- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-05
- Bylos Nr.
- 1A-257-658/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12779-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolantas Čepukėnienė, Nerijus Meilutis, Justas Namavičius
- Nuteistasis
- P. B.
- Advokatai
- Eugenijus Šuliokas
- Kategorijos
- 1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike (BK 3 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.17.1.2Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų kontrabanda (BK 199 str. 2 d.)
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Justo Namavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant P. B. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba gydymusi, uždraudžiant P. B. vartoti kanabinoidus bei kitas psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus išrašytas pagal gydytojo receptą.
Į paskirtą bausmę įskaitytas P. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 30 d. 20.31 val. iki 2020 m. kovo 31 d. 13.25 val. (viena diena) ir nuo 2021 m. kovo 23 d. 15.15 val. iki 2021 m. kovo 23 d. 17.48 val. (viena diena), kas atitinka 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus P. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti.
P. B. baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukta, nustačius BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
P. B. dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta ne vėliau nei 2020 m. spalio 30 d.) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
P. B. dėl kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (veika, padaryta ne vėliau nei 2020 m. spalio 30 d.) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
P. B. dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta ne vėliau nei 2021 m. vasario 16 d.) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
P. B. dėl kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (veika, padaryta ne vėliau nei 2021 m. vasario 16 d.) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkintas.
Skundžiamame nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. P. B. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Jis nuo ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatyto momento iki 2021 m. kovo 23 d. 14 val. 10 min., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), smulkintuve, dėžutėje „Orbit“ ir joje esančiame plastikiniame maišelyje neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes, kurių masė atitinkamai buvo 0,2424 g, 0,3730 g ir 0,9907 g, delta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinkamai buvo 15,2 %, 0,4 % ir 15 % (bendra masė 1,6061 g kanapių (antžeminių dalių)) ir suktinę, kurioje buvo tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinys, kurio masė buvo 0,6713 g, o jame 0,0107 g (1,6 %) grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, kol šias medžiagas kratos metu paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
2. P. B. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį tuo, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. 2020 m. kovo mėn. 30 d. apie 19 val. 30 min., Radviliškio mieste, Jaunystės g. 29-25, būdamas savo namuose, kilus tarpusavio nesutarimui su šeimos nariu – tėvu A. B., tyčia rankomis pastūmė nukentėjusįjį A. B., dėl to jis trenkėsi galva į sieną ir nugriuvo ant grindų, o gulinčiam ant žemės tėvui P. B. kumščiu spaudė kaklą, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Šioje kaltinimo dalyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistavo būtinosios ginties situacija, ir kaltinamasis P. B. turėjo teisę įsikišti į tėvo ir mamos konfliktą, siekiant apginti mamą nuo pavojingo, akivaizdaus ir realaus sutuoktinio kėsinimosi. P. B. padaryti veiksmai tėvo atžvilgiu bei sukelti padariniai pastarojo sveikatai neperžengė būtinosios ginties ribų. P. B. baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukta, nustačius BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
3. Taip pat P. B. buvo kaltinamas pagal 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad neteisėtai siuntėsi narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2020 m. spalio 30 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje neteisėtai užsisakė narkotinės medžiagos, įrašytos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, t. y., kanapių dervą, kurios masė buvo 0,8249 g, nurodydamas šį kiekį narkotinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, svetimo asmens - A. M. vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančios (duomenys neskelbtini), kuri (narkotinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. MT701399504LT, ir tokiu būdu jis neteisėtai, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, siuntėsi šį kiekį narkotinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Vilniuje, Metalo g. 5, kai 2020 m. spalio 30 d. ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
4. Taip pat P. B. buvo kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad, išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno (siuntėsi) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotinę medžiagą. Ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2020 m. spalio 30 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje neteisėtai užsisakė narkotinės medžiagos, įrašytos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, t. y., kanapių dervą, kurios masė buvo 0,8249 g, nurodydamas šį kiekį narkotinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, svetimo asmens - A. M. vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančios (duomenys neskelbtini), kuri (narkotinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. MT701399504LT ir tokiu būdu, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad „Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams”, 2020 m. spalio 30 d. neteisėtai gabeno (siuntėsi) šį kiekį narkotinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Vilniuje, Metalo g. 5, kai tuo metu ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
5. Taip pat P. B. buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai siuntėsi psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2021 m. vasario 16 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje neteisėtai užsisakė psichotropinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, t. y., 5 vienetus etizolamo tablečių, kurios masė buvo 1,2858 g, nurodydamas šį kiekį psichotropinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, svetimo asmens – B. M. vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančios (duomenys neskelbtini), kuri (narkotinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. MT701395048LT, ir tokiu būdu jis neteisėtai, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, siuntėsi šį kiekį psichotropinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Vilniuje, Metalo g. 5, kai 2021 m. vasario 16 d. ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
6. Taip pat P. B. buvo kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad, išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno (siuntėsi) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropinę medžiagą. Ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2021 m. vasario 16 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje neteisėtai užsisakė psichotropinės medžiagos, įrašytos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, t. y., 5 vienetus etizolamo tablečių, kurios masė buvo 1,2858 g, nurodydamas šį kiekį psichotropinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, svetimo asmens B. M. vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuri (psichotropinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. MT701395048LT, ir tokiu būdu, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio8 d. Nr. VIII-602) 16 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama”, 2021 m. vasario 16 d. neteisėtai gabeno (siuntėsi) šį kiekį psichotropinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Vilniuje, Metalo g. 5, kai tuo metu ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Dėl keturių nusikalstamų veikų, aprašytų šio nuosprendžio 3 – 6 pastraipose, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos medžiagoje nėra surinkta įrodymų, pakankamų pagrįsti išvadai, kad 2020 m. spalio 30 d. ir 2021 m. vasario 16 d. Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytas narkotines – psichotropines medžiagas (kanapių dervą, kurios masė 0,8249 g ir 5 vienetus etizolamo tablečių, kurios masė 1,2858 g) neteisėtai užsisakė ir apmokėjo (pirmosios instancijos teismo pastaba – įgijo) bei iš Vokietijos Federacinės Respublikos bei Nyderlandų Karalystės siuntėsi P. B.. Atsižvelgiant į tai, P. B. BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (siunta A. M. vardu) ir BK 259 straipsnio 2 dalį 199 straipsnio 4 dalį (siunta B. M. vardu).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai, proceso dalyvių prašymai
7. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Austėja Abromaitienė prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti:
- panaikinti nuosprendžio dalį dėl P. B. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį bei dėl bylos nutraukimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę - būtinąją gintį;
- P. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo narkomanijos ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus išrašytas gydytojo;
- P. B. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (siunta iš Vokietijos Federacinės Respublikos) ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą;
- P. B. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (siunta iš Vokietijos Federacinės Respublikos) ir skirti jam 200 MGL dydžio baudą;
- P. B. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (siunta iš Nyderlandų Karalystės) ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo narkomanijos ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus išrašytas gydytojo;
- P. B. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (siunta iš Nyderlandų Karalystės) ir skirti jam 200 MGL dydžio baudą
- Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu tarpusavyje ir su skundžiamu 2023 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir P. B. paskirti galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį gydytis nuo narkomanijos ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus išrašytas gydytojo, bei 300 MGL dydžio baudą.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dalyje dėl kontrabandos ir disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, o nuteistojo kaltė grindžiama tik prielaidomis ir abejonėmis. Skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant teismų praktikoje įtvirtintus imperatyvius reikalavimus teismui įvertinti tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą, neignoruoti kurios nors byloje surinktų įrodymų dalies, procesiniame sprendime aiškiai nurodant, kuriais įrodymais savo sprendimą grindžia, kuriuos įrodymus atmeta, ir pateikti įtikinamus motyvus, kodėl įrodymus vertina vienaip ar kitaip. Nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų. Teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikė, taip iš esmės pažeisdamas BPK nuostatas, ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
9. Taip pat teismas netinkamai vertino ir taikė būtinosios ginties nuostatas, nenurodydamas nuo kokio konkrečiai smurto nuteistasis P. B. gynė motiną S. B., todėl ir šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Dėl fizinio smurto A. B. atžvilgiu
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį A. B., konstatavo, kad egzistavo būtinosios ginties situacija, tačiau skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, nuo kokio konkrečiai grasinimo sūnus gynė motiną, taip pat nėra argumentų, pagrindžiančių išvadą, kad grasinimas buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.
11. Pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje nuteistojo P. B. parodymams suteikė per didelę reikšmę, o kitų asmenų parodymus nepagrįstai atmetė arba juos kryptingai ir dirbtinai vertino, priderindamas prie nuteistojo parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 31 d. vykusioje apklausoje ir apklaustas teisiamajame posėdyje P. B. neparodė apie jo tėvo panaudotą fizinį smurtą motinos atžvilgiu. 2020 m. gegužės 20 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje P. B. parodė, kad jis tėvą pastūmė, nes norėjo, kad šis dėl girtumo ir nederamo elgesio su motina, išeitų. Po jo pastūmimo tėvas supyko ir jie susigrūmė. Nuteistojo motina S. B. 2020 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje parodė, kad konfliktas prasidėjo nuo to, jog išgėręs sutuoktinis ją įžeidinėjo, o grįžęs į namus sūnus norėjo ją apginti. Vyrui priėjus arčiau sūnaus, jis (P. B.) tėvą atstūmė nuo savęs rankomis. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 31 d. vykusioje apklausoje ir teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. B. taip pat patvirtino, kad fizinį smurtą naudoti pradėjo sūnus (2022 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas, nukentėjusiojo parodymų pabaiga), iki tol vyko žodinis konfliktas. Įvertinus šių trijų asmenų, dalyvavusių konflikte, parodymus, akivaizdu, kad dėl fizinio konflikto pradžios jie sutapo - visi trys nurodė, kad pirmasis tėvą pastūmė nuteistasis P. B.. Šios aplinkybės taip pat užfiksuotos ir teismo nevertintuose, neanalizuotuose 2020 m. gegužės 4 d. akistatos tarp tėvo ir sūnaus ir 2020 m. gegužės 7 d. akistatos tarp motinos ir tėvo protokoluose. Todėl teismo išvada, kad konfliktą pradėjo A. B., o nuteistasis tik gynėsi ir gynė motiną, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, yra visiškai nepagrįsta.
12. Dėl tolimesnio fizinio konflikto eigos asmenų parodymai nėra nesutampantys, tačiau jie yra nevienareikšmiški. Nuteistasis nurodė, kad po jo pastūmimo tėvas griebė jį už pilvo labai stipriai ir jie grūmėsi, atsidūrė koridoriuje. Jis tik bandė išsivaduoti ir prilaikė tėvo kaklą dešine ranka, o tuomet tėvas jam įkando į ranką ir jis išbėgo į laiptinę. Konflikto metu nugriuvę jie nebuvo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė priešingai, t. y., kad konflikto metu buvo nugriuvę. Minėtos 2020 m. gegužės 4 d. akistatos metu P. B. nurodė, kad „tėvas suklupo ant pačios spintelės, o aš ant jo, todėl tuo metu tėvas galėjo atsitrenkti galva į sieną, bet viskas įvyko grumtynių metu, ne tada, kai jį pastūmiau“. Liudytojas S. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto metu vyras ir sūnus buvo koridoriuje, buvo nugriuvę ant spintelės, kurią sulaužė, tačiau momento, kaip tėvas įkando sūnui, ji nematė, nes jau buvo išėjusi į koridorių kviesti pagalbos. Netrukus į koridorių išbėgo ir sūnus, kurio ranka kraujavo. Nukentėjusysis A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad po sūnaus smūgio nugriuvo ant žemės, jam keletą sekundžių buvo aptemusi sąmonė, o atsipeikėjęs pajuto, kad sūnus spaudžia kaklo šoną, ir jis pradėjo dusti, prarasti sąmonę, suprato, kad kilo grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, tuomet iš paskutiniųjų ėmė mosikuoti rankomis, nepavyko išsilaisvinti, bet po to sugriebė sūnui už rankos ir įkando. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir akistatų su sūnumi ir sutuoktine metu.
