Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. U. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-281-304/2023 pagal ieškovų V. S. ir R. S. ieškinį S. U. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo procese - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog ieškovams nuosavybės teise po ½ dalį priklauso trys žemės sklypai; likusi ½ dalis žemės sklypų priklauso A. B., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi atmestas ieškovo pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nurodant, kad paveldėtojais yra ne A. B. vaikai, o atsakovas S. U.. Pastarasis kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo neišsiėmė, daiktinių teisių į žemės sklypus neįregistravo. Ieškovai paruošė naudojimosi žemės sklypais tvarkos planus, išsiuntė atsakovui, atsakymo iš jo nesulaukė, todėl buvo priversti kreiptis į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimai buvo pareikšti atsakovui, tačiau pirmos instancijos teismas naudojimosi tvarką nustatė ne tarp ieškovų ir atsakovo, o tarp ieškovų ir A. B. ir A. B. paveldėtojų, t. y. teismas aiškiai viršijo pareikšto ieškinio ribas, taip pažeidžiant procesinių staigmenų negalimumo principą; sprendė klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų;

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad du sklypai: 1,6067 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 3,7146 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini) yra registruoti A. B., mirusio (duomenys neskelbtini)., vardu, o 0,58 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris(duomenys neskelbtini)., registruotas mirusios A. B. vardu;

Byloje nėra pateikta duomenų, o teismas šios aplinkybės visiškai netyrė ir nevertino, jog atsakovas nėra priėmęs A. B. vardu registruoto žemės sklypo, priešingai pirmos instancijos teismo išvadai (sprendimo 3 psl., 2 pastraipa), atsakovui nepriklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu;

Ginčo atveju atsakovas paveldėjo A. B. palikimą, tačiau dar neturi palikimo atsiradimo vietos notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 5 p. ir yra daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantis dokumentas, kuriuo remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš ieškovų pateiktų VĮ Registrų centras išrašų, atsakovas nėra registruotas ieškinyje nurodyto turto bendrasavininkiu, juo nurodytas A. B., todėl pagal pareikštus reikalavimus yra netinkamas atsakovas. Nesant ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovą įteisinti po A. B. mirties atsiradusį palikimą, t. y. įpareigojimo gauti paveldėjimo teisės liudijimą bei registruoti nuosavybės teises VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, ieškinys apskritai negalėjo būti patenkintas;

Be to ieškovų parengti naudojimosi žeme planai parengti neracionaliai, nustatantys neefektyvų, neekonomišką daiktų naudojimą, kuri pažeidžia atsakovo interesus. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovų siūlomu naudojimosi tvarkos žemės sklypais nustatymo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Būtent ieškovams, reikalaujantiems nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės tvarką, tenka pareiga įrodyti, kad jų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali, nepažeidžia kitų bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų; ieškovai šios pareigos patikslintame ieškinyje neįvykdė (CPK 178 straipsnis);

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas, kuris turi būti panaikintas.

Šiuo metu ieškovai yra savininkai ½ dalies 3 žemės sklypų – 1.6067 ha ploto, kurio un.nr. (duomenys neskelbtini) ir 3.7146 ha ploto, kurio un.nr. (duomenys neskelbtini) 0.5825 ha ploto, kurio un.nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose likusi ½ dalis priklauso A. B. ir A. B. paveldėtojams.

2016 m. ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2YT-33-191/2017), kuris 2017 m. kovo 13 d. nutartimi atmetė ieškovo pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo pavirtinimo. Teismo nutartyje nurodoma, kad paveldėtojas yra ne A. B. vaikai, o S. Ū., kuris žinodamas apie A. B. ir A. B. mirtį, tyčia užsivedė paveldėjimo bylą, tačiau nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, toliau pilnai disponuoja A. B. ir A. B. vardu atkurtais žemės sklypais.

Teismas sprendime konstatavo, kad bylos medžiaga nustatyta, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atsakovas įgijo paveldėjimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punktas). Palikimo priėmimo aplinkybę patvirtina Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis, paties atsakovo paaiškinimai. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).. Bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos jis paveldėjo po A. B. mirties (CK 4.47 straipsnio 2 punktas).

Teismas detaliai pasisakė dėl atsakovo teisinio statuso šioje byloje. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pats asmeniškai patvirtino, kad jis yra priėmęs A. B. ir A. B. palikimą bei ketina išsiimti paveldėjimo pagal testamentą liudijimą. Ieškinyje šiuo atveju trečiuoju asmeniu yra įtraukta NŽT, kuri atsakovui nevykdant ar atsisakius nuo palikimo, būtų A. B. ir A. B. žemės sklypų paveldėtoja. Iš to seka, kad abiem atvejais, byloje yra įtrauktos visos suinteresuotos šalys.

