Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalyje (2 veikos), 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatyto momento iki 2021-03-23, 14 val. 10 min., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), smulkintuve, dėžutėje „(duomenys neskelbtini)“ ir joje esančiame plastikiniame maišelyje neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes, kurių masė atitinkamai buvo 0,2424 g, 0,3730 g ir 0,9907 g, delta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinkamai buvo 15,2 %, 0,4 % ir 15 % (bendra masė 1,6061 g kanapių (antžeminių dalių)) ir suktinę, kurioje buvo tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinys, kurio masė buvo 0,6713 g, o jame 0,0107 g (1,6 %) grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, kol šias medžiagas kratos metu paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Šiais veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Be to, P. B. buvo kaltinamas, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – 2020 m. kovo mėn. 30 d., apie 19:30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas savo namuose, kilus tarpusavio nesutarimui su šeimos nariu – tėvu A. B., tyčia rankomis pastūmė nukentėjusįjį A. B., dėl to jis trenkėsi galva į sieną ir nugriuvo ant grindų, o gulinčiam ant žemės tėvui P. B. kumščiu spaudė kaklą, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą. Šiais veiksmais P. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, P. B. buvo kaltinamas, kad neteisėtai siuntėsi narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti – ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2020 m. spalio 30 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai užsisakė narkotinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, tai yra – kanapių dervą, kurios masė buvo 0,8249 g, nurodydamas šį kiekį narkotinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, svetimo asmens – A. M. vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančios (duomenys neskelbtini), kuri (narkotinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, jis neteisėtai, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, siuntėsi šį kiekį narkotinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – (duomenys neskelbtini), kai 2020-10-30 ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Šiais veiksmais P. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to, P. B. buvo kaltinamas, kad išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno (siuntėsi) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotinę medžiagą – ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2020 m. spalio 30 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai užsisakė narkotinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, tai yra – kanapių dervą, kurios masė buvo 0,8249 g, nurodydamas šį kiekį narkotinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, svetimo asmens – A. M. vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančios (duomenys neskelbtini), kuri (narkotinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad „Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, 2020-10-30 neteisėtai gabeno (siuntėsi) šį kiekį narkotinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – (duomenys neskelbtini), kai tuo metu ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Šiais veiksmais P. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje.

Be to, P. B. buvo kaltinamas, kad neteisėtai siuntėsi psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti – ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2021 m. vasario 16 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai užsisakė psichotropinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, tai yra – penkias etizolamo tabletes, kurių masė buvo 1,2858 g, nurodydamas šį kiekį psichotropinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, svetimo asmens – B. M. vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančios (duomenys neskelbtini), kuri (narkotinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, jis neteisėtai, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, siuntėsi šį kiekį psichotropinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – (duomenys neskelbtini), kai 2021-02-16 ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Šiais veiksmais P. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Be to, P. B. buvo kaltinamas, kad išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno (siuntėsi) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropinę medžiagą – ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2021 m. vasario 16 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai užsisakė psichotropinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, tai yra – penkias etizolamo tabletes, kurių masė buvo 1,2858 g, nurodydamas šį kiekį psichotropinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, svetimo asmens – B. M. vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuri (psichotropinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 16 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama“, 2021-02-16 neteisėtai gabeno (siuntėsi) šį kiekį psichotropinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – (duomenys neskelbtini), kai tuo metu ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Šiais veiksmais P. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. B. parodė, kad kaltinimus supranta, kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta kaltę dėl narkotinės medžiagos, kurią pats pateikė kratos bute metu. Dėl abiejų narkotinių – psichotropinių medžiagų siuntimų epizodų kaltės nepripažįsta. Taip pat nepripažįsta kaltės dėl kivirčo su tėčiu, nes tai buvo jo gynybinis veiksmas, ginant mamą. Narkotines medžiagas – „žolę“ – pirmą kartą pabandė būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Kitų narkotinių medžiagų nėra vartojęs. (duomenys neskelbtini) studijų (duomenys neskelbtini) laikais retkarčiais parūkydavo su draugais, tai jam padėdavo atsipalaiduoti, pabėgti nuo visų minčių, „pasinerti į meną“. Jis niekada negalvojo, kad yra priklausomas nuo to, nes tik retkarčiais parūkydavo (buvo laiko tarpas, kai iš viso nerūkė). Šiuo metu nėra vartojęs apie dvejus metus (pradėjus ikiteisminį tyrimą, vartojęs nėra). Tai nesusiję su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, o labiau su gyvenimo pokyčiais – kaltinamajam pavyko susirasti darbą, susitvarkyti gyvenimą finansiškai, susirado gyvenimo draugę, pabaigė mokslus, įgyvendino visus planus, kurių siekė, nebeliko buvusios įtampos ir streso. Dėl kratos metu rastų medžiagų, paaiškino, kad prieš tai ilgą laiką buvo nerūkęs. Taip sutapo, kad būtent tuo metu, kai buvo nusipirkęs kanapių (prieš tris savaites ir po nedaug retkarčiais parūkydavo), tuo metu atėjo pareigūnai bei padarė kratą. Jis įtarė, kad kažkas iš kaimynų užuodė ir paskambino policijai. Kaltinamasis iš pradžių nesuprato, kad pareigūnai pas jį atėjo dėl kažkokios siuntos. Paaiškino, kad yra vartojęs psichotropinius vaistus – „Olanzapine“, kuriuos jam buvo paskyrę daktarai. Ar tai yra raminamieji, ar antidepresantai negali pasakyti, nes nėra medikas. Juos vartojo, nes buvo įtemptas studijų rėžimas, darbas, nemiga, pervargimas, kas vedė prie išsekimo, dėl ko jam medikai paskyrė šį vaistą. Tuos vaistus gėrė apie dvejus metus (duomenys neskelbtini). Po to trejus metus negėrė, po ko vėl pasidarė blogai, ir nuo tada praktiškai visą laiką juos gėrė. Šiuo metu bando nutraukti vaistų vartojimą, mažina jo dozes. Kitų psichotropinių vaistų neteko vartoti, nebent kai gulėjo ligoninėje. Dėl gulėjimo (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad buvo pervargimo, persidirbimo, nemigos laikotarpis. Įvykis su BMW automobiliu tebuvo nelaimingas atsitikimas, tai nebuvo jo bandymas žudytis. „Xsanax“ vaistus žino, nes juos gerdavo tėtis nuo pervargimo. Pagarsinus teismo ekspertizės akto 3 lapo paskutinę pastraipą (t. 3, b. l. 128), kaltinamasis nurodė, kad „Xsanax“ vaistų jam niekas neišrašinėjo, tai galėjo būti „Olanzapine“ vaistai. Jo nuomone, „Olanzapine“ yra skirtas jaunesniems, o „Xsanax“ yra vyresniems. Kaltinamasis pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), kai pradėjo studijuoti ((duomenys neskelbtini)) – (duomenys neskelbtini) (mokyklą baigė (duomenys neskelbtini)). Iš pradžių įstojo į (duomenys neskelbtini) studijas, studijavo metus laiko. Po to metus buvo grįžęs namo, o po metų vėl grįžo studijuoti (duomenys neskelbtini). Galiausiai sugalvojo pakeisti specialybę – į (duomenys neskelbtini), pabaigė studijas ir susirado darbą. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nuolatos gyvena apie trejus metus. Buto (past. – (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartyje nurodyta tiksli jos sudarymo data – (duomenys neskelbtini). Iki tol gyvendamas (duomenys neskelbtini) buvo apie pusę metų apsistojęs pas sesę. Buto nuomos kaina buvo 300 Eur. Pinigų nuomai turėjo šiek tiek susitaupęs iš ankstesnio darbo „(duomenys neskelbtini)“, šiek tiek padėdavo ir tėvai. Sutartį pasirašė su įmonės atstove (nekilnojamojo turto vadybininke) pačiame bute. Galimai sutartį pasirašė iš karto atėjęs apžiūrėti buto, nes buvo labai geras variantas. Ar kas gyveno bute iki jo, kaltinamasis nežino, tokia informacija nesidomėjo. Skaitiklių parodymai pasirašant sutartį buvo nedideli, todėl butas iki jo praktiškai nebuvo naudojamas. Į butą įsikėlė ne tą pačią dieną, o trijų dienų eigoje, nes reikėjo persivežti ir susikrauti daiktus. Raktus nuo buto gavo tą pačią dieną, kai pasirašė sutartį. Buvo tik vienas buto raktas, net nebuvo viršutinės spynos rakto. Spyna buvo su dviem užraktais, bet iš pradžių sakė, kad kol kas gaus vienos spynos raktą. Į nuomos kainą įėjo tik butas, rūsio nebuvo. Parkavimo vieta buvo, bet kaltinamasis iš pradžių jos neėmė, išsinuomojo parkavimo vietą maždaug po pusės metų. Kitos spynos raktą nuo buto jam pristatė kitą dieną, daugiau jokių raktų neturėjo 2-3 mėnesius. Buvo žmogus, kuris tikrino skaitliukus, bet pastarasis į butą neateidavo, atsiųsdavo sąskaitą el. paštu. Galimai buto pašto dėžute pradėjo naudotis tik (duomenys neskelbtini), nes iš (duomenys neskelbtini) užsakinėjo kalėdines dovanas. Tuomet ir pradėjo iš savininko L. V. reikalauti to rakto, skambindavo pastarajam tiesiogiai, nes tuo metu vadybininko dar nebuvo. Atsakydamas į klausimą – ar per tą laikotarpį, nuo įsikėlimo iki kol gavo raktus, pašto dėžutė buvo užrakinta ar ne, parodė, kad turbūt ji buvo atrakinta, jis atsiminė, kad kai paskutinį kartą jam prisireikė pašto dėžutės, ji buvo atrakinta. Tame name visos pašto dėžutės buvo atrakintos, nes tame name dar niekas negyveno. Pašto dėžutės yra prie įėjimo, ir kiekvieną kartą praeidamas matydavo, kad visos atidarytos. Galimai žinojo, kad jo pašto dėžutė nerakinta buvo. Iki kol gavo raktą, jam jokie laiškai neateidavo į pašto dėžutę, sąskaitas už butą gaudavo el. paštu. Iki gruodžio mėnesio galėjo tikrinti pašto dėžutę, nes tikėjosi sulaukti kalėdinių siuntų. Bet visos siuntos atėjo per (duomenys neskelbtini). Neatmeta, kad jo nuomojamo buto pašto dėžute galėjo kažkas kitas naudotis. Kur prieš tai nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) (prieš gyvenimą pas sesę), tai ten jam į pašto dėžutę ateidavo mokesčiai, jis pats pasiimdavo ir susirašydavo, o čia jam nereikėjo to daryti, dėl ko ir pašto dėžutės poreikio nebuvo iki pat švenčių. Sesės gyvenamos vietos adresu jo laiškai neidavo. Į prokurorės klausimą, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog neprisimena, ar gavo raktus, kaltinamasis parodė, kad pirminėje apklausoje nurodė, kad raktų neturėjo. Kai pasibeldė į duris ir pasakė, kad pareigūnai, kaltinamasis iškart suprato, kad kažkas užuodė kvapą ir paskundė. Pareigūnai paklausė, ar yra kažkokių medžiagų, į ką jis atsakė, kad yra, ištraukė ir padavė jiems „žolės“, kuri buvo dėkliuke, kurį laikė spintoje, taip pat buvo rastas cigaras (buvo vienam kartui susisukęs, galvojo pablogės nuotaika, išeis į lauką ir parūkys), ir „grinderis“ (smulkintuvas). Rastų medžiagų iš viso buvo apie 1-2 gramus. Trys savaitės prieš kratą, jau po Naujųjų metų, susitiko su kursioku, kuris pasiūlė parūkyti „žolės“. Tada jie kartu parūkė prie akademijos, bei sugalvojo dar pasiimti, nes tuo momentu irgi buvo sunkus laikotarpis. Kursiokas kaltinamajam padavė telefoną, o jis susiskambino ir nuvykęs pasiėmė tas medžiagas prie „(duomenys neskelbtini)“ (medžiagas padavė vaikinukas, kuriam kaltinamasis sumokėjo, ir išsiskirstė). Prieš tas tris savaites iki kratos buvo įgyta galimai puse gramo ar vienu gramu daugiau nei rasta. Grįžęs jis kelis kartus vienas po nedaug parūkė. Vieną kartą teko balkone rūkyti, o kitus kartus išeidavo į lauką prie garažo (ten iš lauko pusės yra skverelis prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur yra padėtas stiklainis ir kur išeina žmonės parūkyti). Iki kratos buvo neseniai parūkyta. Taip sutapo, kad kai tik jis parūkė ir po savaitės atėjo žmonės (pareigūnai). Galvojo, kad kas užuodė kvapą ir iškvietė policiją, nes kvapas smarkiai jautėsi. Iš kratos pamena, kad kai pasibeldė į duris, jis atidarė, o pastarieji tiesiu taikymu pro duris. Kaltinamasis pagalvojo, kad gal čia apiplėšimas, nesuprato kas vyksta, nes nebuvo pareigūnų aprangų, paskui paaiškino kokia situacija, kad įtaria narkotines medžiagas. Jokio orderio neatsimena, telefonu negalėjo naudotis, norėjo paskambinti paklausti advokato, bet irgi negalima buvo. Dalyvavo du vyrai ir moteris. Jam paaiškino, kad yra narkotinių medžiagų įtarimas, ir sakė darys kratą. Tada jis tas medžiagas pats ištraukė ir padavė, bet po to vis tiek pareigūnai visą butą apieškojo. Pats nepadavė suktinės, nes buvo apie ją pamiršęs. Krata truko ilgai – apie valandą. Kratos metu buvo paimta buto sutartis, nešiojamasis kompiuteris, trys telefonai (vienas iš jų neveikė), kita įranga. Nepamena, ar buvo paimtas pašto dėžutės raktas. Dėl telefonų gausos paaiškina, kad pagrinde naudoja vieną išmanųjį telefoną, skirtą internetui, kuris greitai išsikrauna. Vienas telefonas skirtas pokalbiams su šeima, vienas darbinis (senas „(duomenys neskelbtini)“), ir dar vienas neveikiantis. Telefonų reikia, kad išsikrovus vienam neliktų be ryšio. Apie jo gyvenamu adresu siųstas siuntas sužinojo ne kratos metu, o tada kai jau nuvažiavo duoti pirminius parodymus. Dėl B. M. parodė, kad su ja praktiškai nebuvo jokio kontakto (ryšio). Ji buvo jo kursiokė iš kitos grupės. Ji kartą per parengiamąsias studijas „(duomenys neskelbtini)“ platformoje (analogas „(duomenys neskelbtini)“ programai, kur buvo įtraukti visi kurso studentai ir bet kas galėjo bet kam rašyti) jo paklausė, ar jis galėtų padėti programavimo srityje. Nepamena, kas buvo pokalbio iniciatorius, nes toje programoje visi tarpusavyje bendravo. Artimo ryšio su B. M. nebuvo, tiesiog darbinis pokalbis. Gyvai šią kurso draugę galėjo matyti tarp grupių (ten nebuvo tokios didelės masės), be to, galimai buvo į „(duomenys neskelbtini)“ programą įdėta jos nuotrauka. Jiems studijos prasidėjo gyvai, o paskui prasidėjo karantinas ir po kelių savaičių viską uždarė. Kaltinamasis stebisi, kad šios kursiokės vardas ir pavardė beveik identiški su ant vieno iš vokų nurodytais vardu – pavarde – „B. M.“. To paaiškinti negali, galimai kažkas galėjo pajuokauti (gal draugai galėjo pajuokauti, gal kažkas kažką prieš jį kažką „turėjo“). Kita vertus, jis pastebi, kad nežino, kaip tokią siuntą galėtų atsiimti, net jeigu ji ir atkeliautų. Į prokurorės klausimus parodė, kad labai artimo ryšio su kursiokais nepalaikė, tiesiog pabendraudavo šiek tiek per pertraukas (per pirmas tris savaites, po to viską uždarė dėl karantino). Niekas iš kursiokų nėra lankęsi pas jį namuose. Kas galėjo konkrečiai iš pašalinių žinoti jo adresą, kaltinamasis nenurodė. Dėl A. M. parodė, kad toks asmuo jam nėra žinomas. Kas yra kanapių derva kaltinamajam nėra žinoma. Užsienyje negyveno. Kaltinamojo pagrindinė sąskaita yra „(duomenys neskelbtini)“. Dar turi sąskaitas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ banke („(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą jau galimai anuliavo, nes nesinaudojo ja). Atsakydamas į prokurorės klausimą, koks poveikis būdavo „žolę“ vartojant kartu su psichotropiniais vaistais, kaltinamasis parodė, kad nėra didelio skirtumo, tiesiog toks jausmas, kad vaistų poveikis šiek tiek stipresnis pasidaro ir tiek. Vaistai jį atpalaiduoja, ramina, nuo jų gali užmigti. Ne savo nuožiūra vartodavo vaistus, jeigu nesiseka, pervargsta, ar tiesiog nori geriau padaryti darbą, tada reikia vaistų. Kaltinamojo nuomone, „Xsanax“ ir „Olanzapine“ yra tokie patys vaistai. Kai pas tėvus gyveno, matė, kad jo tėvas vartojo „Xsanax“. Kai prasidėjo studijos, tada prasidėjo pervargimas, tada pradėjo galvoti, kaip atsipalaiduoti. Kai pirmą kartą parūkė „žolės“, jam padėjo. „Žolės“ vartojimas buvo pervargimų pasekmė, o ne priežastis. Šiuo metu „žolės“ nevartoja, bet ne dėl teismo proceso, nes įgyvendino savo tikslus, pasirinko tinkamą profesiją, pradėjo dalykai judėti į priekį ir nebėra poreikio priklausomybėms. Dėl vaistų vartojimo, tai tarėsi su daktare, kad atsargiai gali juos nuiminėti. Su buto savininku didelio kontakto neturėjo, po kiek laiko buvo susitikę visai netyčia, buvo porą kartų pastarasis užėjęs pažiūrėti kaip jam sekasi. Jie susiskambino su šeimininku, nes kaltinamasis suprato, kad gali reikėti raktelio nuo pašto dėžutės. Paštu šiuo metu nesinaudoja, anksčiau daugiau naudodavosi, o dabar į namus viskas ateina. Ankščiau tekdavo užsisakyti bet ką – elektroniką, telefono ekranėlį, viskas į pašto dėžutę ateidavo.

