Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) direktoriaus M. R. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendraieškės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 4 straipsnio 2 punktu, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 straipsniu, prašo iškelti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė) bankroto bylą, nes mano, kad atsakovė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 2 straipsnio 8 dalies nuostatas yra nemoki, nesugeba organizuoti rentabilios veiklos, dėl sunkios finansinės padėties neatsiskaito su VSDFV biudžetu, kitais kreditoriais. Nurodo, kad įsiteisėjusiu 2017 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-556-956/2017 jai iš atsakovės yra priteista 8268,08 Eur skola, 6 procentai metinių palūkanų, 186 Eur žyminio mokesčio, tačiau antstolis skolos neišieškojo. 2017 m. kovo 31 d. įteiktu pranešimu įspėjo atsakovę, kad jei per nustatytą 30 dienų terminu neatsiskaitys bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė neatsiskaitė.

Ieškiniai (pareiškimai) iškelti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą tenkinami (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 10 straipsnis), o prašymą iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą tenkinti atsisakoma, nes nagrinėdamas pareiškimą teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai ĮBĮ redakcijai, tuo atveju, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu (ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis), taip pakeičiant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką, kuriai esant, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą ir paaiškėjus, kad įmonei keliama ir restruktūrizavimo byla, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas buvo atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1270-798/2016).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalį įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o teismų praktikoje šiais klausimais yra ne kartą nurodyta, kad įrodinėjimo procesą reglamentuojančios CPK taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai. Todėl šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti (CPK 7, 13, 42, 178 straipsniai, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo nuomone, atsakovė leistinais ir patikimais įrodymais neįrodė, kad yra moki ir dėl to nėra pagrindo jai iškelti restruktūrizavimo bylą, bet yra pagrindas iškelti bankroto bylą. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.

Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2000 m. gruodžio 4 d., pagal bylos ir viešai skelbiamus duomenis jos pagrindinės veiklos rūšys - žemės darbai, statybinių konstrukcijų (betono, mūro, medžio) statyba ir montavimas, stogų įrengimas, apdailos darbai; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas, modernizacija, renovacija, bendrastatybiniai darbai.

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė preliminarius įrodymus apie tai, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė 8950,16 UR sumai pagal įsiteisėjusį 2017 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-556-956/2017, pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ - kad yra atsakovės kreditorė 14 905,37 Eur sumai pagal pirkimo – pardavimo sutartį, bendraieškė UAB „(duomenys neskelbtini)“ - kad yra kreditorė 264,52 Eur sumai pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą ir kad mokėjimo terminai yra pradelsti. Kadangi pagal pateiktus preliminarius duomenis minėtos bendrovės yra atsakovės kreditorės, tai jos turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 3 straipsnio 7 punktas, 4 straipsnio 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Minėtos ieškovės (pareiškėjos) atsakovei įteikė raginimus atsiskaityti ir nustatė tam ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą, tačiau atsakovė iki šiol pagal bylos duomenis neatsiskaitė. Todėl ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikytasi.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą.

Taigi, įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Teismo nuomone, šiuo pagrindu atsakovei keltina bankroto byla.

Darydamas išvadą apie įmonės nemokumą, teismas privalo išaiškinti įmonės turimą turtą bei nustatyti jo santykį su įmonės finansiniais įsipareigojimais. Ieškinius (pareiškimus) dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžiančias aplinkybes patvirtina finansinių ataskaitų (balansų), pažymų, dokumentų apie kreditorinių įsiskolinimų dydžius, bendrovės turtą duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai, kurių visuma duoda pagrindą padaryti išvadą, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, nes labiau tikėtina, jog jos pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), o, jei pradelsti įsipareigojimai ir neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, tai įmonė vis tiek yra nemoki, nes ilgą laikotarpį neatsiskaito su tais pačiais kreditoriais, pradelsti įsiskolinimai didėja, darbuotojų skaičius mažėja, laikinosios priemonės taikytos pagal Turto arešto aktų registro duomenis virš 234 000 Eur (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2-1162/2010). Minėta išvada daroma įvertinus šią įrodymų visumą ir vadovaujantis šiais motyvais.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą 2017 m. gegužės 31 dienai įrašyto turto vertė yra 701 497 Eur, iš kurio 172 907 Eur vertės yra ilgalaikis turtas (žemė, pastatai, transporto priemonės, kita įranga), 203 641 Eur vertės trumpalaikis turtas, iš kurio 81 429 Eur sudarė atsargos, 122 161 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 51 Eur pinigų ir 324 949 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos (199 766,36 Eur vertės atlikti darbai, sukauptos medžiagos atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato renovaciją, 41 039,50 Eur vertės atlikti ir neapmokėti darbai atliekant namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimą, 83 198,14 Eur vertės statybos darbai P(duomenys neskelbtini), 945 Eur draudimas). Balanse nurodyta, jog įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nurodytai datai sudarė 651 260 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 348 824 Eur (2584 Eur skolos kredito įstaigoms, 7811 Eur gauti avansai, 316 890 Eur skola tiekėjams, 2330 Eur pelno mokesčio įsipareigojimai, 17 005 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 2204 Eur kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, 5034 Eur sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos. Rašytiniai įrodymai patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina suma ir kiti įsipareigojimai 348 824 Eur yra pradelsta. Taigi, pagal formalius įmonės balanso duomenis iki būsenos, kad bendrovė pagal balanso duomenis būtų nemoki, trūksta, kad pradelsti įsiskolinimai ir skolos padidėtų 1925 Eur.

