Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Visagino savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams L. G., Z. G. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovės atstovė Justina Bielinytė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad atsakovai dėl nuomos sutarties termino pratęsimo nesikreipė, nuomos sutarties terminas pasibaigęs, todėl jie turi išsikelti iš nuomojamų patalpų. Ieškovė nuo 2018-03-31 į teismą dėl atsakovų iškeldinimo nesikreipė dėl didelio administruojamų butų skaičiaus, darbuotojų trūkumo. Įrodymų, kad atsakovams 2017 m. gruodžio mėn. raštas dėl nuomos sutarties termino pabaigos buvo įteiktas, neturi, pranešimas buvo išsiųstas paprastu laišku. Tačiau su atsakovais buvo bendrauta ir žodžiu. Nors mano, kad nuomos sutartis pasibaigusi ir atsakovai dėl to turi išsikelti, palaikė ir atsakovams reiškiamą reikalavimą nutraukti nuomos sutartį. Atsakovai mokesčius mokėti pradėjo, skolas padengė bei prašymą dėl nuomos pateikė po ieškovės kreipimosi į teismą. Savivaldybės administracijoje, komisijos posėdyje, 2019 m. spalio mėn. buvo priimtas sprendimas nenuomoti atsakovams patalpų (duomenys neskelbtini), nes bute yra du kambariai, o atsakovai nuomojasi tik vieną, nuspręsta atsakovams pasiūlyti išsinuomoti vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), atsakovams dėl to išsiųstas raštiškas pasiūlymas.

II. Ieškinys atmetamas

Motyvuojamoji dalis

5. Byloje nustatyta, kad Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas (1 t., b. l. 5, 6). Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ĮV- 1520 atsakovui L. G. buvo nuspręsta išnuomoti kambarį bendrabutyje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17). Tarp Visagino savivaldybės ir atsakovo 2014 m. sausio 1 d. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos ir perduotos atsakovui, sutartyje nustatytas nuomos terminas iki 2017-01-01 (1 t., b. l. 18–21). Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ĮV-146 bei 2015 m. vasario 20 d. šalių susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojamos patalpos buvo pakeistos į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16, 31). Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ĮV-E-220 nuspręsta su atsakovu L. G. tęsti nuomos santykius, sudarant terminuotą iki 2018-03-31 nuomos sutartį (1 t., b. l. 33, 34), tarp Visagino savivaldybės ir atsakovo 2017 m. kovo 27 d. buvo sudaryta savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria nustatytas nuomos terminas iki 2018-03-31, šeimos nariu, turinčiu teisę gyventi gyvenamojoje patalpoje, nurodyta Z. G. (motina) (1 t., b. l. 25–28).

6. 2017 m. kovo 27 d. nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti 10,39 Eur nuomos mokestį (sutarties 10, 12 p.), sudaryti sutartis su įmonėmis dėl karšto, šalto vandens, elektros ir šilumos energijos, komunalinių paslaugų ir atsiskaityti už paslaugas (sutarties 5.1 p.), mokėti mokestį už karštą, šaltą vandenį, elektros ir šilumos energiją, komunalines paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka (sutarties 14 p.), pasibaigus nuomos sutarties sutarčiai per 15 dienų atlaisvinti savivaldybės būstą ir grąžinti nuomotojui (sutarties 5.8 p.), sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki sutarties nutraukimo joje numatytais atvejais (sutarties 8.8 p.). Sutarties 19.2 p. numatyta, kad sutartis nutraukiama vienašališkai, jei nuomininko įsiskolinimas už nuomą, ir (ar) mokestį už komunalines paslaugas viršija trijų nuomos mokesčių sumą.

7. Į bylą yra pateiktas ieškovės 2018 m. sausio 30 d. raštas Nr. (4.26 E) 1-480 „Dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties“, kuriame atsakovui nurodoma pranešti savivaldybės administracijai, ar ji atlaisvins patalpas (duomenys neskelbtini), ar sumokės mokesčių įsiskolinimą ir teiks prašymą dėl kitų patalpų išnuomojimo. Iš VĮ „Visagino energija“ 2019 m. birželio 25 d. pažymos apie įsiskolinimą matyti, kad 2019 m. birželio 1 d. duomenimis atsakovas buvo skolingas 429,78 Eur einamųjų mokėjimų už energijos išteklius, paskutinis mokėjimas atliktas 2019 m. birželio 7 d. (1 t., b. l. 8). Iš UAB „Visagino būstas“ 2019 m. birželio 21 d. rašto matyti, kad 2019 m. gegužės 31 d. duomenimis atsakovas L. G. buvo skolingas 48,87 Eur, paskutinis mokėjimas 45 Eur sumai atliktas 2019 m. gegužės 31 d. (1 t., b. l. 7). Iš ieškovės pateiktos 2019 m. liepos 10 d. pažymos apie įsiskolinimą matyti, kad 2019 m. birželio 30 d. duomenimis atsakovas buvo skolingas už nuomą 88,72 Eur (1 t., b. l . 15).

8. Atsakovas L. G. su šeimos nariu – atsakove Z. G. iš Visagino savivaldybės nuomojamose patalpose (iki 2015-02-20 (duomenys neskelbtini), nuo 2017-03-21 (duomenys neskelbtini)) gyvena nuo 2014-01-01. Pasibaigus ginčo patalpų ((duomenys neskelbtini)) nuomos terminui (išnuomotos iki 2018-03-31), atsakovai toliau gyveno nuomojame būste.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje ginama žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būstą neliečiamybės gerbimą apribojimo forma.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.610 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti tik teismo tvarka. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; kt.). Teismų praktikoje pasisakoma, kad taikant CK 6.611 straipsnį privalu vadovautis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo ir protingumo principais, turi būti įvertinama nuomininko kaltė dėl sutarties pažeidimo, bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto turi būti nustatoma šalių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-1124/2003, 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010).

11. Ieškovė ieškinyje remiasi CK 6.611 straipsniu, numatančiu, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

12. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų visumos, nuomos mokesčio atsakovas L. G. nemokėjo iš esmės dėl susidariusios sunkios turtinės padėties. Teismo posėdžio metu atsakovo L. G. paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. spalio mėn. dirba Visagino savivaldybės administracijoje Aplinkos tvarkymo skyriuje, vidutiniškai gauna 570 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Nuo 2016-03-01 iki 2018-06-24 bei nuo 2018-10-03 iki 2018-10-14 atsakovas buvo registruotas užimtumo tarnyboje, 2018 m. rugsėjo mėnesį dirbo UAB „Visagino būstas“. Atsakovė Z. G. nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2018 m. spalio 24 d. buvo registruota užimtumo tarnyboje, atsakovei 2009 metais buvo atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatytas 60 proc. darbingumas, nuo 2018 m. spalio mėn. jai mokama 188,24 Eur senatvės pensija. Atsakovams buvo skiriamos socialinės pašalpos: atsakovei Z. G. nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. buvo mokama nuo 61,20 Eur iki 122 Eur socialinė pašalpa, atskirais mėnesiais buvo mokamos vienkartinės pašalpos, atsakovui L. G. nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. buvo mokama nuo 47,20 Eur iki 102 Eur socialinė pašalpa, atskirais mėnesiais buvo mokama vienkartinė pašalpa, 2015 m. gruodį buvo paskirta pašalpa socialiai remtiniems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų.

13. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovai pateikė pažymą, kad nuomos mokestis sumokėtas iki 2019-09-30, taip pat sumokėta už lifto priežiūrą 0,85 Eur (1 t., b. l. 183, 184), teismo posėdžio metu pateikė pažymą, kad UAB „Visagino būstas“ sumokėjo ir už komunalines paslaugas iki 2019-09-30 8,40 Eur (1 t., b. l. 190, 191). Iš atsakovų su atsiliepimu pateiktos SĮ „Visagino energija“ pažymos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. įsiskolinimas už šilumos energiją buvo 396,81 Eur (1 t., b. l. 171), teismo posėdžio metu pateiktais duomenimis, atsakovai įsiskolinimą sumažino iki 294,72 Eur (1 t., b. l. 192, 193).