13. Vertinant konflikto dalyvių parodymus dėl tolimesnės konflikto eigos, liudytoja S. B. ir nukentėjusysis A. B. nurodė, kad konflikto metu abu (P. B. ir A. B.) buvo nugriuvę, o nuteistasis šią aplinkybę patvirtino tik ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme teigė, kad konflikto metu jie nugriuvę nebuvo.
14. Apibendrinant šiuos parodymus, akivaizdu, kad nukentėjusiojo A. B. parodymai yra nuoseklūs ir pagrįsti byloje esančiais jo kūno apžiūros rezultatais, apie kuriuos skundžiamame nuosprendyje neužsiminta, jie neanalizuoti ir nevertinti. Tuo tarpu nuteistasis P. B. savo parodymus keitė tiek dėl konflikto pradžios, tiek dėl konflikto tolimesnės eigos. Nuteistojo parodymai (duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme) nesutampa tarpusavyje, skiriasi nuo liudytojos S. B. parodymų, taip pat prieštarauja nukentėjusiojo parodymams. Motina, priešingai nei sūnus, patvirtino, jog konflikto metu sūnus ir vyras buvo nugriuvę, tačiau paties momento, kaip tėvas įkando sūnui, nematė, t. y. ji dalies konflikto nematė. Sūnaus ir motinos parodymai taip pat nesutampa ir kitose dalyse: dėl išbėgimo į laiptinę momento, dėl grasinimo arbatinuku, sūnaus buvimo vietos sutuoktinių tarpusavio konflikto metu, šeimos narių psichotropinių vaistų vartojimo ir pan.
15. Visi trys konflikto dalyviai patvirtino, kad fizinį smurtą pradėjo naudoti P. B.. Todėl teismo padaryta išvada, kad tokiu būdu nuteistasis gynė motiną nuo agresyvaus tėvo smurto yra visiškai nepagrįsta. Be to, teismas net nenurodė, nuo kokio smurto buvo ginama motina, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad fizinį smurtą pradėjo sūnus. Vertinant įstatymo ir teismų praktikos nuostatas dėl būtinosios ginties sąlygų, dėl kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra visiškai nemotyvuotos, nepagrįstos ir neteisingos. Jeigu teismas daro išvadą, kad sūnus gynė motiną nuo psichologinio smurto, tuomet išvados dėl tiesioginio pavojaus turėjo būti argumentuotos, nes tokių aplinkybių, kurios sąlygotų fizinio smurto panaudojimą iš nukentėjusiojo A. B., byloje nebuvo nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ir nepasisakė dėl nukentėjusiojo A. B. patirtų sužalojimų, kurie konstatuoti ir užfiksuoti 2020 m. kovo 31 d. asmens apžiūros protokole. Šiame protokole užfiksuoti sužalojimai galvos dalyje (galimai nuo smūgio krentant) ir ant kaklo. Teismas neturėjo kompetencijos spręsti ir patikėti nuteistojo versija, kad minėti sužalojimai galėjo atsirasti lengvai prilaikant tėvo galvą, kai šis jį bandė permesti. Net ir nesant medicinos specialistu, akivaizdu, kad tokie sužalojimai nuo veiksmų, kuriuos nurodo atlikęs nuteistasis, atsirasti negalėjo. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tokie sužalojimai labiau atitinka A. B. nurodytą įvykių versiją. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktose akistatose užfiksuotų aplinkybių.
17. Pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino niekuo nepagrįstus nuteistojo parodymus. Nuteistasis parodė, kad prieš kelias dienas iki byloje nagrinėjamo įvykio tėvas grasino mamai peiliu, tačiau byloje apie tokį konfliktą duomenų nėra, tokių duomenų nenurodė ir kelis kartus apklausta bei akistatose dalyvavusi liudytoja S. B., be to, šią versiją nuteistasis iškėlė tik teisiamojo posėdžio metu.
Žemesnės instancijos teismas
18. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad P. B. ir A. B. jėgos nelygiavertės, kad pastarasis sportiško sudėjimo, dirba gelbėtoju. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu ši aplinkybė nebuvo patvirtinta ar paneigta, juolab, kad vizualiai asmenys atrodo labai panašiai. Motina patvirtino, kad sūnus taip pat sportavo, lankė baseiną, yra jauno amžiaus, lyginant su nukentėjusiuoju. Teismas taip pat padarė objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai buvo menkesni nei P. B. patirti sužalojimai. Taip pat teismas kaip vieną iš argumentų nurodė pradėtus ikiteisminius tyrimus A. B. atžvilgiu dėl fizinio smurto ir grasinimų prieš motiną, tačiau tie tyrimai buvo nutraukti, todėl negalima teigti, kad A. B. ir atliko veiksmus, dėl kurių jie buvo pradėti. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. taip pat nurodė, kad sūnus ne kartą yra sumušęs ir motiną, tačiau ji policijos nekvietė. Skundžiamame nuosprendyje sureikšminamos aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o nuteistasis ir jo motina - ne. Tačiau pažymėtina, kad vien šios aplinkybės negali būti pagrindas konstatuoti, kad tokia būklė, situacija ir A. B. veiksmai buvo tiek pavojingi, jog pirmas fizinį konfliktą pradėjęs ir padaręs byloje fiksuotus sužalojimus tėvui, nuteistasis gynė motiną, neperžengdamas būtinosios ginties ribų.
19. Darydamas išvadą, kad nuteistasis gynė motiną S. B. ir neperžengė būtinosios ginties ribų, teismas nenurodė, nuo kokio kėsinimosi jis gynė motiną, esant neginčytinai nustatytai aplinkybei, kad fizinį konfliktą pradėjo pats nuteistasis P. B.. Net ir konstatavus, kad A. B. įžeidinėjo motiną ir sūnų, kad tarp jų vyko žodinis konfliktas, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės dėl konkretaus pavojaus, kėsinimosi akivaizdumo, realumo ar pavojingumo. Priešingai, visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad nukentėjusysis gynėsi nuo pavojingų P. B. veiksmų. Teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė tam, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nepažymėjo kad ir nuteistasis turėjo psichikos problemų, buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, tiek ekspertizės akte, tiek ir S. B. parodymuose fiksuotas pasireiškiantis (duomenys neskelbtini), o pasak jos, P. B. skirtų antipsichotinių vaistų – „Olanzapine“ poveikis yra (duomenys neskelbtini) būdu. Šių ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų kontekste darytina išvada, kad teismas, nutraukdamas bylą dėl būtinosios ginties, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų užsakymo ir kontrabandos iš Nyderlandų Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos
20. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, vertindamas su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu ir kontrabanda susijusias aplinkybes, ir šiuo atveju išimtinai patikėjo nuteistojo P. B. pozicija ir kitų įrodymų nesiejo tarpusavyje, jų nevertino kartu, apsiribodamas išvada, kad tai yra tik duomenys, neturintys reikšmės asmens kaltumui pagrįsti. Toks vertinimas yra ydingas, esmingai pažeidžiantis BPK normas.
21. Byloje nustatyta, kad buvo užsakytos net dvi byloje tirtos siuntos iš užsienio ir abi – nuteistojo P. B. gyvenamosios vietos adresu. Jo gyvenamoji vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra naujos statybos namas, P. B. buvo pirmasis gyventojas ir pirmasis nuomininkas. Niekas daugiau šiame bute prieš jį negyveno. Namo laiptinė ir pašto dėžutė yra tvarkingos, rakinamos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta pašto dėžutės apžiūra, o jos raktelis kratos metu paimtas iš P. B..
22. Liudytojas L. V. patvirtino, kad buto raktai ir pašto dėžutės raktelis buvo atiduoti P. B. nuomos sutarties pasirašymo dieną, t. y., 2020 m. spalio 21 d. Vėliau teisme liudytojas savo parodymus iš esmės pakeitė, kategoriškai tvirtindamas, kad raktelį nuo pašto dėžutės P. B. atidavė jau gerokai vėliau. Savo parodymų pasikeitimo priežasčių liudytojas paaiškinti negalėjo, teigdamas, kad pirminės apklausos apskritai net neprisimena, o teisme būtent šią vienintelę aplinkybę prisiminė labai gerai ir tiksliai. Nors iš šio liudytojo parodymų apskritai sunku suprasti, kas konkrečiai P. B. davė raktus, juo labiau – kiek ir kokie raktai buvo atiduoti sutarties pasirašymo dieną. Liudytojas M. L. pirmosios instancijos teisme taip pat negalėjo paaiškinti jokių aplinkybių, susijusių su raktų atidavimu, nuteistąjį P. B. vadino „P.“, tačiau tuo pačiu teigė jokių artimesnių ryšių su juo nepalaikantis. Pats P. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neprisimena pašto dėžutės raktelio gavimo aplinkybių, tačiau teisme parodymus pakeitė, kategoriškai tvirtindamas juos gavęs tik gerokai vėliau, apie gruodžio mėnesį. Tiek nuteistojo vadinimas mažybiniu vardu, tiek liudytojo L. V. parodymų pakeitimas ir priderinimas prie nuteistojo parodymų, svarbių ir beveik jokių aplinkybių neprisiminimas, o raktelio nuo pašto dėžutės atidavimo akcentavimas, parodymų prieštaringumas tiek tarpusavyje, tiek ir su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis rodo akivaizdų tarpusavio ryšį, ir tokių parodymų teismas negalėjo laikyti patikimais įrodymais. Tuo pačiu skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad net jeigu būtų nustatyta, jog raktai buvo atiduoti sutarties sudarymo dieną, jokios įtakos asmens kaltumui tai neturėtų. Vertinant nuteistojo ir liudytojo L. V. parodymus, kad namas, kuriame gyveno P. B., buvo naujas, vyko remonto darbai, ir visos dėžutės buvo nerakinamos, niekas jomis nesinaudojo, tai aplinkybė, kad siunta buvo užsakyta ir atsiųsta būtent P. B. adresu kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad siuntos buvo siųstos būtent P. B. ir jo užsakymu.
23. Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad nepaneigti nuteistojo parodymai, kad kažkas, siųsdamas siuntas jo namų adresu, norėjo pajuokauti. Priešingai – tokia nuteistojo versija yra niekuo nepagrįsta ir teisme buvo paneigta. Apklausos teisme metu P. B. parodė, kad jokių draugų nebuvo kvietęsis, su niekuo labai ir nebendravo, jokių vakarėlių pas jį nevyko, mėgo vienišą gyvenimo būdą. Šias aplinkybes apklausos metu teisme patvirtino ir jo motina S. B., parodydama, kad sūnus labiau mėgo vienatvę, draugų turėjo labai mažai. Jokių objektyvių duomenų, kad kažkokie kiti asmenys galėjo pajuokauti, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta.
