Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. ir nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. sausio 19 d. buvo išduota Lietuvos nacionalinė viza, o nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki 2025 m. gegužės 9 d. išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas, teisėtai gyvendamas Lietuvos Respublikoje, nuo 2023 m. birželio 27 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. dirbo pagal darbo sutartį, o nuo 2023 m. spalio 16 d. ėmė vykdyti individualią veiklą. 2024 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjo leidimas laikinai gyventi panaikintas, pareiškėjui nenurodant motyvų. Pareiškėjo paaiškinimu, leidimas iš jo paimtas kertant Lietuvos Respublikos sieną. Paėmus leidimą, pareiškėjui nurodyta nuvykti į Departamentą.

Nurodo, kad nuvykus į Departamentą, pareiškėjui įteiktas 2024 m. lapkričio 6 d. Departamento Sprendimas grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savarankiškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. lapkričio 13 d. Valstybė, į kurią įpareigojama išvykti savarankiškai, - (duomenys neskelbtini). Sprendimas motyvuotas tuo, kad pareiškėjas nuo 2024 m. spalio 30 d. tapo neteisėtai gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, kadangi jo duomenys įtraukti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Patikrinus šį sąrašą, pareiškėjas į jį įtrauktas nėra. Taip pat nurodyta esą pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja išskirtinai tik ekonominiai santykiai ir kad pagal 2014 m. spalio 20 d. įstatymą “Dėl perkeltų asmenų teisių ir laisvių” Nr. 1706-VI jis galėtų kreiptis į atsakingas institucijas (duomenys neskelbtini) dėl viduje perkelto asmens statuso suteikimo ir apsigyventi saugesnėje (duomenys neskelbtini) vietoje, jei jo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) taptų nesaugu. Nurodyta, kad pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) srityje, tai yra toje (duomenys neskelbtini) dalyje, kur šiuo metu nevyksta kariniai veiksmai, ir dėl to jis esą gali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad per Sprendime nustatytą terminą neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos.

Pabrėžia, kad bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas Sprendimas neatitinka reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes jame nenurodytas faktinis Sprendimo pagrindas (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas). Sprendimas motyvuotas iš esmės tik tuo, kad pagal 2014 m. spalio 20 d. įstatymą “Dėl perkeltų asmenų teisių ir laisvių” Nr. 1706-VI pareiškėjas gali prašyti būti perkeliamas (duomenys neskelbtini) viduje, tačiau pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas jau galiojant šiam įstatymui – 2023 m. gegužės 9 d. Taigi, išduodant leidimą laikinai gyventi pareiškėjas taip pat galėjo prašyti jį perkelti (duomenys neskelbtini) viduje, tačiau tai nebuvo įvertinta kaip pagrindas neišduoti leidimo laikinai gyventi. Jei aptariamas įstatymas nebuvo pagrindu neišduoti leidimo, tai manytina, kad negali tapti pagrindu jį panaikinti.

Teigia, kad Sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir/ar kokiu pagrindu šis leidimas panaikintas. Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pareiškėjui neįteiktas, kaip neįteiktas ir sprendimas jo duomenis įtraukti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Pažymi, kad šis sąrašas yra skelbiamas viešai, tačiau pareiškėjo duomenų atitinkamame sąraše 2024 m. lapkričio 18 d. nebuvo. Pareiškėjas iki šiol nežino, kokiu teisiniu pagrindu jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiam terminui jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, bei atitinkamai, kokiu teisiniu pagrindu priimtas Sprendimas grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę. Kadangi pareiškėjui nesuteikta esminė informacija apie jo teisinę padėtį ir jo atžvilgiu taikomų priemonių teisinį pagrindą, pareiškėjas negali efektyviai pasinaudoti teismine gynyba. Pareiškėjui nėra aišku, kokias aplinkybes jis turėtų įrodinėti, siekdamas, kad jam būtų leista toliau laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nurodo, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti panaikintas vienu ar keliais įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 50 straipsnyje numatytais pagrindais, tačiau šie pagrindai skundžiamame Sprendime nėra nurodyti. Uždraudimas užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką taip pat gali būti priimtas tik esant UTPĮ 133 straipsnyje numatytiems pagrindams, tačiau šie pagrindai Sprendime taip pat nėra nurodyti, kaip ir nėra nurodytas terminas, kuriam pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Kadangi sprendimas grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę yra išvestinis iš anksčiau priimtų sprendimų, o aptariami sprendimai pareiškėjui neįteikti, skundžiamame Sprendime turėtų būti nurodytas aptariamų sprendimų turinys, kiek tai yra reikalinga siekiant suprasti pareiškėjo atžvilgiu priimtą Sprendimą. Dėl išvardytų aplinkybių skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas kaip neatitinkantis VAĮ 10 str. 5 dalies 5 – 6 punktų – jame nenurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir sprendimo motyvai.

