Telšių apylinkės teismo įsakymas

Baudžiamosios bylos Nr. e1-550-344/2022 Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00022-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.18.10; 1.2.29.1; 2.12.1.4. (S)

2022 m. spalio 17 d.

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Astos Mickevičiūtės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

N. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respubliko baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį 238 MGL (11 900 Eur) bauda;

2022 m. sausio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 Eur bauda; 2022 m. spalio 3 d. Trakų rūmų pateiktais duomenimis, bauda nesumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje;

R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

2015 m. balandžio 7 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, skiriant įpareigojimus; 2016 m. sausio 27 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų;

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 18 MGL bauda, pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise bei turto konfiskavimas;

2018 m. vasario 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų; bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu passkirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 40 parų ir 18 MGL bauda;

2019 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 50 parų; bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 50 parų ir 18 MGL bauda;

2021 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį areštu 45 parų; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir passkirta galutinė bausmė – areštas 30 parų, bausmę atliko;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

N. G. ir R. V. 2019 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, susitarė su R. V., kad R. V. už piniginį atlygį taps UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) teritorija, tariamu akcininku bei direktoriumi, o po to perduos juridinio asmens faktinį valdymą N. G., turinčiam tikslą sudarinėti sandorius R. V., kaip bendrovės direktoriaus, vardu, bei paslėpti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. R. V. sutiko būti fiktyviu bendrovės direktoriumi ir pateikė savo asmens duomenis ir dokumentus N. G., ir jie, vykdydami nusikalstamą sumanymą, tyčia, 2019 metų birželio mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 19 d., pagamino netikrus dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, ir juos panaudojo, t. y. vykdydamas N. G. nurodymą, R. V. pasirašė 2019 m. birželio 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria N. V. ir A. V. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, 100 vnt., bendra vertė 2 896 Eur, buvo parduotos R. V., nors realiai bendrovės akcijų jis neįsigijo; tęsiant nusikalstamą veiką, N. G. parengė 2019 m. birželio 19 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriame nurodyti žinomai neteisingi duomenys, kad nuo 2019 m. birželio 19 d. naujuoju bendrovės vadovu paskirtas R. V., bei pateikė šį sprendimą pasirašyti R. V., kuris jį pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius; be to, N. G. parengė įgaliojimą Nr. 19-06-001 dėl D. G. suteiktų teisių atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiuose su VĮ „Registrų centras“, šiuos dokumentus pateikė D. G., (nesuvokusiam N. G. ir R. V. nusikalstamo sumanymo), pateikti VĮ „Registrų centras“ kartu su 2019 m. birželio mėn. 20 d. prašymu JAR-1 ir jo priedais JAR-AF ir JAR-VO-V, tokiu būdu šiuos netikrus dokumentus panaudojo ir to pasekoje Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nuo 2019 m birželio 26 d. R. V. buvo įregistruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius.