24. Viena iš siuntų yra užsakyta analogišku vardu ir pavarde, labai panašia į nuteistojo bendramokslės „X“ B. M. pavardę. Šios aplinkybės neginčytinai nustatytos „X“ pateiktu studentų sąrašu. Susirašinėjimas su šia kursioke rastas paimtame nuteistojo kompiuteryje, susirašinėjimo fakto neneigia ir nuteistasis. B. M. proceso metu parodė, kad ji mokėsi toje pačioje įstaigoje ir susirašinėjo su kursiokais, taip pat galėjo susirašinėti ir su P. B., tačiau jokių asmeninių ryšių su juo nepalaikė, po paskaitų nebendravo, laisvalaikio kartu neleido, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo. Ši aplinkybė taip pat reikšminga įrodinėjant, kad siuntas užsakė būtent P. B..
25. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtintos neginčytinos nuteistojo P. B. sąsajos su užsakytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kratos metu P. B. gyvenamojoje vietoje rastos narkotinės medžiagos iš esmės yra analogiškos kaip ir vienoje iš užsakytų siuntų iš Vokietijos A. M. vardu – kanapės ir kanapių derva. Pats nuteistasis teigia parūkydavęs kanapes nuo 20 metų. Aplinkybę, kad sūnus rūkė kanapes, patvirtino ir jo motina S. B., tai užfiksuota ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės akte, o psichikos sutrikimai P. B. konstatuoti dėl (duomenys neskelbtini). Antroje siuntoje buvo užsakytos „Xanax“ tabletės, kurių sudėtyje buvo rasta etizolamo medžiagos. Nepaisant tablečių sudėties, kurios be specialaus tyrimo būtų neįmanoma nustatyti, pagal ant pakuotės užrašytą pavadinimą, akivaizdu, kad buvo užsakoma psichotropinė medžiaga „Xanax“, kurios vartojimas konstatuotas 2022 m. sausio 20 d. vasario 18 d. atliktame ekspertizės akte. Šiame akte nurodyta, kad ir pats nuteistasis P. B. ir jo motina patvirtino, jog P. B. buvo išrašytas ir jis vartojo psichotropinį vaistą „Xanax“. 2021 m. liepos 21 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad muitiniam tikrinimui atrinko pašto siuntą Nr. MT701395048LT iš Nyderlandų Karalystės. Siunta buvo baltos spalvos vokas su nurodytais siuntos gavėjo duomenimis. Atidaręs voką, jame rado atviruką, kurio viduje buvo užspaudžiama plastiko pakuotė su baltos spalvos tabletėmis su logotipu „xsanox“. Įtaręs, kad siuntoje yra psichotropinė medžiaga - alprazolamas, ją sulaikė ir suteikė jai siuntos numerį MT701395048LT. 2021 m. kovo 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-426 (21) nurodyta, kad tirti pateiktos tabletės ir jų fragmentai yra etizolamo tabletės. Natūralu, kad perkant psichotropines medžiagas iš nenustatytų ir neaiškių šaltinių, tiksli sudėtis gali būti nežinoma. Tai, kad tabletės yra kitokios sudėties nei nurodyta ant pakuotės, tik patvirtina, kad be specialaus tyrimo nustatyti tikrąją medžiagą nebūtų įmanoma. Tačiau tai nesuponuoja kategoriškos išvados, kad buvo užsakytas ne „Xanax“ vaistas, o etizolamo tabletės. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad etizolamas, kuris rastas siųstoje medžiagoje, ir alprazolamas, kuris yra vaistuose „Xanax“, yra skirtingų cheminių sudėčių, tačiau šių psichotropinių vaistų poveikis yra iš esmės vienodas. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistojo motina S. B. neigė aplinkybę, kad sūnus vartojo „Xanax“, nurodydama, kad šį vaistą vartojo ji arba sutuoktinis A. B.. Tuo tarpu A. B. pirmosios instancijos teisme neigė vartojęs psichotropinius vaistus, nurodė namuose niekada psichotropinių vaistų, išskyrus sūnaus, nėra matęs. Šioje dalyje S. B. ir nuteistojo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, be to, duomenų apie kitų šeimos narių vartojamus psichotropinius vaistus byloje nėra.
26. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, susijusių su siuntų užsakymu, tačiau tai negali būti vertinama kaip aplinkybė šalinanti baudžiamąją atsakomybę. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos nėra perkamos viešai prieinamuose šaltiniuose, jų apyvarta yra uždrausta, išskyrus tam tikras išimtis, jų neįmanoma nusipirkti viešai prieinamose elektroninėse parduotuvėse internetu. Todėl natūralu, kad užsakymo kelias negali būti išlikęs ir nustatytas, įvertinant ir tai, kad nuteistasis yra įgijęs specialybę, susijusią su kompiuteriniu programavimu. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra įsigyjamos tamsiajame internete, naudojant specialias programas, kurių neįmanoma identifikuoti, jas kiekvieną kartą reikia iš naujo instaliuoti. Esminis momentas, kad jose dažniausiai gali būti atsiskaitoma tik kriptovaliuta. Todėl P. B. atlikti pavedimai, susiję su kriptovaliutos pirkimu, taip pat laikytini reikšminga aplinkybe. Nuteistasis teisminio posėdžio metu nurodė turintis kriptovaliutos piniginę, spekuliavimu jos kursu užsiima apie 10 metų. Šią aplinkybę ir buvo siekiama nustatyti, analizuojant nuteistojo banko sąskaitos išklotines ir būtent ši aplinkybė sustiprina įsitikinimą dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų užsakymo ir siuntimo į Lietuvos Respubliką P. B. gyvenamosios vietos adresu.
27. Visi išdėstyti duomenys ir įrodymai, susieti į vientisą ir nuoseklią loginę grandinę, neabejotinai patvirtina, kad abi siuntas iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir Nyderlandų Karalystės užsakė P. B., jis suprato, jog šios medžiagos yra draudžiamos, nes turi jų vartojimo patirties ir jas siuntėsi į Lietuvos Respubliką savo gyvenamosios vietos adresu, todėl P. B. turėtų būti pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 259 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Atsiliepimas
28. Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis P. B. prašo Vilniaus apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Austėjos Abromaitienės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentai:
29. Apeliaciniame skunde nenurodytas nė vienas pirmosios instancijos teismo padarytas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 276 straipsnio ar 301 straipsnio pažeidimas, turėjęs esminės reikšmės neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. Taip pat apeliaciniame skunde nepateikti argumentai, kuriais būtų pagrįstos prokurorės abejonės dėl teismo nešališkumo ar byloje surinktų įrodymų vertinimo neišsamumo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iš esmės nurodo tai, kad teismas P. B. kaltę turėjo pagrįsti vien netiesioginiais įrodymais ir prielaidomis.
Dėl fizinio smurto A. B. atžvilgiu
30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, nuo kokio konkretaus grasinimo sūnus gynė motiną, taip pat nepateikė argumentų, pagrindžiančių išvadą, kad grasinimas buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Tačiau apkaltinamojo nuosprendžio 35–36 lapuose išanalizuoti, kruopščiai ištirti nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina prokurorės teiginio apie tai, kad teismas šiems parodymams suteikė išskirtinę reikšmę. Nuteistojo parodymus teismas analizavo ir gretino su liudytojos S. B. bei nukentėjusiojo A. B. parodymais. Teismas, vertindamas 2020 m. kovo 30 d. konflikte dalyvavusių trijų asmenų (P. B., S. B. ir A. B. parodymus), sprendė, kad nuteistojo ir liudytojos S. B. versijos sutampa. Nuosprendyje pažymėta, kad „nepaisant subjektyvaus momento, kad bet kuri motina paprastai gina sūnų, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo ir jo motinos versiją patvirtina objektyvaus pobūdžio duomenys“, t. y., bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis A. B. įvykio metu buvo neblaivus (nustatytas 1,22 promilės neblaivumas), o kaltinamasis P. B. ir liudytoja S. B. - blaivūs. Vertindamas nukentėjusiojo A. B. polinkį į agresiją, teismas vadovavosi bylos duomenimis, gautais iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, iš kurių matyti, kad A. B. atžvilgiu 2015 m. lapkričio 26 d., 2017 m. lapkričio 28 d. buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimų prieš sutuoktinę S. B.. Ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal BK 145 straipsnį A. B. atžvilgiu, buvo nutrauktas pagal BK 38 straipsnį (įtariamajam susitaikius su nukentėjusiąją). Duomenų, patvirtinančių nuteistojo P. B. polinkį į agresiją, byloje nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas. Liudytoja S. B. patvirtino, kad sutuoktinis A. B., būdamas neblaivus, visada būdavo agresyvus. 2020 m. kovo 30 d. konflikto metu jis, paėmęs virdulį su karštu vandeniu, užsimodamas jai grasino. P. B. įsiterpus į tėvų konfliktą, iš pradžių jis tik atstūmė tėvą nuo motinos. Po šio veiksmo tėvas nenugriuvo, jis dar labiau supyko, puolė P. B., rankomis apkabino jį per liemenį. Prasidėjus grumtynėms, P. B., būdamas fiziškai silpnesnis už agresyviai nusiteikusį tėvą, buvo priverstas pats nuo jo gintis, tėvas sudavė jam kumščiu į veidą, iš nugaros apglėbęs per pilvą, tėvas stipriai ir skaudžiai jį spaudė, bandė jį permesti, P. B. trūko oro, jie abu griuvo ant spintelės, P. B. sugriebė rankomis tėvui už kaklo, bet jo nesmaugė, tik bandė jį atstumti ir taip išsivaduoti. Tuo metu A. B. jam įkando į ranką. Išsivadavęs, P. B. išbėgo į laiptinę šauktis pagalbos. Kaimynas iš trečio aukšto iškvietė policiją. Po konflikto P. B. buvo sužalota ranka, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. A. B. atžvilgiu dėl 2020 m. kovo 30 d. smurto prieš P. B. Šiaulių AVPK Radviliškio RPK pirmiausia buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12768-20, o tik po to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas P. B. atžvilgiu dėl smurto prieš A. B. (Nr. 01-1-12779-20). A. B. inicijavo susitaikymą būtent todėl, kad nenorėjo būti pripažintas kaltu. Jis pasiūlė P. B. pakeisti parodymus, susitaikyti abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-12768-20 ir Nr. 01-1-12779-20. A. B., kaip buvęs tyrėjas, žinojo, kaip tai galima padaryti, ir P. B. sutiko. Šiuos duomenis patvirtina Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. birželio 1 d. nutartis, kuri skundžiamame nuosprendyje nepaminėta. Minėtoje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos ir šioje byloje, sprendžiant dėl būtinosios ginties situacijos buvimo. 2020 m. gegužės 25 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu P. B. taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. B., ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12779-20 P. B. atžvilgiu nutrauktas. Šis prokuroro nutarimas patvirtintas 2020 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi. 2022 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. Abromaitienė nutarimu atnaujino pagal BK 38 straipsnį nutrauktą Šiaulių AVPK Radviliškio RPK ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12779-20, pradėtą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį P. B. atžvilgiu tuo pagrindu, kad P. B. padarė tyčines nusikalstamas veikas per vienerių metų laikotarpį (BK 38 straipsnis).
32. Jokiais bylos duomenimis nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad įvykio metu P. B. buvo agresyvus, ir A. B. gynėsi nuo jo veiksmų. Tokių faktinių aplinkybių teismas nenustatė. Šį savo teiginį prokurorė pagrindė išimtinai savo samprotavimais (ne ekspertų išvadomis) apie P. B. gydytojų paskirto vaisto olanzapin poveikį, kuris, iš tikrųjų, neturi nieko bendra su agresijos slopinimu. Polinkis į agresiją P. B. niekada nebuvo diagnozuotas.
33. Apeliaciniame skunde teiginys dėl 2020 m. kovo 31 d. asmens apžiūros protokolu užfiksuotų A. B. sužalojimų netinkamo vertinimo grindžiamas tik apeliantės pasvarstymais, bet ne specialisto išvada.