Teismo nuomone, atsakovės balanse nurodyto turto reali vertė yra mažesnė nei 701 497 Eur, o pradelsti įsiskolinimai ir skolos – didesnės už 348 824 Eur.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad bendrovės ilgalaikio materialaus turto 4 žemės sklypų vertė yra 109 351,37 Eur, patalpų (duomenys neskelbtini)vertė 27 390 Eur, tačiau šis turtas įsigytas pagal lizingo sutartis, pats pareiškėjas pripažįsta, kad lizingo sutartys sustabdytos, o neišpirkta minėto turto vertė yra 55 510,99 Eur. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) savininkas yra „(duomenys neskelbtini)“ A. L. turtas pagal Verslo apskaitos standartų nuostatas, gali būti įtrauktas į bendrovės ilgalaikį turtą, tačiau į balansą turi būti įtraukti ir įsipareigojimai už šį turtą. Atsakovė nurodo, kad jos skola lizingo bendrovei sudaro 55 510,99 Eur, tačiau balanso 2017 m. gegužės 31 d. dalyje „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ nurodyta, kad po vienerių metų mokėtina skola kredito įstaigai yra 31 631 Eur, o per vienerius metus – 2584 Eur.

Į balansą 2017 m. gegužės 31 d. yra įtrauktas turtas „Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos“, kurio vertė yra 324 949 Eur. Atsakovė nurodo, kad tai yra199 766,36 Eur vertės atlikti darbai, sukauptos medžiagos atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato renovaciją, 41 039,50 Eur vertės atlikti ir neapmokėti darbai atliekant namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimą, 83 198,14 Eur vertės statybos darbai (duomenys neskelbtini), 945 Eur draudimas). Pirmiausia, jei tai atsakovės atlikti, užsakovės priimti darbai, už kuriuos atsakovė turi teisę gauti apmokėjimą, tai nesuprantama, kodėl tai nepriskiriama prie debitorinių įsiskolinimų. Kita vertus, nepateikti patikimi duomenys apie tai, kad tokios vertės ir apimties, kaip kad nurodo atsakovė, darbai atlikti laiku, be trūkumų, priimti užsakovų ir kad planuojamo dydžio pajamos yra realios ir jas galima vertinti kaip realiai valdomą bendrovės turtą, ženkliai didinantį į bendrovės balansą įrašyto turto vertę.

Be to, į trumpalaikio turto sudėtį atsakovė yra įtraukusi 122 161 Eur per vienerius metus gautinas sumas. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas. Nesant įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti visas debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012, 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, 2015-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015, 2015-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015 ir kt.).

Iš bylos duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad didžiausia atsakovės debitorė (duomenys neskelbtini), UAB (75 331,48 Eur skola) šios nutarties priėmimo dienai per 2016-2017 metus kaip atsakovė (skolininkė) dalyvavo 28 civilinėse bylose ir iš jos yra priteistos tam tikros sumos skolų apmokėjimui. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų gyventojų 21 628,89 Eur skola ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) 13 000 Eur skola nepagrįstos patikimais duomenimis, neaišku, ar šios skolos neginčijamos, ar darbai baigti, ar debitoriai mokūs, nes byloje yra Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 7 d. pareiškime pateikti duomenys, kad rangos sutartį su atsakove jai teko nutraukti, nes atsakovė grubiai pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių šių debitorinių skolų iš minėtų skolininkų atgavimo perspektyvas, todėl jų atgavimas visa apimtimi yra abejotinas. Teismo vertinimu, vien pateiktas balansas, nevertinant šių sumų pagrįstumo ir galimybės jas atgauti iš įmonės debitorių, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovės realiai gautinas sumas, ypač kai šios sumos turi esminės įtakos atsakovės (ne)mokumo klausimui nustatyti.