Be to N. G., laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) teritorija, faktiniu vadovu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdydamas ūkinę komercinę veiklą bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nes pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1679 dalies pakeitimas) ir 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 dalies pakeitimas) reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nesustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje paslėpė savo žinioje turėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, buhalterinės apskaitos suvestinių registrų – turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Apklaustas kaip įtariamasis, kaltinamasis N. G. visiškai prisipažino padaręs nurodytas nusikalstamas veikas ir parodė, kad su R. V. susitarė, kad šis taps UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) teritorija, tariamu akcininku bei direktoriumi, o juridinio asmens faktinį valdymą perduos jam. Jo tikslas buvo sudarinėti sandorius R. V., kaip bendrovės direktoriaus, vardu bei paslėpti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo jis pats tiesiogiai bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavėja N. V. Bendravo telefonu, buvo keletą kartų su ja susitikęs. 2019 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, buvo nuvykęs į Telšius, adreso nepamena, kur jis kartu su N. V. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos piniginių lėšų inventorizaciją, atsargų inventorizaciją, pasirašė perdavimo akte. Kada ir kokiomis aplinkybėmis susipažino su R. V., pasakyti, negali, nepamena, galėjo būti, kad supažindino pažįstamas R. P. Pripažįsta, kad 2019 m. birželio mėn. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, tai yra, 2019 m. birželio 19 d. R. V. paprašė pasirašyti akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje, kuria N. V. ir A. V. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, 100 vnt., bendra vertė 2 896 Eur, buvo parduotos R. V., nors realiai bendrovės akcijų jis neįsigijo, bei išėjus iš notaro (pasirašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį), jis R. V. pateikė pasirašyti tuščius lapus, kiek vienetų lapų pateikė, pasakyti negali, nepamena, kuriuos jis panaudojo, parengdamas 2019 m. birželio 19 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad nuo 2019 m. birželio 19 d. naujuoju bendrovės vadovu paskirtas R. V., ir įgaliojimą Nr. 19-06-001 dėl D. G. suteiktų teisių atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiuose su VĮ „Registrų centras“. Šiuos dokumentus parengė, surinkdamas minėtų tekstų turinius kompiuteryje, po to juos atspausdino ant R. V. pasirašytų lapų. Minėtus dokumentus pateikė D. G. ir paprašė, kad jis juos pateiktų VĮ „Registrų centras“, kartu su 2019 m. birželio mėn. 20 d. prašymu JAR-1 ir jo priedais JAR-AF ir JAR-VO-V. D. G., priežasties, dėl ko reikia R. V. įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, neaiškino. Apie tai, kad minėtuose dokumentuose yra nurodyti neteisingi duomenys dėl R. V. įregistravimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, jis D. G. nesakė. D. G. pažįsta apie 5 metus. Juos sieja draugiški ir verslo santykiai. Pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiniu vadovu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdė ūkinę komercinę veiklą, nesaugojo turėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų: pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, buhalterinės apskaitos suvestinių registrų. Minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nesaugojo, nes nenorėjo, kad būtų išsaugoti ir negalvojo, kad jį suras ir pripažins kaip faktinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką ir direktorių. Kaip minėjo, jo tikslas buvo sudarinėti sandorius R. V., kaip bendrovės direktoriaus, vardu bei paslėpti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Jo sudaryti sandoriai R. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, vardu yra teisėti, tai yra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo atlikti realūs pirkimai ir pardavimai. Su kokiomis įmonėmis turėjo sandorius, už kokias sumas, kaip vyko atsiskaitymai, ar už visas prekes buvo atsiskaityta, kokios buvo suteiktos paslaugos, prekės, tiksliai įvardinti negali, nepamena. Gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (3 t., b. l. 114-115).

Apklaustas kaip įtariamasis, kaltinamasis R. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad N. G. (kuris save pasivadino Lariu) paprašytas sutiko tapti formaliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, žinodamas, kad direktoriaus pareigų nevykdys, o jas vykdys N. G.. Sutiko, kad vykdydamas N. G. nurodymą suklastojo 2019 m. birželio 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria N. V. ir A. V. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, 100 vnt., bendra vertė 2 896 Eur, buvo parduotos jam, nors realiai bendrovės akcijų neįsigijo, bei pripažįsta, kad išėjus iš notaro, N. G. nurodė pasirašyti ant trijų tuščių lapų, paaiškindamas, kad jo parašas bus reikalingas toliau tvarkyti dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis suprato, kad lapai su jo parašu bus panaudoti, parengiant dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir vadovo paskyrimo, įregistravimo, nors realiai jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neįgijo, veiklos nevykdė. Tikslios datos nepamena, bet tai turėjo būti ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 19 d. (šią datą nurodo pagal jam parodytą dokumentą – 2019 m. birželio 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota, kad jis įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas), jam į mobilaus ryšio telefoną (abonento numerio pasakyti negali, nepamena) paskambino asmuo, kuris prisistatė, kad yra R. ir pasakė, kad jo telefono numerį davė bendras pažįstamas, kas konkrečiai, šiuo metu nepamena, ir pasiūlė susitikti (duomenys neskelbtini). Su R. jis susitiko prie autobusų stotelės (duomenys neskelbtini). R. atvažiavo vienas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, pilkos spalvos, valstybinių numerių nepamena. R. yra apie 40-45 m., 185-190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų, šviesių plaukų, šiek tiek pliktelėjęs. Veido bruožų apibūdinti negali, tačiau, mano, kad atpažinti galėtų. Jis su R. bendravo pro atidarytą automobilio langą. Jo paklausė, ar jis nori užsidirbti pinigų, viskas yra legalu, daugiau nieko nekomentavo, tik pasakė, kad jis už dienos, ar dviejų nuvyktų į (duomenys neskelbtini), autobusų stotį, kur jį pasitiks ir pasiims vyriškis vardu Laris. Jis sutiko. R. jam davė 100,00 Eur. Bendravimas truko iki 10 min. Jis nuvyko į (duomenys neskelbtini), autobusų stotį, kur jį atvažiavo pasiimti vyriškis vardu Laris. Pastarasis atvažiavo maža transporto priemone, dviejų vietų, pavadinimo pasakyti negali, nepamena, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Laris buvo apie 40-45 m., 170-175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai nuskusti plikai. Veido bruožų apibūdinti negali, tačiau, mano, kad atpažinti galėtų. Į (duomenys neskelbtini) nuvyko per 30-40 min. Kelionės metu Laris su juo nebendravo. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), abu nuėjo pas notarą. Ten laukė moteris ir vyras. Kaip suprato iš pranešimo apie įtarimą, tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Einant pas notarą, Laris paaiškino ir nurodė, kad jis turės pasirašyti, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėjas. Pas notarą kabinete buvo jis, Laris ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai – N. V., A. V. Notarui pakvietus, jis pasirašė, kad įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Realiai suprato, kad akcijų neįsigijo. Tai padarė Lario prašymu. Išėjus iš notaro, 2019 m. birželio 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria N. V. ir A. V. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, 100 vnt., bendra vertė 2 896 Eur, buvo parduotos jam, padavė Lariui. Šis padavė jam tris tuščius lapus, tušinuką ir liepė pasirašyti lapo viduryje. Jis pasirašė trijuose tuščiuose lapuose, kuriuos pasiėmė Laris. Jam parodytuose dokumentuose: 2019 m. birželio 19 d. vienintelio akcininko sprendime ir įgaliojime prie jo atspausdintos pavardės yra jo ranka pasirašytas parašas. Tai yra tie lapai, kuriuos jam padavė pasirašyti Laris. Iš (duomenys neskelbtini) jį paėmė R., nuvežė į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, davė 200,00 Eur. Jis nusipirko autobuso bilietą ir grįžo į namus, į (duomenys neskelbtini). Larį matė tik vieną kartą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų jam niekas nedavė. Gailisi dėl padarytos veikos (3 t., b. l. 81-83, 85-86).