Paaiškindamas dėl atliktų bankinių pavedimų, nurodytų tyrėjos tarnybiniame pranešime (3 t., 78-79 l.) ir kitų, pateiktų „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išraše (3 t., 60-77 l.), parodo, kad šie mokėjimai gali būti už kalėdines dovanas, už internetinį pokerį ir lošimus (pokerio rūmai, „(duomenys neskelbtini)“). „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonės, susijusios su lošimais, ir už kriptovaliutą. Kai persikėlė į butą (duomenys neskelbtini), susiklostė situacija, kad labai reikėjo pinigų ir jis sugalvojo, kad reikia greitai užsidirbti bandant žaisti internetinį pokerį, kadangi anksčiau yra nemažai žaidęs. Galvojo, kad jeigu ieškotų darbo, tada neužtektų laiko mokslams. Žaidžiant pokerį, galima pasirinkti stalus, prieš ką žaisti, kokiomis sumomis, ar turnyrus ar tiesiog žaisti „heads-up“. Statymų sumos nebuvo didelės, pagrinde 10 – 20 eurų, iš viso galėjo būti kokie 100 eurų, o gal ir daugiau. Yra turnyrai ir po 1 dolerį ir po 50 centų, galima užsiregistruoti į turnyrą, kur yra 2 000 žaidėjų ir jeigu iš tų 2 000 žaidėjų tau pavyksta užimti „Top 100“ vietą, gauni prizą, kuris bus didesnis. Jis yra nedaug išlošęs, bet po to vis tiek viską pralošdavo. Šiuo metu neužsiima lošimais. Lošimo laikotarpis buvo būtent įsikėlus į butą, tai galėjo būti (duomenys neskelbtini). Lošė (duomenys neskelbtini). Past. – paklausus dėl (duomenys neskelbtini) pavedimų, parodė, kad gali būti, jog ir anksčiau pradėjo lošti (gyvenant pas sesę), t. y. dar prieš įsikeliant į butą (duomenys neskelbtini). Tas laikotarpis, kai pažaisdavo, tęsėsi apie pusę metų, kartas nuo karto vis pabandydavo. „(duomenys neskelbtini)“ yra tarpininko platforma, per kurią yra atliekami pavedimai į kitas įmones (pvz.: „(duomenys neskelbtini)“ ar pokerio įmones). Tiesiogiai pervesti negalima, kadangi yra uždrausta internetinių lošimų puslapiuose naudoti „(duomenys neskelbtini)“ kortelę, galima tik „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu naudoji „(duomenys neskelbtini)“, tuomet galima tik per „(duomenys neskelbtini)“ programą pervesti. Dėl teismui nepateikto (duomenys neskelbtini) (30,11 Eur) pavedimo išrašo ir jo vertimo, paaiškina, kad kadangi tai po švenčių, tai ne už dovanas, todėl tas pavedimas galėjo būti už pokerį. „(duomenys neskelbtini)“ čia sunku pasakyti, bet galėjo būti arba už lošimus arba kriptovaliutą. Ir ankščiau yra pirkęs kriptovaliutą, ir šiuo metu tuo užsiima. Kriptovaliutomis pradėjo domėtis seniai, pirmą kartą investavo galimai prieš 10 metų, kai buvo jos kilimas, gal net pasisekė kažkiek išlošti. Bet po kurio laiko buvo staigus kritimas ir viską prarado. Iki šiol investuoja „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kažkiek „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Kriptovaliutų piniginę turi, kurioje laiko nedidelę sumą (300 – 400 Eur ekvivalentas), jos niekad neišnešė, tik įdėjo ir galvojo, kad valiuta kils. Į kriptovaliutą investavo būdamas (duomenys neskelbtini) dėl tos pačios priežasties, kaip ir į pokerį, – tokiu būdu siekė papildomai užsidirbti mokslams. Kai vertėsi kriptovaliuta, jis ją pirkdavo platformose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra oficialios įmonės, kurios suteikia galimybę prekiauti oficialiomis valiutomis. Galima už eurus nusipirkti kriptovaliutą, ten vyksta niekada nesibaigianti prekyba, t. y. gali nupirkti žemame taške, kažkiek pakyla, tada parduodi. Jis nupirkdavo pigiau, o parduodavo brangiau. Dėl (duomenys neskelbtini) (146,91 Eur) pavedimo („(duomenys neskelbtini)“), parodo, kad tai galėjo būti investicija arba į kriptovaliutą, arba į pokerį. Dėl (duomenys neskelbtini) (56,60 Eur pavedimas) – kadangi tai yra „(duomenys neskelbtini)“ įmonė, tai yra mokėjimas už internetinį pokerį. „(duomenys neskelbtini)“ yra tarpininkaujanti įmonė kaip ir „(duomenys neskelbtini)“. Atsakydamas į klausimą, ar gali būti, kad prieš tai gavus įplauką už mokslą iš tėvų, iš karto pervesdavo į „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad taip galėjo būti, nes tuo metu nebuvo pinigų, suprato, kad jų neužteks, tai galvojo, kodėl nesurizikuoti, nes kažkuriuo momentu visai sekėsi. Pagrinde tuos pinigus, kuriuos gaudavo iš tėvų, investuodavo, nes tuo momentu jam reikėjo arba ieškoti darbo ir derinti su mokslu, arba tiesiog bandyti rizikuoti, kad užtektų laiko ir mokslui. Atsakydamas į gynėjos klausimus, kaltinamasis parodė, kad jeigu yra mokėjimas į kažkokią įmonę, kuri nepriima kortelės, taip būna ir su „(duomenys neskelbtini)“ ir su „(duomenys neskelbtini)“, kad negalima daryti pavedimo iš kortelės („(duomenys neskelbtini)“), yra jų noras, kad tai būtų daroma per tarpininkus (pavyzdžiui, „(duomenys neskelbtini)“), nes iš to gauna pinigus. Dėl pavedimų, dėl kurių tarnybiniame pranešime yra keliami klausimai (past. – (duomenys neskelbtini)), parodė, kad tai yra analogiški mokėjimai. Į „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ galima ir iš kreditinės kortelės arba bankiniu pavedimu pervesti pinigus, bet tai užtrunka didesnį laiko tarpą. Kadangi nėra galimybės to padaryti iš „(duomenys neskelbtini)“ kortelės, tada būtina naudoti arba „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“, – yra trys įmonės, kurios leidžia tai daryti. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ iš esmė nesiskiria, tai yra ta pati sistema, tik turbūt pavadinimai kitokie. Per „(duomenys neskelbtini)“ įmonę galima nusipirkti ir kriptovaliutų akcijų. „(duomenys neskelbtini)“ veikia tokiu pačiu principu. Pokerį žaisdavo 50 – 60 Eur sumomis, o tie pavedimai, kur 140 Eur ir 200 Eur sumos, turėjo būti padaryti už kriptovaliutą, nes ten buvo investavęs daugiau nei į pokerį. Dėl dviejų mokėjimų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) – paaiškina, kad ši įmonė yra lošimų komisijos įmonė, kuri turi licenciją pokerio, ruletės, bingo, „Blackjack“, „Baccarat“ žaidimams, turi kazino licenciją. Paaiškino, kad šią informaciją paėmė iš interneto. Dėl (duomenys neskelbtini) pavedimo į „(duomenys neskelbtini)“, tai yra tas pats pagrindas (lošimų), nes jie irgi internete rašo „(duomenys neskelbtini)“. Gali būti taip, kad kaltinamasis tiesiog užsiregistravo, kur yra geresnės akcijos. Užsiregistruojant pirmą kartą yra papildomos akcijos, dėl to jis registruodavosi per kelias įmones. 20 eurų ir 10,50 eurų „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai tai yra pervedami pinigai lošimams. (duomenys neskelbtini) du pavedimai „(duomenys neskelbtini)“ analogiškai. Jis kitiems dalykams „(duomenys neskelbtini)“ nenaudojo, nes galėjo tiesiog kortele (past. – turi debetinę kortelę, kreditinės neturi) sumokėti. Dėl (duomenys neskelbtini) pavedimo (suma 30,11 Eur) paaiškina, kad šis pavedimas yra už pokerį („(duomenys neskelbtini)“ yra lošimų įmonė, kuri tuo užsiima – internetinis kazino). Dėl (duomenys neskelbtini) pavedimo (56,46 Eur), irgi lygiai tas pats, nes ta pati įmonė – „(duomenys neskelbtini)“. Pavedimų sumos skiriasi, nes jas galima pasirinkti, skaičiai po kablelio yra, nes mokėjimas doleriais, kurie konvertuoti į eurus. Dėl (duomenys neskelbtini) pavedimo („(duomenys neskelbtini)“ 146,91 Eur) parodo, kad tai yra mokėjimas į virtualią piniginę, kur nėra registruoto pašto, čia galimai buvo pirkta kriptovaliuta. Sunku pasakyti kiek kriptovienetų galėjo nupirkti už 146,91 Eur, nes neatsimena, kokia čia valiuta galėjo būti pirkta, bet tai būtų daug, nes dažniausiai kriptovaliutos kainuoja mažiau negu vienas euras. Jam nėra tekę atsiskaityti kriptovaliuta, tai yra investicija, kai tiesiog parduodi ir vėl perki. Dėl (duomenys neskelbtini) pavedimo (suma 113,82 Eur) paaiškina, kad šiuo pavedimu pirko striukę. Dėl (duomenys neskelbtini) pavedimo (113,47 Eur suma), tai čia vėl „(duomenys neskelbtini)“, apie kurį jau paaiškino. Dėl (duomenys neskelbtini) mokėjimo (15 Eur) – parodė, kad „paguglinus“, išmetė „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, o tai yra vadinama „exchanger“ įmonė, kur yra vykdomas spekuliavimas kriptovaliuta. Taip pat ir dėl (duomenys neskelbtini) pavedimo (40 Eur suma). „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės atlieka analogišką funkciją, tik kitoje prekyvietėje. Išankstinių mokėjimų korteles „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo asmeniniam naudojimuisi. Jam tuo metu nebuvo reikalingas abonementas, dėl ko naudodavo išankstinio papildymo korteles. „(duomenys neskelbtini)“ kortelę naudodavo ir dėl interneto, nes namuose nebuvo užsisakęs atskiro interneto.

Dėl konflikto su tėvu epizodo kaltinamasis parodė, kad kaltės nepripažįsta. Susitaikymas su tėčiu įvyko tik todėl, kad po pykčių abu nusprendė, kad nenori tų teistumų, kad nereikia gaišinti teismo laiko ir daryti tyrimų. Susitaikymo iniciatorius buvo labiau kaltinamasis ir mama. Tėvas pradžioje net norėjo į teismą eiti, o kaltinamasis norėjo tik kad susitvarkytų santykiai šeimoje, jam nereikėjo kažkokios tiesos įrodinėti. Kaltinamasis kaltę ikiteisminio tyrimu pripažino dėl to, kad su tėvu buvo nusprendę susitaikyti. Tai, kad kaltės pripažinimas yra būtina sąlyga, jam paaiškino mama, kuri yra (duomenys neskelbtini). Jis gailisi, kad taip gavosi, bet tuo momentu turėjo greitai veikti, buvo per didelė rizika, jis bijojo, kad tėvas nenužudytų motinos. Dabar, kai procesas vis tiek vyksta, jis gali pasakyti tiesą, kaip viskas buvo iš tiesų. Įvykis įvyko, nes tėvas buvo neblaivus ir pradėjo puldinėti mamą. Kaltinamasis buvo blaivus. Jis gynė mamą nuo tėvo. Jau dvi dienas prieš įvykį buvo kviesta policija dėl to, kad tėvas puldinėjo mamą. Puldinėjo bendrai dėl visų gyvenimo problemų, dėl sielvarto, galimai, kad ir kaltinamajam nesiseka. Tėtis gal buvo ir prieš jį nusiteikęs, bet puolė ne jį, o mamą. Šitame konflikte jis nedalyvavo, buvo kitame kambaryje ir girdėjo kaip jie pykstasi, kaip jis ją puldinėja ir kaip mama verkia. Jam pasirodė, kad situacija žiauri, nes mama suklykė. Tėvas atėjo į kambarį ir šaukė ant jos, mama prašė šio išeiti, bet pastarasis toliau naudojo psichologinį smurtą prieš ją, kuris galėjo peraugti į fizinį smurtą, nes tėvas jau arti jos buvo priėjęs. Kaltinamasis pajuto, kad yra tokia situacija, kad jam reikia eiti padėti, nes blogai baigsis. Jis nuėjo į virtuvę, atsistojo tarp tėvų ir buvo tenai. Pirštu rodydamas pagal įvykio vietos apžiūros protokolą (t. 1; b. l. 17-18), kaltinamasis paaiškino, kad jam atėjus į virtuvę, mama stovėjo prie skalbimo mašinos kampe, tėvas stovėjo prie įėjimo, atstumas tarp jų – nepasieksi ranka. Išgirdęs konfliktą ir įėjęs į virtuvę, jis atsisėdo prie lango ant kėdės. Tėvas buvo prie durų, naudojo psichologinį smurtą ir mama pasakė „tu išeik, prašau, aš nebenoriu tokių kivirčų“, kas pastarajam labai nepatiko ir jis tada staigiai puolė link jos. Tėvas stumtelėjo mamą, kaltinamajam atrodė, kad jis tuoj jai trenks. Kaltinamasis staigiai nulipo nuo kėdės ir bandė tėvą atstumti į šoną. Nebuvo tokio stūmimo, kad jis nugriūtų ir trenktų galvą, čia yra tėvo vaizduotės „pridėta“. Tada tėvas supyko ir puolė jį, sakydamas „tu čia dar mane stumdai“. Tėvas griebė jį už pilvo labai stipriai, o kaltinamasis gynėsi, nes bijojo. Smūgių nebuvo, bet besigrumdami jie atsidūrė prieškambaryje, kur vyko grumtynės. Kaltinamasis bandė kuo greičiau išsivaduoti, nes tėvas bandė jį permesti. Kaltinamasis tik stengėsi atstumti ir kuo greičiau pabėgti. Dėl tėvui fiksuotų sužalojimų, kraujosruvos kakle, tai gali būti kaltinamojo veiksmo pasekmė, bet jis tėvo nesmaugė, tik bandė kažkaip išsivaduoti. Kaltinamasis galimai prilaikė tėvo kaklą su dešine ranka, nes tėvas jau buvo pradėjęs mosikuotis kumščiais, o jis su kumščiais nieko nedarė. Kaltinamasis bijojo, kad praleis tėvo smūgį į galvą, todėl turėjo jį prilaikyti, kad negautų smūgio. Kai kaltinamasis tėvą prilaikė, tėvas jam įkando į ranką. Tuo momentu, kai tėvas įkando jam į ranką, P. B. staigiai išsisuko ir išbėgo pro duris į laiptinės koridorių. Jam neatrodė, kad reikia čia dabar muštis, priešingai – atrodė, kad reikia dingti iš šitos situacijos kuo greičiau, nes čia blogai baigsis. (duomenys neskelbtini) buvo vaikinas, sako „kas čia vyksta“, kas tai buvo per vaikinas nepažįsta. Žino, kad kaimynas, gyvenęs (duomenys neskelbtini), gal ir šiuo metu gyvena. Kaltinamasis patyrė sužalojimus – rankoje iki šiol yra randas, o tėvo sužalojimai buvo tik tiek, kiek kaltinamasis gynėsi. Šiuo metu kaltinamojo santykiai su tėvu yra susitvarkę, nors tuo momentu buvo labai daug įtampos. Jis bandydavo paaiškinti, kad stengiasi, kad kažkas nesiseka, su sveikata buvo blogai ir pan. Ta įtampa galėjo ir dėl jo būti. Jis taip pat galėjo būti tų konfliktų su tėvais dalis, todėl savęs neteisina. Jo tėvai šiuo metu visiškai nebesipyksta, labai gerai sutaria, nebebūna tokių kivirčų, kad reikėtų važiuoti namo iš (duomenys neskelbtini) ir gelbėti situaciją nuo muštynių. Tėvas pas jį į butą atvažiuoja tiesiog šiaip susitikti, pabendrauti, šiuo metu jie sutaria labai gerai. Santykiai su tėvu yra geri dėl to, nes kaltinamasis supranta, kad tėvas gerdamas vaistus su alkoholiu, „buvo ne toj dimensijoj“, galimai net ne su juo mušėsi, o su kažkokiu „dievu“. Atsakant į klausimą, kodėl tuomet tėvas, esant geriems santykiams, teismo posėdžio metu nepasakė, kad jo sūnus nekaltas, tai gal pastarasis bijojo, kad negalima, pirminiai parodymai duoti, gali būti iškelta byla ir grės atsakomybė. Tėvas pirmos apklausos metu neblaivus tiesiog surašė parodymus, nors iš tiesų viskas yra melas. Dar atsižvelgtina į tai, kad dieną prieš tai buvo kviesta policija, kai tėvas puolė mamą su peiliu. Tėvas puldinėdavo mamą, nes tuo metu jis gerdavo vaistus kartu su alkoholiu, nuo ko pasidarydavo neadekvatus (puldinėdavo, isterikuodavo, daužydavosi), tai buvo pagrindinė problema. Tai tęsėsi ilgą laiką. Tėvas išgerdavo raminamųjų vaistų naktį, kad užmigtų, o ryte prisigerdavo alaus ir degtinės ant vaistų, pasidarydavo tokį „miksą“. Šiuo metu tėvas nevartoja alkoholio, bando tvarkytis, o raminamuosius vaistus vartoja, kad nebegertų. Šiuo metu tėvas yra visiškai kitas žmogus. Dėl pirmojo posėdžio metu pateikto prašymo dėl duomenų apie tėvą iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro, siekta, kad teismas matytų kokia buvo situacija, kad tas konfliktas su motina nebuvo pirmas kartas, o būdavo dažnai. Mamą dažnai puldavo, nes tėvui tiesiog atrodydavo, kad taip reikia daryti. Dėl pagal ĮKNR matomą medžiagą, kad (duomenys neskelbtini) tėvui inkriminuotos BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalys (past. – Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), kaltinamasis paaiškina, kad tai buvo įvykiai prieš motiną, jie su tėčiu muštynių prieš tai nėra turėję. Jis tėvo pats nemuštų, nepultų ir tėvo į bėdą nestatytų. Kaltinamasis tėvui bandydavo paaiškinti, kad negali tiek gerti, reikia tvarkytis, ir pastarajam tai pavyko padaryti. Jo tėvas prieš tai yra buvęs (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), darbas sunkus, jame pavargdavo, dėl to pervargęs išgerdavo. Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu tėvas parodė, jog kaltinamasis pats pykdavosi su motina, P. B. paaiškino, kad visko būdavo. Mama jį spausdavo, o kaltinamasis bandydavo paaiškinti, kad nėra taip kaip jie galvoja. Įtampa iš tėvų buvo dėl to, kad jie tiesiog norėjo iš P. B. daugiau. Jis tėvams bandydavo paaiškinti, kad stengiasi, tiesiog viskas susiklostė ne taip, kaip planavo. Tačiau smurtinių konfliktų tarp jo ir motinos nebuvo, tik apsižodžiavimai. Mama gali tai paliudyti. Su tėčiu tokių konfliktų irgi nebuvo. Tėvas pirminės apklausos metu sugalvojo gerus (sau palankius) parodymus. Jis (duomenys neskelbtini), žinojo, kaip reikia surašyti. P. B. nuomone, jo tėvas pirminės apklausos metu nebuvo blaivus. Pagrindinė problema, kad tėvas niekada nemokėjo pripažinti savo kaltės, kažką blogo padaręs. Prisigėręs tėvas nieko neprisimindavo, dėl to jis neprisimena ir paties įvykio. Jeigu būtų nufilmuota, šiam parodyta, gal tada pripažintų kaltę. Atsakydamas į prokurorės klausimą, parodė, kad konflikto su tėvu metu kaltinamasis „žolės“ nebuvo rūkęs. Namuose apskritai to nedarydavo, nes nenorėjo, kad tėvai užuostų. Apskritai nežino, ar (duomenys neskelbtini) būtų taip paprasta jos gauti. Dėl tėvo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kad jis leisdavo vandenį, muziką garsiai klausydavo, jis neprieštarauja, pripažįsta, kad tuo metu keistai elgdavosi. Mano, kad muziką tyliai klausė, o vandenį leisdavo į vonią, bet vėlai – apie vidurnaktį. Jo tėvas nors vizualiai panašaus sudėjimo, bet tikrai stipresnis už jį. Dėl to, jog tėvas posėdžio metu sakė, kad niekada nevartojo jokių psichotropinių vaistų, tai čia yra melas, jis ir dabar juos vartoja ir prieš tai vartojo, visada, tik dabar nebegeria alkoholio. Atsakydamas į gynėjos klausimus, paaiškino, kad jo tėtis gėrė „Xsanax“ vaistus prieš daug metų, po jų gėrė kitus vaistus. Išsirašydavo, nes būdavo nemiga, nuovargis, pervargdavo. Jeigu tik išgėręs tai dar normalus būdavo, bet jeigu sumaišydavo su vaistais, tai būdavo neįmanoma susišnekėti, iš karto žinodavo, kad reikia važiuoti iš namų. 2020 m. kovo 30 d. įvykio išvakarėse (past. – kelias dienas prieš) tėvas buvo pasiėmęs virtuvinį peilį ir baugino mamą. Mama iškvietė policiją, nes buvo įtampa, prieš ją naudojamas psichologinis smurtas, bijojo, kad kas gali atsitikti. Atsakydamas į klausimą, kodėl tuo momentu negynė motinos, kad tuo momentu jis nors ir buvo namuose, nebuvo šalia. Po to jis nuėjo pas mamą ir jo patarimas buvo kviesti policiją. Tačiau nors policija ir atvažiavo, pakalbėjo su juo ir išvažiavo. Tėvas meluodamas pasakė, kad čia nieko nebuvo, kad viskas gerai. Kita vertus, tai tėvą šiek tiek apramino, nes šis visą laiką bijodavo, kad čia kažkas bus. Dėl prieš tai minėto fakto (grasinimas nužudyti) tėvai ir irgi susitaikė, nes mama nenorėjo tėvui problemų, kuris dar (duomenys neskelbtini) dirbo, jeigu būtų priėjęs iki teismo, butų iš darbo išmestas. Dėl ikiteisminio tyrimo metu minėto arbatinuko, prisimena, kad mama jam yra sakiusi, kad buvo su arbatinuku kažkoks dalykas. Jis pačio veiksmo, kad tėvas norėjo apiplikyti motiną, nematė, nes tada ten nebuvo. Jis tiksliai to momento su arbatinuku neprisimena (daug laiko praėjo, anksčiau geriau prisiminė), bet, kad buvo pastovūs grasinantys, bauginantys veiksmai, patvirtina, kaip ir nurodė apklausoje (t. 1; b. l. 91). Pirminiai jo parodymai turėjo būti tikslesni. Atsakydamas į prokurorės klausimus, paaiškino, kad P. B. tuo metu buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini) (pragulėjo (duomenys neskelbtini)) dėl pervargimo, nemiegodavo naktimis paromis (3-4 paras). Buvo labai atsidavęs (duomenys neskelbtini), intensyviai mokydavosi (duomenys neskelbtini), rašydavo (duomenys neskelbtini). Dėl to ir su tėvais nesusikalbėdavo, nes būdavo pervargęs, piktas. Tuo metu dar ir mašiną sudaužė. Tėvams pasirodė, kad tai buvo „suicidinis“ incidentas, nes jis tuo metu labai keistai elgdavosi dėl pervargimo. Tačiau tai buvo paprasta avarija. Po šio įvykio buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsidūrė tėvų ir kelių draugų iniciatyva, draugai papasakojo dėl jo keisto elgesio, irzlumo, kaltinamasis buvo labai „sukūdęs“, gal tik 60 kg svėrė. Vaistus vartojo tiek (duomenys neskelbtini), tiek išrašytas iš jos. Prieš (duomenys neskelbtini) jis apskritai vaistų negėrė, ir (duomenys neskelbtini) atsidūrė dėl to, kad tų vaistų negerdavo. Kaltinamasis grįžęs iš (duomenys neskelbtini) taip pat nenorėjo gerti jokių vaistų, nes tai yra chemija, o jam sakė (tėvai) nueiti pas privatų daktarą – „išsirašysi vaistų, atsipalaiduosi“. Konflikto su tėvu metu (taip pat iki jo ir po jo) kaltinamasis vartojo vaistą „Olanzapine“. Tai yra raminamasis vaistas, kuris ramina žmogų, nuo jo nekyla noras daryti agresyvius veiksmus ar kažką puldinėti. Kaltinamasis apskritai yra taikus žmogus, dėl muštynių anksčiau neturėjo problemų. Dėl specialisto išvados (3 t., b. l. 128), dėl paskirtų vaistų, paaiškino, kad gal jam (duomenys neskelbtini) davė „Xsanax“ ir „Zolpidem“, jis nežinojo, ką jam ten duoda (galėjo jam ir dešimt skirtingų vaistų duoti), nes vaistą jam paduodavo ištirpintą. Dėl to, ar galėjo taip būti, kad tuo metu vartojo ne tik „Olanzapine“, bet ir kitus psichotropinius vaistus, neatmeta tokio varianto, nes jis tiksliai per daug niekada nesigilino ką jam paskirdavo. Būdamas (duomenys neskelbtini) tai tikrai gėrė kelis vaistus, nes jie ten ne vieną vaistą bandydavo. Šiuo metu apie tris mėnesius mažina vaistų dozes ir psichinė būklė yra visiškai gera. Šiuo metu jo miegas yra geras, nemigų nebebūna. Paskutinį kartą nerimo, psichozės epizodas buvo prieš dvejus metus. Atvykus į (duomenys neskelbtini), dar kažkiek buvo sunkus metas, o paskui pradėjo viskas taisytis, moksluose gerai sekėsi, gerus pažymius gaudavo. Daug dirbti reikėjo, bet stengėsi paromis nedirbti, gėrė vaistus, kurie padėdavo užmigti. Pabaigęs mokslus, susirado darbą ir viskas gyvenime pradėjo tvarkytis, tada dingo stresas, įtampa. Tėvai apsidžiaugė, kad pagaliau mokslus baigė, gyvenimą susitvarkė, kad viskas gerėja, nebeturi pretenzijų ir tarpusavyje nebesipyksta. Pareikšti kaltinimai jam kelia įtampą ir stresą. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta, kas dabar bus, reikėjo atiduoti asmeninius kompiuterius. Nepaisant to jis sugebėjo nusiraminti ir šią situaciją atlaikyti, nebuvo didelių psichologinių paūmėjimų, nes dabar jaučiasi stipresnis ir sugeba save nuraminti. Atsakydamas į gynėjos klausimą, kaip pasikeitė jo gyvenimas po 2020 m. kovo 30 d. ir ar pasikeitė po 2020 m. spalio 30 d., parodė, kad pasikeitė „kaip diena ir naktis“. Tuo momentu viskas atrodė blogai, o dabar viskas yra gerai – susirado draugę ir darbą, nors uždirba nedaug, užtenka tiek, kiek gauna. Dirba (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 23 d. apklaustas įtariamuoju P. B. dėl nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje (A. M. vardu siųsta siunta), savo kaltės nepripažino, parodė, kad nežino, ar yra gydytas psichiatrinėje įstaigoje, bet lankėsi (duomenys neskelbtini) prieš kokius du metus dėl pablogėjusios emocinės sveikatos. Gydytojas tada išrašė vaistų nuo nerimo, depresijos, geresniam miegui. Narkologinėje įskaitoje nėra įrašytas. Dėl įtarime nurodytos pašto siuntos gali paaiškinti, kad su tuo nėra susijęs, jos neužsakinėjo. Nematytų prasmės užsakinėti kanapes iš užsienio, jeigu jis jų gali gauti Lietuvoje. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo (duomenys neskelbtini), yra sudaręs nuomos sutartį. Šį butą nuomai susirado per skelbimus. Ar tą pačią dieną gavo raktus nuo buto ir pašto dėžutės neprisimena, negali pasakyti. Taip pat negali pasakyti, kada tiksliai atsikraustė į tą butą, ar tą pačią dieną kai pasirašė sutartį, ar vėliau. Tik gali pasakyti, kad pašto dėžute pradėjo naudotis tik (duomenys neskelbtini), kalėdinių dovanų siuntimui. Daugiausia siuntas gaudavo iš (duomenys neskelbtini), tai buvo įvairios prekės, skirtos tiek asmeniniam naudojimui, tiek dovanoms. Kada paskutinį kartą gavo siuntą į pašto dėžutę, neprisimena. Taip pat gali pasakyti, kad šiuo metu nelaukia siuntų. Šiuo metu pašto dėžutė, numeris „(duomenys neskelbtini)“, yra tvarkinga, užrakinta, bet kai atsikraustė ji tokia nebuvo, ji buvo atrakinta ir kol ja nesinaudojo, tokia ir buvo. Kai pradėjo šia pašto dėžute naudotis, tada pradėjo ją užrakinti. Taip pat gali pasakyti, kad asmens A. M. vardu ir pavarde jis nepažįsta, tokio asmens nėra girdėjęs. Kas galėtų siųsti jo gyvenamosios vietos adresu siuntą su narkotikais – kanapėmis, negali pasakyti, neįsivaizduoja. Dėl kratos metu savanoriškai pateiktų kanapių gali paaiškinti, kad vartoja narkotines medžiagas, o būtent kanapes. Jas vartoja jau daugiau kaip metai laiko, kartas nuo karto, negali tiksliai įvardinti kas kiek laiko. Paskutinį kartą kanapes vartojo prieš 2-3 dienas. Kanapes įsigyja Lietuvoje, iš nepažįstamų asmenų. Tų asmenų negali įvardinti, nes nepažįsta. Jų kontaktus, tiesiog telefono numerį, gauna iš pažįstamų draugų, susirašo, susitaria kada susitikti ir eina pasiimti prekės. Po to dažniausiai tie kontaktai dingsta, ar pakeičia telefono numerius, nežino, bet turimais telefono numeriais nebegali su jais susisiekti. Todėl taip išeina, kad kanapes dažniausiai ir perka iš skirtingų asmenų. Dažniausiai perka nedidelį kiekį kanapių iki 2 g ir sumoka už gramą 12 eurų ar 14 eurų. Kratos metu pateiktame buteliuke esančias kanapes įsigijo prieš kokias 2-3 dienas, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Šią medžiagą įsigijo iš nepažįstamo asmens, kaip įprastai kontaktą gavo iš pažįstamų asmenų, užsiminė būdamas su draugais, kad reikia kanapių ir davė kontaktą. Tas kontaktinis numeris gali dar būti jo mėlynos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ telefone arba gali būti jau išsitrynęs, nes perkrovus telefoną, dažniausiai visa informacija jame dingsta. Būtent šiuo telefono numeriu ir bendravo su kanapių pardavėju. Šio asmens neatpažintų, nes matė jį pirmą kartą ir susitiko vėlai vakare, kai jau buvo tamsu. Iš šios gautos medžiagos jis susisuko suktinę, būtent ji ir buvo rasta kratos metu porcigaro dėkle, nespėjo surūkyti. Kanapių medžiagos likučių galėjo būti ir smulkintuve, kurį naudoja kanapių smulkinimui. Šį smulkintuvą taip pat savanoriškai pateikė kratos metu. Dėl kratos metu paimtų mobiliojo ryšio telefonų gali pasakyti, kad mobiliojo ryšio telefonas raudonos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ yra jo darbinis telefonas, juo naudojasi svarbiais darbo ir mokslo klausimais, juo yra visada pasiekiamas, jis visada įjungtas. Juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ naudoja socialiniams tikslams (duomenys neskelbtini) ir pan., iš esmės naudoja jį internetui, o ne bendravimui. Mėlynos spalvos telefonas yra daugiau jo asmeniniams reikalams, paskambinti tėvams, juo būtent naudojasi ir užsakydamas kanapes (3 t., b. l. 139-140).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 17 d. apklaustas įtariamuoju P. B. dėl nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (du epizodai), 259 straipsnio 2 dalyje (du epizodai) (A. M. vardu siųsta siunta; B. M. vardu siųsta siunta; namuose rastos medžiagos) nepripažino, kad siuntėsi narkotines ir psichotropines medžiagas iš užsienio, nežino kas galėtų siųsti nelegalias medžiagas jo gyvenamosios vietos adresu. Praeitos apklausos metu davė parodymus, paaiškino apie pirmąją siuntą, pasilieka prie tų parodymų. Dėl antros siuntos nieko konkrečiai negali pasakyti, nes tų medžiagų neužsakinėjo, nežino, kas galėtų jas siųsti jo gyvenamosios vietos adresu. Prisipažįsta, kad namuose laikė kanapes, davė išsamius parodymus praeitos apklausos metu, pasilieka prie jų (3 t., b. l. 146).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 31 d. apklaustas įtariamuoju dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, P. B. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su mama S. B. ir tėvu A. B.. 2020 m. kovo 30 d. buvo namuose, (duomenys neskelbtini), kartu namuose buvo ir tėvas A. B.. Tėvas gėrė alkoholį nuo pat ryto, ir nuo pat ryto prie jo kabinėjosi psichologiškai, įžeidinėjo, kodėl jis namie, kodėl negali išvažiuoti, vadino necenzūriniais žodžiais, kodėl jis grįžo į namus karantino metu. Jis į tėvo A. B. žodžius nekreipė dėmesio ir buvo savo kambaryje. Pietus pavalgė savo kambaryje. Apie 18.35 val. iš darbo grįžo mama S. B. ir tėvas ėmė ją įžeidinėti. Kadangi tėvas A. B. būdamas neblaivus tampa agresyvus, jis visada buvo šalia mamos S. B., nes nenorėjo, kad tėvas sumuštų mamą. A. B. norėjo arbatinuku apipilti mamą karštu vandeniu, nes buvo išgėręs alkoholio su psichotropiniais vaistais, kuriuos jam yra įrašiusi gydytoja J.. Vartodamas alkoholį su vaistais tėvas tampa nebevaldomas. Apie 19.30 val. jis buvo pas mamą S. B. virtuvėje, vėl atėjo tėvas, pradėjo keiktis, psichologiškai smurtauti. Tuomet tėvas priėjo prie jo, o jis norėjo lengvai tėvą nustumti nuo savęs ir pasakė, kad nelįstų prie mamos. Ir dėl to jį tėvas sugriebė per liemenį, norėjo permesti per galvą, jis laikėsi, kad taip nenutiktų ir tėvas jam perkando kairę ranką. Tuomet su tėvu A. B. grūmėsi toliau ir jam būnant pasilenkus, tėvas trenkė smūgį kumščiu į dešinę akies pusę. Suprato, kad tėvas išprotėjęs ir pabėgo nuo jo. Jis įbėgo į prieškambarį, tėvas pagavo už drabužių, nenorėjo paleisti ir jis pats išsivadavo iš tėvo rankų ir pabėgo į laiptinę. Mama konflikto metu bandė juos išskirti, bet A. B. trenkė ir mamai. Kai buvo laiptinėje, ten buvęs pašalinis vaikinukas iškvietė policiją, nes jis jo paprašė. Vaikinuko nepažįsta, jis neseniai atvažiavo į namą. Dėl padaryto nusikaltimo neprisipažįsta, nes konflikto metu jis tyčia tėvo A. B. nesumušė, gynė savo mamą S. B. (1 t., b. l. 91-92).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 20 d. papildomai apklaustas įtariamuoju P. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad pirmą kartą apklaustas įtariamuoju nepripažino kaltės, tačiau, šiuo metu nori paaiškinti, kad pilnai pripažįsta kaltę, kad savo veiksmais tėvui A. B. sukėlė fizinį skausmą. Paaiškina, kad 2020 m. kovo 30 d. vakare būnant namuose kartu su tėvu A. B. ir mama S. B., su tėvu susipyko dėl jo neblaivumo ir nederamo bendravimo su mama. Paprašė tėvo išeiti iš virtuvės, bet jis išeiti nenorėjo, todėl jį pastūmė, kad jis išeitų. Po jo pastūmimo tėvas supyko labiau ir jie susigrūmė. Grumtynių metu abu buvo nugriuvę. Taip pat grumtynių metu tėvas sudavė kumščiu į veidą ties dešiniu smilkiniu, o jis tėvui – dešinės rankos alkūnės vidine dalimi buvo apglėbęs jį ties kaklu ir spaudė. Kai laikė tėvą apglėbęs ties kaklu, tėvas jam įkando ir po to jų konfliktas baigėsi. Pripažįsta, kad vykusio konflikto metu prieš tėvą atliko tyčinius veiksmus, nuo kurių galėjo susilaikyti, bet įvykio metu dėl buvusio streso to nepadarė. Labai gailisi savo veiksmais sukėlęs fizinį skausmą tėvui. Su tėvu dėl vykusio konflikto viską yra išsiaiškinę, abu vienas kito atsiprašė ir susitaikė. Prašo esant galimybei ikiteisminį tyrimą nutraukti susitaikius (1 t., b. l. 97-98).