Todėl daroma išvada, jog atsakovė patikimais ir objektyviais įrodymais į balansą įrašyto turto realios vertės nepagrindė (CPK 178 straipsnis), o, teismo nuomone, objektyviai į atsakovės balansą įrašyto ilgalaikio turto reali vertė yra mažesnė.

Byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra įvykdžiusi dalį pradelstų reikalavimų ir sumažinusi balanse nurodytas mokėtinas sumas ar įsigijusi naujo turto (CPK 178 straipsnis). Bendrovė balanse nurodė, kad 2017 m. gegužės 31 dienai turėjo kreditorių, kurių pradelstų reikalavimų suma sudarė 348 824 Eur. Teismo nuomone, šios nutarties priėmimo dienai pradelsti įsiskolinimai ir skolos faktiškai yra didesni vien dėl nuo 2015 m. gegužės mėnesio priskaitytų netesybų sumų. Balanse nurodyta, kad 2017 m. gegužės 31 dienai bendrovė turėjo 17 005 Eur pradelstą įsipareigojimą, kilusį iš darbo teisinių santykių (12 940,00 Eur pradelsti įsiskolinimai darbuotojams ir 4065 Eur VSDFV Panevėžio skyriui). Iš viešai VSDFV skelbiamų duomenų apie skolas matyti, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. pradelstas įsiskolinimas VSDFV biudžetui buvo 12 122,43 Eur. Todėl vien dėl šios priežasties pradelstų įsiskolinimų kreditoriams suma yra 356 881,43 Eur, ir tai viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Bylos ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad jos kreditorinis reikalavimas yra 264,52 Eur, o atsakovė nurodo, kad jis yra 189,42 Eur. Atsakovė nurodo, kad Gyvenamojo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“) kreditorinis reikalavimas yra 419,27 Eur ir 1492 Eur, tačiau Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 7 d. pareiškime teismui tvirtina, kad 2016 m. gegužės 16 d. nutraukė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės kaltės ir įgijo teisę reikalauti 30 935,50 Eur netesybų. Nors ši suma nepriteista ar kitaip patvirtina, tačiau pateikti duomenys apie rangos sutarties vykdymo eigą didesnio kreditorinio reikalavimo tikėtinumą patvirtina. (2017 m. birželio 7 d. pareiškimo ir jo priedų duomenys). Taigi, atsakovės pateikti faktiniai duomenys yra neišsamūs ir netikslūs, todėl jie patikimai neįrodo, kad pradelsta kreditorinių reikalavimų suma yra tokia, kokią nurodo atsakovė (CPK 178 straipsnis). Todėl labiau tikėtina, kad faktiškai bendrovės turto reali vertė mažesnė, o pradelstų įsiskolinimų ir skolų suma didesnė ir yra artima arba viršija pusė realiai atsakovės valdomo į balansą įrašyto turto vertės.

Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodo vykdanti ūkinę komercinę veiklą. Pagal byloje pateiktus įrodymus atsakovė tikrai vykdė jos minimas statybos rangos sutartis, yra gavusi dalinius atsiskaitymus ir gali jų gauti ateityje už praeityje atliktus darbus. Tačiau byloje yra duomenys ir apie tai, kad Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) 2016 m. gegužės 16 d. nutraukė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės kaltės (2017 m. birželio 7 d. pareikšimo teismui duomenys). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad raliai iki šiol tinkamai vykdo sudarytas sutartis, priduoda tinkamai ir laiku atliktus darbus užsakovams ir gaus už tai tam tikras pajamas. Šios ūkinės komercinės veiklos vykdymas nepadėjo atsakovei išvengti apyvartinių lėšų trūkumo, neužtikrino savalaikio atsiskaitymo su kreditoriais ir nepadėjo išvengti ilgalaikių finansinių sunkumų. Teismo nuomone, apeliantės pateikti įrodymai nepagrindžia jos veiklos perspektyvų. Įrodinėdama, kad realiai vykdo veiklą ir ateityje ją vykdys, ji pateikė 2017 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutartį, 2017 m. gegužės 15 d. preliminarią statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), kurios kaina iki 150 000 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), kurios kaina iki 220 000 Eur. Įrodymų, kad šios sutartys nebe preliminarios ir kad atsakovė realiai teikia paslaugas pagal šias sutartis ir gauna pajamas, byloje nėra. Vien didelės vertės preliminarių sutarčių sudarymas, nesant duomenų apie jų vykdymą, neįrodo įmonės teigiamų veiklos perspektyvų. Per 2017 metus pas atsakovę dirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 16 iki 6 darbuotojų. Todėl neaišku, kas, iš kokių lėšų ir kokiomis priemonėmis vykdys ženklios vertės ir didelės apimties statybos rangos darbus pagal pateiktas rangos sutartis. Teiginiai apie pigios darbo jėgos importą iš Baltarusijos ir Ukrainos tėra nepagrįsta prielaida. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip bylos atsakovei, 2016-2017 metais buvo iškelta virš 20 bylų. Turto arešto aktų registre yra (buvo) registruota 13 turto arešto aktų, pagal kuriuos taikytos laikinosios apsaugos priemonės kreditorių reikalavimams užtikrinti.