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų N. G. ir R. V. visiško prisipažinimo, jų kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Liudytoja N. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. sausio 16 d. buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2019 m. birželio 26 d. ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir vienintelė akcininkė. Veikla – statybinių medžiagų plytelių, klijų, santechnikos prekių prekyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas ir darbo vieta (parduotuvė) buvo adresu (duomenys neskelbtini). Šias patalpas nuomojosi iš AB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė V. N. Verslas sekėsi gerai, tačiau dėl amžiaus, sveikatos būklės, nuomos kainos padidėjimo nutarė verslą sustabdyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas parduoti. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą pasakė J. R., kuris, kiek žino, vadovavo AB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po šio pokalbio į parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini), atvyko V. M., sakydamas, kad nori pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Iš kur V. M. sužinojo, kad ji parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, pasakyti tiksliai negali, mano, kad galėjo sužinoti iš J. R. ar jo darbuotojų. V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nenupirko, kaip jai paaiškino, jam nepavyko susitarti su R. dėl patalpų (duomenys neskelbtini), pirkimo kainos. V. M. jai pasakė, kad jos telefono numerį davė pažįstamam N. G. Šis su ja susisiekė telefonu (jo abonemento Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paprašė atsiųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansus už 2018 m., 2019 m. pusmetį. Dokumentai buvo išsiųsti į N. G. nurodytą el. paštą (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 17 d. (datą žino, nes turi išsaugojusi susirašinėjimą su N. G. WhatsApp programėlėje) jis paskambino ir pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pirks ir nurodė, kad jam reikia skubiai įforminti akcijų pirkimą – pardavimą. Kadangi (duomenys neskelbtini) visi notarai buvo užimti, priimti galėjo tik 2019 m. liepos mėn., N. G. nurodė, kad pats suras notarą. 2019 m. birželio mėn., dienos tiksliai nepamena, N. G. jai paskambino ir paprašė notarui G. B. el. paštu išsiųsti jos asmens dokumento kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo, įstatų dokumentus, kad notaras galėtų suruošti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Paprašytus dokumentus ji išsiuntė notarui G. B. el. paštu. 2019 m. birželio 19 d. ji su sutuoktiniu A. V. nuvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą. Apie 11 val. atvyko N. G. su R. V.. Visi keturi buvo pakviesti pas notarą į kabinetą, kuomet notaras pasakė prieiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavėjui ir pirkėjui, ji tik tada sužinojo, kad R. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėjas. Iki sutarties pasirašymo ji nebuvo jo mačiusi, nei girdėjusi, N. G. niekuomet neminėjo, kad akcijas pirk ne jis, o kitas asmuo. 2019 m. birželio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje pasirašė ji, jos sutuoktinis ir R. V. Pasirašant minėtą sutartį kartu buvo N. G., kuris notarui sumokėjo už suteiktas paslaugas. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas N. G. nemokėjo, nes ji su juo sutarė ir N. G. sutiko, kad už akcijas jis nemokės, o priims UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą apie 6 500,00 Eur tiekėjams. Pasirašius akcijų pirkimo pardavimo sutartį, ji N. G. pasiūlė nueiti į VĮ „Registrų centras“ ir perregistruoti įmonę naujo savininko vardu. Jis nesutiko, pasakė, kad pats sutvarkys dokumentus VĮ „Registrų centras“. 2019 m. birželio 28 d. N. G. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur ji kartu su N. G. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos piniginių lėšų inventorizaciją, atsargų inventorizaciją, surašė minėtų inventorizacijų aktus dviem egzemplioriais, kurių vieną pasiliko sau, antrą padavė N. G. Jis pasirašė 2019 m. birželio 28 d. bendrame perdavimo akte, kuriame išvardinti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti dokumentai, atspaudas, atsargų likučiai (2019 m. birželio 28 d. bendrą perdavimo aktą, minėtas inventorizacijų kopijas pateikė el. paštu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjui). N. G. taip pat buvo perduoti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, esančių AB „Medicinos bankas“ ir AB „Luminor“, el. bankininkystės prisijungimo kodai, tai yra, buvo prisijungimų identifikavimo kodas ir TAN kodų kortelė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų N. G. nepasiėmė, sakė, kad atvažiuos vėliau. 2019 m. rugpjūčio pabaigoje jai paskambino N. G. ir paprašė, kad ji nueitų į parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo klientei atiduotų prekes. Ji atrakino parduotuvę (N. G. raktus buvo įdėjęs į autobusą) ir jo klientei, anketinių duomenų nežino, perdavė prekes, o pinigus 66,80 Eur ir 516,80 Eur, kurios ji sumokėjo, persiuntė N. G. paštu ir jam nusiuntė perlaidos kvitus, o raktus nuo parduotuvės N. G. prašymu perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P., pavardės nepamena. Iki šiol N. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų nėra pasiėmęs, jai buvo pasiūlęs juos sunaikinti, sudeginti. Ji dokumentus turi ir laiko namuose, prireikus, dokumentus gali pateikti. Dėl parodyto 2019 m. birželio 19 d. įgaliojimo Nr. 19-06-001, kuris surašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V. vardu, gali paaiškinti, kad asmens, kurio anketiniai duomenys D. G., jai nėra žinomi, jis parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas nedalyvavo, N. G. apie jį nieko nesakė. Dėl jai parodytų 2019 m. birželio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ISAF registrų gali paaiškinti, kad užfiksuoti pirkimai, atskaitymai už paslaugas yra atlikti jos darbo laikotarpiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ asociacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nėra žinomi, su šiomis įmonėmis sandorių neturėjo (1 t., b. l. 104-106).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 19 d. jis su sutuoktine N. V. nuvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą. Apie 11 val. atvyko N. G. su R. V.. Visi keturi buvo pakviesti pas notarą į kabinetą. Notaras pasakė prieiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavėjui ir pirkėjui, jis tuomet pamatė ir sužinojo, kad R. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėjas. Iš žmonos N. V. žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas norėjo pirkti N. G. Iki akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo jis nebuvo matęs ir girdėjęs apie R. V., apie N. G. žinojo iš žmonos pasakojimų, kad ji su juo susirašinėja ir bendrauja telefonu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo. 2019 m. birželio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje pasirašė jis, jo sutuoktinė ir R. V. Pasirašant minėtą sutartį, kartu buvo N. G. ir jis sumokėjo notarui už suteiktas paslaugas. Pasirašius sutartį, jis su žmona išvažiavo namo (1 t., b. l. 108-109).

Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. G. pažįsta apie 5 metus. Su juo artimų santykių nepalaiko. Juos sieja tik verslo santykiai. 2019 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, N. G. paprašė VĮ „Registrų centras“ pateikti dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujo akcininko ir direktoriaus įregistravimo. N. G. jam pateikė vienintelio akcininko sprendimą, įgaliojimą. Dokumentai buvo pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V. Kokias N. G. nurodė priežastis, kodėl jis turi pateikti dokumentus VĮ „Registrų centras“ dėl naujo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus įregistravimo, tiksliai pasakyti negali, nepamena, mano, kad tiesiog jis tuo metu buvo užimtas skubiais darbo reikalais ir jo paprašė nunešti dokumentus į VĮ „Registrų centras“. N. G. jam duotus dokumentus nunešė į VĮ „Registrų centras“ ir kartu su prašymu JAR-1 ir jo priedais JAR-AF ir JAR-VO-V pateikė įregistravimui. Dėl parodytų dokumentų – 2019 m. birželio 19 d. vienintelio akcininko sprendimo, kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. birželio 19 d. naujuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu paskirtas R. V., įgaliojimo Nr. 19-06-001, kad jam suteiktos teisės atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali paaiškinti, kad būtent šiuos dokumentus jam pateikė N. G. ir jis juos kartu su prašymu JAR-1 ir priedais pateikė VĮ „Registrų centras“. Jų pagrindu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nuo 2019 m birželio 26 d. R. V. buvo įregistruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Kad jam parodytuose dokumentuose yra nurodyti žinomai neteisingi duomenys, kad nuo 2019 m. birželio 19 d. naujuoju bendrovės vadovu paskirtas R. V., kad R. V. jam suteikė įgaliojimą atstovauti VĮ „Registrų centras“, jis nežinojo. Sužinojo tik apklausos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 111-112).

2022 m. rugsėjo 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, užfiksuota, kad įtariamasis R. V. parodė, jog iš jam pateiktų atpažinti fotonuotraukose užfiksuotų asmenų jis atpažįsta asmenį, užfiksuotą fotonuotraukoje Nr. 1, šį asmenį atpažino iš veido bruožų. Su juo 2019 m. birželio mėn. 19 d. susitiko (duomenys neskelbtini), autobusų stotyje, kuris jį savo automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas notarą ir jam nurodė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje kaip akcijų pirkėjui. 2019 m. rugsėjo 19 d. pasirašant pas notarą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, asmuo iš nuotraukos Nr. 1 buvo kartu su juo ir akcijų pardavėjais N. V. ir A. V. Asmuo iš nuotraukos Nr. 1, išėjus iš notaro, nurodė pasirašyti ant trijų tuščių lapų, paaiškino, kad jam nebereikėtų daugiau važiuoti, nes jo parašas bus reikalingas toliau tvarkyti dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atpažįstančiajam parodytos sunumeruotos 4 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus; nuotraukoje Nr. 1 yra N. G., o kitose nuotraukose asmenys, neusiję su šia byla (3 t., b. l. 90-91).

2021 m. lapkričio 22 d. antstolio Vaido Drungilo lydraščiu Nr. S-21-47-25690 pateikti dokumentai: 2019 m. birželio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties kopija (1 t., b. l. 64-67); 2019 m. birželio 19 d. vienintelio akcininko sprendimo, kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. birželio 19 d. naujuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu paskirtas R. V., įgaliojimo Nr. 19-06-001, kad D. G. suteiktos teisės atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kopijos ir prašymo JAR-1 ir jo priedų JAR-AF ir JAR-VO-V kopijos (1 t., l. 41, 46, 34-40).

2022 m. balandžio 19 d. reikalavime, įteiktame R. V. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., užfiksuota, kad R. V. minėtame reikalavime 2022 m. gegužės 18 d. ranka padarė įrašus, kad „Reikalavimas įteiktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų neturi, pateikti negali. Šios bendrovės direktoriumi paprašė tapti N. G. Jis veiklos nevykdė“ (1 t., b. l. 113-114).

2022 m. birželio 23 d. apžiūros protokole, dalyvaujant ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistei, užfiksuota, kad 2019 m. birželio 29 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėjai N. V. ir A. V. pardavė, o pirkėjas R. V. už 2 896,00 Eur nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas ir sutartį patvirtino pasirašydami. 2019 m. birželio 19 d. vienintelio akcininko R. V. sprendimu jis atleido iš pareigų direktorę N. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskyrė R. V. 2019 m. birželio 19 d. įgaliojimu R. V. įgaliojo D. G. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiuose su VĮ „Registrų centras“ (rašyti prašymus, atlikti kitus veiksmus).

Pagal 2019 m. birželio 28 d. dokumentų perdavimo aktą, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. V. ir R. V., bendrovės dokumentus R. V. (pirkėjui) perdavė N. V. (pardavėja). Šiame akte prie įrašo „N. V.“ pasirašyta, kad dokumentus priėmė, įrašyti du gavėjai – R. V. ir N. G., tačiau pasirašyta tik vieno asmens parašu.

Apžiūrėjus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad dokumentų apžiūrai nepateikti: pirminiai prekių (paslaugų) įsigijimo ir pardavimo dokumentai, kasos pirminiai dokumentai ir kasos operacijų suvestiniai registrai, suvestiniai ilgalaikio, trumpalaikio turto, pirkėjų skolų, skolų tiekėjams ir kitų buhalterinių sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai už tiriamąjį laikotarpį nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūra atlikta pagal Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo byloje Nr.05-6-00022-21 esančius dokumentus už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., t.y pagal 2019 m. birželio 28 d. dokumentų perdavimo aktą, 2019 m. birželio 28 d. kasos piniginių lėšų inventorizacijos aktą, skolų tiekėjams bei atsargų inventorizavimo aprašą, kryžminių patikrinimų, atliktų įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ūkininko A. L. ūkio pateiktus dokumentus ir suvestinius registrus, VMI duomenų bazės (i.SAF) pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų registrus už 2019 m. birželio – spalio mėn., liudytojų apklausos protokolus bei kitą ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas pateikė tik už 2019 m. liepos – rugpjūčio mėn., Finansinės atskaitomybės ir Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2019 metus ir 2020 metus nepateikė.

Dokumentų apžiūrai pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 28 d. kasos piniginių lėšų inventorizacijos aktas, pagal kurį komisija, susidedanti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. V., dalyvaujant naujojo akcininko/perėmėjo/atstovui N. G., suskaičiavo kasos aparate esančius pinigus ir rado 528,03 Eur, komisijos nariai N. V. ir N. G. minėtame akte nepasirašė.

Pagal dokumentų apžiūrai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 28 d. skolos tiekėjams sąraše nurodytus duomenis, bendrovė buvo skolinga tiekėjams iš viso 11 918,45 Eur, prekių likutis bendrovėje buvo 5 302,22 Eur, minėtame sąraše N. V. ir N. G. nepasirašė. Prie aukščiau išvardintų dokumentų pridėtas 2019 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargų inventorizacijos aprašas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūrai nepateikti pirminiai prekių (paslaugų) įsigijimo ir pirkimo operacijų suvestiniai registrai, (išskyrus VMI duomenų bazės i.SAF gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus už 2019 m. birželio – spalio mėn.), pirminiai prekių (paslaugų) pardavimo dokumentai ir pardavimo operacijų suvestinių registrai (išskyrus VMI duomenų bazės i.SAF išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus už 2019 m. birželio – spalio mėn.).

Dokumentų apžiūrai pateikti kryžminių patikrinimų, atliktų 5 (penkiose) įmonėse, dokumentai ir suvestiniai registrai.

Kryžminio patikrinimo metu paslaugų pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 14 (keturiolika) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas paslaugų pardavimo pirkėjui PVM sąskaitas faktūras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš paslaugų tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio mėn. įsigijo paslaugų iš viso už 58 968,30 Eur (48 630,00 + PVM 10 338,50).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI duomenų bazės (i.SAF) išrašomų PVM sąskaitų registrų duomenimis įformino pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos - spalio mėn. pardavimų sumą – 48 630,00 Eur ir PVM sumą – 10 338,30 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos apmokėjimą už 2019 m. spalio mėn. įsigytas paslaugas.

Kryžminio patikrinimo metu paslaugų pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pirkimų ataskaitą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Minėtoje ataskaitoje įrašyta viena prekių (paslaugų) įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ operacija pagal 2019 m. liepos 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitą faktūrą serija NIJ Nr.727 iš viso už 6 001,60 Eur (4 960,00 + PVM 1 041,60). UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. laiške nurodė, kad šios sąskaitos neturi, nes visi dokumentai yra atiduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. A., todėl jos tyrimui nepateikė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė apmokėjimo dokumentų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI duomenų bazės (i.SAF) išrašomų PVM sąskaitų registrų duomenimis įformino pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos mėn. pardavimų sumą – 4 960,00 Eur ir PVM sumą – 1 041,60 Eur.

Kryžminio patikrinimo metu paslaugų pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė vieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NIJ Nr.722, pagal kurią iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo statybinių prekių iš viso už 21 825,12 Eur (18 037,29 + PVM 3 787,83) – UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes apmokėjo 2019 m. liepos 4 d. mokėjimo pavedimu per banką – 21 825,12 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI duomenų bazės (i.SAF) išrašomų PVM sąskaitų registrų duomenimis įformino pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos mėn. pardavimų sumą – 18 037,29 Eur ir PVM sumą – 3 787,83 Eur.

Kryžminio patikrinimo metu pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė vieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NIJ Nr.723, pagal kurią iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo krautuvą (5 t) iš viso už 17 666,00 Eur (14 600,00 + PVM 3 066,00). UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krautuvą apmokėjo 2019 m. liepos-rugpjūčio mėn. mokėjimo pavedimais per banką – 17 666,00 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. laišku pateikė informaciją, kad krautuvas, 2019 m. liepos 11 d. įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra naudojamas įmonės veikloje bei nuomojamas.

Pagal dokumentų apžiūrai pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo krautuvą (5 t), kurio pardavimas 2019 m. liepos 11 d. buvo įformintas pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI duomenų bazės (i.SAF) išrašomų PVM sąskaitų registrų duomenimis nedeklaravo krautuvo pardavimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą serija NIJ Nr.723 pardavimų sumos - 14 600,00 ir PVM sumos - 3 066,00 Eur.

Kryžminio patikrinimo metu ūkininkas A. L. pateikė vieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NIJ Nr.727, pagal kurią iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo krautuvą Class TARGO K-50 Nr.51200496 iš viso už 1 210,00 Eur (1 000,00 + PVM 210,00), už krautuvą apmokėta 2019 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo pavedimu per banką – 1 210,00 Eur.

Kryžminio patikrinimo metu ūkininkas A. L. pateikė krautuvo, įsigyto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduoto fiziniam asmeniui K. K., 2019 m. rugpjūčio 19 m. PVM sąskaitą faktūrą Nr.AL10108 iš viso už 1 331,00 Eur (1 100,00 + PVM 231,00).

Pagal dokumentų apžiūrai pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo krautuvą Class TARGO K-50 Nr.51200496, kurio pardavimas 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo įformintas pirkėjui ūkininkui A. L.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI duomenų bazės (i.SAF) išrašomų PVM sąskaitų registrų duomenimis įformino pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio mėn. pardavimų sumą – 1 000,00 Eur ir PVM sumą – 210,00 Eur.

Dokumentų apžiūros metu pagal 5 (penkių) įmonių kryžminių patikrinimų pirminius dokumentus nustatyta, kokias prekes (paslaugas) pirkėjai įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apžiūrai nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai prekių (paslaugų) įsigijimo ir pardavimo dokumentai, taip pat negalima nustatyti, ar pirkėjai atsiskaitė su tiekėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes (paslaugas), nes tyrimui nepateikti apmokėjimo dokumentai, pirkėjų skolų apskaitos registrai, nėra skolų tiekėjams suvestinių registrų per tiriamąjį laikotarpį nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Apžiūros metu VMI duomenų bazės (i.SAF) išrašomų PVM sąskaitų registrų duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino pardavimų pirkėjui „(duomenys neskelbtini)“ asociacija: 2019 m. liepos mėn. pardavimų pagal 2019 m. liepos 31 d.PVM sąskaitą faktūrą serija NIJ Nr.732 sumą – 16 000,00 Eur ir PVM sumą – 3 360,00 Eur; 2019 m. rugpjūčio mėn. pardavimų pagal 2019 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NIJ Nr.738 sumą – 11 600,00 Eur ir PVM sumą – 2 436,00 Eur.

Dėl apžiūrai nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių prekių (paslaugų) pardavimo dokumentų pirkėjui „(duomenys neskelbtini)“ asociacijai už 2019 m. liepos – rugpjūčio mėn. nebuvo galimybės nustatyti, kokios prekės (paslaugos) buvo parduotos ir kaip už jas atsiskaitė pirkėjas.???

Pagal pateiktus ikiteisminio tyrimo dokumentus nenustatyta, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai apskaitos dokumentai – pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo neišsaugotos, ar nepateiktos bei ar buhalterinės apskaitos suvestiniai registrai tiriamojoje bendrovėje nebuvo tvarkomi, išskyrus VMI duomenų bazėje (i.SAF) esančius gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų registrus už 2019 m. birželio – spalio mėn. Tyrimo metu nenustatytas asmuo ar įmonė, tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio buhalterinę apskaitą.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų – pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, buhalterinės apskaitos suvestinių registrų – turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. gruodžioo 31 d., tai nenustačiusi minėtų dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojusi, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies: „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 19 straipsnio 2 dalies: „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka“, nes nepatvirtino apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos bei nesilaikė Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų bendrųjų dokumentų saugojimo rodyklės nustatytų apskaitos dokumentų saugojimo terminų nuostatų, kuriuose nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, mokėjimo pavedimai ir kita), apskaitos registrai saugomi 10 metų.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų – pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, buhalterinės apskaitos suvestinių registrų – turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, tai dėl neišsaugotų dokumentų ir suvestinių registrų bei nenustatytos dokumentų saugojimo tvarkos, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų, tyrimo metu negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (3 t., b. l. 42-49).

2022 m. rugsėjo 13 d. – 2022 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad kompiuterinėje laikmenoje CD užfiksuotas N. V. susirašinėjimas su N. G. programėlėje „WhatsApp“ (3 t., b. l. 51-54, 55-75).

2022 m. kovo 28 d. – 2022 m. balandžio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikus išrašų apie piniginių lėšų judėjimą N. G. priklausančiose/priklausiusiose sąskaitose laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bei IP adresų duomenų su informacija, iš kokių IP adresų elektronine bankininkyste nurodytu laikotarpiu buvo jungtasi prie nurodytų sąskaitų, nustatyta, kad prie banko „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jungtasi naudojantis banko „Swedbank“, AB, interneto banku. Sutikrinus N. G. IP adresų duomenis, kuomet jungtasi prie jam priklausančių bankui „Swedbank“, AB, sąskaitų ir prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“, nustatyti IP adresų sutapimai. IP tiekėjai nustatyti, pasinaudojant internetiniu puslapiu https://iplookup.flagfox.net/ (3 t., b. l. 1-4, 5-26, 27-28).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir vertinimas

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2022). Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir panašiai. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl N. G. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. apgaulingai tvarkius ir organizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą bei pagaminus ir disponavus suklastotais dokumentais. Teismui taip pat nekyla abejonių ir dėl R. V. kaltės padarius BK 300 straipsnio dalyje numatytą nusikalstamą veiką – panaudojus suklastotą dokumentą. Jų kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodyta tiek pačių prisipažinimais, tiek liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

IV. Bausmės skyrimas

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis N. G. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje padarymu, o R. V. – nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymu. Už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam N. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir vieną apysunkį nusikaltimą – numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, žala valstybės biudžetui nepadaryta ar kitiems asmenims, civilinis ieškinys nepareikštas. Teismas nesutinka su prokurorės pasiūlyta bausme – bauda. Nesutikimą teismas motyvuoja tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-163-898/2022 už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą jis buvo nubaustas 238 MGL (11 900 Eur) bauda, kurią turi sumokėti iki 2023 m. vasario 23 d. Be to, N. G. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-276-1151/2022 už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas 40 MGL (11 900 Eur) bauda, kuri 2022 m. spalio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų pateiktais duomenimis, nėra sumokėta (3 t., b. l. 175). Taigi, prokurorės prašoma skirti bausmė – bauda yra analogiška prieš tai paskirtoms bausmėms. Teismas yra įsitikinęs, kad asmeniui, sistemingai pažeidinėjančiam tiek administraciniais, tiek baudžiamaisiais draudžiančiais įstatymais nustatytas normas, šiuo atveju elgesio korekcijai įtakos gali turėti ne piniginė sankcija, o trumpalaikio laisvės atėmimo, t. y. arešto bausmė. Tokį teismo įsitikinimą patvirtina ir byloje esantys duomenys, kurių pagrindu nustatyta, jog kaltinamasis nėra sumokėjęs 2022 m. sausio 19 d. ir 2022 m. sausio 20 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtų baudų, todėl yra pagrindas spręsti, kad bausmės tikslai nubaudus jį bauda, nebus pasiekti. Taigi, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskiriant BK 222 straipsnio 1 dalies bei 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, įvertinus tai, kad teistumas nėra išnykęs, nustatant kiek didsesnės, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali, trukmę.

Bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supapratinto proceso tvarka, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam R. V., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, civilinis ieškinys nepareikštas. Teismas nesutinka su prokurorės pasiūlyta bausme – bauda. Teismo manymu asmeniui, nedarančiam išvadų ir toliau pažeidinėjančiam tiek administraciniais, tiek baudžiamaisiais draudžiančiais įstatymais nustatytas normas, šiuo atveju elgesio korekcijai įtakos gali turėti ne piniginė sankcija, o arešto bausmė. Tuo labiau, jog kaltinamasis R. V. nedirba, tad nėra jokių duomenų, jog jis turi lėšų sumokėti paskirtą baudą. Taigi, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskiriant BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, atsižvelgiant į neišnykusį teistumą, skiriant kiek didesnės, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali trukmė.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supapratinto proceso tvarka, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

R. V. 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykt i paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos (BK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022 m. sausio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojos N. V. pateiktas susirašinėjimas su N. G., įrašytas į kompiuterinę laikmeną CD, paliktini saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir nubausti;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 40 (keturiasdešimčia) parų.

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir nubausti areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Kaltinamajam R. V. 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022 m. sausio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojos N. V. pateiktą susirašinėjimą su N. G., įrašytą į kompiuterinę laikmeną CD, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamųjų atvykimo atlikti arešto bausmę ar jų sulaikymo dienos.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jie privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, skelbiama paieška.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.