34. Minėtų faktinių duomenų pagrindu teisinga ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. kovo 30 d. egzistavo būtinosios ginties situacija, t. y., P. B. į tėvų konfliktą įsiterpė suvokdamas, kad prieš motiną neblaivus tėvas panaudos smurtinius veiksmus (taip ne kartą yra buvę), siekė ją apsaugoti. Vėliau, kilus grumtynėms, jis gynėsi nuo smurtaujančio tėvo pats, o pavykus ištrūkti, išbėgo į laiptinę.
Žemesnės instancijos teismas
35. Teismas skundžiamo nuosprendžio 38–39 lapuose detaliai aptarė BK 28 straipsnio taikymą, savo išvadas dėl būtinosios ginties situacijos pagrindė kasacinės instancijos teismo praktika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Teismas, teisingai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y., kad P. B. įsiterpė į tėvų konfliktą, iš patirties žinodamas, kad neblaivus tėvas gali smurtauti motinos atžvilgiu ir ją sužaloti, jį tik stumtelėjo tolyn nuo mamos, ir tokiais savo veiksmais gynė jam svarbiausią vertybę – motinos sveikatą. Po tokio veiksmo įsižeidęs tėvas puolė P. B., todėl jis gynėsi nuo užpuolimo tol, kol išsivadavo ir išbėgo į laiptinę šauktis pagalbos.
Šalies argumentai
36. Apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma pripažinus P. B. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį gydytis nuo narkomanijos ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus išrašytas gydytojo. P. B. 2016 m. dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini), kuris pasireiškė (duomenys neskelbtini), bet ne agresija, nutraukė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Net gydymo įstaigoje P. B. atžvilgiu nebuvo taikoma jokia prievarta, fiksacija ar pan. (VŠĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažyma, esanti t. 1, b. 1. 122). VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje P. B. buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. birželio 14 d., ūminis sutrikimas buvo išgydytas. Alkoholio P. B. niekada nevartojo, nuo priklausomybės ligų negydytas, tokio pobūdžio ligos jam nediagnozuotos, o nuo 2021 m. pavasario jis nevartoja ir kanabinoidų. P. B. yra psichiškai sveikas, darbingas, jis vairuoja automobilį. 2023 m. vasario 24 d. UAB „Y“ gydytojų komisija, į kurios sudėtį įeina ir gydytoja psichiatrė, išdavė jam Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 23-15325254. Pažymoje nurodyta, kad P. B. gali vairuoti be apribojimų 1 grupės transporto priemones. Esant šioms aplinkybės, apeliantės prašymas įpareigoti P. B. gydytis nuo narkomanijos, kuri jam nėra diagnozuota, yra visiškai nepagrįstas.
Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų užsakymo ir kontrabandos iš Nyderlandų Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos
37. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, nebūtina nustatyti, kas įstatymų draudžiamu būdu gabeno (siuntė) narkotines ir psichotropines medžiagas, nebūtina nustatyti jų įsigijimo (užsakymo) būdo, laiko, vietos bei kitų bylai reikšmingų aplinkybių, pakanka byloje esančių netiesioginių įrodymų, t. y., kad siuntos buvo siunčiamos nuteistojo gyvenamosios vietos adresu, nustatyto siuntų turinio (kanapių derva ir psichotropinės medžiagos), nustatytos aplinkybės, kad siuntas sulaikė muitinės pareigūnai, bei to, kad vienos iš nurodytų siuntos gavėjų vardas ir pavardė – B. M. – yra panašūs į vardą ir pavardę merginos, su kuria nuteistasis kartu mokėsi.
38. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad vien minėti duomenys, nesant kitų P. B. kaltę tiesiogiai pagrindžiančių duomenų, nepatvirtina, kad būtent jis siuntė draudžiamas disponuoti narkotines, psichotropines medžiagas. Vien tai, kad minimose siuntose yra nurodytas P. B. gyvenamosios vietos adresas, nėra pakankama vada daryti priešingą išvadą. Teismo nuosprendyje akcentuojama, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie galėtų pagrįsti kvalifikuotos kontrabandos objektyviuosius pažymius.
Žemesnės instancijos teismas
39. Teismas nuodugniai išanalizavo ir nuosprendyje aptarė bei įvertino visus byloje aktualiu laikotarpiu nuteistojo darytus įtartinus banko pavedimus ir konstatavo, kad P. B. parodymai apie kiekvieną iš banko pavedimų yra logiški ir pagrįsti, ir byloje nenustatytas konkretus pinigų pavedimas narkotinių, psichotropinių medžiagų įsigijimui. Taip pat teismas nuodugniai ištyrė bylos duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius P. B. poreikį įsigyti psichotropinę medžiagą - etizolamą. Tuo tarpu prokurorė pateikia nuomonę apie siuntoje buvusių psichotropinių medžiagų ir nuteistojo vartotų vaistų poveikio psichikai panašumus ir šiais savo samprotavimais grindžia apeliacinio skundo teiginį apie tai, kad P. B. turėjo tikslą iš užsienio atsisiųsti 5 vienetus etizolamo tablečių.
40. Teismui nesukėlė abejonių nuteistojo teiginys, kad jis neturėjo poreikio, tikslo, motyvo iš užsienio valstybės nusikalstamu būdu siųstis kanapių dervos. P. B. žinojo, kur Vilniuje galima įsigyti kanapių žolės, nedidelio įsigyto „žolės“ kiekio jam užtekdavo ilgam, šią medžiagą jis rūkydavo sumaišytą su tabaku, kanapių dervos nevartojo, ir būtent tabako – kanapės suktinė buvo rasta jo namuose kratos metu. (t. 2, b. l. 140–149).
41. Taigi, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus duomenis, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, kurių pakaktų pripažinti, jog P. B. 2020 m. spalio 30 d. ir 2021 m. vasario 16 d. neteisėtai užsakė, apmokėjo ir siuntėsi iš Nyderlandų Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniaus teritorinės Muitinės sulaikytas narkotines ir psichotropines medžiagas (kanapių dervą, kurios masė 0,8249 g. ir 5 vienetus etizolamo tablečių, kurių masė 1,2858 g.).
42. Tai, kad apkaltinamasis nuosprendis neatitiko subjektyvių prokurorės lūkesčių, negali būti vertinama kaip baudžiamojo proceso pažeidimas.
43. Teismai, priimdami nuosprendžius, vadovaujasi principu in dubio pro reo, reiškiančiu, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Prokurorė A. Abromaitienė 2022 m. birželio 8 d. nutarimu, atmesdama P. B. gynėjos prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl BK 259 straipsnio 1 dalies, 199 straipsnio 4 dalies ir 259 straipsnio 2 dalies, 199 straipsnio 4 dalies, pažymėjo, kad asmens kaltė gali būti įrodinėjama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymai, o principo in dubio pro reo nuostatos galioja tik teismams, kurie tiria ir vertina įrodymus. Tuo tarpu kaltinamąjį aktą prokuroras gali surašyti ir bylą perduoti teismui ir tuomet, kai surinkti iš esmės tik netiesioginiai įrodymai ir visai nesvarbu, kelia jie abejonių ar ne, nesvarbu ir tai, ar netiesioginiai įrodymai sujungti nuoseklia ir logiška grandine, sudarančia pagrindą prokurorui padaryti abejonių nekeliančią išvadą dėl įrodymų pakankamumo, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliaciniame skunde neužsimenama apie in dubio pro reo principo galiojimą teismams ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepagrįstumas grindžiamas tuo, kad byloje yra netiesioginiai įrodymai, kurių pakanka asmenį pripažinti kaltu.
44. Prokurorai, netenkindami P. B. prašymo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl BK 259 straipsnio 1 dalies, 199 straipsnio 4 dalies ir 259 straipsnio 2 dalies, 199 straipsnio 4 dalies, 2022 m. birželio 8 ir 2022 m. birželio 23 d. nutarimuose nurodė, jog ikiteisminis tyrimas užsitęsė gerokai ilgiau nei numatyta BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punkte, jis dar nebaigtas, duomenų, pagrindžiančių P. B. kaltę gali būti gauta dar daugiau. Vis dėlto jokių naujų duomenų, pagrindžiančių P. B. kaltę nuo 2022 m. birželio 8 d. iki kaltinamojo akto surašymo ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesurinko. Ne tik kaltinamasis aktas, bet ir prokurorės baigiamoji kalba ir apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės prielaidomis, netiesioginiais įrodymais, kurie nėra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, sudarančia pagrindą teismui padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad P. B. yra kaltas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos.
Atsiliepimas
45. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. B. prašo Vilniaus apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
46. Vilniaus apygardos teismas nešališkai, išsamiai ir visapusiškai, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, ištyrė bei įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Teismo padarytos išvados pagrįstos nustatytomis faktinėmis aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
47. Tyrimas šioje byloje užsitęsė gana ilgai. Pirmasis pranešimas apie įtarimą P. B. buvo įteiktas 2021 m. kovo 23 d. po to, kai jo nuomojamame bute pareigūnai kratos metu rado nedidelį kiekį kanapių žolės. Tą pačią dieną prokurorė nutarimu paskyrė kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Ši kardomoji priemonė bus panaikinta tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus sprendimą. Taigi, P. B. laisvė yra ribojama jau daugiau nei dvejus metus. Per šį laiko tarpą P. B. nepadarė jokių pažeidimų, nebevartoja kanabinoidų, baigė „X“ programuotojų kursus, gyvena normalų gyvenimą, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui.
48. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė spręsti dėl P. B. teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymo, skiriant P. B. ir mažesnio dydžio baudas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, netenkinti prokurorės apeliacinio skundo dalies dėl įpareigojimo P. B. gydytis nuo narkomanijos, o kitą apeliacinio skundo dalį tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus, išklausiusi proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą P. B. konstatavęs jo veikoje buvus būtinąją gintį, o taip pat nepagrįstai išteisino P. B. dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis priemonėmis bei jų kontrabandos. Todėl nuosprendis šiose dalyse naikinamas. Byla dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutraukiama, atleidžiant P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Kitoje dalyje – dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų kontrabandos – priimamas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą spręsdamas, jog P. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis, ir dėl to nutraukė baudžiamąją bylą šioje dalyje. Pakartotinai įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad dar iki prasidedant P. ir A. B. grumtynėms, S. B. nebuvo kilęs realus ir akivaizdus pavojus, jog P. B., dar net tokiam pavojui nekilus, būtų turėjęs pagrindą pirmasis pulti savo tėvą. Pirmosios instancijos teismas, nors ir labai detaliai tyrė šio konflikto aplinkybes, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vis tik netinkamai jas įvertino, suteikdamas išskirtinį prioritetą P. B. parodymams ir jo keliamai versijai dėl konflikto priežasčių, eigos ir suvokimo. Be to, teismas nepagrįstai teikė pirmenybę duomenims apie A. B. atžvilgiu pradėtus ikiteisminiu tyrimus, neteisingai įvertindamas jų turinį ir pasekmes, o taip pat vienpusiškai vertino ir S. B. parodymus, atsižvelgdamas tik į tuos aspektus, kurie palankesni nuteistajam (jos sūnui) P. B., o ne į tuos, kurie naudingi ir jos sutuoktiniui A. B..
