Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ vadovui S. Ž. ir jo atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei Ž. Ž., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

5. Teismo posėdžio metu liudytoja E. S. parodė, kad atsakovė yra jos dukra. Paaiškino, jog automobilis yra žento dovana dukrai. Birželio mėnesį dukros šeima atvažiavo nauju automobiliu, žinojo kad automobilis buvo padovanotas dukrai, kad ji galėtų geriau pasirūpinti vaikais. Įvykus konfliktui šeimoje, dukra automobiliu su vaikais atvažiavo pas juos į Šiaulių rajoną, užregistravo vaikus į ugdymo įstaigas ir būrelius Šiauliuose, vaikai buvo vežiojami dovanotu automobiliu. Nežinojo, ar dukra dirbo „(duomenys neskelbtini)“, kadangi dukra gimdė ir augino vaikus, buvo žmona vyrui. Dovanotu automobiliu visa šeima važiuodavo į Druskininkus ir kitur.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, jog yra atsakovės tėvas. Paaiškino, kad nežinojo, jog dukra dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, jog žentas buvo dosnus žmogus, dovanodavo geras dovanas tėvams. 2016 metais per šeimos pietus žentas pasakė, kad ruošiasi dovanoti žmonai automobilį, kad renkasi spalvą, technines priemone, nes automobilis bus skirtas vaikų saugumui, šeimai. Dukra su žentu nauju automobilių buvo atvažiavę, visi pasidžiaugė nauju automobiliu. Jis neklausė ar dukrai automobilis dovanotas dovanojimo sutartim, tačiau iš kalbos suprato, kad jis skirtas dukrai. 2017 m. dukra su vaikais atvažiavo pas tėvus, prasidėjo skyrybos. Dukrai reikėjo suorganizuoti vaikų ugdymo įstaigas. Ir tik tada suprato, jog automobilis nupirktas įmonės vardu, žinojo, kad vyko teismų procesas, buvo pritaikytos laikinosios pasaugos priemonės. Kai skyrybos baigėsi, vyko skaudus psichologiškai automobilio grąžinimas per antstolius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė 2017 m. vasario 8 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, be kitų pareikštų reikalavimų, prašydama atsakovės asmeninėn nuosavybėn perduoti automobilį „Škoda Superb“, 2016 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 30 000 Eur vertės, registruotą ieškovės vardu. Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti S. Ž. netrukdyti atsakovei naudotis automobiliu „Škoda Superb“, 2016 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi minėtą atsakovės prašymą tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo ieškovės vadovą netrukdyti atsakovei naudotis ieškovės automobiliu „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį perduoti naudotis atsakovei. S. Ž. apskundė Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį, Šiaulių apygardos teismas, 2017 m. balandžio 10 d. išnagrinėjęs atskirąjį skundą, paliko apylinkės teismo nutartį dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepakeistą. 2017 m. liepos 7 d. ieškovė pareiškė ieškinį dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo, 2017 m. liepos 25 d. teismui pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei naudoti bei valdyti automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti automobilį saugoti ieškovės pasirinktam antstoliui. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės prašymo netenkino, paliko galioti atsakovės prašymu pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę. Ieškovė apskundė apylinkės teismo nutartį. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. išnagrinėjęs atskirąjį skundą, paliko pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo nepakeistą. S. Ž. ir ieškovė 2018 m. liepos 31 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydami pakeisti 2017 m. vasario 9 d. taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti S. Ž. netrukdyti atsakovei naudotis S. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį perduoti naudotis atsakovei. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi minėto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Apskųstą pirmosios instancijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 9 d. paliko nepakeistą. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino atsakovės asmenine nuosavybe. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi sprendimas, kuriuo buvo tenkintas anksčiau minėtas atsakovės reikalavimas, buvo pakeistas, atsakovės reikalavimas atmestas ir ji įpareigota per 30 dienų nuo procesinio sprendimo priėmimo dienos grąžinti ieškovei automobilį „Škoda Superb“. Sprendimas įsiteisėjęs, atsakovės kasacinis skundas nepriimtas. Atmesdamas atsakovės reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. kovo 29 d. sutartį Nr. 2016/03/29-01 iš UAB „Hokla“ už 37 949 Eur įsigijo S. Ž. firma „(duomenys neskelbtini)“ .Automobilis registruotas S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir yra įmonės nuosavybė, įtraukta į įmonės finansinius dokumentus. Įmonė Juridinių asmenų registre registruota 1998 m. balandžio 15 d., t. y. daugiau nei prieš 10 metų iki šalių santuokos sudarymo, įmonės vertė santuokos metu padidėjo 4 000 Eur, pusę šios sumos pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš S. Ž. kaip kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, todėl pretenduoti į didesnės vertės įmonės turtą atsakovė nebegalėtų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad automobilio dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, priešingai, S. Ž., kaip įmonės atstovas ir savininkas, automobilį įgijo įmonės, ne atsakovės vardu. Tai, kad automobilio komplektacijoje buvo įrengta papildoma gamyklinė įranga – vaikiškai sėdynei tvirtinti skirta „Isofix“ sistema priekinėje keleivio sėdynėje, ar kad panašiu laiku, kai įmonė pirko automobilį, buvo pirktos ir gėlės, nereiškia, jog automobilis buvo dovanotas atsakovei. Atsakovei, kaip įmonės darbuotojai, automobilis buvo perduotas naudotis, be to, atsakovė buvo ieškovės savininko sutuoktinė. Atsakovė įpareigota per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos grąžinti ieškovei automobilį. Atsakovė automobilį ieškovei grąžino 2020 m. sausio 24 d.

8. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių, patirtų dėl automobilio naudojimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šioje teisės normoje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl CPK 147 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d., CPK 146 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) normos taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016). CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017). Nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi įrodyti ieškovė.

11. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Nustačius, jog atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl galimų padarinių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

12. Šioje byloje ieškovė nurodė, kad atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtino Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi, kuriuo atsakovės reikalavimus dėl automobilio perdavimo atsakovės asmeninėn nuosavybėn atmestas ir tokiu būdu dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė turtinę žalą, susijusią su automobilio draudimo mokesčiais, papildomų mokesčių sumokėjimo prievolės atsiradimu bei turtinę žalą dėl automobilio rinkos vertės sumažėjimo.

13. Teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog automobilį „Škoda Superb“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. kovo 29 d. sutartį Nr. 2016/03/29-01 iš UAB „Hokla“ už 37 949 Eur įsigijo S. Ž. firma „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis registruotas S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir yra ieškovės – įmonės – nuosavybė, apskaityta įmonės finansiniuose dokumentuose.

14. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė su ieškovės savininku S. Ž. turi tris nepilnamečius vaikus: D. Ž., gim. 2009 m. sausio 7 d., L. Ž., gim. 2011 m. gruodžio 5 d., ir J. L. Ž, gim. 2014 m. gegužės 2 d. Atsakovė nurodė, jog automobilį salone (spalvą, komplektaciją, įrengta papildoma įranga sutuoktinių nepilnamečių vaikų saugumui užtikrinti – vaikiškos kėdutės „Isofix“ tvirtinimo sistema) rinkosi atsakovė kaip ieškovo sutuoktinė. Atsakovės teigimu, Ž. Ž. ir S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininko S. Ž. kilo teisminis ginčas išimtinai iš šeimos teisinių santykių. Taigi, atsakovė įvertinus tai, kad minėtas automobilis buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui ir esant tėvų tame tarpe ir tėvo pareigai užtikrinti vaikų gyvenimo sąlygų nepablogėjimą, sąžiningai galėjo manyti, kad vaikų tėvas S. Ž. vykdys nurodytą tėvo pareigą nepabloginti vaikų gyvenimo sąlygų po skyrybų. Nors automobilis buvo registruotas firmos vardu, tačiau naudotas šeimos poreikiams, todėl galėjo būti pasiektas kompromisinis susitarimas dėl automobilio palikimo ir toliau naudotis atsakovei. Esant šioms aplinkybėms atsakovė pagristai pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei kaip nurodyta šio sprendimo 7 punkte laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos bei po apeliacinės instancijos paliktos galioti.

15. Atsakovė nurodė, jog nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu dėl to, kad atsakovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė buvo teismo taikyta šeimos byloje siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus iki kol šeimos ginčas bus išnagrinėtas teisme, o ne užtikrinant būsimo teismo sprendimo įvykdymą siaurąja prasme, šeimos byloje, kurioje taikyta laikinoji apsaugos priemonė, Ž. Ž. pareikštas ieškinys nebuvo atmestas, nėra būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti. Teismas sutinka su šiais atsakovės nurodytais argumentais.

16. Kaip nustatyta CPK 146 straipsnio 2 dalyje, ieškovė prieš pateikdama ieškinį, reikšdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia arba turi suvokti, kad tokio prašymo tenkinimas nereiškia ieškinio pagrįstumo. Esant virš nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo skyrybų byloje veikė ne savo interesais, o siekdama apginti vaikų interesus, manydama, kad automobilis buvo skirtas jai kaip dovana, šeimos poreikiams tenkinti, sąžiningai suklydo. Tokie atsakovės veiksmai nėra neteisėti ir yra kildinami iš šeimos santykių. Tokių aplinkybių egzistavimą patvirtina ir tai, kad tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones taikytas automobiliui S. Ž. ir atsakovės skyrybų byloje.