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad kaltinamasis P. B. yra jo sūnus. Šiuo metu santykiai su sūnumi yra geri, jie bendrauja, susitinka, palaiko ryšį, konsultuojasi įvairiais klausimais. Sūnaus nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) yra lankęsis kokius 5 kartus. Finansiškai sūnui padeda retai. Šiuo metu, kas įvyko tarp jų 2020 m. kovo 30 d., vertina taip pat, kaip ir tada vertino. Tuo metu buvo labai įtempta atmosfera šeimoje, ne tik dėl jo girtavimo, bet ir dėl sūnaus sveikatos, socialinės padėties, besąlygiško mamos palaikymo sūnui, kas nepastūmėjo jo laiku atsistoti ant kojų. Nenori savęs pateisinti, bet tas konfliktas brendo ir turėjo ankščiau ar vėliau įvykti. Konfliktas vyko tarp jo ir sūnaus iš vakaro, kai pastarasis atsisakė vartoti vaistus, o kartu ir motina buvo įtraukta, nes ji užstojo sūnų. Dėl šeimyninės trinties gavosi konfliktas, kurio bandė išvengti, bet nepavyko ir dėl to apgailestauja. Patvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jų laikosi. Papildomai priduria, kad galimai yra ir jo kaltė, kad neištvėrė ir išgėrė, išprovokuodamas tą konfliktą, išprovokuodamas sergantį vaiką. Šiuo metu sūnui P. B. jokių pretenzijų neturi, neturėjo ir tada, jų santykiai geri, prašo teismo suteikti jam galimybę. Kada trys suaugę žmonės gyvena viename bute, vienas iš jų ligotas, motina daug dirba, nervuota, dar kartais ir išgeria, tai esant tokioms aplinkybėms, ligotas žmogus kartas nuo karto turi pratrūkti, nes jam pastoviai priekaištaujama, kad tu privalai dirbti, privalai gyventi savo gyvenimą, baigti kažkokius mokslus, o visa tai jį erzina, žeidžia, ir neįmanoma, kad ankščiau ar vėliau neįvyktų konfliktas. Dėl agresijos, tai sergančiam žmogui ankščiau ar vėliau tai turėtų pasireikšti. Atsakydamas į klausimą, ar įvykio dieną sūnus buvo agresyvus, parodė, kad įvykio dieną paprašė keletą kartų šio kažko, sūnus atsisakė, todėl liudytojas vengė toliau su juo bendrauti, išgėrė, o tuo metu, kai sūnus pasirodė, ir įvyko ta agresija (iki tol agresijos nebuvo). Konflikto priežastis buvo ta, kad jis kaip tėvas galimai pareiškė nepagrįstas pretenzijas, bandė ieškoti teisybės ir tokiu būdu išprovokavo konfliktą. Įsižiebiant konfliktui, dalyvavo ir motina, ir jeigu ne jos klyksmai, šauksmai, tas konfliktas būtų neįvykęs. Dėl virdulio su karštu vandeniu – šių aplinkybių buvimą liudytojas paneigė. Su sūnumi netrukus po įvykio susitaikė, jis kaip (duomenys neskelbtini), tokiems susistumdymams didelės reikšmės neteikia. Su žmona taip pat nieko ten rimto nebuvo, dėl ko jie turėjo susipykti, apsižodžiavo, apsistumdė ir ji klykdama išlėkė. Kai ji baigė klykti, jis nuėjo į savo kambarį ir tuo viskas pasibaigė. Daugiau jokių panašių konfliktų nebuvo po šio įvykio, o prieš tai visko buvo. Atsakydamas į klausimą, jog prokurorė pateikė jo ĮKNR duomenis, pagal kuriuos matyti, kad buvo pradėti tyrimai dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą, liudytojas paaiškino, kad čia žmonos išgalvota, jokio smurto nebuvo, o tyrimai yra nutraukti. Dėl konflikto su sūnumi, abu kartu nusprendė susitaikyti pagal BK 38 straipsnį. A. B. paskirta įmoka į nukentėjusiųjų fondą pagal BK 38 straipsnį yra sumokėta. Sunku pasakyti, kas labiau nukentėjo to įvykio metu. Jam nieko nebuvo, galimai sūnus labiau nukentėjo. Sveikatos sutrikdymo nebuvo, liekamųjų sveikatos pablogėjimų dėl to nekilo, jokių pretenzijų niekam dėl įvykio neturi. Nors anksčiau vartojo alkoholį, šiuo metu jau gal porą savaičių alkoholio nevartoja. Jam iš žmonos žinoma apie sūnaus žalingus įpročius, jis rūkydavo tabaką. Ligoninėse jam nenustatydavo jokių kitų medžiagų. Kita vertus, sūnaus tokią būseną galėjo ir narkotikai išprovokuoti, nes sūnus nuostabus žmogus, kuris negalėjo taip staiga be priežasties pasikeisti. Šiuo metu sūnus turi draugę. Su drauge sūnus supažindino, buvo kartu atvykę ir pas juos į namus. Šiuo metu sūnus dirba, jam sekasi puikiai, bendrauja, jokių konfliktų daugiau nebuvo. Su sūnaus gydytojais bendrauti neteko, dėl jo vartotų vaistų tik „Olanzapine“ yra girdėjęs. Namuose „Xsanax“ ar kitų vaistų nėra matęs.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 31 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. B. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su žmona S. B. ir sūnumi P. B.. Sūnus P. B. apie mėnesį laiko gydėsi (duomenys neskelbtini), jam grįžus iš ligoninės, kartu su žmona S. B. jį prižiūri. P. B. kai nenori vaistų nevartoja, nesiklauso ko prašo, kad namuose padarytų, t. y. išvestų pasivaikščioti šunį. Todėl 2020 m. kovo 29 d., kai sūnus atsisakė išgerti vaistus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jis sūnui P. B. pasakė, kad jeigu jis taip elgsis, namuose negyvens, dėl to sūnus labai supyko, atsisakė išgerti jam gydytojų paskirtus vaistus. Sūnų labai užstoja jo mama S. B.. P. B. namuose savivaliauja, naktimis atsuka ir leidžia vandenį, dėl to nei jis, nei žmona negali išsimiegoti. 2020 m. kovo 30 d. jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu namuose buvo ir sūnus P. B.. Paprašė sūnaus P. B., kad jis išvestų pasivaikščioti šunį, bet sūnus atsisakė ir tarp jų kilo nedidelė įtampėlė. Jis supykęs išmetė picas ir sūnus suprato, kad jam neduos valgyti. Apie 13.00 val. jis išgėrė alkoholinių gėrimų, t. y. trauktinės 200 gramų ir nuėjo į kitą kambarį. Sūnus P. B. nuėjo į savo kambarį. Jis padarė vakarienę ir apie 18 val. sugrįžo žmona S. B.. Ji pamatė, kad yra išgėręs alkoholio. S. B. išreiškė nepasitenkinimą, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jie tuo metu buvo virtuvėje ir atėjo sūnus. P. B. atėjo iš nugaros, atsistojo prie lango ir liepė jam išeiti. Jis pasakė, kad sūnus nesikištų, gal ir pasakė kokių negražių žodžių. Tuomet pamatė piktą sūnaus veidą ir suprato, kad reikia išeiti iš virtuvės. Apsisuko ir pasakė, kad jiems čia vietos nėra. Jam išėjus į koridorių pajuto smūgį ar stūmimą į nugarą. Kaip suprato, jį pastūmė sūnus P. B.. Jis trenkėsi galva į sieną, krito ant koridoriuje stovėjusio staliuko ir nugriuvo aukštielninkas ant grindų, keletą sekundžių buvo aptemusi sąmonė. Praskaidrėjus sąmonei pamatė virš savęs sūnų P. B., kuris su kumščiu jam spaudė kaklo šoną ir jis pradėjo prarasti sąmonę, dusti, nes sūnus pradėjo spausti kumščiu kaklą. Jis tuo metu suprato, kad kilo grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. Tuomet iš paskutinių jėgų, pradėjo mosikuoti rankomis sūnui P. B. prieš akis, nepavyko išlaisvinti, bet po to sugriebė sūnui už rankos ir į ją įkando. P. B. jį paleido, jis atsistojo, apėmė sūnų rankomis aplink liemenį, kurį laiką stovėjo vienas prieš kitą, o tuomet sūnų išstūmė per buto duris į laiptinę. Supratęs, kad jam grėsmės nebėra, jis sugrįžo į kambarį, užsidėjo ledo, kur jam buvo padaryti sužalojimai. Dėl to, kad sūnus jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, jis pajuto fizinį skausmą. Konflikto metu su sūnumi P. B. namuose buvo žmona S. B., bet ar matė konfliktą, negali pasakyti. Kas iškvietė policiją, nežino. Sūnus P. B. ir anksčiau yra smurtavęs prieš jį, bet pareiškimo nerašė, praėjusių metų lapkričio mėnesį žiauriai sumušė savo motiną S. B., nes ji paprašė uždaryti langą. Žmona buvo sumušta analogiškai, sūnus ją užpuolė iš nugaros. Pas medicinos ekspertus nuvyktų, bet to padaryti šiuo metu neįmanoma, todėl prašo atlikti kūno tyrimą iš medicininių dokumentų. Civilinio ieškinio sūnui P. B. nereiškia, nes turtinė ir neturtinė žala nebuvo padaryta. Prašo pripažinti nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 30-31).

2020 m. gegužės 4 d. Akistatos protokole užfiksuota, kad įtariamasis P. B. ir nukentėjusysis A. B. iš esmės liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 52-52).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. B. parodė, kad yra kaltinamojo P. B. mama. Sūnus turi vyresnę sesę, kuri (duomenys neskelbtini). P. B. labai gerai mokėsi, buvo ypač gabus (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) jis pradėjo (duomenys neskelbtini). Kai gyveno šeimoje, jis visiškai nepiktnaudžiavo alkoholiu, nerūkė. Mokykloje organizavo renginius prieš žalingus įpročius, piešdavo, kviesdavo draugus į tokias akcijas. Mokyklą baigė gerais pažymiais, tačiau iš karto po baigimo jam nepavyko įstoti į (duomenys neskelbtini). Jis įstojo į (duomenys neskelbtini), pasimokęs metus užsispyrusiai siekė finansuojamų studijų ir jam pavyko įstoti į parengiamąsias studijas, o po jų įstojo į (duomenys neskelbtini) finansuojamas studijas. Pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini), tapo profesoriaus A. mokiniu, kuris jį gyrė kaip perspektyvų studentą, dalyvavo įvairiuose projektuose. Sūnus eidavo dirbti naktimis (duomenys neskelbtini), prasidėjo nemigos, dėl ko pasirinko netinkamą atsipalaidavimo būdą (rūkyti kanapes). Jis jai buvo sakęs, kad yra galimybė (duomenys neskelbtini) įsigyti, kad niekada nerūkė grynų, o tik susukdavo į tabaką ir kažkiek parūkydavo. Jo sveikata šlijo, teko gydyti, jis porą kartų gydėsi (duomenys neskelbtini) tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), jokios sunkios diagnozės jam nenustatė, buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Medikai buvo vienos nuomonės, kad reikia keisti specializaciją. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, žmogus sunkioje situacijoje mobilizavosi, kas juos šeimoje nustebino, kad sūnui nebereikėjo nei vaistų, nei „žolių“, pats pabaigė „(duomenys neskelbtini)“ kursus, pats susirado darbą, sėkmingai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės vadovas labai patenkintas jo darbu, įmonė užsiima (duomenys neskelbtini), jis ir ataskaitas ruošia, ir jas koreguoja. Per tą laiką jis susirado draugę, kuri (duomenys neskelbtini) baigė universitetą, dabar jie kartu gyvena.

Dėl konflikto šeimoje palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Konfliktas šeimoje buvo tarp jos ir sutuoktinio, abu (duomenys neskelbtini), vienintelė bėda jų šeimoje buvo alkoholis. Vyrui pervargusiam tekdavo (duomenys neskelbtini), jo sveikata buvo labai pakrikusi. Išgėręs, jis tapdavo „nebe tuo žmogumi“, jam norėjosi kariauti, smurtauti, o sūnus visada būdavo jos pusėje, bet niekada nesikišdavo. Jos vyras yra sportavęs, yra labai stiprus, o sūnus nėra sportavęs, bet jis irgi atletiškas, bet įvykio metu vyras buvo girtas. Tą sykį sūnus įsiterpė į jų konfliktą. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodymų dirbtinai nei į vieną, nei į kitą pusę nedavė, pasakojo ką jaučia, ką žinojo, kas buvo, ir sutuoktiniui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, po to byla buvo nutraukta, nes nei vienas, nei kitas nebenorėjo eiti į tuos teismus ir jie susitarė, ir jeigu ne tas nelemtas įsigijimas ir turėjimas namuose (past. – kalba apie P. B. nuomojamame bute rastas narkotines medžiagas), šios bylos nebūtų buvę. Nieko panašaus šeimoje nuo to karto neįvyko. Tai buvo pamoka, bausmė, būtent toje situacijoje, kad reikėjo išbėgti į laiptinę, reikėjo kaimynui iškviesti policiją. Vyras šiuo metu gydosi, vartoja vaistus, išėjo iš (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Vyro ir sūnaus santykiai šiuo metu yra geri. Sūnus pas juos labai mažai lankosi, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš tai gyveno pas savo seserį (duomenys neskelbtini). Bet kadangi pas ją yra (duomenys neskelbtini) vaikai, P. B. susirado butą (duomenys neskelbtini). Sūnus pas juos paskutinį kartą buvo liepos mėnesį, atvažiavo kartu su drauge.