Žemesnės instancijos teismas
51. Iš naujo vertindama įrodymus teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad P. B. parodymai nebuvo nuoseklūs, kito proceso metu, todėl jau vien tai paneigia jo tariamą nuoširdumą ir verčia abejoti jo nurodoma konflikto eiga ir priežastimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio bylose yra svarbu išsiaiškinti konflikto pradžią, priežastis ir eigą. Pirmosios instancijos teismas neteikė reikšmės ir neaprašė nuosprendyje, jog apklausiamas 2020 m. kovo 31 d. (kitą dieną po įvykio) P. B. nurodė, kad konflikto užuomazgos jau prasidėjo nuo ryto, kuomet A. B., nuo ryto gerdamas alkoholį, būtent jį (nuteistąjį) pradėjo įžeidinėti, kabinėtis, kolioti necenzūriniais žodžiais, priekaištaudamas kodėl jis yra namie, kodėl grįžo namo karantino metu. Taip pat šioje apklausoje P. B. nurodė, kad jis visada buvo šalia mamos, bei teigė, kad A. B. norėjo apipilti mamą su karštu vandeniu. Be to jis paaiškino, kad apie 19 val. 30 min. vėl atėjo į virtuvę tėvas, pradėjo keiktis, psichologiškai smurtauti. Tuomet tėvas priėjo prie jo, o jis norėjo lengvai tėvą nustumti nuo savęs ir pasakė, kad nelįstų prie mamos. Ir dėl to jį tėvas sugriebė per liemenį, norėjo permesti per galvą, jis laikėsi, kad taip nenutiktų ir tėvas jam perkando kairę ranką. Tačiau, kolegijos vertinimu, jokių aplinkybių apie kėsinimąsi apipilti S. B. karštu vandeniu smulkiau nurodyta nebuvo, kaip ir tiek iš jo paties, tiek iš S. B. parodymų galima spręsti, kad jis (P. B.) to nematė. Iš S. B. parodymų taip pat matyti, kad P. B. net nebuvo viso tėvų konflikto metu šalia, nes buvo išėjęs į lauką.
52. 2020 m. gegužės 20 d. vykusios apklausos metu P. B. nurodė, jog su tėvu susipyko dėl jo neblaivumo ir nederamo bendravimo su mama. Paprašė tėvo išeiti iš virtuvės, bet jis išeiti nenorėjo, todėl jį pastūmė, kad jis išeitų. Po jo pastūmimo tėvas supyko labiau ir jie susigrūmė. Tai vėlgi rodo, kad jokio akivaizdaus pavojaus jo mamai tuo metu nebuvo.
53. Išanalizavusi teisiamojo posėdžio metu P. B. duotus parodymus kolegija jau pirmiausiai atkreipia dėmesį į pasikeitusią nuteistojo retoriką, ne kartą jam akcentuojant tokias frazes kaip tėvas „puldinėjo mamą“, jog jis „gynė mamą“, kas nebuvo nurodoma pirminių apklausų metu. Tačiau šios apklausos metu P. B. visgi vėl patvirtino, kad A. B. naudojo tik psichologinį smurtą prieš nuteistojo mamą, kuris, kolegijos vertinimu, tik paties nuteistojo nepagrįstu subjektyviu manymu, galėjo peraugti į fizinį smurtą. Nuteistasis tokį įsivaizdavimą susidarė teigdamas, nes tėvas jau arti jos buvo priėjęs, bet vėlgi, pirštu rodydamas pagal įvykio vietos apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 17-18), kaltinamasis paaiškino, kad jam atėjus į virtuvę, mama stovėjo prie skalbimo mašinos kampe, tėvas stovėjo prie įėjimo, atstumas tarp jų – nepasieksi ranka. Tai vėlgi parodo neatitikimą nuteistojo teiginiui, kad A. B. kėsinosi S. B. pulti, o tuo pačiu apie pavojaus realumą ir akivaizdumą. Ir tik vėlesnėje apklausoje atsiranda jau naujos aplinkybės, kad tėvas puolė link mamos, ją stumtelėjo ir nuteistajam pasirodė, kad jis tuoj trenks mamai ir tada jis pabandė stumti tėvą. Beje, teismas neįvertino ir P. B. atsakymo į paties teisėjo klausimą apie šią situaciją, kuomet jis paaiškino, kad „sužalojimus, padarytus tėčiui, pripažįstu, bet pačių aplinkybių kaip tai įvyko – ar tai buvo noras jį sužaloti, ar tai ginantis, nepripažįstu“ (t. 5, b. l. 53), kas dar kartą įrodo, kolegijos vertinimu, P. B. paaiškinimų nenuoširdumą ir jo paties gynybiškumą, o tuo pačiu ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Lygiai taip pat teismas neįvertino P. B. atsakymo į paties teisėjo klausimą dėl epizodo su arbatinuku, kuomet nuteistasis jam atsakė, jog „arbatinukas yra virtuvėje, bet pačio veiksmo, kad tėvas norėjo apiplikyti motiną, aš nemačiau, aš tada ten nebuvau“.
54. Analizuojant S. B. parodymus matyti, kad jai konfliktuojant su sutuoktiniu, P. B. vedžiojo šunį, ir grįžo vėliau, kas, kaip jau minėta, paneigia P. B. aiškinimą, apie pastovų buvimą su mama viso konflikto metu. Akivaizdu, kad P. B. nematė konflikto epizodo su arbatinuku, iš S. B. parodymų taip pat nematyti, kad ji jam būtų spėjusi pasakyti. Priešingai, S. B. parodymuose nurodyta, kad atėjęs į virtuvę P. B. atsistojo tarp tėvų, ir tuomet A. B. pradėjo įžeidinėti savo sūnų P. B., sakydamas „tu čia neturi būti, tau 27 metai, tu išsigimėli turi turėti savo gyvenimą, ne ant mūsų sprando ir po motinos sijonu sėdėti“, ir pradėjo eiti link P. B., po ko P. B. pastūmė tėvą. Taigi, tokie S. B. parodymai aiškiai patvirtina, kad tuo momentu, kuomet P. B. atėjo į virtuvę, jai joks realus ir akivaizdus pavojus negrėsė, ir A. B. užsipuolė žodžiu P. B. ir ėmė būtent link jo eiti, po ko buvo pastumtas nuteistojo. Tuo tarpu, kaip suprantama iš paties P. B. parodymų, ir pirmosios instancijos teismo išvados, būtinosios ginties instituto taikymo pagrįstumas buvo grindžiamas būtent dėl pavojaus realumo ir akivaizdumo S. B. atžvilgiu, ir šis aspektas buvo vienas iš esminių. Tačiau, išanalizavus P. B. ir S. B. parodymus ir konflikto pradžią bei jo eigą matyti, kad P. B. pastumiant A. B. pastarasis nei kėsinosi pulti, nei juo labiau puolė S. B., o pats P. B. taip pat nematė jokio bandymo apiplikinti savo mamą iš arbatinuko. Taip pat jis nedalyvavo pastoviai vykusiame tėvo ir mamos kivirče, o tik vėliau, atėjęs į virtuvę, įsikišo į tėvų konfliktą, po ko A. B. savo žeminančią sūnų retoriką nukreipė į jį, bet dar jam net nepradėjus jokių aktyvių veiksmų sūnaus atžvilgiu, ir nesant pakankami duomenų, kad jis apskritai realiai ruošėsi P. B. pulti, pastarasis pirmasis pastūmė tėvą. Todėl, kolegijos vertinimu, jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus S. B. nebuvo kilę, ir P. B. neturėjo jokio faktinio pagrindo pirmasis pradėti fiziniu kontaktu pasireiškusius veiksmus tėvo atžvilgiu. Įvertinus konflikto eigą ir padarytų sužalojimų mechanizmą spręstina, kad A. B. buvo padaryti sužalojimai P. B. veikiant netiesiogine tyčia. Be to, kolegijos vertinimu, nebuvo jokio pagrindo būtinosios ginties situaciją pripažinti, ar vertinti ją buvus, jau prasidėjus A. B. ir P. B. fiziniam kontaktui, kadangi muštynių metu būtinosios ginties taisyklės netaikomos.
55. Kiti teismo nurodyti požymiai pateisinant egzistavus būtinąją gintį taip pat nepagrįsti. Tiek iš S. B., tiek ir iš paties P. B. parodymų, tiek iš byloje esančių nuotraukų galima daryti išvadą, jog A. B. pakankamai atletiškas vyras. Tačiau teismas neįvertino ir to, jog ir pats P. B. taip pat atletiškas, jaunas (įvykio metu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), ir kaip pats pripažino teisiamojo posėdžio metu, sportavęs vyras. Todėl neteisingos išvados apie akivaizdų A. B. ir P. B. jėgų nelygiavertiškumą. Be to A. B. girtumas, akcentuojant dėl to P. B. kaip papildomą paskatą į būtinąją gintį, kaip tik manytina rodo didesnę galimybę nukentėti jam grumtynėse nuo iš esmės lygiaverčio, o dar ir blaivaus, varžovo.
56. Sutiktina su teismo išvada, kad A. B. anksčiau konfliktuodavo su S. B., tačiau matyti, kad anksčiau ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti ne pagal BK 140 straipsnį ar kitą normą, numatančią baudžiamąją atsakomybę už kūno sužalojimą, o pagal BK 145 straipsnį, kurio dispozicija nenumato fizinių padarinių sveikatai atsiradimo. Iš kitos pusės, šie ikiteisminiai tyrimai nerealizuoti bylą perduodant į teismą ir A. B. nebuvo pripažintas kaltu, o priešingai – tyrimai nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, numatančiu tyrimo nutraukimą tuo atveju, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, išskyrus tik teisiamojo posėdžio metu iškeltą nuteistojo versiją, kad prieš kelias dienas iki byloje nagrinėjamo įvykio tėvas grasino mamai peiliu. Tokių duomenų nenurodė ir kelis kartus apklausta bei akistatose dalyvavusi liudytoja S. B., kas, teismui netinkamai įvertinus P. B. parodymus, taipogi nepagrįstai leido spręsti apie pavojaus realumą.
57. Todėl apibendrindama kolegija sprendžia, jog P. B. veikoje buvo visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinosios ginties instituto taikymo buvo padarytos nepagrįstai, kadangi netinkamai buvo įvertinti faktiniai duomenys.
58. Apeliaciniu skundu nuteistasis neprašo jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, tačiau tiek iš jo paties pozicijos, tiek iš nukentėjusiojo – A. B. pozicijos teisiamojo posėdžio metu, tiek iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio matyti, kad abi konflikto pusės nelaiko šios veikos pavojinga. Taip pat matyti, kad ir pati S. B. yra parodžiusi, jog tiek šio, tiek anksčiau kilusių konfliktų priežastys buvo nesaikingas A. B. alkoholio vartojimas, įtampa darbe, tačiau bylos nagrinėjimo metu A. B. nustojo vartoti alkoholį, o P. B. susirado merginą, normalų darbą, santykiai tarp tėvo ir sūnaus normalizavosi, jie bendrauja. Nei vienas proceso dalyvis nepageidauja nei proceso tęsimo, nei neigiamų pasekmių P. B..
59. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tiek pačiam nukentėjusiajam, tiek nuteistajam iš esmės kvestionuojant padarytos veikos pavojingumą, o taip pat teismui privalant vykdyti ne formalųjį, o tikrąjį teisingumą, įvertinus visumą bylos aplinkybių spręstina, jog yra pagrindas atleisti P. B. dėl šios nusikalstamos veikos nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, t. y. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.
60. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Nors ir kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apskritai neturi teisės priimti tokio sprendimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai artimoje aplinkoje neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020). Be to, kasacinio teismo praktikoje buvo ir toks atvejis (beje, pagal savo faktines konflikto aplinkybes ir jame dalyvavusių asmenų elgesį labai panašus į šios bylos aplinkybes), kuomet dėl mažareikšmiškumo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas asmuo padaręs net dvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-36-788/2021).
61. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis buvo lygiaverčiai buitinio konflikto dalyviai (dėl abiejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai), abu elgėsi netinkamai, pats nukentėjusysis buvo fizinio kontakto iniciatorius. Abi konflikto pusės patyrė nežymius sužalojimus, abi konflikto pusės sutarė susitaikyti, ir tą savo valią realizavo, o tyrimas P. B. atžvilgiu buvo atnaujintas ir prijungtas prie šio tyrimo įtariant jį padarius kitas nusikalstamas veikas. Taip pat matyti, kad ir šiuo metu nukentėjusysis nesiekia savo sūnaus nuteisimo, šiame konflikte dalyvavusi nuteistojo mama, o nukentėjusiojo sutuoktinė, taip pat tvirtina, kad tėvo ir sūnaus santykiai normalizavęsi, ir niekas nenori jokių teisinių pasekmių P. B. atžvilgiu. Šeimoje A. B. nustojus vartoti alkoholį, situacija taip pat normalizavusi, visi šeimos nariai bendrauja. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nukentėjusysis nuteistojo veiksmų nevertina kaip pavojingų ir kad jo pozicija dėl baudžiamosios atsakomybės netaikymo nuteistajam yra nuoširdi, apgalvota ir laisva.
62. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad P. B. padaryta veika, kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, o nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir byla šioje dalyje nutraukiama BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu.
Dėl BK 199 straipsnio 4 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų
63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino P. B. dėl kaltinimo pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį (narkotinių medžiagų siuntimas iš Vokietijos Federacinės Respublikos) bei pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį (psichotropinių medžiagų siuntimas iš Nyderlandų Karalystės). Pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje nors ir išsamiai ištyrė baudžiamosios bylos medžiagą, tačiau neskyrė reikiamo dėmesio duomenų visumos analizei, byloje esančius duomenis vertino atsietai ir padarė neteisingas išvadas dėl surinktų duomenų pakankamumo. Todėl išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.
64. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias P. B. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes: P. B. neteisėtai siuntėsi narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti, ar kitaip platinti – ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2020 m. spalio 30 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai užsisakė narkotinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, tai yra – kanapių dervą, kurios masė buvo 0,8249 g, nurodydamas šį kiekį narkotinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, svetimo asmens - A. M. vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančios (duomenys neskelbtini), kuri (narkotinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. MT701399504LT ir tokiu būdu, jis neteisėtai, neturėdamas tikslo jos parduoti, ar kitaip platinti, siuntėsi šį kiekį narkotinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Metalo g. 5, Vilniuje, kai 2020-10-30 ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
65. Be to, P. B., išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno (siuntėsi) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotinę medžiagą – ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2020 m. spalio 30 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai užsisakė narkotinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, tai yra – kanapių dervą, kurios masė buvo 0,8249 g, nurodydamas šį kiekį narkotinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, svetimo asmens - A. M. vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančios (duomenys neskelbtini), kuri (narkotinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. MT701399504LT ir tokiu būdu, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 str. 2 p., kuriame nurodyta, kad „Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams”, 2020-10-30 neteisėtai gabeno (siuntėsi) šį kiekį narkotinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Metalo g. 5, Vilniuje, kai tuo metu ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
66. Be to, P. B. neteisėtai siuntėsi psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2021 m. vasario 16 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai užsisakė psichotropinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, tai yra – 5 vnt. etizolamo tablečių, kurios masė buvo 1,2858 g, nurodydamas šį kiekį psichotropinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, svetimo asmens – B. M. vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančios (duomenys neskelbtini), kuri (narkotinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. MT701395048LT ir tokiu būdu, jis neteisėtai, neturėdamas tikslo jos parduoti, ar kitaip platinti, siuntėsi šį kiekį psichotropinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Metalo g. 5, Vilniuje, kai 2021-02-16 ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
67. Be to, P. B., išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno (siuntėsi) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropinę medžiagą – ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2021 m. vasario 16 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai užsisakė psichotropinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, tai yra – 5 vnt. etizolamo tablečių, kurios masė buvo 1,2858 g, nurodydamas šį kiekį psichotropinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, svetimo asmens B. M. vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuri (psichotropinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. MT701395048LT ir tokiu būdu, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio8 d. Nr. VIII-602) 16 str., kuriame nurodyta, kad „Į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama”, 2021-02-16 neteisėtai gabeno (siuntėsi) šį kiekį psichotropinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną -Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Metalo g. 5, Vilniuje, kai tuo metu ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
68. Vilniaus apygardos teismas išteisinamąjį nuosprendį iš esmės grindė argumentais, kad byloje nėra nustatyta, kas užsakė, sumokėjo, siuntė narkotines ir psichotropines medžiagas iš užsienio valstybių, taip pat nenustatyti asmenys, iš kurių įsigytos narkotinės – psichotropinės medžiagos, nenustatytas įsigijimo (užsakymo) laikas, vieta ir kitos svarbios aplinkybės. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad P. B. atliko kokius nors veiksmus, kuriais būtų inicijuotas draudžiamų medžiagų siuntimas iš užsienio: pavyzdžiui, byloje nėra duomenų apie atitinkamų medžiagų užsakymą, nėra duomenų apie apmokėjimą už tokias medžiagas, nėra susirašinėjimo dėl atitinkamų medžiagų atsiuntimo, kaltinamojo domėjimosi dėl siuntų judėjimo, jų atsiėmimo ir panašiai.
69. Nors byloje nėra P. B. kaltę pagrindžiančių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų jo veiksmus kontrabanda siunčiantis narkotines medžiagas iš užsienio, tačiau nustatytos aplinkybės yra susijusios tarpusavyje, esmingai papildo viena kitą ir, vertinant jas kartu, įrodo, kad P. B. padarė nusikalstamas veikas. Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbi ir kasacinio teismo pozicija, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
70. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina P. B. pateiktus kaltinimus.
71. Byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 30 d. Vilniaus pašto logistikos centre, patikrinus siuntą Nr. MT701399504LT (rudos spalvos vokas 17,5x12 cm, kurios svoris 11,5 g, gautą paštu (oro keliu) iš Vokietijos Federacinės Respublikos (siuntos gavėjas – A. M., siuntos pristatymo adresas – (duomenys neskelbtini), siuntėjas – (duomenys neskelbtini), aptiktas plastikinis įpakavimas su rudos spalvos medžiaga, skleidžiančia aitrų kvapą (t. 2, b. l. 2). 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 2498 (20) nurodyta, kad tirti pateikta rudos spalvos medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė 0,8249 g (t. 2, b. l. 5–6).
72. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. kovo 24 d. Vilniaus pašto logistikos centre, patikrinus pašto siuntą Nr. MT701395048LT (baltos spalvos vokas 22x16 cm) iš Nyderlandų Karalystės (prekių siuntėjas nenurodytas, gavėjas – B. M., (duomenys neskelbtini)), rastos 5 vnt. baltos spalvos tabletės su „Xsanox“ logotipu, įtariant, kad šiose tabletėse yra alprazopamo (t. 2, b. l. 10). 2021 m. kovo 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-426(21) nurodyta, kad tirti pateiktos tabletės ir jų fragmentai pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. 1VMB100136 yra etizolamo tabletės. Etizolamas yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, III-iąjį sąrašą. Nustatyti tablečių sudėtyje esančios grynos psichotropinės medžiagos etizolamo kiekį negali, kadangi neturi pamatinės etizolamo medžiagos, reikalingos tokiam tyrimui atlikti. Etizolamo tablečių masė yra 1,2858 g. Šioje specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad vienoje tablečių pusėje yra užrašas „Xanax“ (t. 2, b. l. 13–14).
73. Byloje esantys elektroniniai vaistų receptai patvirtina, kad P. B. vartojo „Olanzapine“ vaistus (t. 5, b. l. 10–19). Pirmosios instancijos teisme apie vaistų vartojimą P. B. parodė, kad jis vaistus vartojo nuo 2014–2015 m. iki 2016–2017 m., po to maždaug trejus metus jų nevartojo, bet sveikatos būklei pablogėjus, vėl pradėjo juos vartoti ir nuo to laiko vaistus vartojo nuolatos, šiuo metu vaistų dozes mažina ir „išeidinėja“. Vaistų „Xanax“ pagal išrašytus receptus jis niekada nevartojo, jam buvo išrašomi „Olanzapine“ vaistai. Šie vaistai yra raminamieji, antidepresantai, juos vartojo dėl įtempto rėžimo, nemigos, pervargimo (t. 4, b. l. 192–196). Tačiau kiti byloje esantys duomenys rodo, kad P. B. vis dėlto galėjo vartoti ir vaistus „Xanax“. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-16/2022 nurodyta, kad „<...> iš pateiktos bylos medžiagos, medicininės dokumentacijos ir paties tiriamojo P. B. paaiškinimų sužinota, kad <...> prieš – 1–2 metus epizodiškai parūkydavęs „žolės“. Vėliau vartojimą nutraukė, nusiraminimui, miegui gerinti vakare pradėjo vartoti „Xanax“. <...> Motinos iniciatyva apsilankė pas gydytoją. Buvo paskirtas zolpidemas ir Xanax. Pacientas atsisakęs vartoti vaistus, todėl jų įdėdavo į maistą“ (t. 3, b. l. 128). Pirmosios instancijos teisme apie šias ekspertizės akte nurodytas aplinkybes P. B. paaiškino, kad galėjo būti, jog ligoninėje jam duodavo ir vaistų „Xanax“, jis tiesiog apie tai nežinojo („jie tiesiog duoda vaistų, ištirpdo, galėjo man duoti ir 10 skirtingų vaistų“) (t. 5, b. l. 48). Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad P. B. neturėjo poreikio iš Nyderlandų Karalystės siųstis vaisto etizolamo, palygino ir viešai prieinamą informaciją dėl vaistų „Olanzapine“, „Xanax“ (alprazolamo) ir etizolamo chemines formules (t. 5, b. l. 36–38), konstatuodamas, jog šios formulės skiriasi. Vis dėlto nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad iš paties P. B. parodymų matyti, kad vaistas „Xanax“, nedetalizuojant jo sudėties, jam yra žinomas kaip vaistas nuo nuovargio, pervargavimo; jam atrodo, kad „Olanzapine“ ir „Xanax“ yra tas pats vaistas, ankščiau buvo „Xanax“, o dabar – „Olanzapine“; yra girdėjęs, kad „Xanax“ skirtas vyresniems, o „Olanzapine“ – jaunesniems žmonėms. Todėl akivaizdu, kad paties P. B. subjektyviu vertinimu vaistai „Xanax“ ir jam gydytojų skiriami vaistai „Olanzapine“ yra tokie pat vaistai, iš esmės tokiems pat simptomams gydyti. Šios aplinkybės paneigia skundžiamo nuosprendžio išvadą, kad P. B. neturėjo poreikio siųstis psichotropines medžiagas iš Nyderlandų Karalystės.