14. Iš SĮ „Visagino energija“ mokesčių paskaičiavimo pažymos už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. (1 t., b. l. 96–118) matyti, kad atsakovas L. G., kaip ir nurodė teismo posėdžio metu, pagal išgales mokėdavo už nuomojamoms gyvenamosios patalpoms tiektą šilumos energiją: iki 2018 m. liepos mėn., kai atsakovas dar nedirbo, o atsakovei nebuvo paskirta senatvės pensija, jiems buvo mokamos socialinės pašalpos, tam tikrais mėnesiais buvo mokama nuo 5 Eur iki 20 Eur, nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iš dalies, vidutiniškai apie 20 Eur, buvo mokama už einamuosius mokėjimus, nuo 2019 m. liepos mėn., kai buvo pilnai išieškota iš atsakovo SĮ „Visagino energija“ priteista skola, buvo mokamos didesnės nei už einamąjį mėnesį priskaičiuotos sumos, taip po truputį mažinant susidariusį įsiskolinimą.

15. Teismas sutinka su atsakovų teigimu, kad skolos susidarė ne todėl, kad atsakovai jų piktybiškai nemokėjo. Nuomos mokesčio nemokėjimą iš dalies sąlygojo objektyvios priežastys, t. y. atsakovų darbo neturėjimas, atsakovams, kaip nepasiturintiems asmenims, buvo teikiama valstybės piniginė pagalba (mokamos socialinės pašalpos), atsakovo sąlyginai nedidelės darbinės pajamos, kurias jis pradėjo gauti nuo 2018 m. spalio mėn., bei atsakovės nedidelės pajamos (mokama 188,24 Eur senatvės pensija nuo 2018 m. spalio mėn.). Šiuo metu atsakovai moka mokesčius, pilnai padengė įsiskolinimus Visagino savivaldybės administracijai bei UAB „Visagino būstas“, sumažino įsiskolinimą SĮ „Visagino energija“. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų raginusi atsakovus padengti nuomos mokesčio įsiskolinimą, būtų pareiškusi reikalavimą teisme dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, taip pat, kad atsakovams iki ieškinio gavimo buvo žinoma apie ieškovės 2018 m. sausio 30 d. pasirašytą raštą (surašytą 2017 m. gruodžio mėn.).

16. Teismo vertinimu, byloje esant duomenų, kad atsakovai pagal išgales vykdė sutartinius įsipareigojimus, ėmėsi priemonių skoloms mažinti, turtinei padėčiai pagerinti, negalima daryti išvados, kad šiuo konkrečiu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimui, o nuomotojo teisėtiems interesams, teisei į nuosavybę, todėl negali būti sprendžiama, kad ieškovės taikyta teisinė prašoma taikyti teisinė priemonė – nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko iškeldinimas, yra proporcinga ir teisinga.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į atsakovų materialinę padėti, į tai, jog nėra jokių duomenų, kad atsakovai būtų įsigiję nuosavą būstą, teismas konstatuoja, jog tokia sankcija kaip iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos šiuo atveju būtų per griežta ir neproporcinga pažeidimui. Atmesdamas ieškinį šioje dalyje teismas šiuo atveju vadovaujasi ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

18. Ieškovė reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš minėtų gyvenamųjų patalpų grindžia ir tuo, kad 2017 m. kovo 21 d. nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi, atsakovai dėl sutarties pratęsimo nesikreipė, todėl atsakovai turi išsikelti iš savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų. T. y., ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo grindžia ir CK 6.612 straipsnyje numatytu pagrindu – kai asmuo savavališkai užima gyvenamąją patalpą, t. y. įsikelia į ją be nuomos sutarties.

19. Gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmes reglamentuoja CK 6.613 straipsnis, kuriame numatyta, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

20. CK 6.481 straipsnio nuostatos taikomos visiems nuomos santykiams. CK šeštosios knygos IV dalies XXXI skyriaus (Gyvenamosios patalpos nuoma) nuostatos nepaneigia CK 6.481 straipsnio nuostatų taikymo galimybės, esant gyvenamųjų patalpų nuomos santykiams. CK 6.582 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties termino atnaujinimas, sudarant naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį. Tačiau nei šioje teisės normoje, nei kitose CK šeštosios knygos IV dalies XXXI skyriaus normose nėra nuostatų, reglamentuojančių gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių teisinę padėtį, kai pasibaigus terminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, sutartis nėra atnaujinta, tačiau nuomotojas pakankamai ilgą laiką (vertinant pagal protingumo kriterijus) nereikalauja, kad nuomininkas išsikeltų iš nuomojamos patalpos. Ieškovės ir atsakovo 2017 m. kovo 27 d. sudarytos sutarties terminas pasibaigė 2018-03-31, o atsakovai iki šiol šiose patalpose gyvena. Ieškovė pateikė 2018 m. sausio 30 d. raštą, adresuotą atsakovams, dėl nuomos, tačiau byloje nėra įrodymų apie šio rašto įteikimą atsakovams. Byloje nenustatyta, kad ieškovė reikalavo atsakovo ir jo šeimos narių išsikelti iš gyvenamosios patalpos po 2018-03-31, t. y. po sutarties pasibaigimo, ieškovė skaičiavo atsakovams nuomos mokestį. Nuo nuomos sutarties termino pabaigos 2018-03-31 iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos mėn.) praėjo daugiau nei vieneri metai, nėra duomenų, kad ieškovė per šį laikotarpį būtų ėmusis kokių nors veiksmų dėl atsakovų iškeldinimo, vertinant ir tai, kad nuo 2018 m. spalio 14 d. atsakovas yra ieškovės darbuotojas, dirba Aplinkos tvarkymo skyriuje, ieškovė moka atsakovui darbo užmokestį, taigi ieškovė turėjo visas galimybes bendradarbiauti su atsakovais dėl susidariusių įsiskolinimų, nuomos teisinių santykių pakeitimo ar pabaigos. CK 6.481 straipsnyje nustatytas 10 dienų laikotarpis laikytinas pakankamu nuomotojui apsispręsti, ar jis ketina tęsti gyvenamosios patalpos nuomos santykius su nuomininku ir imtis atitinkamų nuomos sutarties termino pabaigos sukeltą teisinį neapibrėžtumą pašalinančių veiksmų (išsiųsti paranešimus, raginimus, nustatyti protingą terminą, per kurį nuomininkas privalo išsikelti arba pasiūlyti susitarimą dėl nuomos santykių tąsos). Šie veiksmai nėra sudėtingi ir nereikalauja ypatingo pasiruošimo ar didelių darbinių išteklių, todėl 10 dienų laikotarpis jiems atlikti yra pakankamas.

21. Taip pritaikius įstatymą, konstatuotina, jog nuomotojui per 10 dienų nepareikalavus, kad nuomininkas išsikeltų, į teismą su ieškiniu kreipiantis po beveik pusantrų metų po nuomos sutarties pabaigos, terminuota ieškovės ir atsakovo L. G. 2017 m. kovo 27 d. savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) po 2018-03-31 tapo neterminuota (tolesnis naudojimasis daiktu pasibaigus sutarties terminui) ir atsakovas su jo šeimos nariai negali būti iškeldinti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytu CK 6.612–6.613 straipsniuose numatytu pagrindu.

III. Bylinėjimosi išlaidos

22. Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai), todėl, atmetus ieškovės ieškinį, bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis lieka valstybei.

23. Atsakovai patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš ieškovės (2 t., b. l. 185, 186).

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

25. Atmetus ieškinį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius, įvertinus, kad bylinėjimosi išlaidas yra apmokėjęs atsakovas L. G., jam iš ieškovės priteistina 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovės Visagino savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams L. G. ir Z. G. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Priteisti atsakovui L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Visagino savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188711925) 350 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.