Iš ieškovų pateiktų 2022 m. spalio 4 d. UAB „Viriga“ parengtų žemės sklypų naudojimosi tvarkos schemų matyti, kad ieškovams ir mirusiems bendrasavininkiams paskiriama naudotis atitinkamos sklypų dalys, jos visiškai atitinka jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas idealiąsias dalis. Šalių dalis skirianti riba yra aiški ir ją galima nustatyti. Šalims tenkančios dalys yra racionalių ribų. Įvertinus pateiktas naudojimosi tvarkos schemas, prielaidų ateityje kilti tarp bendraturčių konfliktinėms situacijoms nenustatyta. Atsakovas įrodymų, kad jam tenkančios sklypų dalys pagal naudingumą iš esmės skiriasi nuo ieškovams tenkančių sklypų dalių, nepateikė. Atsakovas skunde pats sau prieštarautas nurodo, kad atsakovas, turi teisę grįsti savo nesutikimą su ieškovų projektu, tiek pateikdamas argumentus dėl bendraturčių interesų pažeidimo, tiek pasiūlydamas alternatyvų naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Atsakovas net apeliaciniame skunde nenurodo naudojimosi tvarkos pažeidimų ar neatitikimų, nesugeba įvardinti jo interesų pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavęs, jog ginčo žemės sklypų bendrasavininkai A. B. ir A. B. yra mirę; kad mirusiojo A. B. palikimą be atsakovo priėmė ir mirusiojo dukra E. P., vaikaitis M. B., nepagrįstai sprendė ieškinio reikalavimus vieno atsakovo S. U. atžvilgiu. Teismas be jokio teisinio pagrindo rezoliucine dalimi viršijo ieškinio ribas, taip pažeidžiant procesinių staigmenų negalimumo principą, nes naudojimosi tvarką nustatė ne tarp ieškovų ir atsakovo (kaip buvo prašoma ieškinyje), o tarp ieškovų ir A. B. bei A. B. paveldėtojų, jų kaip šalies net neidentifikuojant. Pažymėtina, kad dar ieškinio priėmimo apylinkės teisme stadijoje, 2022 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi ieškovai buvo įpareigoti tikslinti savo ieškinį, pateikti įrodymus apie tinkamą atsakovą, tame tarpe ir oficialius duomenis apie A. B. ir A. B. palikimų priėmimą, tačiau tokie duomenys nei iš Testamentų registro, nei iš notarų ieškovų nebuvo pateikti. Matyti, kad pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą, rėmėsi tik pateikta ieškovų 2017 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, nors Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2YT-33-191/2017 patvirtina aplinkybę, jog toje byloje buvo gautas 2016-09-16 suinteresuoto asmens E. P. atsiliepimas į pareiškėjo V. S. pareiškimą, nurodant, kad A. B. palikimas yra priimtas trijų asmenų ( E. P., M. B., S. U.); šis atsiliepimas buvo grindžiamas oficialiu priedu – 2016-05-26 Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarės liudijimu apie mirusio asmens palikimo priėmimą. Vadinasi, pirmos instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl į bylą neįtrauktų A. B. paveldėtojų – E. P. ir M. B. teisių bei pareigų. Šie asmenys nebuvo įtraukti į bylą nei proceso šalimi, nei trečiaisiais asmenimis, todėl negalėjo pasinaudoti turinčio suinteresuotumą bylos baigtimi asmens procesinėmis teisėmis (CPK 42 str., 43 str. ,47 str.).

Sutiktina su atsakovo argumentais, jog byloje nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovas S. U. yra visų trijų ginčo žemės sklypų bendraturtis. Apeliacinės instancijos teismo sutikslinti Gyventojų registro, Testamentų registro duomenys patvirtina apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovas nėra priėmęs (duomenys neskelbtini) mirusios A. B. palikimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei mirusiajai A. B. nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2019-08-22, remiantis 2018-02-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimais, tai šio nekilnojamojo turto paveldėjimui neturi teisinės reikšmės išnagrinėta Kauno apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2YT-33-191/2017, kuria pasirėmė pirmos instancijos teismas. Nesant byloje duomenų apie giminystės ryšius tarp mirusių asmenų ( A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini)), nenustačius šių palikimų apimties bei jų sąsajumo, ir tuo aspektu pirmos instancijos teismas nepagrįstai išsprendė ieškovų reikalavimus dėl trijų žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo vieno atsakovo S. U. atžvilgiu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, nors remiantis CPK 266 straipsniu tai daryti yra draudžiama, o šio draudimo nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą nustačius absoliutų jo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Panaikindama skundžiamą sprendimą ir perduodama bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamame ginče reikšminga nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su dviejų palikimų priėmimu ir skirtingų nuosavybių paveldėjimu, kadangi kaip jau pažymėta, dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kartu su ieškovais bendrasavininkis buvo mirusysis A. B., o vieno žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė buvo A. B.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. nekilnojamojo turto paveldėjimui turėtų būti taikomos asmens mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) galiojusios palikimo priėmimo įstatyminės nuostatos, o ieškovų reikalavimai gali būti nukreipti tik tiems asmenimis, kurie įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į notarą dėl A. B. palikimo priėmimo arba priėmė atsiradusį palikimą faktiniu valdymu ir yra žemės sklypo bendraturčiai. Atitinkamai ieškovai turėtų tikslinti savo reikalavimus ir įtraukti atsakovais (trečiaisiais asmenimis) visus asmenis, kurie kaip įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai priėmė atsiradusius palikimus po A. B. ir A. B. mirties (CK 4.47 straipsnio 2 punktas).

Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiam ginčui, iš esmės susijusiajame su naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais teisėmis, taikytinos išimtinio teismingumo nuostatos, nustatytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 31 straipsnyje. Nagrinėjant iš naujo ieškovų patikslintus reikalavimus visiems bendraturčiams dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bylos perdavimo kitam teismui pagal nekilnojamųjų daiktų buvimo vietą Klaipėdos rajono savivaldybėje (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad išimtinis teismingumas gali būti keičiamas tik CPK 34 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais ir tvarka.

Panaikinus skundžiamą sprendimą nurodytais pagrindais, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

1. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.