74. Tas pats pasakytina ir apie iš Vokietijos atsisiųstas narkotines medžiagas – kanapių dervą. Aplinkybės, kad P. B. vartoja „žolę“ (kanapes), neneigė nei pats P. B., nei jo tėvai (liudytojai A. B. ir S. B.), tai nustatyta ir 2022 m. sausio 20 d. - vasario 18 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-16/2022 (t. 3, b. l. 127–130). Be to, skundžiamu nuosprendžiu P. B. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir dėl narkotinių medžiagų – kanapių laikymo. Nors pirmosios instancijos teisme P. B. ir parodė neįsivaizduojantis, kas yra kanapių derva, tačiau teigė, kad per tiek laiko, kiek jis vartoja narkotines medžiagas (žolę), tikriausiai jam teko vartoti ir hašišą (t. 4, b. l. 194). Todėl akivaizdu, kad skirtumo tarp žolės ir hašišo vartojimo, kas ir yra kanapių derva, P. B. subjektyviu vertinimu, nėra arba beveik nėra, jis parodė vartojęs abi šias medžiagas, o tai reiškia, kad ir šiuo atveju P. B. turėjo poreikį siųstis narkotines medžiagas iš Vokietijos Federacinės Respublikos, nes tokias medžiagas jis pats vartojo. Šios išvados nepaneigia ir P. B. teiginys, kad jis žinojo, kur narkotinių medžiagų galima įsigyti Vilniuje, todėl jam nereikėjo jų siųstis iš užsienio valstybės. Siunčiantis (ir gaunant) uždraustas medžiagas paštu, nurodant tik dalį savo asmens duomenų, mažinama rizika būti sulaikytam darant nusikalstamą veiką, nei kad įsigyjant šias medžiagas iš nepažįstamų asmenų viešoje vietoje, prieš tai kontaktuojant telefonu (P. B. parodė, kad paskutinį kartą kanapių įsigijo iš nepažįstamo asmens, susitikęs su juo prie prekybos centro Vilniuje, kitais kartais šių medžiagų įsigydavo taip pat iš nepažįstamų asmenų, kontaktuodavo telefonu). Taigi, tokia galimybe ir pasinaudojo P. B., paštu parsisiųsdamas draudžiamų medžiagų.
75. Taip pat byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad buto nuomos sutartį P. B. pasirašė 2020 m. spalio 21 d. (t. 3, b. l. 39–41), ir, kaip parodė P. B., šią dieną gavo buto raktą, o gyventi pradėjo maždaug trijų dienų laikotarpiu, kai persivežė daiktus. Pirma siunta su kanapių derva, siųsta iš Vokietijos Federacinės Respublikos, kuri turėjo būti pristatyta adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus logistikos centre buvo sulaikyta 2020 m. spalio 30 d. Antra siunta iš Nyderlandų Karalystės su psichotropinėmis medžiagomis, kuri turėjo būti pristatyta taip pat minėtu adresu, Vilniaus logistikos centre buvo sulaikytas 2021 m. vasario 16 d. Taigi pagal šiuos nustatytus laikotarpius darytina išvada, kad abi siuntos buvo užsakytos P. B. naudojantis minėtu butu ir turint galimybę į užsakomos siuntos formą įrašyti būtent savo nuomojamo buto adresą.
76. Proceso metu buvo pabrėžiama, kad tretieji asmenys galėjo sužinoti P. B. gyvenamosios vietos adresą ir juo pasinaudoti nusikalstamiems veiksmams įgyvendinti. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad ši versija nebuvo paneigta. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ši gynybos versija yra neįtikinanti ir nekonkreti bei paremta iš esmės klaidingais duomenimis. Nėra įtikinama, jog nenustatyti asmenys galėjo tikėtis išsiimti siuntas iš P. B. naudojamo buto pašto dėžutės. Toks nusikalstamos veikos veiksmų planas nėra logiškas ir būtų sunkiai įgyvendinamas, nes pašto dėžutė, į kurią narkotines ir vėliau psichotropines medžiagas užsakę asmenys tikėtųsi jas gauti, turėtų būti tų asmenų atidžiai stebima, kad siuntą pavyktų išimti anksčiau už pašto dėžutės naudotoją, juolab, kad liudytojas M. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad į namo laiptinę galima buvo pakliūti tik surinkus kodą arba atrakinus duris magnetinius raktu (t. 4, b. l. 187–189). Užsisakant siuntinį ir tikintis jį gauti nėra kito kelio, kaip tik nurodyti savo tikrąjį adresą, kuriuo užsakovas gaus ir atsiims siuntinį. Pažymėtina ir tai, kad iš P. B. motinos liudytojos S. B. parodymų yra žinoma, kad P. B. daug draugų neturėjo, mėgdavo būti vienas, gyveno vienišiaus gyvenimą. P. B. taip pat nieko neparodė apie tai, kad kokiems nors jo pažįstamiems, draugams, iš karto jam įsikėlus į naujai nuomojamą butą buvo žinomas šios vietos adresas. Byloje nustatyta ir tai, kad P. B. buvo pirmasis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas, prieš tai šiame bute jokie kiti asmenys negyveno.
77. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme P. B. akcentavo, kad nežino, kaip būtų galėjęs atsiimti kito asmens vardu adresuotą siuntą. Tačiau iš AB Lietuvos paštas pateiktos informacijos yra žinoma, kad abiem atvejais siuntos buvo neregistruotosios (t. 2, b. l. 80), o tai reiškia, kad šios siuntos, t. y., vokai, kurių matmenys 17,5x12 ir 22x16 (t. 1, b. l. 2, 10), su draudžiamomis medžiagomis pristatymo atveju pašto darbuotojo būtų paliktos pašto dėžutėje, ir P. B. nebūtų reikėję jų atsiimti pašto skyriuje, pateikiant asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
78. Skundžiamame nuosprendyje pateikiamas ir platus duomenų, susijusių su pašto dėžutės rakto perdavimu P. B., vertinimas, konstatuojant, kad net ir nustačius, kad P. B. gavo pašto dėžutės raktą nuomos sutarties sudarymo momentu – 2020 m. spalio 21 d. – tai neįrodytų, kad šis asmuo užsakinėjo ir siuntėsi inkriminuojamas narkotines ir psichotropines medžiagas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija taip pat nesutinka.
79. Visų pirma, iš paties P. B. parodymų nustatyta, kad antros siuntos, kuri Vilniaus logistikos centre buvo sulaikyta 2021 m. vasario 16 d., atsiuntimo į Lietuvą metu P. B. neabejotinai jau turėjo pašto dėžutės raktą ir šia dėžute naudojosi. Tačiau P. B. parodymai apie konkretų momentą, kada jis gavo minėtą raktą, nėra nuoseklūs, ir tai verčia abejoti šių parodymų teisingumu.
80. Ikiteisminio tyrimo metu P. B. negalėjo prisiminti, kada gavo buto ir pašto dėžutės raktus, tačiau neparodė, kad šiuo raktus gavo skirtingu metu ar, kad pašto dėžutės raktus gavo tik praėjus keliems mėnesiams. Jis teigė, kad pašto dėžute iš pradžių tiesiog nesinaudojo, pradėjo naudotis tik maždaug gruodžio mėnesį, kai užsakinėjo kalėdines dovanas. Iki to laiko pašto dėžutė buvo nerakinama, ją rakinti pradėjo tik tuo metu, kai pradėjo ja naudotis (t. 3, b. l. 139–140). Pirmosios instancijos teisme P. B. kitaip parodė apie pašto dėžutės rakto gavimo aplinkybes. Jis teigė, kad raktą nuo pašto dėžutės gavo vėliau, maždaug praėjus 2–3 mėnesiams po nuomos sutarties pasirašymo, galėjo tai būti gruodžio mėnesį, pradėjus užsakinėti kalėdines dovanas. Tuo metu prašė buto šeimininko L. V. pašto dėžutės rakto, nes to rakto jis (P. B.) neturėjo. Tačiau L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pašto dėžutės raktas P. B. buvo perduotas tuo pat metu kaip ir buto raktas, pasirašius nuomos sutartį. Šios apklausos metu liudytojas parodė ir tai, kad šiame bute iki P. B. niekas negyveno, taip pat niekas nesinaudojo ir butui priklausančia pašto dėžute. Apklausos protokolo teisingumą liudytojas L. V. patvirtino parašu (t. 2, b. l. 50–53). Pirmosios instancijos teisme liudytojas L. V. parodymus pakeitė ir teigė neprisimenantis apie ikiteisminio tyrimo metu vykusią jo apklausą, tačiau patvirtino, kad parašas ant protokolo yra jo, todėl svarstė, kad tik pasirašė ant surašyto apklausos protokolo teksto, nieko konkretaus negalėjo paaiškinti ir apie pašto dėžutės raktų perdavimą P. B., vienu atveju parodė, kad raktus perdavė gal po mėnesio, dėžutė buvo nerakinama, kitu – kad raktus perdavė ne jis, o dar kitu – gan kategoriškai tvirtino, kad pašto dėžutės raktas nuomos sutarties pasirašymo metu tikrai nebuvo perduotas, nes pašto dėžutė buvo reikalinga tam, kad galėtų palikti joje raktus statybininkams, „buvo kaip budinčioji pašto dėžutė“(t. 4, b. l. 172–175, 186–187). Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta ir liudytojo L. V. apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusi tyrėja E. P., kuri patvirtino, kad L. V., laikantis BPK reikalavimų, buvo apklaustas jo darbo vietoje, nes po atliktos kratos reikėjo patikslinti aplinkybes dėl buto nuomos. Apklausos protokolas buvo surašytas pagal liudytojo parodytas aplinkybes, liudytojas protokolą perskaitė ir pasirašė. Jeigu protokole nenurodyta, vadinasi pastabų dėl protokolo turinio L. V. neišreiškė (t. 4, b. l. 184–186).
81. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus šiuo duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo nesivadovauti liudytojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pašto dėžutės raktas P. B. buvo perduotas kartu su buto raktu, pasirašius nuomos sutartį. Tokie liudytojo L. V. parodymai iš dalies atitinka ir P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu jis neišskyrė skirtingų laikotarpių, kada buvo perduoti buto raktai, o kada – pašto dėžutės raktai, nieko neparodė ir apie tai, kad pašto dėžutės raktų buto savininko paprašė tik vėliau, prieš Kalėdas, kai siuntėsi dovanas, o iki to laiko nerakinama pašto dėžute naudojosi kiti asmenys („ar tą pačią dieną gavo raktus nuo buto ir pašto dėžutės neprisimena, negali pasakyti. Tik gali pasakyti, kad pašto dėžute pradėjo naudotis tik gruodžio mėnesį, kalėdinių dovanų siuntimui“). Apie P. B. prašymą Kalėdų laikotarpiu perduoti pašto dėžutės raktą neparodė ir L. V.. Nors tiek P. B., tiek L. V. parodė, kad iš pradžių pašto dėžutė buvo nerakinama, tačiau tai taip pat nepaneigia, kad pašto dėžutė buvo tik P. B. žinioje. Šios išdėstytos aplinkybės, vertinant jas kartu su ankščiau minėtomis aplinkybėmis, kad namas, kuriame gyveno P. B., buvo naujas, į jį iš lauko buvo galima patekti tik su durų kodu arba magnetiniu raktu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi kokie nors kiti asmenys, patvirtina, kad abi siuntos buvo užsakytos P. B. iniciatyva.