Tiek į (duomenys neskelbtini), tiek į (duomenys neskelbtini) sūnus buvo vežtas jos iniciatyva. Į (duomenys neskelbtini) vežti buvo ypač sudėtinga, kadangi sūnui pasidarydavo blogai, jis nemiegodavo, pasidarydavo keistas, uždaras, išsijungdavo telefonus. Su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ buvo autoįvykis, sūnus lygioje vietoje atsitrenkė tiesiai į atitvarus, dėl ko jie nusprendė, kad čia buvo „suicidinis“ bandymas. Tuo metu kaip tik nevyko bendravimas, ir liudytoja jo klasės draugų pagalba organizavo, kad jį prikalbėtų, kad jis būtų namie, kad atvažiuotų greitoji. Kai (duomenys neskelbtini) jam padarė visus tyrimus, pasakė, kad jokių narkotinių medžiagų nebuvo. Ji mano, kad tai yra (duomenys neskelbtini), o ar išlys tie simptomai, tai čia bus matyti gydymo eigoje. Po mėnesio jį išleido iš (duomenys neskelbtini), paskyrė antipsichotinius vaistus „Olanzapine“. Vaistų poveikis yra dopamino būdu agresijos blokavimas, kad išprovokuotas domapinas, kad per didelis jo pasigaminęs kiekis nesutrikdytų neuromediatorių pusiausvyros tarp neuronų, kad išliktų jų stabilios jungtys. Jautresni žmonės, (duomenys neskelbtini) kaip tik turi aukštą dopamino lygį, o jeigu dar kanabinoidai, tai jie sukelia jį ir tas sukeltas dopamino lygis tiesiog gali išreguliuoti galvos smegenų neuronų jungčių pusiausvyrą, dėl ko įvyksta tam tikri su mąstymu susiję pokyčiai (tas pokytis dažniausiai prasidėdavo nuo nerealaus aplinkybių suvokimo). Nerimą mažinančių vaistų jam nebuvo išrašyta, tik kol gydėsi (duomenys neskelbtini). Sūnus pradžioje tą vaistą („Olanzapine“) vartojo ir po kurio laiko nutraukė. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, šiek tiek (duomenys neskelbtini), ir vėl tas pats epizodas – uždarumas, išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pabėgo iš namų, jie buvo paskelbę paiešką. Tada jie suorganizavo greitąją, jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), po ko ji paprašė gydytojos, kad kreiptųsi į teismą, nes matė, kad sūnus nesutiks gultis, ir tada gydytoja kreipėsi į teismą ir teismo nutartimi jam buvo skirtas gydymas. Po to sūnus pradėjo suprasti, kad vaistai jam yra reikalingi ir jis juos vartojo ilgą laiką. Dabar gydytoja sakė, kad negali jam daugiau tų vaistų skirti, nes jam buvo mąstymo sutrikimas, kuris yra praeinantis. Jie skiria vaistus, kad jis galėtų ramiai iš to vaisto išeiti, nes negalima staigiai nutraukti, reikia po truputį mažinti. Jam prieš mėnesį pasibaigė vaistai ir gydytoja J. pasakė, kad jeigu jam dar bus atkrytis, tai jau bus nustatinėjama diagnozė, jeigu nebus, galimai čia buvo išprovokuota būsena. Liudytoja mano, kad sūnus dabar nebevartoja tų vaistų. Po (duomenys neskelbtini) sūnui būklės atkritimo nebuvo. Su drauge jie pradėjo bendrauti labai atsargiai, jie susipažino internetu, ilgą laiką bendravo, kai ji grįžo, kai prasidėjo karantinai, jie susitiko gyvai ir pradėjo bendrauti. Nusikalstamų veikų inkriminuotu laikotarpiu ta draugė jau buvo, bet jis su ja dar negyveno. Po (duomenys neskelbtini) sūnus buvo namie, ir sugalvojo stoti į „(duomenys neskelbtini)“, kur yra stojamasis. Jis nuvažiavo, išlaikė, jį priėmė, visi džiaugėsi, gavo paramą iš Užimtumo tarnybos ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Kurį laiką sūnus nebuvo finansiškai savarankiškas, jo finansinė padėtis buvo sunki. Jis prekiavo kriptovaliutomis ir matyt tuo reikalu buvo pasiėmęs paskolą. Šiuo metu ji sūnui padeda, bet žymiai mažiau nei anksčiau. Jis baigė studijas, tai pradžioje jo pajamos buvo nedidelės. Buto nuoma šiai dienai yra 450 Eur, komunaliniai patarnavimai, o jo pradinis atlyginimas buvo minimalus, tai iš tiek pragyventi (duomenys neskelbtini) tikrai nėra įmanoma, tuo labiau, kad jis turi paskolą, kurią reikia dengti. Liudytoja pirmą kartą sužinojo apie sūnaus žalingus įpročius (duomenys neskelbtini), kai jis gyveno (duomenys neskelbtini). Tuo metu pastebėjo keistą jo elgesį. Sūnus buvo pradėjęs mamos vengti, tuomet ji pradėjo kamantinėti, klausinėti ir jo klasės draugė užsiminė, kad jis kartais parūko „žolės“. Nebuvo taip, kad ateitum ir kvapas būtų, bet liudytoja įtarė, kad gali taip būti. Sūnų agresyvų matė tik tada, kai buvo būsenos paūmėjimas, o šiaip jis yra jautrus, švelnus, (duomenys neskelbtini), kuris mėgsta būti vienas, niekada neturėjo daug draugų. Sūnus nei „Alprazopamo“, nei „Xsanax“ nevartojo (šitie vaistai galėjo būti išrašyti arba jai, arba vyrui). Daktarė jam yra sakiusi, kad jam jokių kitų vaistų negalima gerti, nes „Olanzapine“ yra vaistas, kuris padės tą būseną sutvarkyti. Paskutiniai mėnesiai, galbūt pusė metų, buvo pamažu mažinant dozę, nuo 10 mg iki 5 mg, 2,5 mg, po to kas antrą dieną ir taip pamažu išeinant iš vaistų vartojimo. Sūnus šiuos vaistus vartojo nuo (duomenys neskelbtini), pirmą kartą jam buvo paskirti gydytojos A., po to kai išėjo iš tos gydymo įstaigos, jam liepė registruotis kur nors, jis privačiai vaikščiojo pas daktarą Š., po to jis tuos vaistus nutraukė, ir ilgą laiką nevartojo (iki (duomenys neskelbtini)). Sūnaus elgesys pasikeitė, kai jis išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu skambino jai ir klausė, kur P., nes jiems reikėjo repetuoti, tada pagalvojo, kad kažkas negerai bus. Atsakydama į klausimą, ar yra mačiusi liudytoją B. M., parodė, kad nėra jos mačiusi. A. M. jai taip pat negirdėtas. Iš sūnaus bičiulių ji žino A. S., A. R., M. Š.. Atsakydama į prokurorės klausimus, liudytoja parodė, kad P. B. į (duomenys neskelbtini) atvyko studijuoti (duomenys neskelbtini), apsigyveno pas seserį (duomenys neskelbtini), o buto jis ieškojo, ir (duomenys neskelbtini) jai pasakė, kad rado labai geromis sąlygomis (naujas butas, o nuoma tik 300 Eur). Butą (duomenys neskelbtini) juridinis asmuo po kurio laiko pardavė fiziniam asmeniui, sūnus vykdė derybas su tuo fiziniu asmeniu ir sudarė naują sutartį, tebegyvena šitame bute kartu su drauge. Į klausimą, kas išprovokavo tuos sūnaus psichikos sutrikimus, parodė, kad atsakymo neturi. Abu atvejus, kai jį guldė į ligoninę, jokių narkotinių medžiagų sūnaus kraujyje rasta nebuvo. Liudytojos giminėje yra žmogus, kuris (duomenys neskelbtini). Ji mano, kad būsenos pablogėjimą išprovokavo pervargimas, apkrovos, nemiga. Pamena dar vieną detalę, jis užsikišdavo ausis, kai jam būdavo pablogėjimas, jis negalėdavo pakęsti jokių garsų, jam atrodydavo, kad ji rėkia. Dėl „žolės“ parūkymo, ji negalvojo, kad jis gali turėti priklausomybę. Vaistas „Olanzapine“ buvo skirtas (duomenys neskelbtini), o po pertraukos (duomenys neskelbtini). Pirmiausia, jį paskyrė gydytoja A. (duomenys neskelbtini), po to paskyrė (duomenys neskelbtini) kai gydė, pasireikalavo duomenis iš (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad tai toks sutrikimas taip gydytas ir galimai turėjo efektą, skyrė vėl tą patį vaistą. Po to, kai jis registravosi (duomenys neskelbtini), gydytoja vėl skyrė tą vaistą. Niekas iš tų gydytojų nefiksavo ir neatkreipė dėmesio, kad jūs pažiūrėkit, ar sūnus negeria, ar vartoja kažką. Tik pabaigoje sako, kad nebegalės skirti tų vaistų, kad geriausia būtų, kad jis atvyktų, kad komisiją padarytų – ar jam dar reikia tų vaistų, arba laukti sekančio atkryčio ir tada spręs. Su jo drauge liudytoja yra kalbėjusi, ši pasakė, kad viskas su sūnumi šiuo metu yra gerai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 4 d. liudytoja apklausta S. B. parodė, kad P. B. yra jos sūnus, A. B. – sutuoktinis. Apie 2020 m. kovo 30 d. įvykį tarp sūnaus P. ir vyro A. gali paaiškinti, kad 2020 m. kovo 30 d., apie 18.30 val., grįždama iš darbo paskambino vyrui A.. Skambučio metu iš vyro balso suprato, kad jis yra neblaivus. Pokalbio metu vyras ją pradėjo įžeidinėti, todėl į namus važiavo su nerimu. Norėdama išvengti galimo konflikto su neblaiviu vyru, kadangi vyras būdamas neblaivus pasidaro labai konfliktiškas ir agresyvus, namuose užtrukti neketino. Grįžusi į namus sūnui P. liepė išvesti šunį, dar pasakė, kad ir pati greitai išeis. Sūnui išėjus į lauką, ji su pirkiniais nuėjo į virtuvę. Iškart paskui ją į virtuvę iš miegamojo atėjo ir neblaivus vyras, kuris iškart ją užsipuolė įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais. Ji bandė jį raminti žodžiais, bet vyras tik agresyvėjo, įžeidžiančių žodžių vis daugėjo. Jai bandant eiti į kitą kambarį, toliau nuo jo, vyras ėjo iš paskos, toliau ją įžeidinėdamas. Kai vėl atėjo į virtuvę ir užsikaitė virdulį, paskui ją atėjęs vyras toliau įžeidinėjo, o kai ji vyrui pasakė, kad jis ir vėl prisigėrė, vyras paėmė virdulį su karštu vandeniu ir užsimojęs juo pradėjo šaukdamas grasinti. Ji išsigandusi, kad vyras nori ant jos užpilti karštą vandenį suriko, iš nevilties pradėjo verkti. Tuo metu į namus grįžo sūnus P. ir turbūt išgirdęs jos riksmą atėjo į virtuvę ir atsistojo tarp jų, veidu į tėvą. Sūnus P. ramiai gražiai prašė tėvo išeiti, bet vyras užuot nurimęs, sūnui pasakė įžeidžiančius žodžius ir agresyvia stovėsena pradėjo eiti link sūnaus. Gerai pažinodama vyrą iškart suprato, kad vyras ketina smurtauti. Pati sušuko sūnui, kad tik jis neliestų tėvo, kad dar labiau neprovokuotų jo, o tiesiog bėgtų. Tuo metu, kai vyras priėjo arčiau sūnaus, sūnus nenorėdamas kontakto su tėvu, abiem rankomis jį atstūmė nuo savęs. Tada vyras iškart puolė ant sūnaus, rankomis apkabindamas jį per liemenį. Matė, kad sūnus bandė atsistumti nuo vyro, bet jam tai nepavyko, abu sukdamiesi susigrūmė ir besigrumdami iš virtuvės atsidūrė koridoriuje. Vyrui su sūnumi besigrumiant koridoriuje matė, kad vyras laikydamas apkabinęs sūnų bandė jį permesti per save, bet jam tai nepavyko. Grumtynių metu koridoriuje sūnus ir vyras buvo užgriuvę ant spintelės, kurią sulaužė. Nuo minėtos spintelės abu atsistojo labai staigiai, matė, kad vyras apglėbęs rankomis sūnų per liemenį jo nepaleido. Pati priėjusi bandė padėti išsilaisvinti sūnui iš vyro gniaužtų, tempdama vyrą už rūbų nuo sūnaus, bet vyro atitraukti nepavyko, dar vyras atbuline alkūne jai sudavė į kairės rankos žastą. Būdama apimta streso jokio fizinio skausmo nepajuto. Matė, kad vyras sūnų apkabinęs per liemenį spaudė jam ties diafragma, atrodė, kad sūnui dėl to trūksta oro ir to labai išsigandusi, bet negalėdama niekuo padėti išbėgo į laiptinę norėdama kviestis pagalbos. Išbėgusi į laiptinę pamatė (duomenys neskelbtini) kaimyną su telefonu rankoje. Tuo metu kai norėjo prašyti kaimyno pagalbos iš buto į laiptinę išbėgo sūnus, jam kraujavo ranka. Sūnus gaudydamas kvapą pradėjo sakyti „mama aš neįsivaizduoju kaip iš jo išsivadavau“. Kraujuojančią ranką pamatęs kaimynas iškvietė greitąją. Vyras į koridorių išėjęs nebuvo. Ir nebuvo taip, kad jis su sūnumi besigrumdamas būtų išėjęs į laiptinę, sūnus išėjo vienas. Pačio momento, kaip sūnui buvo įkasta į ranką ji nematė, jau buvo išėjusi į laiptinę. Kad sūnus kokiu nors būdu būtų spaudęs vyrui kaklą, nematė. Apibendrinant visą įvykį gali pasakyti, kad tarp sūnaus ir vyro jokio konflikto išvis nebuvo. Žodinis konfliktas vyko tarp jos ir vyro, sūnus ją gynė nuo vyro agresijos, o paskui gynėsi ir pats nuo tos pačios vyro agresijos. Sūnus nėra agresyvus, nors turi (duomenys neskelbtini), bet su agresija jo (duomenys neskelbtini) nieko bendro neturi. Tai, kad vyras nurodo, jog gynėsi nuo agresyvaus sūnaus yra tik vyro gynybinė pozicija. Įvykio metu buvo blaivi, todėl nors buvo apimta didelio išgąsčio ir streso, bet viską prisimena aiškiai. Nepalaiko nei sūnaus, nei vyro pusės, visas aplinkybes nurodė taip, kaip jas matė (1 t., b. l. 59-60).

2020 m. gegužės 7 d. Akistatos protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. B. ir liudytoja S. B. iš esmės liko prie savo parodymų (I t., b. l. 67-69).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. M. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo neprisimena, nėra jo mačiusi. Yra baigusi (duomenys neskelbtini) kursus, kurie prasidėjo (duomenys neskelbtini) ir truko (duomenys neskelbtini). Šie kursai jai buvo reikalingi, kadangi norėjo persikvalifikuoti ir jai buvo įdomu. Tie kursai vyko (duomenys neskelbtini). Pirmą mėnesį, kol nebuvo karantino, tai kursai vyko patalpose, buvo dvi kursų grupės, viena iš ryto, kita po pietų. Vienoje grupėje buvo apie 30 žmonių. Nuo (duomenys neskelbtini) iki pabaigos kursai vyko tik nuotoliniu būdu. Gyvai kursiokus matė tik mėnesį laiko. Kursai vyko kiekvieną dieną. Jos grupė buvo popietinė. Su keletu kursiokų palaikė ryšius (A. ir R.), o P. B. neprisimena. Ji ir susirašinėjimo su kaltinamuoju nebuvo prisiminusi, kol jai tyrėja nepasakė. Tada vyko (duomenys neskelbtini) mokymai, jie sprendė užduotis, ir P. B. jai parašė. Tai nebuvo susirašinėjimas laiškais, kaip sakė tyrėja, tai buvo tiesiog „(duomenys neskelbtini)“ programoje sukurta platforma studijoms. Be šio susirašinėjimo (esančio byloje) su kaltinamuoju daugiau nebendravo. Adresas (duomenys neskelbtini) jai nieko nesako, ten nėra buvusi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 9 d. liudytoja apklausta B. M. parodė, kad tokio asmens kaip P. B. nepažįsta, nėra jo mačiusi. Adresas (duomenys neskelbtini) jai negirdėtas, niekada nėra ten buvusi bei iš jos pažįstamų niekas tokiu adresu negyvena. Dėl (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo galimai su P. B. gali paaiškinti, kad nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo mokytis „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Buvo dvi grupės, po 30 asmenų. Ji savo grupėje tokio asmens neprisimena. Paskaitos vyko kiekvieną dieną, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) (tikslios datos neprisimena) prasidėjo nuotolinis mokymas dėl pandemijos. Kursai tęsėsi iki (duomenys neskelbtini) (tikslios datos neprisimena). Kaip jau minėjo, mokymosi metu tokio asmens vardu ir pavarde neprisimena, mano, kad jis buvo ne jos grupėje. Galimai su asmeniu vardu ir pavarde „P. B.“ susirašinėjo, būtent apie (duomenys neskelbtini) užduotis, tačiau jo kaip asmens neprisimena ir nepažįsta. Taip pat jai nieko nesako jo el. paštas. Gerai prisimena, kad paskaitų metu dėl (duomenys neskelbtini) užduočių, su kursiokais susirašinėjo per programą „(duomenys neskelbtini)“, į el. paštą niekam nerašė. Daugiau apie tai nieko paaiškinti negali (2 t., b. l. 55-56).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Į jos darbo funkcijas įeina pašto siuntų, keleivių, bagažo patikra. Šio konkretaus atvejo neprisimena. Siuntos rekvizitų irgi neprisimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja parodė, kad juos pilnai palaiko. Pagal kvapą įtarė, kad siuntoje gali būti hašišas, nes jis turi labai aitrų kvapą. Hašišą ne per dažniausiai sulaiko. Apskritai dėl narkotinių medžiagų ji per metus surašo apie 60 protokolų (tarp jų 3-4 atvejai būna hašišas). (duomenys neskelbtini) pastaruoju metu priskirtina prie rizikingų šalių (past. – dėl atitinkamų siuntų siuntimo). Jie tikrina siuntas konteineriuose, kartais su šuniu, kartais be jo. Pagal nuojautą jai tas vokas pasirodė įtartinas ir jį atidarė, sulaikė ir atidavė tolimesniam tyrimui. Jie ((duomenys neskelbtini)) surašo prekių sulaikymo protokolą. Dėl siuntų pas ją niekas nesikreipia. Ji nežino procedūros, kur asmuo gali kreiptis dėl siuntos pasiėmimo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 25 d. liudytoja apklausta D. G. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Į jos darbo pareigas įeina keleivių, bagažo, siuntų, krovinių patikra. Pagal pateiktą 2020 m. spalio 30 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) gali paaiškinti, kad 2020 m. spalio 30 d., 8 val., pradėjo darbą, tą dieną dirbo (duomenys neskelbtini). Tikrinant siuntas iš rizikingų šalių, apie 15 val., muitiniam tikrinimui atrinko pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Siunta buvo rudos spalvos vokas su nurodytais siuntos gavėjo ir siuntėjo duomenimis. Atidariusi siuntą, joje rado sulankstytus balto popieriaus lapus, o jų viduje buvo sandariai užlydytas, permatomas, plastikinis paketas su rudos spalvos medžiaga. Ši medžiaga skleidė aitrų kvapą. Pasvėrus šią medžiagą su pakuote, svoris buvo 1 g. Įtarusi, kad siuntoje yra kanapių derva – hašišas, ją sulaikė ir suteikė jai siuntos numerį (duomenys neskelbtini). Siunta buvo sulaikyta surašant prekių sulaikymo protokolą (duomenys neskelbtini). Prekių siunta su joje aptiktais objektais buvo perduota (duomenys neskelbtini) tolimesniam tyrimui. Dėl minėtos siuntos į ją niekas nesikreipė ir niekam informacijos apie tai, kad siunta buvo sulaikyta neteikė (2 t., b. l. 45-46).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Į jo darbines funkcijas įeina autotransporto, lėktuvų, keleivių, bagažo, siuntų patikra. Pagarsinus liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 48-49), liudytojas parodė, kad juos palaiko. Iš (duomenys neskelbtini) ateinančias siuntas nuolatos tikrina kaip rizikingas. Įtarinėjo, kad siuntoje siųsta medžiaga galėjo būti alprazolamas, kurios veiklioji medžiaga yra įrašyta į sąrašus, dėl to reikia leidimo arba recepto. „Xsanax“ vaistai dažnai pas juos papuola (apie 10 kartų per metus, ir iš (duomenys neskelbtini) būna, ir (duomenys neskelbtini), ir iš (duomenys neskelbtini)). Nežino, koks kiekis yra 5 „Xsanax“ tabletės, nes nėra specialistas (paprastai būna siuntose siunčiasi nuo 5 iki 200 tokių tablečių). Tai buvo baltos, mažytės tabletės. Dėl siuntų būna, kad kartais pas juos kreipiasi, domisi, ar atėjo siunta, bet tai nedažnas atvejis. Yra klientų, kur užsisako 5-6 kartus, muitinė sulaiko tas siuntas, o jie toliau siunčiasi, ir ieško tų pirmų siuntų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 21 d. liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Į jo darbo pareigas įeina keleivių, bagažo, siuntų, krovinių patikra. Pagal pateiktą 2021 m. vasario 16 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) gali paaiškinti, kad 2021 m. vasario 16 d., 9 val., pradėjo darbą, tą dieną dirbo (duomenys neskelbtini). Tikrinant siuntas iš rizikingų šalių, apie 15.39 val., muitiniam tikrinimui atrinko pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Siunta buvo baltos spalvos vokas su nurodytais siuntos gavėjo duomenimis. Atidaręs voką, jame rado atviruką, kurio viduje buvo užspaudžiama plastiko pakuotė su baltos spalvos tabletėmis su logotipu „Xsanax“. Įtaręs, kad siuntoje yra psichotropinė medžiaga – alprazolamas, ją sulaikė ir suteikė jai siuntos numerį (duomenys neskelbtini). Siunta buvo sulaikyta surašant prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Prekių siunta su joje aptiktais objektais buvo perduota (duomenys neskelbtini) tolimesniam tyrimui. Dėl minėtos siuntos į jį niekas nesikreipė ir niekam informacijos apie tai, kad siunta buvo sulaikyta neteikė (2 t., b. l. 48-49).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir vadovas. (duomenys neskelbtini) komerciniais tikslais turėjo porą butų (tikslas – jeigu blogos pajamos, tai parduoda butą, o jeigu neparduoda, tai tiesiog išnuomoja). Patikslina, kad tame name turėjo tris butus – (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini) aukšte ir (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini) aukšte. Juos įrenginėjo ta pati firma. Name yra koridorinė sistema – apie 10 butų viename koridoriuje. Į tuos butus buvo du įėjimai iš lauko pusės. Per abu įėjimus galima patekti į tuos butus. (duomenys neskelbtini) – tai (duomenys neskelbtini) kvadratų butas, jį nuomojo. Kaltinamąjį P. B. pažįsta, pastarasis nuomojosi šį butą. Gyvai yra matęs kaltinamąjį – buvo užėjęs į kambarį pasižiūrėti kaip gyvena. Šiuo metu nuomos santykiai jo su P. B. nesieja. Butas priklausė juridiniam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“. Jis tą butą pardavė fiziniam asmeniui, kuris perėmė nuomos sutartį, o P. B. tapo kito savininko nuomininku. Tas namas yra (duomenys neskelbtini) statybos. Iki išnuomojimo P. B. šiame bute niekas negyveno. Butą įrengė (duomenys neskelbtini). Nuosavybę į butą įgijo (duomenys neskelbtini), butas buvo su daline apdaila (buvo tik sienos). Kai įrengė, vadybininkas įdėjo skelbimą dėl nuomos. Tas butas pradžioje (duomenys neskelbtini) buvo skirtas, lyg tai planavo (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atvažiuoti, bet neatvažiavo. Nuomos kaina buvo 300 Eur (be komunalinių). Butas buvo su baldais, skalbimo mašina, virykle ir pan., kiek reikia gyvenimui, tiek daiktų ir buvo. Raktus nuomininkui ne jis padavė, kažkam davė, kad paduotų. Tada dar nebuvo vadybininko. Jis žino, kad nuo pašto dėžutės nepadavė rakto, dėl to, kad pašto dėžutė jam buvo reikalinga naudotis su kitais statybininkais. Darbininkai neturėjo to rakto, jis irgi antro neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas manė, kad prie raktų gali būti prisegtas ir pašto dėžutės raktas, tačiau dabar tvirtina, kad tikrai nuo pašto rakto nepadavė, nes tie raktai jiems buvo reikalingi. Patekimas į namą buvo per pirmą aukštą, durų kodai dar nebuvo įrengti. Į klausimą, koks buvo tikslas nerakinti tos pašto dėžutės, paaiškina, kad kai ateidavo, pavyzdžiui, elektrikai, tai jis sakydavo – „atsidaryk, pasižiūrėk, tokioje ir tokioje pašto dėžutėje guli raktas, pasiimk, padaryk ką reikia, padėk ir išeik“. Buvo kaip „budinčioji pašto dėžutė“. Atsakydamas į klausimus dėl nuomos sutarties priede – patalpų perdavimo – priėmimo akte – nurodytų elektros skaitiklio duomenų (8,5 ir 7,5), parodė, kad čia turbūt kilovatai, dvigubas tarifas – dieninis ir naktinis. Tai nėra dideli duomenys. Vandens skaitiklio rodmenys nefiksuoti, nes ten greičiausiai nuliai buvo. Paprastai užsukti kranai būna ilgai, net statybininkai, kurie ten daro tvarką, negauna vandens. Bute šildymas centralizuotas, dėl to dėl šildymo duomenų nebuvo patalpų perdavimo akte. Buvo samdyta viena firma įrengimui, sudaryta sutartis. Statybininkai tame bute negyveno (nenakvojo), bet raktą nuo buto turėjo. Kai davė jiems raktus, tai porą mėnesių remontavo, o paskui vieni dėjo grindis, kiti sienas dažė, treti lubas pakalė ir kt. Kadangi jis tame name kelis butus turėjo, tai butų raktus dėdavo į (duomenys neskelbtini) buto pašto dėžutę, jos nerakindavo, tokiu būdu butų raktais keisdavosi su statybininkais. Tame name 20-30 pašto dėžučių, kurių niekas nerakina. Galimai nuomininkui (P. B.) davė vėliau raktą nuo pašto dėžutės. Kada P. B. gavo tuos raktus, nepamena, nes vadybininkas viską tvarkydavo. Pagarsinus liudytojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad panašiai viskas ir buvo. Apklausos nepamena, gal telefonu kas skambino ir klausė. Protokole parašai jo. Čia formalumas, gali būti, kad jam buvo paduotas tekstas pasirašyti. Pas jį ant stalo pilną laiškų, visko skaityti nespėja. Dėl raktų, tai nerakino pašto dėžutės, nes davė statybininkams, kad jie naudotųsi vienam ir kitam butui, tai jie įmesdavo raktus nuo kitų butų ir nuo šito. Nuo pašto dėžutės tik vienus raktus turėjo. Buto raktus perdavė, o nuo pašto dėžutės – nekreipė dėmesio, uždelsė gal kokį mėnesį, visos dėžutės tuo metu buvo atrakintos. Kai po mėnesio atidavė nuomininkui pašto dėžutės raktą, jau darbai nevyko. Nuomos santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini). Apie P. B. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą jis žinojo, P. B. jam sakė, kad yra nemalonumų, bet jis plačiau nesidomėjo, sankcijų nuomininko atžvilgiu nesiėmė, nes vyrukas neblogas, pavyzdingas, protingas, liudytojas žino, kad (duomenys neskelbtini). Gal du kartus yra užėjęs į tą butą, turėjo tokią teisę, vieni butai skundėsi, kad vieni per kitus garsus girdi, tai ten kažkoks ginčas buvo, tai buvo pasižiūrėti, tada ir pas P. B. užėjo pakeliui. Vieną kartą buvo užėjęs vienas, o kitą kartą kartu su vadybininku. Tie užėjimai užtrukdavo po 2-3 minutes, ne daugiau. Cigarečių kvapo bute nebuvo, nežino, ar užuodė kokius kitus kvapus. Kaimynai kaltinamuoju nesiskundė, jis negirtuokliavo, nei butelių būdavo, mokėdavo pinigus. Mokėjimai truputį vėluodavo, bet jie susitardavo, čia buhalterė jį vaikydavo, čia jos darbas. Nežino, ar kaltinamasis pats, ar tėvai už jį mokėdavo. Už komunalinius kaltinamasis jiems mokėdavo. Komunalinius fiksuodavo vadybininkas – M. L. (jo anūkės vyras), po to tuos duomenis pateikdavo buhalterijai. Jam į šitą butą laiškai neateidavo. Jo (duomenys neskelbtini) yra priešingoje kelio pusėje, jie ten turi savo pašto dėžutę. A. M. pavardė liudytojui negirdėta. Tarp jo statybininkų (duomenys neskelbtini) pavardės. B. M. pavardė taip pat negirdėta. Su nuomininko tėvais nebendravo, jų nematė. Nepastebėjo, kad kažkas lankytųsi tame bute, nusiskundimų dėl šito buto nebuvo.

Po pertraukos teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo kalba apie raktus (daugiskaita) – tarsi visus juos būtų perdavęs. Buto raktus nuo abiejų spynų (plokščią ir apvalų) atidavė nuomininkui, o pašto dėžutės raktą vadindavo „raktuku“, jo neperdavinėjo, kol nebuvo baigti remontai kituose butuose. Niekas iš butų savininkų neskubėjo rakinti pašto dėžučių. Be to, buvo ir daugiau raktų (penki), kurių nedavė nuomininkui – nuo apatinių elektrinių skydinių, nuo išorinių durų atsarginis raktas, nuo koridoriuje esančių kabelinės durų, nuo vandens čiaupų, – jie buvo atiduoti vadybininkui. Parodo, kad ikiteisminio tyrimo metu, kai vyko jo apklausa, liudytojas tada galėjo būti po narkozės, jam buvo daryta (duomenys neskelbtini) operacija. Nepamena, kiek laiko truko jo apklausa. Neatsimena, kada tiksliai operacija daryta. Protokolo neskaitė, ką parašė turbūt taip ir yra. Tyrėjos (E. P.) neprisimena, lyg ir jam skambino, prašė atvykti, bet jis pasakė, kad neturi laiko, kad atvyktų pati. Butą įrenginėjusių darbininkų vardų neprisimena, dirbo (duomenys neskelbtini), vienas iš jų buvo vardu V.. Į klausimą, ar pamena, kada tiksliai tie remontai baigėsi, parodė, kad nepamena; turi juodraščius, kas, už kiek pinigų darė remontus, sutartys yra buhalterijoje. (duomenys neskelbtini) butas buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini), o kada buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini) butas, sunku pasakyti. Patikslina dėl kvapų – kad jis nenorėjo, kad kažkas bute rūkytų ir sienos įsmirstų, todėl pasiuntė vadybininką nuvykti pažiūrėti, ar nuomininkas nerūko. Jeigu būtų sužinojęs, kad bute rūkoma, būtų išvaręs (nuomininką) iš buto.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 30 d. liudytoju apklaustas L. V. parodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Šį butą yra išnuomoję P. B.. P. B. asmeniškai nepažįsta, tiesiog pažįstama įdėjo skelbimą, kad nuomojamas butas, o P. B. tiesiog atsiliepė į šį skelbimą. Kiek pamena, šį asmenį į butą įleido gyventi tada, kai buvo pasirašyta nuomos sutartis (duomenys neskelbtini). Taip pat tada buvo paduoti raktai nuo buto ir pašto dėžutės. Namas, kuriame išnuomojo butą, yra naujas, pastatytas (duomenys neskelbtini). Kai jį įrengė, tuomet nusprendė išnuomoti, P. B. buvo pirmasis nuomininkas bei gyventojas šiame bute, daugiau prieš tai niekas ten negyveno. Taip pat niekas iki atsikraustant P. B. nesinaudojo pašto dėžute (2 t., b. l. 50-53).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. P. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje kaip (duomenys neskelbtini) tyrėja. Šiuo metu eina (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį P. B. ir liudytoją L. V. prisimena. Liudytoją L. V. ikiteisminio tyrimo metu ji apsiklausė, apklausa vyko jo darbo vietoje. Kodėl apklausė liudytoją darbo vietoje, tiksliai aplinkybių neprisimena, bet atrodo, kad iš karto po kratos buvo liudytojo apklausa, reikėjo patikslinti aplinkybes dėl buto nuomos sutarties, kada buvo išnuomotas butas. Apklausos protokolą ji surašinėjo, apklausa truko trumpai (galėjo trukti 20 minučių), nes buvo užduota vos keletas klausimų dėl nuomos. Gali būti, kad apklausa pradėta 10.55 val., galėjo būti baigta 11.20 val. Apklausos forma – laisvas pasakojimas, užrašytas tekstu pažodžiui. Tik vienas pagrindinis klausimas buvo užduotas dėl nuomos – kada buvo išnuomotas butas. Liudytojas savo parodymus perskaitė. Jeigu protokole neįrašyta, vadinasi liudytojas pastabų neturėjo. Kabinete apklausoje niekas daugiau be jos nedalyvavo. Ji uždavė klausimą dėl buto pašto dėžutės raktų, tačiau ką paaiškino liudytojas dėl raktų perdavimo ji neprisimena. Ar pasak liudytojo, pašto dėžutės raktai buvo iš karto perduoti, ar po kažkurio laiko, tai jeigu neklysta, viskas buvo perduota iš karto. Prisimena, kad buvo naujas butas ir liudytojas sakė, kad P. B. buvo vienintelis nuomininkas. Jeigu neklysta, ji tą pašto dėžutę apžiūrinėjo po kratos – ar tvarkinga, ar užrakinta. Ji buvo užrakinta ir tvarkinga. Raktą jos patikrinimui paėmė iš asmens kratos metu. Atsakydama į prokurorės klausimą, kad ikiteisminio tyrimo metu fiksuotoje liudytojo L. V. apklausoje fiksuota – „taip pat niekas iki atsikraustant B. nesinaudojo pašto dėžute“ – parodė, kad tai surašyta iš jo žodžių, kaip sakė, taip ji užrašė. Liudytojas nepasakojo apie kitus nuomojamus butus. Liudytojo reakcija apklausos metu nebuvo išskirtinė. Kaltinamąjį P. B. taip pat ji apklausinėjo. Neprisimena, ką jis aiškino dėl pašto dėžutės raktų. Dėl pašto siuntų kaltinamasis sakė, kad ne jo siuntos yra, o tai, kas namie buvo rasta, jis davė parodymus apie tai. Kratos metu pas kaltinamąjį namuose liudytoja dalyvavo, kartu su kitais dviem pareigūnais, kurių nepamena. Kratos protokolą surašė liudytoja. Specialistas kratoje nedalyvavo. Tai yra (duomenys neskelbtini) butas, jame buvo (duomenys neskelbtini), buvo labai daug kitų daiktų. Tas medžiagas, kurios buvo rastos bute, kaltinamasis savanoriškai pateikė. Buvo paklausta, ar turi nutartyje nurodytų daiktų ir kaltinamasis atsakė, kad turi. Prisimena, kad jis ištraukė iš bato dėžutę, ten galimai buvo narkotinės medžiagos, vėliau ekspertai nustatė kas ten tiksliai buvo. Po savanoriško medžiagų pateikimo bute buvo atlikta krata, ir tie daiktai, kurie nurodyti kratos protokole, buvo surasti ir paimti. Visi daiktai buvo supakuoti ir išsiųsti ekspertams. Buvo supakuota į pakuotes, kur įprastai pakuoja tyrimui svarbius objektus. Į klausimą, kaip buvo galima atskirti tas pakuotes, parodo, kad jos turėjo būti numeriais surašytos (kartais nebūna pakuočių, tuomet pakuojama į vokus, į kitus maišus). Neprisimena, ką asmuo, kurio bute buvo atliekama krata, aiškino. Atsakydama į klausimą, ar bute buvo justi kokie nors kvapai, parodė, kad taip, buvo justi narkotinių medžiagų („žolės“) kvapas ir tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko nuspręsta bute daryti kratą. Parodo, kad ant pašto siuntos buvo nurodyti asmenys, kurie galbūt neegzistuoja arba nebuvo sąsajų su šituo adresu, nebuvo nustatytas konkretus asmuo (neprisimena, ar buvo nustatyta, ar tokie asmenys egzistavo, ar jų egzistavo labai daug, nes kiekvienu atveju labai skirtingai būna). Todėl buvo nuspręsta nuvykti pasižiūrėti, ar ten kažkas gyvena. Pasibeldus, atidarė duris jaunuolis, prisistatęs P. B.. Atsakydama į klausimą, kodėl nebuvo atlikti tapatybės neatskleidžiantys veiksmai, kiti slapti veiksmai, liudytoja parodė, kad tuo momentu neatrodė tai tikslinga, nes ne visose bylose tai yra atliekama. Antroji pašto siunta buvo sulaikyta jau po kratos atlikimo. Kai buvo atlikta pirmoji krata (po pirmos siuntos sulaikymo), apie antrą siuntą duomenų nebuvo. Neprisimena, kokie vardai ir pavardės buvo ant laiškų, bet pamena, kad vienas laiškas buvo su vyrišku vardu – pavarde, kitas – su moteriškais rekvizitais. Kaip tyrėja su šiuo ikiteisminiu tyrimu dirbo ji viena, bet kai pakeitė darbo vietą, tada byla buvo perduota kitai tyrėjai. Atsakydama į gynėjos klausimus, patikslina, kad ji tiksliai neprisimena, kada apklausinėjo liudytoją L. V., ar tą pačią dieną po kratos, ar po savaitės po kratos. Pagarsinus 2022 m. gruodžio 8 d. teisiamojo posėdžio protokolo dalį dėl liudytojo L. V. apklausos, liudytoja E. P. patvirtino, kad liudytojas buvo gyvai apklaustas. Neprisimena, ar telefonu bendravo su juo, gal buvo tik skambutis pasiklausti, ar yra darbo vietoje, bet telefonu apie aplinkybes tikrai nebuvo aiškintasi. Nemano, kad iš kolegų kažkas bendravo su liudytoju telefonu. Nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kad pašto dėžute naudotųsi kiti asmenys, statybininkai. Nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kad pašto dėžutė buvo nerakinama.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad L. V. yra jo žmonos senelis ir kartu jo direktorius. Jis eina vadybininko pareigas (duomenys neskelbtini) ir yra direktoriaus pavaduotojas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirba nuo (duomenys neskelbtini). Į jo pareigas įeina visų objektų skaitliukų nurašymas, direktoriaus pavežimas kažkur, visi ūkiniai reikalai, jeigu kažkas sugenda turi sutvarkyti arba iškviesti meistrus, kurie tai padarys. (duomenys neskelbtini) priklauso du filialai. Kai jis įsidarbino, (duomenys neskelbtini) priklausė šeši butai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo trys butai. Jie buvo nuomojami. (duomenys neskelbtini) butai tikrai išnuomoti, o dėl (duomenys neskelbtini) buto tiksliai neprisimena. (duomenys neskelbtini) butas išnuomotas P., jo pavardės neprisimena. Kai pradėjo dirbti, butas jau buvo išnuomotas, kiek tiksliai laiko, nepamena. Kai buvo sudaryta nuomos sutartis su šiuo nuomininku, liudytojas nedalyvavo, nežino, kas šią sutartį sudarė. Be jo įmonėje daugiau vadybininkų nėra, yra administratorė ir tiek, bet skiriasi jų pareigybės. Jis į vietą važiuodavo kiekvieno mėnesio 25 dieną, nes turėjo užsirašyti skaitliukų duomenis. Skaitliukai yra bendro naudojimo patalpose, karšto vandens ir šildymo skaitliukai yra tame aukšte, kur yra butas, o elektros skaitliukai yra rūsyje, parkinge. Bute nėra skaitliukų. Liudytojas yra lankęsis pačiame bute daug kartų (apie 8 kartus), nes kai pardavinėjo butą, tai teko aprodyti pirkėjams. Iki pardavimo bute tikrai yra buvęs vieną kartą (nepamena, ar kartu su L. V. buvo, ar ne). Jam L. paskambino ir pasakė, kad nuomininkas rūko bute, sako nuvažiuok, patikrink, liudytojas nuvažiavo į butą, kvapo jokio neužuodė, bet pasakė, kad direktorius paprašė, kad bute nebūtų rūkoma. Nežino, ar L. V. su P. B. buvo pažįstami iki nuomos santykių. P. B. turėjo parkavimo vietą, statydavo ten automobilį. Nežino, ar pašto dėžutė užrakinta būdavo. Visi trys butai tuo metu buvo įrengti pilnai ((duomenys neskelbtini) butas ar buvo išnuomotas, ar buvo ieškoma tuo metu nuomininkų, neprisimena). Nuomos sutartis ne jis rengdavo, parašus ant jų taip pat ne jis rinkdavo. Skaitliukų rodmenis jis fiksuodavo ir nusiųsdavo buhalterei el. paštu. Liudytojui parodžius patalpų perdavimo-priėmimo aktą (3 t., b. l. 41), šis parodė, kad nurodyti rodmenys – „8,5 ir 7,5“ – yra kilovatai, dieninis ir naktinis tarifai. Nežino, kodėl vandens rodmenų nėra, jis tuo metu dar nedirbo. Bute vyravo viengungio tvarka. Juos su P. B. siejo darbiniai santykiai, tai kiek viską yra sutarę, pastarasis viską padarydavo, blogu žodžiu šio asmens nemini. Nežino, iš kur savininkas sužinojo, kad buvo rūkoma, tiesiog sulaukė tokio skambučio. Žinojo, kad prieš nuomininką P. B. pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes kai pas direktorių atėjo tyrėja, pastarasis jam apie tai pasakė, kad rado pašto dėžutėje narkotinių medžiagų. Savininko reakcija buvo neutrali. Atsakydamas į klausimą, ar buvo svarstoma nutraukti nuomos sutartį, parodo, kad apie tai šneka buvo, svarstyta, kaip toliau elgtis. Priimtas sprendimas nenutraukti sutarties dėl ekonominių motyvų, nuoma būdavo laiku mokama, kaimynų nusiskundimų dėl šio asmens nebuvo. Pokalbio su nuomininku tuo klausimu nebuvo. Įmonės korespondencija į (duomenys neskelbtini) pašto dėžutę neateidavo. Kitų asmenų korespondencija irgi neateidavo, niekada nesusidūrė, kad kažkas būtų susiję su šia pašto dėžute. B. M. ir A. M. jam nėra žinomi. Iki įsidarbinimo (duomenys neskelbtini), su ja jokios veiklos nevykdė. L. tuos butus įrenginėjo, vieną kartą buvo jį nusivedęs juos parodyti. Į tą namą galima įeiti su kodu ir su magnetiniu raktu. Pirmame aukšte yra du įėjimai, taip pat galima įeiti per požeminį parkingą – tai yra trečias įėjimas. Patvirtina, kad yra tekę vežti operacijai L. V., traumos neatsimena, kada tiksliai vežė nepamena (pamena, kad po apklausos), ar apie (duomenys neskelbtini) ką nors pasakojo, nepamena. L. V. yra senyvo amžiaus, buvęs sportininkas, turėjęs daug traumų.

(duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2020 m. spalio 30 d., (duomenys neskelbtini), pareigūnai patikrinę siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), gautą paštu (oro keliu) iš (duomenys neskelbtini) (siuntos gavėjas – A. M., siuntos pristatymo adresas – (duomenys neskelbtini), siuntėjas – (duomenys neskelbtini)), aptiko plastikinį įpakavimą su rudos spalvos medžiaga, skleidžiančia aitrų kvapą. Esant pagrįstiems įtarimams, kad siuntoje esanti medžiaga galimai yra narkotinė (psichotropinė) medžiaga, siunta buvo sulaikyta ir buvo paskirtas šios medžiagos cheminis tyrimas. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateikta rudos spalvos medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė 0,8249 g. Kanapių derva yra narkotinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-jį sąrašą (1 t., b. l. 150-151).

(duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2021 m. vasario 16 d., (duomenys neskelbtini), muitinio patikrinimo metu patikrinus pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) (Prekių siuntėjas: nenurodytas. Gavėjas: B. M., (duomenys neskelbtini)), baltos spalvos popieriniame voke rastos penkios baltos spalvos tabletės su „Xsanax“ logotipu. Įtariant, kad šiose tabletėse yra alprazopamo, siunta su turiniu buvo sulaikyta vadovaujantis JT 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašu, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos nuostatomis, bei Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 nuostatomis. Surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tirti pateiktos tabletės ir jų fragmentai yra etizolamo tabletės. Etizolamas yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, III-jį sąrašą. Nustatyti tablečių sudėtyje esančios grynos psichotropinės medžiagos etizolamo kiekio negalima, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra pamatinės etizolamo medžiagos, reikalingos tokiam tyrimui atlikti. Etizolamo tablečių masė yra 1,2858 g (1 t., b. l. 155-156).

(duomenys neskelbtini) nutarimu ikiteisminiai tyrimai (duomenys neskelbtini) sujungti į vieną procesą (1 t.; b. l. 170-171).

2020 m. spalio 30 d. Prekių sulaikymo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad sulaikyta iš (duomenys neskelbtini) siųsta pašto siunta gavėjui – A. M., (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 2).

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateikta medžiaga pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė – 0,8249 g (2 t., b. l. 5-6).

2020 m. spalio 30 d. Prekių sulaikymo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad sulaikyta iš (duomenys neskelbtini) siųsta pašto siunta gavėjui – B. M., (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 10).

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateiktos tabletės ir jų fragmentai pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), yra etizolamo tabletės. Etizolamas yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, III-jį sąrašą. Nustatyti tablečių sudėtyje esančios grynos psichotropinės medžiagos etizolamo kiekio negalima, kadangi neturima pamatinės etizolamo medžiagos, reikalingos tokiam tyrimui atlikti. Etizolamo tablečių masė yra 1,2858 g (2 t., b. l. 13-15).

2021 m. sausio 6 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta iš (duomenys neskelbtini) siųsta siunta gavėjui – A. M., (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 20-27).

2021 m. balandžio 28 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta iš (duomenys neskelbtini) siųsta siunta gavėjai – B. M., (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 32-39).

(duomenys neskelbtini) A. J. Tarnybiniame pranešime pateikta informacija apie asmenis vardu ir pavarde „A. M.“ (2 t., b. l. 58).

2022 m. liepos 25 d. el. paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. L. pateikė (duomenys neskelbtini) prasidėjusių (duomenys neskelbtini) kursų dalyvių sąrašą (2 t., b. l. 66-68).

(duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie A. M. vardu gautas siuntas laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 71-77).

(duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie B. M. ir (ar) adresu (duomenys neskelbtini) gautas siuntas laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 80-82).

(duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie P. B. vardu gautas siuntas laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 85-137).

2020 m. kovo 23 d. atlikta neatidėliotina krata įtariamojo P. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). P. B. pareiškė, kad turi narkotinių medžiagų – kanapių ir jas pateikė: P. B. iš bato ištraukė plastikinį buteliuką „(duomenys neskelbtini)“ su augalinės kilmės medžiaga ir parodė ant stalo esantį smulkintuvą su augalinės kilmės medžiaga. Vėliau krata buvo tęsiama, jos metu rasta ir paimta: suktinė su augalinės kilmės medžiaga, trys mobiliojo ryšio telefonai, SIM kortelė, nešiojamasis kompiuteris, raktas nuo pašto dėžutės Nr. (duomenys neskelbtini) ir patalpų nuomos sutartis (2 t., b. l. 140-149).

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pakete Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos metaliniame smulkintuve, dėžutėje „(duomenys neskelbtini)“ ir užspaudžiamame plastiko maišelyje tirti pateikta žalios spalvos augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Tirti pateiktose kanapėse iš smulkintuvo, kurių masė – 0,2424 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 15,2 procento. Tirti pateiktose kanapėse iš dėžutės „(duomenys neskelbtini)“, kurių masė 0,3730 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 0,4 procento. Tirti pateiktose kanapėse iš dėžutės „(duomenys neskelbtini)“, užspaudžiamo plastiko maišelio, kurių masė – 0,9907 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 15 procentų. Suktinėje tirti pateikta rudos ir žalsvos spalvos augalinė medžiaga yra tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinys. Šiame mišinyje, kurio masė – 0,6713 g, yra 0,0107 g (1,6 procento) grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) (2 t., b. l. 169-171).

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ištyrus kratos metu įtariamojo P. B. bute paimtus mobilaus ryšio telefonus ir SIM kortelę, dalies duomenų nukopijuoti nepavyko, o kita dalis duomenų įrašyti į kompaktinį DVD diską (2 t., b. l. 181-184). Minėtų duomenų apžiūra užfiksuota 2021 m. birželio 1 d. apžiūros protokole (tyrimui reikšmingi duomenys neužfiksuoti) (2 t., b. l. 185-186).

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ištyrus kratos metu įtariamojo P. B. bute paimtą nešiojamą kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ informaciją nuskaityti pavyko ir ji perkelta į tyrimą atliekančios tyrėjos tarnybinį kompiuterį (3 t., b. l. 6-7).

2021 m. gegužės 5 d. Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta informacija gauta iš kratos metu įtariamojo P. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paimto kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“, pateiktas išrašas dėl susirašinėjimo su B. M. (3 t., b. l. 8-36).

2021 m. kovo 26 d. Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas kratos metu įtariamojo P. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paimtas raktas nuo pašto dėžutės ir Nuomos sutartis (3 t., b. l. 37-41).

2021 m. kovo 23 d. Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta pašto dėžutė Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 44-47).

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė įtariamojo P. B. sąskaitos išrašą laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 60-61).

AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas pateikė įtariamojo P. B. sąskaitos išrašą laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 64-77).

(duomenys neskelbtini) A. J. Tarnybiniame pranešime išanalizuoti pavedimai atlikti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ platformose (3 t., b. l. 78-79).

(duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad P. B. konflikto metu sumušė tėvą A. B. (1 t., b. l. 1-2).

(duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius (1 t., b. l. 127-131).

(duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas atnaujintas ir (duomenys neskelbtini) nutarimu ikiteisminiai tyrimai (duomenys neskelbtini) sujungti į vieną procesą (1 t., b. l. 134-137; 138-139).

2020 m. kovo 31 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-18).

2020 m. kovo 31 d. Asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuoti nukentėjusiajam A. B. padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 38-42).

(duomenys neskelbtini) A. M. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 20-24).

2020 m. kovo 30 d. 20 val. 31 – 34 min alkotesterio parodymų šaknelėse fiksuota, kad nukentėjusysis A. B. buvo neblaivus (nustatyta 1,22 promilės alkoholio), o kaltinamasis P. B. – blaivus (1 t., b. l. 25-27).

(duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad P. B. yra pacientų registre, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 122). (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad P. B. šiame centre nesigydė (3 t., b. l. 101). (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad P. B. buvo gydytas (duomenys neskelbtini), nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 103). (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis įtariamasis P. B. į šį centrą per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (3 t., b. l. 102).

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad P. B. rekomenduojama skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 110).

(duomenys neskelbtini) Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad P. B. byloje nagrinėjamų įvykių metu ir šiuo metu konstatuojama – (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir jis gali dalyvauti nagrinėjant bylą teisme. P. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga. Nėra duomenų, kad dėl psichikos sutrikimo jis būtų pavojingas visuomenei (3 t., b. l. 127-130).

2023-01-26 teismo posėdžio metu prijungta viešai prieinama informacija, lyginanti skirtingas vaistų „Olanzapine“, „Xsanax“ (alprazolamo) ir etizolamo chemines formules (5 t., b. l. 36-38).

2022-10-27 nukentėjusiojo A. B. duomenys, tenkinus kaltinamojo prašymą, gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (a. d. t., b. l. 27-32).

P. B. pateikti bankinių pavedimų užsienio kompanijoms išrašai (5 t., b. l. 3-5; 7-9).

P. B. pateikti elektroniniai receptai dėl vaisto „Olanzapine“ vartojimo (5 t., b. l. 10-19).

P. B. pateikta (duomenys neskelbtini) kursų diplomo kopija (5 t., b. l. 2, 6).

P. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) neterminuotos darbo sutarties kopija (5 t., b. l. 20-21).

2023-02-13 VGTP pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (5 t., b. l. 67-70).

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl kaltinimo epizodo, susijusio su kratos metu rastomis narkotinėmis – psichotropinėmis medžiagomis, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

P. B. kaltinamas, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatyto momento iki 2021 m. kovo 23 d., 14.10 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), smulkintuve, dėžutėje „(duomenys neskelbtini)“ ir joje esančiame plastikiniame maišelyje neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes, kurių masė atitinkamai buvo 0,2424 g, 0,3730 g ir 0,9907 g, delta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinkamai buvo 15,2 %, 0,4 % ir 15 % (bendra masė 1,6061 g kanapių (antžeminių dalių)) ir suktinę, kurioje buvo tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinys, kurio masė buvo 0,6713 g, o jame 0,0107 g (1,6 %) grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, kol šias medžiagas kratos metu paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Šiais veiksmais P. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Visų pirma, akcentuotina, kad baudžiamojoje byloje buvo iškilęs klausimas dėl kaltinamojo pakaltinamumo. (duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad P. B. rekomenduojama skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 110). (duomenys neskelbtini) Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad P. B. byloje nagrinėjamų įvykių metu ir šiuo metu konstatuojama – (duomenys neskelbtini), dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir jis gali dalyvauti nagrinėjant bylą teisme. P. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga. Nėra duomenų, kad dėl psichikos sutrikimo jis būtų pavojingas visuomenei (3 t., b. l. 127-130). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad P. B. atitinka baudžiamojo įstatymo keliamus fizinio asmens kaip nusikalstamos veikos subjekto amžiaus ir pakaltinamumo kriterijų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių medžiagų „laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tam tikrais atvejais (pvz., esant grupei iš anksto susitarusių asmenų) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

2020 m. kovo 23 d. kratos P. B. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), protokole ir jo priede (foto lentelėje) užfiksuota, kad P. B. iš bato ištraukė plastikinį buteliuką „(duomenys neskelbtini)“ su augalinės kilmės medžiaga ir parodė ant stalo esantį smulkintuvą su augalinės kilmės medžiaga. Vėliau krata buvo tęsiama, jos metu rasta ir paimta suktinė su augalinės kilmės medžiaga (2 t., b. l. 140-149).

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pakete Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos metaliniame smulkintuve, dėžutėje „(duomenys neskelbtini)“ ir užspaudžiamame plastiko maišelyje tirti pateikta žalios spalvos augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Tirti pateiktose kanapėse iš smulkintuvo, kurių masė – 0,2424 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 15,2 procentai. Tirti pateiktose kanapėse iš dėžutės „(duomenys neskelbtini)“, kurių masė 0,3730 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 0,4 procento. Tirti pateiktose kanapėse iš dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ užspaudžiamo plastiko maišelio, kurių masė – 0,9907 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 15 procentų. Suktinėje tirti pateikta rudos ir žalsvos spalvos augalinė medžiaga yra tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinys. Šiame mišinyje, kurio masė – 0,6713 g, yra 0,0107 g (1,6 procento) grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) (2 t., b. l. 169-171).

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (Žin., 2003, Nr. 41-1899) (toliau – Rekomendacijos) 19 punkte nurodyta, kad nedidelis kanapių (antžeminių dalių) (Cannabis plant) kiekis yra ne daugiau kaip 5 g grynosios medžiagos. Konstatuotina, kad byloje fiksuotas kanapių kiekis atitinka Rekomendacijose nurodytą šios medžiagos nedidelį kiekį (past. – yra tris kartus mažesnis nei atitinkamų medžiagų nedidelio kiekio viršutinė riba).

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis P. B. dėl šio epizodo kaltę pripažino. Kaltinamasis parodė, kad kai pasibeldė į duris ir pasakė, kad pareigūnai, kaltinamasis iškart suprato, kad kažkas užuodė kvapą ir paskundė. Pareigūnai paklausė, ar yra kažkokių medžiagų, į ką jis atsakė, kad yra, ištraukė ir padavė jiems „žolės“, kuri buvo dėkliuke, kurį laikė spintoje, taip pat buvo cigaras (buvo vienam kartui susisukęs, galvojo pablogės nuotaika, išeis į lauką ir parūkys), ir „grinderis“ (smulkintuvas). Tų medžiagų iš viso buvo apie 1-2 gramus. Trys savaitės prieš kratą, jau po Naujųjų metų, susitiko su kursioku, kuris pasiūlė parūkyti „žolės“. Tada jie kartu parūkė prie akademijos, bei sugalvojo dar pasiimti, nes tuo momentu irgi buvo sunkus laikotarpis. Kursiokas kaltinamajam padavė telefoną, o jis susiskambino ir nuvykęs pasiėmė tas medžiagas prie „(duomenys neskelbtini)“ (medžiagas padavė vaikinukas, kuriam kaltinamasis sumokėjo, ir išsiskirstė). Prieš tas tris savaites iki kratos buvo įgyta galimai puse gramo ar vienu gramu daugiau nei rasta. Grįžęs jis kelis kartus vienas po nedaug parūkė. Vieną kartą teko balkone rūkyti, o kitus kartus išeidavo į lauką prie garažo (ten iš lauko pusės yra skverelis prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur yra padėtas stiklainis ir kur išeina žmonės parūkyti). Iki kratos buvo neseniai parūkyta. Taip sutapo, kad tik jis parūkė ir po savaitės atėjo žmonės (pareigūnai). Galvojo, kad kas užuodė kvapą ir iškvietė policiją, nes kvapas smarkiai jautėsi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. B. taip pat parodė, kad dėl kratos metu savanoriškai pateiktų kanapių gali paaiškinti, kad vartoja narkotines medžiagas, o būtent kanapes. Jas vartoja jau daugiau kaip metai laiko, kartas nuo karto, negali tiksliai įvardinti kas kiek laiko. Paskutinį kartą kanapes vartojo prieš 2-3 dienas. Kanapes įsigyja Lietuvoje, iš nepažįstamų asmenų. Tų asmenų negali įvardinti, nes nepažįsta. Jų kontaktus, tiesiog telefono numerį, gauna iš pažįstamų draugų, susirašo, susitaria kada susitikti ir eina pasiimti prekės. Po to dažniausiai tie kontaktai dingsta, ar pakeičia telefono numerius, nežino, bet turimais telefono numeriais nebegali su jais susisiekti. Todėl taip išeina, kad kanapes dažniausiai ir perka iš skirtingų asmenų. Dažniausiai perka nedidelį kiekį kanapių iki 2 g ir sumoka už gramą 12 eurų ar 14 eurų. Kratos metu pateiktame buteliuke esančias kanapes įsigijo prieš kokias 2-3 dienas, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. P., kuri atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje ir dalyvavo kratoje kaltinamojo bute, parodė, kad tas medžiagas, kurios buvo rastos bute, kaltinamasis savanoriškai pateikė. Buvo paklausta, ar turi nutartyje nurodytų daiktų ir kaltinamasis atsakė, kad turi. Prisimena, kad jis ištraukė iš bato dėžutę, ten galimai buvo narkotinės medžiagos, vėliau ekspertai nustatė kas ten tiksliai buvo. Po savanoriško medžiagų pateikimo bute buvo atlikta krata, ir tie daiktai, kurie nurodyti kratos protokole, buvo surasti ir paimti, supakuoti ir išsiųsti ekspertams. Be to, parodė, kad bute buvo justi narkotinių medžiagų („žolės“) kvapas ir tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko nuspręsta bute daryti kratą. Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamojo mama S. B. paliudijo, kad žinojo, jog sūnus kartas nuo karto parūkydavo „žolės“.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčo dėl šio nusikalstamos veikos epizodo nekilo, P. B. kaltė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laikytina įrodyta, o baudžiamasis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai.

Dėl kaltinimo epizodų, susijusių su narkotinių – psichotropinių medžiagų siuntimu, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, bet turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas) (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje B., M. ir J. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje T. prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kiti). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013).

BK 199 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“

Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių – psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Gabenimas ir siuntimas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos tų medžiagų pirmtakų (prekursorių) buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan., o siunčiamos – dažniausiai paštu, bagažu ir pan. Siuntimas skiriasi nuo gabenimo tuo, kad siuntėjas medžiagų perkėlimo procese nedalyvauja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „BK 259 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Nuteisimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo sąlyga yra šių faktų nustatymas ir pagrindimas apkaltinamajame nuosprendyje teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2009).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veikoje (BK 2 straipsnio 4 dalis).

P. B. kaltinamajame akte inkriminuoti du itin kvalifikuotos kontrabandos nusikaltimų epizodai – 1) kad jis išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno (siuntėsi) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotinę medžiagą – ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2020 m. spalio 30 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai užsisakė narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė 0,8249 g, nurodydamas šį kiekį narkotinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, svetimo asmens – A. M. vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančios (duomenys neskelbtini); 2) kad jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2021 m. vasario 16 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai užsisakė psichotropinę medžiagą – penkias etizolamo tabletes, kurių masė 1,2858 g, nurodydamas šį kiekį psichotropinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, svetimo asmens B. M. vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Šiuose epizoduose itin kvalifikuota kontrabanda inkriminuota sutaptyje su BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalimis. BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti nusikalstamų veikų sudėtys: „1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.“

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina faktą, kad ne vėliau nei 2020 m. spalio 30 d. narkotinės ir psichotropinės medžiagos kanapių derva, kurios masė 0,8249 g, ir ne vėliau nei 2021 m. vasario 16 d. psichotropinė medžiaga – penkios etizolamo tabletės, iš (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamos kaltinamojo P. B. gyvenamuoju adresu, (duomenys neskelbtini). Kita vertus, pabrėžtina, kad vien šie duomenys, nesant kitų kaltinamojo kaltę tiesiogiai pagrindžiančių duomenų, nepatvirtina, kad būtent kaltinamasis P. B. siuntė draudžiamas disponuoti narkotines – psichotropines medžiagas. Vien tai, kad minimose siuntose nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas, nėra pakankama vada daryti priešingą išvadą.

Akcentuotina, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie galėtų pagrįsti kvalifikuotos kontrabandos objektyviuosius požymius. Byloje nėra nustatyta, kas gabeno (siuntė) psichotropinių medžiagų kontrabandą. Be to, nėra nustatytų kaltinime aprašytų esminių veikos aplinkybių – neteisėto užsisakymo ir apmokėjimo už narkotines – psichotropines medžiagas kanapių dervą ir etizolamo tabletes. Atitinkama spraga pažymima ir pačiame kaltinamajame akte, kuriame nurodoma, kad nenustatyti asmenys, iš kurių įsigytos narkotinės – psichotropinės medžiagos, nenustatytas įsigijimo (užsakymo) laikas, vieta ir kitos svarbios aplinkybės. Būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis – šiuo atveju narkotinių – psichotropinių medžiagų įsigijimas – negali būti preziumuojamas, bet turi būti įrodytas įstatymų nustatyta tvarka. Konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis P. B. atliko kokius nors veiksmus, kuriais būtų inicijuotas draudžiamų medžiagų siuntimas iš užsienio: pavyzdžiui, byloje nėra duomenų apie atitinkamų medžiagų užsakymą, nėra duomenų apie apmokėjimą už tokias medžiagas, nėra susirašinėjimo dėl atitinkamų medžiagų atsiuntimo, kaltinamojo domėjimosi dėl siuntų judėjimo, jų atsiėmimo ir pan.

Atitinkamų požymių (medžiagų įsigijimo ir siuntimo) egzistavimą kaltinimas grindžia iš esmės netiesioginiais duomenimis, tarp kurių išskirtini tokie momentai: 1) nustatytas P. B. narkotinių medžiagų vartojimo ir laikymo inkriminuojamu adresu ((duomenys neskelbtini)) faktas; 2) P. B. sirgo (duomenys neskelbtini), kelis kartus (duomenys neskelbtini), pagal receptą vartojo psichotropinius vaistus; 3) P. B. buvo atitinkamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirmasis nuomininkas, prieš tai niekas bute negyveno; 4) įrodinėjama disponavimo butui priskirta pašto dėžute momentas; 5) iš prie bylos prijungtų sąskaitos išrašų akivaizdu, kad P. B. darė ne vieną mokėjimą į užsienį, pirko kriptovaliutą ir pan.; 6) tuo tikslu priimtas ir tyrėjos tarnybinis pranešimas (3 t., b. l. 78-79); 7) P. B. kursiokės vardas – pavardė (B. M.), su kuria pastarasis susirašinėjo kaltinime aktualiu laikotarpiu, yra panašūs į asmens duomenis, nurodytus ant antrosios siuntos iš (duomenys neskelbtini) (B. M.), ir kt. Kita vertus, šiame kontekste teismas pabrėžia, kad tai tėra duomenys, asmens kaltę įrodinėjantys netiesiogiai ir surinktų bylos duomenų kontekste nepašalinantys abejonės dėl kaltinamojo P. B. kaltės padarant jam inkriminuotas narkotinių – psichotropinių medžiagų įgijimo ir siuntimo iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veikas. Jie nėra pakankami pašalinti abejonėms dėl kaltinamojo kaltės, to nepavyko padaryti bylą nagrinėjant teisme, o nepašalinus abejonių, teismas privalo vadovautis in dubio pro reo principu ir vertinti nepašalintas abejones kaltinamojo naudai.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja – ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja E. P. – teismo buvo paklausta, kodėl šioje byloje nebuvo atlikti tapatybės neatskleidžiantys veiksmai, kiti slapti veiksmai, parodė, kad tuo momentu neatrodė tai tikslinga, nes ne visose bylose tai yra atliekama. Sutiktina, kad tai nėra privalomi procesiniai veiksmai, tačiau atitinkamo pobūdžio bylose tokių veiksmų atlikimas paprastai būna vieni iš esminių kaltę įrodinėjančių duomenų, ypač tuomet, kai asmens kaltę grindžiančių tiesioginių duomenų nėra pakankamai.

Šiuo gi atveju, kaltinamasis P. B. kaltės dėl narkotinių – psichotropinių medžiagų siuntimo nepripažino, parodęs, kad jam nebuvo tikslo siųsti medžiagas iš užsienio, kurias jis nesunkiai gali įsigyti ir Lietuvoje. Dėl internetinių mokėjimų užsienio įmonėms, kaltinamasis teismo posėdžių metu detaliai pagrindė, kad mokėjimai buvo už internetinius lošimus (pokerį, „black jacką“ ir kt.) ir už kriptovaliutas. Be to, kaltinamasis parodė, kad jis nežinotų, kaip atitinkamas svetimu vardu atsiųstas siuntas galėtų atsiimti, net jeigu jos ir atkeliautų. Taip pat kaltinamasis nusistebėjo, kad jo kursiokės B. M. vardas ir pavardė beveik sutampa su ant vieno iš vokų nurodyta pavarde – B. M.. Kaltinamasis iškėlė versiją, kad tokiu būdu galėjo kažkas pajuokauti. Atitinkamos versijos baudžiamosios bylos kontekste nėra paneigtos, ir teismo vertinimu, išnaudotos visos procesinės galimybės jas paneigti. Kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o kaltinimo surinktų ir teisme ištirtų duomenų, pagrįsti šio asmens kaltei pagal pateiktus kaltinimus nepakanka.

Šiame kontekste kaip antraplanis įrodinėjimo dalykas vertintina pašto dėžutės priklausomybė, jos rakto įgijimo momentas, bei faktas, kad P. B. buvo pirmasis buto (duomenys neskelbtini) nuomininkas, o įmonės atstovai, apklausti teisme, parodė, kad korespondencijos į atitinkamą pašto dėžutę negaudavo. Net ir nustačius, kad P. B. gavo pašto dėžutės raktą nuomos sutarties sudarymo momentu – (duomenys neskelbtini) – tai neįrodytų, kad šis asmuo užsakinėjo ir siuntėsi inkriminuojamas narkotines – psichotropines medžiagas. Dėl tos priežasties net ir prieštaringi liudytojo L. V. parodymai (past. – nesutapę duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme) dėl buto rakto davimo nuomininkui aplinkybių, esminės reikšmės šios bylos baigčiai neturi. Byloje nenustatytas liudytojo suinteresuotumas duoti palankius kaltinamajam parodymus, o parodymų neatitikimą šioje dalyje galėjo lemti vyresnis liudytojo amžius ir su tuo susijusios atminties problemos.

Kaltinamajame akte, kaip vienas iš svarbiausių įrodymų, įrodinėjant P. B. kaltę, pateikiamas (duomenys neskelbtini) A. J. tarnybinis pranešimas, kuriame analizuoti P. B. pavedimai atlikti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ platformose (3 t., b. l. 78-79). Atkreiptinas dėmesys, kad pati tyrėja šiame pranešime konstatuoja, kad jos iš „(duomenys neskelbtini)“ išrašo išskirti duomenys tėra tam tikros kaltinimo pagrindimo prielaidos. Tyrėja pranešime nurodo, kad pavyzdžiui (past. – cituojama, kalba neredaguota): „(duomenys neskelbtini)“ tai kriptovaliutų mainų platforma, leidžianti vartotojams pirkti, parduoti kriptovaliutas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir dar šimtus kitų. Galimai minėtas mokėjimas yra elektroninės piniginės papildymas, kuri yra sukurta „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, iš kurios vėliau galės apmokėti už kriptovaliutos įsigijimą“ (3 t., b. l. 79).

Teismo posėdžio metu įtartinų mokėjimo pavedimų klausimo išsiaiškinimui buvo skirtas didelis dėmesys – buvo išsamiai aiškintasi tiek dėl šiame tarnybiniame pranešime nurodytų, tiek ir kitų įtartinų pavedimų turinio esmės. Teismo posėdžių metu kaltinamasis paaiškino, kad visi tie mokėjimai įmonėms užsienietiškais pavadinimais buvo už internetinius lošimus, pokerį, investicijos į kriptovaliutą bei už Kalėdines dovanas. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonės, susijusios su lošimais. Paaiškina, kad kai atsikėlė į butą (duomenys neskelbtini), buvo situacija, kad labai reikėjo pinigų ir jis sugalvojo, kad reikia greitai užsidirbti bandant žaisti internetinį pokerį, kadangi anksčiau yra nemažai žaidęs. Galvojo, kad jeigu susiras darbą, neužteks laiko mokslams. Dėl pavedimų, dėl kurių yra keliami klausimai tarnybiniame pranešime (past. – (duomenys neskelbtini)), parodė, kad tai yra mokėjimai už pokerį ir lošimus. Į „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ galima ir iš kreditinės kortelės arba bankiniu pavedimu pervesti pinigus, bet tai užtrunka didesnį laiko tarpą. Kadangi nėra galimybės to padaryti iš „(duomenys neskelbtini)“ kortelės, tada būtina naudoti tarpininkus arba „(duomenys neskelbtini)“, arba „(duomenys neskelbtini)“, - yra trys įmonės, kurios leidžia tai daryti. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ iš esmė nesiskiria, tai yra ta pati sistema, tik turbūt pavadinimai kitokie. Dėl (duomenys neskelbtini) pavedimo į „(duomenys neskelbtini)“, tai yra tas pats pagrindas, nes jie irgi rašo „(duomenys neskelbtini)“. Gali būti taip, kad kaltinamasis tiesiog užsiregistravo, kur yra geresnės akcijos. Užsiregistruojant pirmą kartą, yra papildomos akcijos, dėl to jis per kelias įmones registruodavosi. 20 eurų ir 10,50 eurų „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai tai yra pervedami pinigai lošimams. (duomenys neskelbtini) du pavedimai „(duomenys neskelbtini)“ analogiškai. Dėl dviejų mokėjimų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) – paaiškina, kad ši įmonė yra lošimų komisijos įmonė, kuri turi licenciją „Ruletės“, „Blackjack“, „Baccarat“ , „Bingo“ žaidimams, pokerio žaidimams, turi kazino licenciją. Paklausus dėl (duomenys neskelbtini) pavedimų, parodė, kad gali būti, jog ir anksčiau, dar prieš įsikeliant (past. – į butą (duomenys neskelbtini)), t. y. gyvenant pas sesę, žaisdavo. Tas laikotarpis, kai pažaisdavo, tęsėsi apie pusę metų.

Taip pat kaltinamasis patvirtino, kad domisi kriptovaliutomis, pradėjo domėtis seniai, pirmą kartą investavo galimai prieš 10 metų, kai buvo jos kilimas, gal net pasisekė kažkiek išlošti. Bet po kurio laiko buvo staigus kritimas ir viską prarado. Iki šiol investuoja „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kažkiek „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Kriptovaliutų piniginę turi, piniginėje laiko nedidelę sumą (300-400 Eur ekvivalentas), jos niekada neišnešė, tik įdėjo ir galvojo, kad valiuta kils. Į kriptovaliutą investavo būdamas (duomenys neskelbtini) dėl tos pačios priežasties, kaip ir į pokerį – tokiu būdu siekė užsidirbti mokslams. Kai vertėsi kriptovaliuta, jis ją pirkdavo platformose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra oficialios įmonės, kurios suteikia galimybę prekiauti oficialiomis valiutomis. Pati prekyba vyksta taip, kad turi galimybę nupirkti kiek pavyksta, o laikui bėgant jos arba kyla, arba krenta. Yra tendencijos internete, kad tiesiog kažkas labai kyla arba krenta ir galima bandyti investuoti ir tada galima jas iškeisti ir persivesti į sąskaitą arba į „(duomenys neskelbtini)“. Galima už eurus nusipirkti kriptovaliutą, ten vyksta niekada nesibaigianti prekyba, galima nupirkti žemame taške, kažkiek pakyla, tada parduoti. Jis nupirkdavo pigiau, o parduodavo brangiau. „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonė, kuri užsiima ir suteikia galimybę prekiauti, kaip tarkim nusipirkti kažkokių akcijų, ir jos arba kils, arba kris. Per „(duomenys neskelbtini)“ galima nusipirkti ir „kripto“ valiutų akcijų. Pokerį žaisdavo 50-60 Eur sumomis, o tie pavedimai, kur yra 140 Eur ir 200 Eur, turėjo būti už kriptovaliutą, nes ten buvo investavęs daugiau nei į pokerį.

Atitinkama kaltinamojo mokėjimų versija yra nuosekli, be to, patvirtinta ir jo mamos liudytojos S. B. parodymais. Liudytoja parodė, kad po (duomenys neskelbtini) P. B. sugalvojo stoti į „(duomenys neskelbtini)“, ten yra stojamasis. Jis nuvažiavo, išlaikė, jį priėmė, visi džiaugėsi, gavo paramą iš Užimtumo tarnybos ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Kurį laiką jis nebuvo finansiškai savarankiškas, jo finansinė padėtis buvo sunki. Jis prekiavo kriptovaliutomis ir matyt tuo reikalu buvo pasiėmęs paskolą. Šiuo metu ji sūnui padeda, bet žymiai mažiau nei anksčiau.

Kaltinimas nedetalizuoja, kurie konkrečiai P. B. bankiniai pavedimai gali būti susiję su galimu atsiskaitymu už siunčiamas narkotines – psichotropines medžiagas. Teismas įvertinęs kaltinamojo P. B. parodymus dėl lošimų ir investavimo į kriptovaliutas, sugretinęs šiuos parodymus su byloje pateiktu „(duomenys neskelbtini)“ banko P. B. sąskaitos išrašu (duomenys neskelbtini) laikotarpiui, konstatuoja, kad jie logiški ir pagrįsti. Akivaizdu, kad minimu laikotarpiu P. B. pavedimai užsienio įmonėms nebuvo vienkartiniai ar pavieniai – priešingai, tai sudaro tam tikrą sistemą ir tęstinumą. Tuo tarpu byloje inkriminuotas narkotinių – psichotropinių medžiagų siuntimas fiksuotas tik dviem atvejais.

Vertinant, ar tarp pagrįstos internetinių lošimų ir investicijos į kriptovaliutas versijos galėjo įsipainioti pavieniai mokėjimai už narkotines – psichotropines medžiagas, atkreiptinas dėmesys į keletą aspektų. Svarbus momentas yra nuomos sutarties sudarymo data. Prie bylos medžiagos pridėtoje patalpų nuomos sutarties kopijoje (3 t., b. l. 39-41) yra nurodyta jos sudarymo data – (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad buto nuomos sutartyje nurodyta tiksli jos sudarymo data. Sutartį pasirašė su įmonės atstove (nekilnojamojo turto vadybininke ar pan.) pačiame bute. Galimai sutartį pasirašė iš karto atėjęs apžiūrėti buto, nes buvo labai geras variantas. Į butą įsikėlė ne tą pačią dieną, o trijų dienų eigoje, nes reikėjo persivežti ir susikrauti daiktus. Raktus nuo buto gavo tą pačią dieną, kai pasirašė sutartį.

Kanapių dervos A. M. vardu siuntimo laikas P. B. inkriminuotas ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytas laikas, bet ne vėliau nei 2020 m. spalio 30 d., kai tuo metu ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) pareigūnų.

Byloje nėra duomenų, kad buto nuomos sutarties data yra neteisinga, ar kad P. B. dėl buto nuomos būtų sutaręs iš anksto. Priešingai, vertinant šio buto nuomos kainą (300 Eur), jo lokaciją (duomenys neskelbtini) ir namo stovį (ką tik pastatytas namas), akivaizdu, kad atitinkamas buto skelbimas turėjo būti populiarus, o butas pagal skelbimą turėjo būti greitai išnuomotas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad P. B. tą pačią nuomos sudarymo dieną – (duomenys neskelbtini) gavo 700 Eur įplauką į savo sąskaitą (pavedimas pavadintas „buto nuomai“), ir netrukus (duomenys neskelbtini) išsigrynino 300 Eur sumą (3 t., b. l. 65). Buto nuomos sutarties 5.4. punkte nurodyta, kad nuomininkas prieš įsikeliant į patalpas įsipareigoja sumokėti nuomotojui nuomos mokestį už pirmą mėnesį ir palikti 300 Eur užstatą (3 t., b. l. 40). Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) P. B. „(duomenys neskelbtini)“ išraše apskritai jokių įtartinų bankinių pavedimų nefiksuota.

Kita vertus, keliant prielaidą, kad prieš sudarant sutartį (duomenys neskelbtini) galėjo būti įmokėtas užstatas (rezervacija) už butą iš anksčiau, atkreiptinas dėmesys į (duomenys neskelbtini) įplauką į P. B. sąskaitą, pavadinimu „Butui“ (3 t., b. l. 65). Pagal tai aktualus tampa (duomenys neskelbtini) P. B. bankinių pavedimų vertinimas. Iš jų daugiausiai klausimų kelia (duomenys neskelbtini) pavedimai. (duomenys neskelbtini) P. B. yra padaręs du pavedimus 26,51 ir 26.50 Eur sumoms, naudojant „(duomenys neskelbtini)“ platformos paslaugą. Teismo posėdžio metu, P. B. pateikė atitinkamų pavedimų išrašus, iš kurių matyti (5 t., b. l. 7), kad šie mokėjimai buvo atlikti įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši įmonė yra lošimų komisijos įmonė, kuri turi licenciją pokerio, bingo, ruletės, „Blackjack“, „Baccarat“ žaidimams, turi kazino licenciją. Paaiškino, kad šią informaciją paėmė iš interneto. Patikrinus internetinę paiešką, kaltinamojo žodžiai apie atitinkamą įmonę pasitvirtina. (duomenys neskelbtini) P. B. yra padaręs tris pavedimus 10,50, 10,50 ir 20 Eur sumoms, naudojant „(duomenys neskelbtini)“ platformos paslaugą. Iš pavedimų išrašų (5 t., b. l. 3-5, 7-9) matyti, kad mokėjimai atlikti įmonei „(duomenys neskelbtini)“. P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai yra tas pats pagrindas (lošimų), nes jie irgi rašo „Pokerstars“. Gali būti taip, kad kaltinamasis tiesiog užsiregistravo, kur yra geresnės akcijos. 20 eurų ir 10,50 eurų „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai tai yra pervedami pinigai lošimams. Patikrinus internetinę paiešką, kaltinamojo žodžiai apie atitinkamą įmonę pasitvirtina. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad konkretaus pinigų pervedimo kanapių dervos įsigijimui ir siuntimui iš (duomenys neskelbtini) byloje nenustatyta.

Analogiška situacija konstatuotina ir įvertinus surinktus dokumentus dėl B. M. vardu atkeliavusios siuntos iš (duomenys neskelbtini). Visi įtartini atitinkamu laikotarpiu atlikti P. B. mokėjimų pavedimai išsamiai ištirti teismo posėdžių metu ir įvertinti. Konkretus pavedimas, kuriuo būtų mokama ne už lošimus ar kriptovaliutas, bet galimai už narkotines medžiagas, nenustatytas. Netikėti kaltinamojo paaiškinimais bei posėdžių metu pateiktais ir išverstais mokėjimų pavedimais, nėra pagrindo.

Pateiktas kaltinimas P. B. taip pat grindžiamas aplinkybe, kad vardas – pavardė, nurodyti ant siuntos iš (duomenys neskelbtini) – „B. M.“ yra panašūs su kaltinamojo vienos iš kursiokių (duomenys neskelbtini) vardu – pavarde – B. M.. 2022 m. liepos 25 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) direktorius A. L. pateikė (duomenys neskelbtini) prasidėjusių (duomenys neskelbtini) kursų dalyvių sąrašą (2 t., b. l. 66-68). 2021 m. gegužės 5 d. Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta informacija gauta iš kratos metu įtariamojo P. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paimto kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“, pateiktas išrašas dėl susirašinėjimo su B. M. (3 t., b. l. 8-36). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. M. parodė, kad susirašinėjimo su kaltinamuoju nebuvo prisiminusi, kol jai tyrėja nepasakė. Tada vyko (duomenys neskelbtini) mokymai, jie sprendė užduotis, ir P. B. jai parašė. Tai nebuvo susirašinėjimas laiškais, kaip sakė tyrėja, tai buvo tiesiog „(duomenys neskelbtini)“ programoje – buvo sukurta platforma studijoms. Be šio susirašinėjimo (esančio byloje) su šiuo asmeniu daugiau nebendravo. Adresas (duomenys neskelbtini) jai nieko nesako, ten nėra buvusi. Kaltinamasis P. B. dėl pažinties su B. M. iš esmės nurodo tapačias aplinkybes. B. M. rekvizitus ant siuntos jo gyvenamu adresu laiko atsitiktinumu. Teismas vertina, kad šių prielaidų be sąsajos su kitais įrodymais nepakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti. Šiame kontekste pastebėtina, kad netgi jeigu minimos pavardės būtų idealiai sutapusios, tai reikšmingai surinktų duomenų vertinimo nepakeistų, ir abejonių dėl kaltinamojo dalyvavimo padarant inkriminuojamas narkotinių – psichotropinių medžiagų siuntimo veikas, nepašalintų. Analogiškai vertintini ir prokurorės baigiamojoje kalboje išsakyti argumentai dėl A. M. pavardė kilmės (iš ekalba.lt esančios viešos duomenų bazės matyti, kad A. M. pavardė yra paplitusi (duomenys neskelbtini), o šie miestai yra kaltinamojo gimtinės rajonai). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo kontekste atitinkamos aplinkybės kaltinamojo kaltės neįrodo ir kaltinimo argumentų nesustiprina.

Taip pat akcentuotina, kad kaltinamojo P. B. kratos metu bute paimtuose mobilaus ryšio telefonuose, jų SIM kortelėse ir nešiojamame kompiuteryje tyrimui reikšmingų duomenų (be fiksuoto ir aptarto P. B. ir B. M. susirašinėjimo) neužfiksuota. (duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ištyrus kratos metu įtariamojo P. B. bute paimtus mobilaus ryšio telefonus ir SIM kortelę, dalies duomenų nukopijuoti nepavyko, o kita dalis duomenų įrašyti į kompaktinį DVD diską (2 t., b. l. 181-184). Minėtų duomenų apžiūra užfiksuota 2021 m. birželio 1 d. apžiūros protokole – tyrimui reikšmingi duomenys neužfiksuoti (2 t., b. l. 185-186). (duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ištyrus kratos metu įtariamojo P. B. bute paimtą nešiojamą kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ informaciją nuskaityti pavyko ir ji perkelta į tyrimą atliekančios tyrėjos tarnybinį kompiuterį bei tyrėjo apžiūrėti, fiksuojant 2021-05-25 apžiūros protokolu (3 t., b. l. 6-9).

Be to, ištyrus siuntoje iš (duomenys neskelbtini) B. M. vardu rastas ir sulaikytas tabletes, (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tirti pateiktos tabletės ir jų fragmentai yra etizolamo tabletės. Etizolamas yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, III-jį sąrašą. Nustatyti tablečių sudėtyje esančios grynos psichotropinės medžiagos etizolamo kiekio negalima, kadangi nėra pamatinės etizolamo medžiagos, reikalingos tokiam tyrimui atlikti. Etizolamo tablečių masė yra 1,2858 g (1 t., b. l. 155-156).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. B. pagal išrašytus receptus vartojo „Olanzapine“ vaistus (5 t., b. l. 10-19). Byloje taip pat yra duomenų, kad P. B. anksčiau galėjo vartoti „Xsanax“ ir zolpidem vaistus. (duomenys neskelbtini) Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) 3-4 puslapiuose nurodyta, kad „<...> iš pateiktos bylos medžiagos, medicininės dokumentacijos ir paties tiriamojo P. B. paaiškinimų sužinota, kad <...> prieš – 1-2 metus epizodiškai parūkydavęs „žolės“. Vėliau vartojimą nutraukė, nusiraminimui, miegui gerinti vakare pradėjo vartoti „Xanax“. <...> Motinos iniciatyva apsilankė pas gydytoją. Buvo paskirtas zolpidemas ir Xanax. Pacientas atsisakęs vartoti vaistus, todėl jų įdėdavo į maistą“ (3 t., b. l. 128).

2023-01-26 teismo posėdžio metu prijungta viešai prieinama informacija, lyginanti skirtingas vaistų „Olanzapine“, „Xanax“ (alprazolamo) ir etizolamo chemines formules (5 t., b. l. 36-38). Iš to akivaizdu, kad jų cheminės formulės skiriasi. Byloje nėra surinkta duomenų, kad P. B. būtų vartojęs etizolamą, dėl ko būtų poreikis pastarajam atitinkamą vaistą įsigyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad bylos medžiagoje nėra surinktų įrodymų, pakankamų pagrįsti išvadai, kad 2020 m. spalio 30 d. ir 2021 m. vasario 16 d. (duomenys neskelbtini) sulaikytas narkotines – psichotropines medžiagas (kanapių dervą, kurios masė 0,8249 g ir penkias etizolamo tabletes, kurių masė 1,2858 g) neteisėtai užsisakė ir apmokėjo (past. – įgijo) bei iš (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) siuntėsi P. B.. Atsižvelgiant į tai, P. B. BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu išteisinamas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (siunta A. M. vardu) ir BK 259 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (siunta B. M. vardu).

Dėl kaltinimo epizodo, susijusio su fizinio skausmo sukėlimu

P. B. šiame epizode kaltinamas, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – 2020 m. kovo 30 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas savo namuose, kilus tarpusavio nesutarimui su šeimos nariu – tėvu A. B., tyčia rankomis pastūmė nukentėjusįjį A. B., dėl to jis trenkėsi galva į sieną ir nugriuvo ant grindų, o gulinčiam ant žemės tėvui P. B. kumščiu spaudė kaklą, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje („Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

(duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad P. B. konflikto metu sumušė tėvą A. B. (1 t., b. l. 1-2). (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius (1 t., b. l. 127-131). (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas atnaujintas ir (duomenys neskelbtini) nutarimu ikiteisminiai tyrimai (duomenys neskelbtini) sujungti į vieną procesą (1 t., b. l. 134-137, 138-139).

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. parodymai dėl šio epizodo kaltės klausimo kito. 2020 m. kovo 31 d. įtariamojo apklausos metu (past. – kitą dieną po įvykio) P. B. kaltės nepripažino, parodęs, kad tą dieną tėvas gėrė alkoholį nuo ryto. Būdamas neblaivus tėvas buvo agresyvus. Apie 19.30 val. jis buvo pas mamą S. B. virtuvėje, vėl atėjo tėvas, pradėjo keiktis, psichologiškai smurtauti. Tuomet tėvas priėjo prie jo, o jis norėjo lengvai tėvą nustumti nuo savęs ir pasakė, kad nelįstų prie mamos. Ir dėl to jį tėvas sugriebė per liemenį, norėjo permesti per galvą, jis laikėsi, kad taip nenutiktų ir tėvas jam perkando kairę ranką. Tuomet su tėvu A. B. grūmėsi toliau ir jam būnant pasilenkus, tėvas trenkė smūgį kumščiu į dešinę akies pusę. Suprato, kad tėvas išprotėjęs ir pabėgo nuo jo. Jis įbėgo į prieškambarį, tėvas pagavo už drabužių, nenorėjo paleisti ir jis pats išsivadavo iš tėvo rankų ir pabėgo į laiptinę. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 20 d. papildomai apklaustas įtariamuoju P. B. (past. – prieš susitaikant su A. B. BK 38 straipsnio pagrindu) parodė, kad pilnai pripažįsta kaltę, kad savo veiksmais tėvui A. B. sukėlė fizinį skausmą. Paaiškino, kad 2020 m. kovo 30 d. vakare būnant namuose kartu su tėvu A. B. ir mama S. B., su tėvu susipyko dėl jo neblaivumo ir nederamo bendravimo su mama. Paprašė tėvo išeiti iš virtuvės, bet jis išeiti nenorėjo, todėl jį pastūmė, kad jis išeitų. Po jo pastūmimo tėvas supyko labiau ir jie susigrūmė. Grumtynių metu abu buvo nugriuvę. Taip pat grumtynių metu tėvas sudavė kumščiu į veidą ties dešiniu smilkiniu, o jis tėvui – dešinės rankos alkūnės vidine dalimi buvo apglėbęs jį ties kaklu ir spaudė. Kai laikė tėvą apglėbęs ties kaklu, tėvas jam įkando ir po to jų konfliktas baigėsi (1 t., b. l. 97-98).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. B. iš esmės grįžo prie pradinių savo parodymų dėl įvykio aplinkybių vertinimo, papildomai nurodydamas, kad tėvo atžvilgiu naudojo smurtą, siekdamas apginti mamą. Kaltinamasis parodė, kad šis įvykis įvyko, nes tėvas buvo neblaivus ir pradėjo puldinėti mamą. Kaltinamasis buvo blaivus. Jis gynė mamą nuo tėvo. Jau dvi dienas prieš įvykį buvo kviesta policija dėl to, kad tėvas puldinėjo mamą. Puldinėjo bendrai dėl visų gyvenimo problemų, dėl sielvarto, galimai, kad ir kaltinamajam nesiseka. Tėtis gal buvo ir prieš jį nusiteikęs, bet puolė ne jį, o mamą. Šitame konflikte jis nedalyvavo, buvo kitame kambaryje ir girdėjo kaip jie pykstasi, kaip jis ją puldinėja ir kaip mama verkia. Jam pasirodė, kad situacija žiauri, nes mama suklykė. Tėvas atėjo į kambarį ir šaukė ant jos, mama prašė šio išeiti, bet pastarasis toliau naudojo psichologinį smurtą prieš ją, kuris galėjo peraugti į fizinį smurtą, nes tėvas jau arti jos buvo priėjęs. Kaltinamasis pajuto, kad yra tokia situacija, kad jam reikia eiti padėti, nes blogai baigsis. Jis nuėjo į virtuvę, atsistojo tarp tėvų ir buvo tenai. Pirštu rodydamas pagal įvykio vietos apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 17-18), kaltinamasis paaiškino, kad jam atėjus į virtuvę, mama stovėjo prie skalbimo mašinos kampe, tėvas stovėjo prie įėjimo, atstumas tarp jų – nepasieksi ranka. Išgirdęs konfliktą ir įėjęs į virtuvę, jis atsisėdo prie lango ant kėdės. Tėvas buvo prie durų, naudojo psichologinį smurtą ir mama pasakė „tu išeik, prašau, aš nebenoriu tokių kivirčų“, kas pastarajam labai nepatiko ir jis tada staigiai puolė link jos. Tėvas stumtelėjo mamą, kaltinamajam atrodė, kad jis tuoj jai trenks. Kaltinamasis staigiai nulipo nuo kėdės ir bandė tėvą atstumti į šoną. Nebuvo tokio stūmimo, kad jis nugriūtų ir trenktų galvą, čia yra tėvo vaizduotės „pridėta“. Tada tėvas supyko ir puolė jį, sakydamas „tu čia dar mane stumdai“. Tėvas griebė jį už pilvo labai stipriai, o kaltinamasis gynėsi, nes bijojo. Smūgių nebuvo, bet besigrumdami jie atsidūrė prieškambaryje, kur vyko grumtynės. Kaltinamasis bandė kuo greičiau išsivaduoti, nes tėvas bandė jį permesti. Kaltinamasis tik stengėsi atstumti ir kuo greičiau pabėgti. Dėl tėvui fiksuotų sužalojimų, kraujosruvos kakle, tai gali būti jo veiksmo pasekmė, bet jis tėvo nesmaugė, tik bandė kažkaip išsivaduoti. Kaltinamasis galimai prilaikė tėvo kaklą su dešine ranka, nes tėvas jau buvo pradėjęs mosikuotis kumščiais, o jis su kumščiais nieko nedarė. Kaltinamasis bijojo, kad praleis tėvo smūgį į galvą, todėl turėjo jį prilaikyti, kad negautų smūgio. Kai kaltinamasis tėvą prilaikė, tėvas jam įkando į ranką. Tuo momentu, kai tėvas įkando jam į ranką, P. B. staigiai išsisuko ir išbėgo pro duris į laiptinės koridorių. Jam neatrodė, kad reikia čia dabar muštis, priešingai – atrodė, kad reikia dingti iš šitos situacijos kuo greičiau, nes čia blogai baigsis. (duomenys neskelbtini) buvo vaikinas, sako „kas čia vyksta“, kas tai buvo per vaikinas nepažįsta. Žino, kad kaimynas, gyvenęs (duomenys neskelbtini), gal ir šiuo metu gyvena. Kaltinamasis patyrė sužalojimus – rankoje iki šiol yra randas, o tėvo sužalojimai buvo tik tiek, kiek kaltinamasis gynėsi.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis kaltinamojo tėvas A. B., nors palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kartu pripažino, kad galimai ir jo kaltė, kad neištvėrė ir išgėrė, išprovokuodamas tą konfliktą – „išprovokuodamas sergantį vaiką“. Be to, pabrėžtina, kad nukentėjusysis parodė, jog jokių pretenzijų sūnui neturi, jam įvykio metu nieko nebuvo ir kas svarbu, nurodė, kad galimai sūnus įvykio metu nukentėjo labiau už jį.