Paaiškina, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2025 m. gegužės 9 d. buvo panaikintas Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 24S189050 (minėtas sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2024 m. rugpjūčio 16 d., pareiškėjas minėto sprendimo neskundė). Minėtas leidimas laikinai gyventi 2024 m. rugsėjo 3 d. buvo paskelbtas negaliojančiu taip pat Migracijos departamentas 2024 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 24S243881 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, pareiškėjo duomenys įtraukti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, todėl ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai nuo 2024 m. spalio 30 d. Įvertinus, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) srityje, tai yra toje (duomenys neskelbtini) dalyje, kur šiuo metu nevyksta kariniai veiksmai, ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas gali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas nuo Sprendimo įteikimo dienos, tai yra iki 2024 m. lapkričio 13 d. ir įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Ginčijamame Sprendime neturėjo būti nurodyti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai ar uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindai. Teisiniai pagrindai ir motyvai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi buvo nurodyti Migracijos departamento sprendime dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Pareiškėjui minėtas sprendimas buvo išsiųstas 2024 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo aktyvios Migris paskyros elektroniniu pašto adresu. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė. Taip pat Migracijos departamentas neturėjo pareigos pareiškėjui išsiųsti sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), 20 punkte numatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Paaiškina, kad vadovaujantis Taisyklių 20 punkto nuostatomis, pareiškėjui minėtas pranešimas buvo išsiųstas 2024 m. spalio 30 d. pareiškėjo aktyvios paskyros elektroninio pašto adresu. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neprašė Migracijos departamentą atsiųsti sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką sąrašas yra skelbiamas viešai ir, kad pareiškėjo minėtame sąraše nėra, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašas nėra skelbiamas viešai. Pareiškėjas teismui pateikė nepageidaujamų asmenų sąrašo duomenis. Duomenys apie pareiškėją yra Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąraše.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad ginčijamu Sprendimu buvo netinkamai įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 6 d. buvo apklaustas. Pareiškėjas paklaustas apie jo pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje, šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, atsakė „asmeninės lėšos“, kas patvirtina, kad pareiškėjas ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną neturėjo ekonominių, socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Pažymėtina, kad apklausos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad jo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negalioja nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. ir, kad pareiškėjas nuo 2024 m. spalio 30 d. yra įrašytas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas apklausos lape nurodė, kad sutinka sugrįžti į kilmės valstybę. Pažymi, kad atvejai, kada yra draudžiama priimti grąžinimo sprendimą, yra nustatyti tik šiame UTPĮ 130 straipsnyje, jokių kitų imperatyvių nuostatų, draudžiančių priimti tokį sprendimą, nei Įstatyme, nei kitame teisės akte nėra nustatyta.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjas negali būti grąžintas į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas atliko vertinimą dėl pareiškėjo vidinio perkėlimo galimybių. (duomenys neskelbtini) viduje perkeltų asmenų statuso teisinės nuostatos yra reglamentuotos 2014 m. spalio 20 d. įstatymu „Dėl perkeltų asmenų teisių ir laisvių“ Nr. 1706-VI2. Šis įstatymas (duomenys neskelbtini) piliečiams, kurių pastovi gyvenamoji vieta patenka į karo veiksmų zoną ar į padidintos rizikos dėl karo veiksmų zoną, nustato teisę būti perkeltiems šalies viduje į saugesnius (duomenys neskelbtini) regionus. Minėtas įstatymas viduje perkeltiems asmenims garantuoja saugias tiek laikinam, tiek nuolatiniam gyvenimui tinkamas gyvenimo sąlygas, sveikatos apsaugos garantijas, kitas socialines garantijas, humanitarinę paramą ir kt. Viešai prieinami šaltiniai internetinėje erdvėje nurodo, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) iš karo veiksmų ir laikinai okupuotų teritorijų buvo perkelta ir viduje perkeltų asmenų statusą įgijo daugiau nei 1 mln. (duomenys neskelbtini) gyventojų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) galėtų kreiptis į atsakingas institucijas dėl viduje perkelto asmens statuso suteikimo ir apsigyventi saugesnėje (duomenys neskelbtini) vietoje, jeigu jo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) taptų nesaugu. Ginčijamas Sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo atitinka Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Mano, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo Sprendimo motyvai išdėstyti pačiame Sprendime). Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teigia, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Pareiškėjas 2023 m. kovo 23 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog jis yra pabaigęs mokymosi įstaigą Lietuvoje ir ketina dirbti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) betonuotoju.

Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2025 m. gegužės 9 d.

Departamentas 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 24S189050 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. gegužės 9 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis su asmeniu.

Departamentas 2024 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 24S243881 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes: asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.

Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. lapkričio 13 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, - (duomenys neskelbtini). Sprendimas priimtas, nes: asmeniui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) galėtų kreiptis į atsakingas institucijas dėl viduje perkelto asmens statuso suteikimo ir apsigyventi saugesnėje (duomenys neskelbtini) vietoje, jeigu jo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) taptų nesaugu. Vertinant tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) srityje, tai yra toje (duomenys neskelbtini) dalyje, kur šiuo metu nevyksta kariniai veiksmai, jis gali būti grąžintas į savo kilmės valstybę - (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.

UTPĮ (redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (1 straipsnio 1 dalis).

UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi.

Pagal UTPĮ 127 straipsnį, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos (1 dalis). Įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos nustatomas ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas, per kurį užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos (127 straipsnio 3 dalis). Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (127 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis UTPĮ 128 straipsnio 1 dalimi, priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

Pagal UTPĮ 130 straipsnį, draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (1 dalis). Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (130 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas skunde ginčija faktą, kad jis įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

Departamentas atsiliepime į skundą paaiškino, kad Sąrašas nėra skelbiamas viešai (kaip teigia pareiškėjas) ir kad pareiškėjas teismui pateikė nepageidaujamų asmenų sąrašo duomenis. Iš Departamento pateiktų Sąrašo (iš Migris informacinės sistemos) duomenų matyti, jog pareiškėjas įtrauktas į Sąrašą ir jam nustatytas UTPĮ 133 straipsnio 1 dalies uždraudimo atvykti pagrindas; uždrausta atvykti iki 2027 m. spalio 29 d. Pareiškėjui draudimas atvykti nustatytas Departamento Sprendimu Nr. 2, kuris nėra nuginčytas, yra galiojantis, bei sukeliantis teisines pasekmes. Ginčo Sprendimu pareiškėjas įpareigojamas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę, nes jis nuo 2024 m. spalio 30 d. tapo neteisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje, kadangi jo duomenys įtraukti į Sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad Departamento pateikti Migris duomenys patvirtina, jog pareiškėjas buvo įtrauktas į Sąrašą, todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis nėra įtrauktas į Sąrašą, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Pareiškėjas mano, kad 2014 m. spalio 20 d. įstatymas “Dėl perkeltų asmenų teisių ir laisvių” Nr. 1706-VI nebuvo pagrindu neišduoti leidimo, todėl negali tapti pagrindu jį panaikinti. Sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir/ar kokiu pagrindu šis leidimas panaikintas. Uždraudimas užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką taip pat gali būti priimtas tik esant UTPĮ 133 straipsnyje numatytiems pagrindams, tačiau šie pagrindai Sprendime taip pat nėra nurodyti, kaip ir nėra nurodytas terminas, kuriam pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimas yra išvestinis iš Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2, todėl jame turėjo būti nurodytas pirminių sprendimų turinys. Sprendime nevertinami pareiškėjo ekonominiai ir socialiniai ryšiai, neatsižvelgta, kad pareiškėjas vykdo teisėtą veiklą Lietuvoje, o jo kilmės valstybėje vyksta karas. Be to, Sprendimas Nr. 1 ir Nr. 2 pareiškėjui neįteikti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo Sprendimas priimtas Departamento Sprendimo Nr. 1 pagrindu, kadangi pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nei Sprendimo Nr. 1, nei Sprendimo Nr. 2 neskundė, jie yra galiojantys, todėl Departamentas, priimdamas ginčo Sprendimą, teisėtai bei pagrįstai vadovavosi minėtais sprendimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata yra imperatyvi, ir asmeniui panaikinus leidimą laikinai gyventi, turi būti priimamas sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę.