raštas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti vertinamas ne tik kaip informacinio pobūdžio raštas, kuris savaime nesukelia teisinių pasekmių, bet ir kaip pačios Įmonės interesų apsaugos priemonė, nes tokiu būdu Įmonei buvo suteikta galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros. Nei tokio rašto atsiuntimas Įmonei, nei bankroto bylos iškėlimas nepašalina galimybės patraukti Įmonės vadovą administracinėn atsakomybėn už vengimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat aiškindama ATPK 262 straipsnį Institucija daro išvadą, kad nors į šioje teisės normoje nurodytas teisines juridinio asmens formas individuali įmonė nepatenka, tai nepaneigia paties administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, todėl šiuo atveju administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas ir individualios įmonės savininkas. Apibendrindama visus byloje esančius duomenis Institucija mano, kad byloje pakanka duomenų, jog D. S., žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei ir didindamas skolą valstybės biudžetui pažeidė Institucijos interesus, t. y. padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje; aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą <...>.
ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė įmonių vadovams ar administratoriams už įmonių kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).
Visų pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje D. S. atsakomybė pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį (pažeidus Institucijos interesus) iš esmės kildinama iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos jo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei nevykdymo.
Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Akivaizdu, kad pagal senesnę minėtos teisės normos redakciją įmonės vadovui ar savininkui (savininkams) pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsirasdavo iškarto po to, kai įmonė nebegalėdavo atsiskaityti su nors vienu kreditoriumi ir šis nesikreipdavo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti minėta teisės norma numato papildomas įrodinėtinas sąlygas asmens atsakomybei kilti – įmonės dalyvių neveikimą įmonės mokumui atkurti – ši teisės norma laikoma atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančia teisės norma, turinčia atgalinio veikimo galią, todėl būtent šia teisės norma būtina vadovautis vertinant šioje byloje esančius įrodymus.
Taigi, kaip jau buvo paminėta pirmiau, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Įmonės finansinė padėtis buvo prasta, jos skolos nuo 2012 metų valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams (nuomotojams ir kt.) vis didėjo, o Įmonės savininkas D. S. dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei į teismą nesikreipė. Šias aplinkybes D. S. iš esmės pripažino ir patvirtino apylinkės teismo posėdžio metu (42 b. l.). 2016 m. balandžio 14 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Institucijos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei, o 2016 m. gegužės 10 d. Įmonė buvo pripažinta nemokia ir jai buvo iškelta bankroto byla (byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, jog yra dvi iš trijų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei atsiradimo sąlygų – Įmonė tapo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais; iki 2016 m. balandžio 14 d. nė vienas iš kreditorių nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apklausiamas apylinkės teisme D. S. paaiškino, kad Įmonė skolą kažkiek dengė, mokėjo atlyginimus žmonėms, nuomos ir kitus mokesčius. Skola valstybei visada būdavo, dalį šios skolos Įmonė padengdavo, po to ji vėl užaugdavo (42 b. l.). Tai leidžia pagrįstai manyti, jog D. S. ėmėsi priemonių Įmonės mokumui išlaikyti ir byloje nėra duomenų, paneigiančių tokius D. S. paaiškinimus bei rodančių, jog D. S. iš viso nesiėmė jokių priemonių Įmonės mokumui išlaikyti. Todėl neįrodžius vienos iš būtinų šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto atsiradimo sąlygų, t. y. to, kad D. S. per nustatytus terminus nesiėmė priemonių Įmonės mokumui atkurti (išlaikyti), nėra pagrindo konstatuoti, jog D. S. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi institucija, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika šiuo konkrečiu atveju tenka pačiai Institucijai.
Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju D. S. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei, todėl nesikreipdamas į teismą dėl to D. S. negalėjo pažeisti Institucijos kaip kreditoriaus teisių. D. S. veikoje nėra jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl apylinkės teismas pagrįstai nutraukė šią administracinio teisės pažeidimo bylą. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, Institucijos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.