Atsakydamas į klausimą, kodėl nusprendė taikytis su tėvu, jeigu kaltės iš esmės nepripažįsta, kaltinamasis P. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę ikiteisminio tyrimu pripažino dėl to, kad su tėvu buvo nusprendę susitaikyti. Kaltinamasis norėjo tik kad susitvarkytų santykiai šeimoje, jam nereikėjo kažkokios tiesos įrodinėti. Tai, kad kaltės pripažinimas yra būtina sąlyga, jam paaiškino mama, kuri yra (duomenys neskelbtini). Jis gailisi, kad taip gavosi, bet tuo momentu turėjo greitai veikti, buvo per didelė rizika, jis bijojo, kad tėvas nenužudytų motinos. Dabar, kai procesas vis tiek vyksta, jis gali pasakyti tiesą, kaip viskas buvo iš tiesų.

Atitinkama kaltinamojo versija vertintina kaip logiškai pagrįsta, be to, ji iš esmės sutampa su liudytojos S. B. išdėstyta pozicija. Pastebėtina, kad 2020 m. kovo 30 d. įvykusiame konflikte tiesiogiai dalyvavo trys asmenys – šeimos nariai: tėvas, motina ir sūnus; ir dviejų iš jų (kaltinamojo ir liudytojos S. B.) versijos sutampa.

Teismo posėdžio metu apklausta S. B. parodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Konfliktas šeimoje buvo tarp jos ir sutuoktinio, abu yra (duomenys neskelbtini), ir vienintelė bėda jų šeimoje buvo alkoholis. Vyrui pervargusiam tekdavo (duomenys neskelbtini), jo sveikata buvo labai pakrikusi. Išgėręs, jis tapdavo „nebe tuo žmogumi“, jam norėjosi kariauti, smurtauti, o sūnus visada būdavo jos pusėje, bet niekada nesikišdavo. Jos vyras yra sportavęs, yra labai stiprus, o sūnus nėra sportavęs, bet jis irgi atletiškas, bet įvykio metu vyras buvo girtas. Tą sykį sūnus įsiterpė į jų konfliktą. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodymų dirbtinai nei į vieną, nei į kitą pusę nedavė, pasakojo ką jaučia, ką žinojo, kas buvo, ir sutuoktiniui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, po to byla buvo nutraukta, nes nei vienas, nei kitas nebenorėjo eiti į tuos teismus ir jie susitarė, ir jeigu ne tas nelemtas įsigijimas ir turėjimas namuose (past. – kalba apie P. B. nuomojamame bute rastas narkotines medžiagas), šios bylos nebūtų buvę. Teismo posėdžio metu plačiau plėstis apie konfliktą liudytoja atsisakė, pasinaudodama savo kaip kaltinamojo artimos giminaitės teise.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. B. 2020 m. kovo 30 d. įvykius nupasakojo detaliau, parodydama, kad tarp sūnaus ir vyro jokio konflikto išvis nebuvo. Žodinis konfliktas vyko tarp jos ir vyro, sūnus ją gynė nuo vyro agresijos, o paskui gynėsi ir pats nuo tos pačios vyro agresijos. 2020 m. kovo 30 d., apie 18.30 val., grįždama iš darbo paskambino vyrui A.. Skambučio metu iš vyro balso suprato, kad jis yra neblaivus. Pokalbio metu vyras ją pradėjo įžeidinėti, todėl į namus važiavo su nerimu. Norėdama išvengti galimo konflikto su neblaiviu vyru, nes vyras būdamas neblaivus pasidaro labai konfliktiškas ir agresyvus, namuose užtrukti neketino. Grįžusi į namus sūnui P. liepė išvesti šunį, dar pasakė, kad ir pati greitai išeis. Sūnui išėjus į lauką, ji su pirkiniais nuėjo į virtuvę. Iškart paskui ją į virtuvę iš miegamojo atėjo ir neblaivus vyras, kuris iškart ją užsipuolė įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais. Ji bandė jį raminti žodžiais, bet vyras tik agresyvėjo, įžeidžiančių žodžių vis daugėjo. Jai bandant eiti į kitą kambarį, toliau nuo jo, vyras ėjo iš paskos, toliau ją įžeidinėdamas. Kai vėl atėjo į virtuvę ir užsikaitė virdulį, paskui ją atėjęs vyras toliau įžeidinėjo, o kai ji vyrui pasakė, kad jis ir vėl prisigėrė, vyras paėmė virdulį su karštu vandeniu ir užsimojęs juo pradėjo šaukdamas grasinti. Ji išsigandusi, kad vyras nori ant jos užpilti karštą vandenį suriko, iš nevilties pradėjo verkti. Tuo metu į namus grįžo sūnus P. ir turbūt išgirdęs jos riksmą atėjo į virtuvę ir atsistojo tarp jų, veidu į tėvą. Sūnus P. ramiai gražiai prašė tėvo išeiti, bet vyras užuot nurimęs, sūnui pasakė įžeidžiančius žodžius ir agresyvia stovėsena pradėjo eiti link sūnaus. Gerai pažinodama vyrą iškart suprato, kad vyras ketina smurtauti. Pati sušuko sūnui, kad tik jis neliestų tėvo, kad dar labiau neprovokuotų jo, o tiesiog bėgtų. Tuo metu, kai vyras priėjo arčiau sūnaus, sūnus nenorėdamas kontakto su tėvu, abiem rankomis jį atstūmė nuo savęs. Tada vyras iškart puolė ant sūnaus, rankomis apkabindamas jį per liemenį. Matė, kad sūnus bandė atsistumti nuo vyro, bet jam tai nepavyko, abu sukdamiesi susigrūmė ir besigrumdami iš virtuvės atsidūrė koridoriuje. Vyrui su sūnumi besigrumiant koridoriuje matė, kad vyras laikydamas apkabinęs sūnų bandė jį permesti per save, bet jam tai nepavyko. Grumtynių metu koridoriuje sūnus ir vyras buvo užgriuvę ant spintelės, kurią sulaužė. Nuo minėtos spintelės abu atsistojo labai staigiai, matė, kad vyras apglėbęs rankomis sūnų per liemenį jo nepaleido. Pati priėjusi bandė padėti išsilaisvinti sūnui iš vyro gniaužtų, tempdama vyrą už rūbų nuo sūnaus, bet vyro atitraukti nepavyko, dar vyras atbuline alkūne jai sudavė į kairės rankos žastą. Būdama apimta streso jokio fizinio skausmo nepajuto. Matė, kad vyras sūnų apkabinęs per liemenį spaudė jam ties diafragma, atrodė, kad sūnui dėl to trūksta oro ir to labai išsigandusi, bet negalėdama niekuo padėti išbėgo į laiptinę norėdama kviestis pagalbos. Išbėgusi į laiptinę pamatė (duomenys neskelbtini) kaimyną su telefonu rankoje. Tuo metu kai norėjo prašyti kaimyno pagalbos iš buto į laiptinę išbėgo sūnus, jam kraujavo ranka. Sūnus gaudydamas kvapą pradėjo sakyti „mama aš neįsivaizduoju kaip iš jo išsivadavau“. Kraujuojančią ranką pamatęs kaimynas iškvietė greitąją. Vyras į koridorių išėjęs nebuvo. Ir nebuvo taip, kad jis su sūnumi besigrumdamas būtų išėjęs į laiptinę, sūnus išėjo vienas. Pačio momento, kaip sūnui buvo įkasta į ranką ji nematė, jau buvo išėjusi į laiptinę (1 t., b. l. 59-60).

Nepaisant subjektyvaus momento, kad bet kuri motina paprastai gina sūnų, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo ir jo motinos versiją patvirtina ir kiti objektyvaus pobūdžio duomenys.

Bylos medžiagoje nustatyta, kad nukentėjusysis A. B. įvykio metu buvo neblaivus (nustatytas 1,22 promilės neblaivumas), o kaltinamasis P. B. ir jo motina S. B. – blaivūs. Alkotesterio parodymuose fiksuotas šių trijų asmenų bandymų laikas 2020 m. kovo 30 d. 20 val. 31 – 34 min (1 t., b. l. 25-27). Šiame kontekste kaip svarbus įrodymas vertintinas ir (duomenys neskelbtini) A. M. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 20-24). Šio tarnybinio pranešimo antrame puslapyje prie grafos „Smurtą patyrusio asmens būsena“ (past. – A. B.) pažymėta varnelė ties grafa – „akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs“.

Be to, šiame kontekste svarbiu įrodinėjimo šaltiniu laikytini 2022 m. spalio 27 d. nukentėjusiojo A. B. duomenys, tenkinus kaltinamojo prašymą, gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (a. d. t., b. l. 27-32). Iš jų matyti, kad A. B. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai BK 145 straipsnio „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ pagrindu prieš S. B.. Iš duomenų matyti, kad tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 punkto ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Pats nukentėjusysis A. B. teismo posėdžio metu dėl prokurorės pateiktų ĮKNR duomenų, pagal kuriuos matyti, kad buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą, paaiškino, kad čia žmonos išgalvota, jokio smurto nebuvo, o tyrimai yra nutraukti. Tokia versija kelia abejonių, o kaip labiau įtikinama šių faktų traktuotė vertintina kaltinamojo P. B. pateikta versija.

Kaltinamasis P. B. teismo posėdžio metu nurodė priešingai. Dėl pirmojo posėdžio metu pateikto prašymo dėl duomenų apie tėvą iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro, siekta, kad teismas matytų kokia buvo situacija, kad tai nebuvo pirmas kartas, o būdavo dažnai (past. – kai tėvas smurtavo). Kai vaistus vartodavo ir prisigerdavo, tėvas be preteksto puldinėjo žmones. Mamą dažnai puldavo, nes šiam tiesiog atrodydavo, kad taip reikia daryti. Dėl (duomenys neskelbtini) tėvui inkriminuotos BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalies, paaiškina, kad tai buvo įvykiai prieš motiną, jie su tėčiu muštynių prieš tai nėra turėję. Jis tėvo pats nemuštų, nepultų ir tėvo į bėdą nestatytų. Kaltinamasis tėvui bandydavo paaiškinti, kad negali tiek gerti, reikia tvarkytis, ir pastarajam tai pavyko padaryti. Jo tėvas prieš tai (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), darbas sunkus, jame pavargdavo, dėl to pervargęs išgerdavo. Tėvai tuo atveju irgi susitaikė, nes mama nenorėjo tėvui problemų, kuris (duomenys neskelbtini) dirbo, jeigu būtų priėjęs iki teismo, butų iš darbo išmestas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamasis neneigdamas grumtynių su tėvu fakto, ginasi, kad tokiu būdu jis veikė būtinosios ginties situacijoje, gindamas kitą asmenį – motiną – nuo išgėrusio agresyvaus tėvo smurto.

BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „1. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. 2. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.“ Vadovaujantis teismų praktika, ir siekiant taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014).

Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų, girdimi aiškiai išsakomi grasinimai ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriama pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis.

Vertinant būtinosios ginties situaciją, teismas atkreipia dėmesį į šiuos aspektus: 1) nukentėjusysis įvykio metu buvo girtas, priešingai nei kaltinamasis ar įvykio liudytoja S. B.; 2) A. B. praeityje konfliktuodavo su žmona, į konfliktus tekdavo įsikišti ir teisėsaugai, pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 145 straipsnį – grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas; 3) nukentėjusysis sportiško sudėjimo (dirba (duomenys neskelbtini)), buvęs (duomenys neskelbtini) – jo ir kaltinamojo jėgos nėra lygiavertės (nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad jis kaip (duomenys neskelbtini) tokiems susistumdymams apskritai didelės reikšmės neteikia); 4) nukentėjusiojo patirti sužalojimai įvykio metu buvo menkesni nei kaltinamojo P. B. ir kt.

Šiame kontekste pabrėžtina ir į tai, kad teismo posėdžio metu P. B. parodė, kad ir 2020 m. kovo 30 d. įvykio išvakarėse (past. – kelias dienas prieš) tėvas buvo pasiėmęs virtuvinį peilį ir baugino mamą. Mama iškvietė policiją, nes buvo įtampa, prieš ją naudojamas psichologinis smurtas, bijojo, kad kas gali atsitikti. Atsakydamas į klausimą, kodėl tuo momentu negynė motinos, kad tuo momentu jis nors ir buvo namuose, nebuvo šalia. Po to jis nuėjo pas mamą ir jo patarimas buvo kviesti policiją. Tačiau nors policija ir atvažiavo, pakalbėjo su juo ir išvažiavo. Tėvas meluodamas pasakė, kad čia nieko nebuvo, kad viskas gerai. Kita vertus, tai tėvą šiek tiek apramino, nes šis visą laiką bijodavo, kad čia kažkas bus. Tai rodo, kad tuo metu namuose tvyrojusi įtampa leido susidaryti sąlygas gynybai, o A. B. emocinė būklė ir kėsinimasis žmonos (bei vėliau peraugęs į sūnų) atžvilgiu vertintinas kaip pavojingas, akivaizdus ir realus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remdamasis surinktų duomenų visuma, taip pat vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, teismas patikimesniais parodymais laiko kaltinamojo P. B. ir jo motinos S. B. parodymus, atmesdamas nukentėjusiojo, įvykio metu buvusio apsvaigusio nuo alkoholio, parodymus kaip mažiau patikimus. Duomenų, kad kaltinamasis P. B. pasižymėtų agresyvumu, net ir turint nustatytas tam tikras diagnozes, nenustatyta (be jo tėvo parodymų). Kad inicijavo konfliktą su sūnumi teismo posėdžio metu pripažino pats nukentėjusysis A. B.. Motyvo žmonai apkalbėti vyrą byloje nenustatyta. Priešingai, nustatyta, kad po šio įvykio šeima neiširo, mobilizavosi, išsisprendė nemažai šeimos problemų – susitvarkė sūnaus gyvenimas, vyras nevartoja alkoholio, įsidarbino ne tokioje stresą keliančioje darbovietėje – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tėvas su sūnumi bendrauja, palaiko draugiškus santykius, tėvas nereiškė civilinio ieškinio ir pretenzijų sūnui neturi. Tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis, net ir pasikeitus šeiminiams santykiams, liko prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, rodo tik tai, kad kaip (duomenys neskelbtini) asmuo suvokia galimos atsakomybės už parodymų keitimą rizikas.

Konstatavus, kad egzistavo būtinosios ginties situacija ir kaltinamasis P. B. turėjo teisę įsikišti į tėvo ir mamos konfliktą, siekiant apginti mamą nuo pavojingo, akivaizdaus ir realaus sutuoktinio kėsinimosi, konstatuotina ir tai, kad jo padaryti veiksmai tėvo atžvilgiu bei sukelti padariniai pastarojo sveikatai neperžengė būtinosios ginties ribų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, P. B. baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktina, nustačius BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

III. Bausmės skyrimas

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi: „Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.“

Kaltinamasis P. B. yra teisiamas už baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis), kurio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės.

Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, akcentuotina, kad P. B. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, baustas už administracinius nusižengimus (susiję su KET pažeidimais), už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 92-98). P. B. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad P. B. yra pacientų registre, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 122); (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad P. B. buvo gydytas (duomenys neskelbtini), nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 103). Nuo priklausomybės ligų negydytas. Palankiai vertinama tai, kad kaltinamasis yra baigęs (duomenys neskelbtini) kursus (5 t., b. l. 2, 6), turi (duomenys neskelbtini) darbą – byloje pateikta P. B. ir (duomenys neskelbtini) neterminuotos darbo sutarties kopija (5 t., b. l. 20-21).

Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, akcentuotina, kad byloje fiksuotas P. B. bute laikytų kanapių kiekis tris kartus mažesnis nei atitinkamų medžiagų nedidelio kiekio viršutinė riba (žr. Rekomendacijų 19 punktą). Nors baudžiamasis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, kanapės laikytos asmeniniams poreikiams (ne platinimui), kaip nurodo kaltinamasis, vartotos namie (namų kieme), nes buvo sunkus laikotarpis. Parodė, kad buvo pervargęs nuo studijų ir nemigos, pradėjo galvoti, kaip atsipalaiduoti. Kai pirmą kartą parūkė „žolės“, jam tas padėjo. „Žolės“ vartojimas buvo pervargimų pasekmė, o ne priežastis.

Visa tai įvertinus, kaltinamajam P. B. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirtina viena iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimas, parenkant mažesnį nei vidurkis – 6 (šešių) mėnesių jos taikymo trukmę. Teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga kaltinamajam kartu su laisvės apribojimu skirti intensyvią priežiūrą (t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 ir 6 dalimis, kaltinamasis įpareigojamas per laisvės apribojimo bausmės taikymo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba gydymusi; taip pat jam draudžiama vartoti kanabinoidus bei kitas psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus išrašytas pagal gydytojo receptą. Įpareigojimas ir draudimas teismo parinkti, atsižvelgiant į byloje tirtas ir nustatytas faktines aplinkybes, siekiant pataisyti (mobilizuoti) jauną asmenį, kad ateityje nekartotų atitinkamų pažeidimų. Manytina, kad atitinkamos trukmės laisvės apribojimo bausmė su paskirtais įpareigojimais ir draudimais atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir gebės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Kaltinamajam šiuo nuosprendžiu taip pat išaiškinama, kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi – „Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.“

IV. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

Į paskirtą bausmę įskaitytinas P. B. laikino sulaikymo laikas (duomenys neskelbtini) (viena diena); ir (duomenys neskelbtini) (viena diena) (1 t., b. l. 75-76; 78; 3 t., b. l. 163; 168-169), kas atitinka 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Šioje byloje P. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 170-172) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

DVD diskas, į kurį įrašyta dalis duomenų, nukopijuotų iš kratos metu P. B. bute paimtų mobilaus ryšio telefonų ir SIM kortelės, paliktini saugoti prie bylos (2 t., b. l. 181-184).

Iš (duomenys neskelbtini) siųsta siunta gavėjui – A. M., (duomenys neskelbtini), kuri po apžiūros perduota saugoti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 29; 31); taip pat iš (duomenys neskelbtini) siųsta siunta gavėjai – B. M., (duomenys neskelbtini), kuri po apžiūros perduota saugoti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41; 43); taip pat po (duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) tirto paketo Nr. (duomenys neskelbtini) (juodos spalvos metaliniame smulkintuve, dėžutėje „(duomenys neskelbtini)“ ir užspaudžiamame plastiko maišelyje tirti pateikta žalios spalvos augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys)) likusios medžiagos ir daiktai, perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 172-173; 175); teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 13 d. patikslinta pažyma, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma iš kaltinamojo – 830 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (5 t., b. l. 67-70).

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, įvertinęs tai, kad kaltinamajam byloje buvo skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (3 t., b. l. 110, 127-130), taip pat atsižvelgiant į suformuotų kaltinimų sunkumą bei siekiant užtikrinti visapusišką asmens teisių užtikrinimą, pripažino, jog šioje byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, todėl kaltinamajam buvo paskirtas valstybės garantuojamas gynėjas advokatas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius kaltinamajam P. B. parinko gynėją – advokatę Jolantą Teresę Litvinskienę.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino gynėjo dalyvavimą byloje būtinu, taip pat įvertinus kaltinamojo gaunamas pajamas (5 t., b. l. 20-21), spręstina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkintinas, ir išlaidų atlyginimas iš P. B. nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

P. B. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nutraukti, nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

P. B. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (veika padaryta ne vėliau nei 2020 m. spalio 30 d.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

P. B. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (veika padaryta ne vėliau nei 2020 m. spalio 30 d.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

P. B. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (veika padaryta ne vėliau nei 2021 m. vasario 16 d.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

P. B. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (veika padaryta ne vėliau nei 2021 m. vasario 16 d.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

P. B. pripažinti kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalies baudžiamojo nusižengimo padarymo (kanapių laikymas) ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant P. B. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba gydymusi; ir uždrausti vartoti kanabinoidus bei kitas psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus išrašytas pagal gydytojo receptą.

Į paskirtą bausmę įskaityti P. B. laikino sulaikymo laiką (duomenys neskelbtini) (viena diena) ir (duomenys neskelbtini) (viena diena), kas atitinka 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Šioje byloje P. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

DVD diską, į kurį įrašyta dalis duomenų, nukopijuotų iš kratos metu P. B. bute paimtų mobilaus ryšio telefonų ir SIM kortelės, palikti saugoti prie bylos (2 t., b. l. 181-184).

Iš (duomenys neskelbtini) siųstą siuntą gavėjui – A. M., (duomenys neskelbtini), kuri po apžiūros perduota saugoti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 29; 31); taip pat iš (duomenys neskelbtini) siųstą siuntą gavėjai – B. M., (duomenys neskelbtini), kuri po apžiūros perduota saugoti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41; 43); taip pat po (duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) tirto paketo Nr. (duomenys neskelbtini) (juodos spalvos metaliniame smulkintuve, dėžutėje „(duomenys neskelbtini)“ ir užspaudžiamame plastiko maišelyje tirti pateikta žalios spalvos augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys)) likusias medžiagas ir daiktus, perduotus saugoti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 172-173; 175), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Vilniaus apygardos teismą.