17. Taigi įvertinus tai, kad atsakovė, o taip pat ir S. Ž. turėjo pareigą veikti taip, kad nepabloginti vaikų gyvenimo sąlygų po skyrybų, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina atsakovės Ž. Ž. veiksmų neteisėtumo, todėl ieškovo ieškinys atsakovei dėl nuostolių, patirtų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atmestinas, ieškovui neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės prašymas atlyginti patirtą žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, netenkintinas.

18. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino atsakovės asmenine nuosavybe, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi sprendimas, kuriuo buvo tenkintas anksčiau minėtas atsakovės reikalavimas, buvo pakeistas, atsakovės reikalavimas atmestas ir ji įpareigota per 30 dienų nuo procesinio sprendimo priėmimo dienos grąžinti ieškovei automobilį „Škoda Superb“. Taigi, šioje dalyje atsakovės reikalavimas buvo netenkintas, o laikinosios apsaugos priemonės šeimos byloje buvo taikytos būtent dėl automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo. Atsakovė Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi buvo įpareigota grąžinti automobilį ieškovei. Kaip jau minėta, sutiktina su atsakovės atstovo teiginiais, jog šiuo atveju, ginčas yra kilęs iš šeimos bylos, tačiau kita vertus atsakovės ir ieškovės vadovo santuokos nutraukimo byla, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, galutinai išspręsta Šiaulių apygardos teismui 2019 m. spalio 31 d. priėmus nutartį, kuria panaikinta Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalis dėl automobilio pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe.

19. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, kuriame įtvirtinta teismo sprendimo prejudicinė galia, tai yra teismo sprendimo privalomumo konkrečios bylos atžvilgiu išraiška. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Šiaulių apygardos teismui 2019 m. spalio 31 d. priėmus nutartį, kuria panaikinta 2019 m. sausio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalis dėl automobilio pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe, nutartyje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais faktais, kadangi abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys ir faktai, kurie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas, yra reikšmingi abiejose bylose. Nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog būtų ieškovė ir atsakovė būtų sudariusi dovanojimo sutartį, ieškovė automobilį įsigijo įmonės vardu, o ieškovei, kaip įmonės darbuotojai ir įmonės savininko sutuoktinei buvo perduotas naudotis. Teismui pripažinus automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės asmenine nuosavybe, atsakovei buvo nustatyta pareiga per teismo nustatytą terminą grąžinti ieškovei automobilį.

20. Ieškovė nurodo, jog atsakovė neteisėtai valdė ieškovei nuosavybės teise priklausantį automobilį nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 9 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. sausio 24 d., todėl atsakovė turi pareigą atlyginti nuostolius dėl neteisėto automobilio valdymo minėtu laikotarpiu.

21. Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Šis principas reiškia tai, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Visiško nuostolių atlyginimo principo esmė, jog nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių. Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

22. Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nors padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), vis dėlto kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011).

23. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų realiai patyrė prašomus priteisti nuostolius dėl neteisėto ieškovei nuosavybės teise priklausančio automobilio valdymo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 9 d. ir 2019 m. lapkričio mėn. 30 d. iki 2020 m. sausio 24 d., t.y. 65 dienas (2 mėnesiai ir 5 dienos).

24. Ieškovė pateikė byloje įrodymus ir paskaičiavo, jog už visą laikotarpį, t.y. nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2020 m. sausio 24 d., t.y. beveik 36 mėnesius, patyrė turtinę žalą, susijusią su automobilio draudimo mokesčiais, papildomų mokesčių sumokėjimo prievolės atsiradimu bei turtinę žalą dėl automobilio rinkos vertės sumažėjimo., t.y. 23 267,53 Eur. Pripažinus, jog atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovei priklausančiu automobiliu daugiau kaip 2 mėnesius, ieškovės patirta žala paskaičiuotina proporcingai, (23 267,53/36 mėn.= 646,32 Eur/mėn. x 2 mėn.) priteisiant ieškovei iš atsakovės 1293 Eur nuostolių atlyginimo dėl neteisėto automobilio valdymo (įskaitant nusidėvėjimą, draudimo išlaidas, mokesčius, sumokėtus į biudžetą, žalą dėl automobilio rinkos vertės sumažėjimo). Teismo vertinimu, ieškovei priteista 1293 Eur patirtų nuostolių suma yra pagrįsta, atitinkanti visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.249, 6.251 straipsniai).

25. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

27. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo 953 Eur žyminį mokestį, patyrė 5799,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 1065,30 Eur ekspertizių ir įrodymų rinkimo išlaidų – viso 7817,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Teismas ieškovės ieškinio reikalavimus tenkino 5 proc., atmestų reikalavimų 95 proc. Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (5 proc.) priteistinos 390,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei S. Ž. firmai „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Ž. Ž. 1293 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt tris eurus) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Priteisti ieškovei S. Ž. firmai „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Ž. Ž. 390,89 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.