82. Apygardos teismas išteisinamajame nuosprendyje taip pat konstatavo, kad byloje esančioje informacijoje apie P. B. naudojamas banko sąskaitas (t. 3, b. l. 65–77) nėra duomenų, kad P. B. apmokėjo už siuntų pirkimą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsisiunčiant prekes galimi įvairūs mokėjimo būdai, o siekiant anonimiškumo internetiniuose mokėjimuose neretai pasitelkiama kriptovaliuta. Vėlgi iš paties P. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, yra žinoma, kad jis verčiasi prekyba kliptovaliuta, turėjo elektroninę kriptovaliutos piniginę, kurioje šiuo metu turi, pavertus į eurus, 300–400 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas iš tiesų detaliai aiškinosi pinigų judėjimą pagal pateiktus banko duomenis, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pinigų judėjimo iš virtualios kriptovaliutos piniginės nustatyti iš esamų byloje duomenų neįmanoma. Todėl padaryta išvada, kad pinigų pervedimai į virtualią piniginę susijęs tik su investavimu ir lošimais negali būti pripažįstama pagrįsta. Iš banko išrašo nesimato tikslaus P. B. jau įsigytos kriptovaliutos judėjimo. Vis tik, šiuos duomenis gretinant kartu su kitais įrodymais, darytina išvada, kad P. B. turėjo visas galimybes siųstis narkotines ir psichotropines medžiagas ir jas siuntėsi. Pažymėtina ir tai, kad P. B. yra baigęs „X“ programavimo kursus (t. 5, b. l. 2, 6), kas taip pat patvirtina ir jo kompiuterinio raštingumo įgūdžius, kaip ir jo paties nurodomą puikų gebėjimą operuoti kriptovaliuta.
83. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tik atsitiktinumas ir ta aplinkybė, kad ant siuntos, siųstos iš Nyderlandų Karalystės, sulaikytos 2021 m. vasario 16 d., kaip gavėjas, nurodyta B. M., nes šis vardas visiškai, o pavardė beveik visiškai, sutampa su P. B. bendramokslės B. M. vardu ir pavarde. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad su B. M. P. B. prieš tai susirašinėjo, t. y. 2020 m. lapkričio 5 d. (t. 3, b. l. 8–9, 15–29), ir tai leidžia spręsti, kad P. B., užsakydamas siuntą, pasinaudojo kito jam žinomo realaus asmens vardu ir pavarde, minimaliai jį pakeisdamas. Ta aplinkybė, kad byloje nenustatyta jokių sąsajų tarp P. B. ir A. M., kuris kaip gavėjas buvo nurodytas ant kitos iš Vokietijos Federacinės Respublikos siųstos siuntos, vertinant kitų išdėstytų aplinkybių visumoje, nepaneigia, kad ir šią siuntą užsakė būtent P. B., panaudodamas jam žinomo ar išgalvoto asmens duomenis.
84. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad surinkta duomenų visuma – P. B. gyvenamosios vietos adresu, kur iki jo niekas daugiau negyveno, siųstos siuntos, P. B. pinigų pervedimas kriptovaliutai pirkti bei turimi kompiuterinio raštingumo įgūdžiai, ant siuntos, kaip gavėjo, nurodytų duomenų sutapimas su P. B. bendramokslės vardu ir panašia pavarde, taip pat aplinkybė, kad P. B. tuo laikotarpiu vartojo narkotines medžiagas bei gydytojo išrašytus vaistus su psichotropinėmis medžiagomis, kurias ir siuntėsi, vienareikšmiškai atmetus versijas, kad medžiagas galimai jo vardu užsakė pajuokauti norėję kiti asmenys – patvirtina pareikštą kaltinimą, kad P. B. pats užsisakė ir siuntėsi narkotinę medžiagą – 0,8249 g kanapių dervos ir psichotropinę medžiagą – 5 vnt. etizolamo tablečių, kurios masė buvo 1,2858 g, savo vartojimui, t. y. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, numatytas jų padarymo metu galiojusiuose BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje bei BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje.
85. Šioje baudžiamojoje byloje P. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 199 straipsnio 4 dalies 2018 m. gruodžio 20 įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija. Tačiau vykstant bylos apeliaciniam procesui, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė minėtos P. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas.
86. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
87. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 199 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusį baudžiamąjį įstatymą baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą numatyta BK 260¹ straipsnyje, pagal kurio 1 dalį tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; pagal minėto straipsnio 2 dalį tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taigi, kaip matyti naujai įsigaliojusios BK 260¹ straipsnio 1 ir 2 dalys numato švelnesnes laisvės atėmimo bausmės, taip pat numatytos ir alternatyvios bausmės, o tai švelnina P. B. teisinę padėtį.
88. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Taigi P. B. nusikalstama veika (narkotinių medžiagų siuntimas iš Vokietijos Federacinės Respublikos), už kurios padarymą jis pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu, kvalifikuotina ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), o pagal jo teisinę padėtį švelninančią BK 260¹ straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija); nusikalstama veika (psichotropinių medžiagų siuntimas iš Nyderlandų Karalystės), už kurios padarymą jis pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu, kvalifikuotina ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), o pagal jo teisinę padėtį švelninančią BK 260¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). P. B. apie galimybę perkvalifikuoti nusikalstamas veikas, taip pat apie teisę pasiruošti gynybai ir apie tai pasisakyti teismo posėdyje dėl naujosios redakcijos baudžiamojo įstatymo taikymo buvo informuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 28 d. teismo posėdyje.
Dėl bausmių paskyrimo
89. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.
90. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
91. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios išimtinės aplinkybės ar kokia reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
92. Šiuo nuosprendžiu pripažįstama, kad P. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė keturias nusikalstamas veikas – tris nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. BK 260¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymą įstatymų leidėjas straipsnio sankcijoje numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. BK 260¹ straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymą įstatymų leidėjas straipsnio sankcijoje numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymą įstatymų leidėjas straipsnio sankcijoje numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, bauda arba areštu.
93. Vertinant P. B. asmenybę pabrėžtina, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, anksčiau neteistas, baustas už administracinius nusižengimus, susijusius tik su KET pažeidimais (t. 3, b. l. 92-98). P. B. turi psichinės sveikatos problemų (t. 1, b. l. 122; t. 3, b. l. 103), bet po nusikalstamų veikų padarymo baigė „X“ programavimo kursus (t. 5, b. l. 2, 6), dirba (t. 5, b. l. 20–21), pirmosios instancijos teisme parodė, kad šiuo metu draudžiamų medžiagų nevartoja, turi gyvenimo draugę ir stengiasi gyventi savarankiškai, finansiškai nepriklausyti nuo tėvų. Šias aplinkybes patvirtino ir jo tėvai liudytojai S. B. ir A. B.. Vertinant padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pažymėtina, kad narkotines ir psichotropinės medžiagos buvo siunčiamos tik asmeniniam P. B. vartojimui, ne platinimui.
94. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą išdėstytų aplinkybių, sprendžia, kad už BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260¹ straipsnio 1 dalyje (psichotropinių medžiagų siuntimasis iš Nyderlandų Karalystės) numatytų nusikalstamų veikų padarymą P. B. skirtinos šių straipsnių sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, jų terminą nustatant artimą minimaliam (už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje) bei artimą sankcijos vidurkiui (už nusikaltimą, numatytą BK 260¹ straipsnio 1 dalyje).
95. Sprendžiant dėl bausmių už kitas nusikalstamas veikas P. B. paskyrimo (narkotinių medžiagų siuntimasis iš Vokietijos Federacinės Respublikos), teisėjų kolegija mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek arešto bausmė įvertinus bylos aplinkybes ir P. B. asmenybę, jo sveikatos stovį, nusikalstamų veikė padarymo aplinkybes, būtų per griežtos. Belieka tik viena sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios paskyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarautų teisingumo principui. Iš vienos pusės vertinant, šios bausmės rūšis būtų kaip ir per švelni, tačiau vertinant iš kitos pusės, tuo pačiu ir aiškiai neteisinga šios bylos aplinkybių kontekste. Byloje nustatytos aplinkybės – nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, jo realios pastangos gyventi laikantis įstatymų, savarankiškai, nevartoti draudžiamų medžiagų – rodo, kad net ir paskyrus mažiausio įstatyme numatyto dydžio baudas, jis neįstengtų jų sumokėti, taptų vėl finansiškai priklausomas nuo tėvų, žlugtų jo pastangos savarankiškai „kabintis į gyvenimą“, vėl tikėtini konfliktai šeimoje. Svarbu ir tai, kad P. B. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė turėdamas psichinės sveikatos problemų, ir pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ir jo apsisprendimas padaryti nusikalstamas veikas buvo nulemtas tiek gyvenimiškos patirties neturėjimo, tiek ir turimų sveikatos problemų.
96. Todėl teisėjų kolegija susiklosčiusią byloje situaciją ir paties asmens mažesnį pavojingumą vertina kaip išskirtines nagrinėjamos bylos aplinkybes, bei konstatuoja, kad net ir švelniausių BK 259 straipsnio 1 dalies ir 260¹ straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų bausmių paskyrimas P. B. būtų neproporcingas jo asmenybei ir neužtikrintų bausmės paskirties. Tokios bausmės paskyrimas nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, priešingai, iš esmės pasiektų tik vieną – nubaudimą. Todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti P. B. kitą, sankcijoje nenumatytą, tačiau realiai pasieksiančią visus įstatymo deklaruotus bausmės tikslus bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą, atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą, nustatant ne didesnį nei sankcijų vidurkiai. Svarbu ir tai, kad ši bausmės rūšis gali būti derinama su BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse numatytais apribojimais, draudimais bei poveikio priemonėmis, kurių kompleksas padės įgyvendinti bausmės tikslus, o ir tuo pačiu laisvės apribojimo laikotarpiu P. B. probaciją vykdančių pareigūnų bus prižiūrimas. Todėl vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, P. B. uždraudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus išrašytas pagal gydytojo receptą. Šis draudimas derės, ir padės įgyvendinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį P. B. jau paskirtą laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausmę, įpareigojant jį taip pat nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba gydymusi.
97. Pažymėtina, kad prokurorės apeliaciniame skunde prašoma paskyrus P. B. laisvės apribojimo bausmę už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, įpareigoti P. B. gydytis nuo narkomanijos. Tačiau BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas numato, kad asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą P. B. nurodė, kad toks prokurorės prašymas nepagrįstas, todėl nesant P. B. sutikimo, minėtas įpareigojimas jam negali būti paskirtas.
98. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, bei bausmės, paskirtos pagal BK 260¹ straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios subendrintos bausmės tarpusavyje bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės pagal 260¹ straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmės pridedant dalį pagal BK 260¹ straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį subendrintos bausmės. Subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrintina iš dalies ją sudedant su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
99. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas P. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. kovo 30 d. 20.31 val. iki 2020 m. kovo 31 d. 13.25 val. (viena diena); ir nuo 2021 m. kovo 23 d. 15.15 val. iki 2021 m. kovo 23 d. 17.48 val. (viena diena), kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
100. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. birželio 26 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam P. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 143,33 Eur išlaidų. Šio prašymo teisėjų kolegija netenkina. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio P. B. apeliacine tvarka neskundė. Nors ir prokurorės skundas patenkintas iš dalies, tačiau apeliaciniame procese galiojant nuostatai, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, taip pat į paties P. B. finansinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašomos išieškoti iš P. B. turėtos išlaidos, susidariusios už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Panaikinti 2023 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla P. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nutraukta, nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas, ir vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria P. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų siuntimas iš Vokietijos Federacinės Respublikos) bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (psichotropinių medžiagų siuntimas iš Nyderlandų Karalystės), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:
P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), perkvalifikavus šią veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), perkvalifikavus šią veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
P. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, ir paskirti P. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant P. B. šiuo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus išrašytas pagal gydytojo receptą, bei įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmės trukmę įskaičiuoti 2 (dvi) dienas, kurias P. B. išbuvo sulaikyme nuo 2020 m. kovo 30 d. 20.31 val. iki 2020 m. kovo 31 d. 13.25 val. (viena diena) ir nuo 2021 m. kovo 23 d. 15.15 val. iki 2021 m. kovo 23 d. 17.48 val. (viena diena), kas atitinka 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl 143,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš P. B. netenkinti.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.