Todėl pateikti duomenys nepatvirtina, kad bendrovė turi tokios apimties galiojančių sutarčių, kurias realiai gali įvykdyti ir kurios turėtų esminės reikšmės bendrovės turtinės padėties pagerinimui ir užtikrintų apyvartinių lėšų ir lėšų, būtinų atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai pradelsti, pakankamumą. Kadangi finansiniai sunkumai tęsiasi ir su kreditoriais nebeatsiskaitoma pakankamai ilgą laiką, nebėra jokio pagrindo pagrįstai manyti, kad bendrovės patiriami sunkumai yra laikino pobūdžio, kad ji gali atkurti mokumą, turėti realias galimybes įvykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams ir kad gali pradėti vykdyti nenuostolingą ūkinę komercinę veiklą. Dėl išdėstyto daroma išvada, kad byloje surinkti įrodymai duoda pagrindą manyti, kad atsakovė yra nemoki ir kad jai yra pagrindas iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad bendrovė turi 12 940 Eur pradelstą darbo užmokesčio įsiskolinimą darbuotojams, tarp jų: K. P. – 1512,92 Eur, A. A. – 1415,88 Eur, G. R. – 1543,21 Eur, E. J. – 1648 Eur J. J. – 3520,94 Eur, A. P. – 1282,32 Eur, V. K. - 1766,87 Eur, A. M. – 2138,52 Eur. Kadangi atsakovė viešai skelbia, kad 2017 m. vasario mėnesį vidutinis darbo užmokestis įmonėje buvo 384,11 Eur, tai akivaizdu, jog tokio dydžio kreditoriniai įsiskolinimai darbuotojams reiškia, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, o tai yra savarankiškas ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytas pagrindas iškelti bankroto bylą. Teismų praktikoje vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimą faktas, kaip savarankiškas pagrindas iškelti įmonės bankroto bylą, yra taikomas įmonės nemokumo (mokumo) kontekste. Kaip jau virš minėta, teismo nuomone, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ĮBĮ prasme, todėl yra faktinis pagrindas jai pradėti bankroto bylą ir dėl pilnai neišmokėto atlyginimo darbuotojams fakto.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė yra nemoki, vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą ir yra kitos ĮBĮ nurodytos bankroto bylos iškėlimo sąlygos, yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Dėl šios priežasties išsamiau restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimu nepasisakoma. Kadangi yra gauti pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, yra nustatytos visos ĮBĮ numatytos sąlygos bankroto bylai iškelti, abu klausimai išsprendžiami kartu ir ta pačia nutartimi atsakovei iškeliama bankroto byla. Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė yra moki ir pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, o nutraukus bankroto bylą gali būti iš naujo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo.

ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nustato, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jei minėti asmenys minėtų reikalavimų neįvykdo ar nepilnai įvykdo, teismas jiems gali skirti iki 2 896 eurų baudą.

ĮBĮ 11 str. 2 d. m numatyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11 ⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šios straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis atsitiktine tvarka įvertinus įmonę apibūdinančius kriterijus. Šia tvarka atrinktas administratorius – UAB „(duomenys neskelbtini)“. ĮBĮ 11 str. 4 d. numatytų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas neskirti bendrovės administratoriumi bankroto programa atrinkto asmens, nenustatyta.

Vadovaujantis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 225 str. 1 d. 5 p., 290-291 str., Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 5 str. 1 d. 1 p., 9 str. 7 d. 1 p., 10 str., 11 str. 1 ir 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) iškelti bankroto bylą.

2.Įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini), el. paštas – (duomenys neskelbtini)), pradedant vykdyti šias pareigas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

3. Įpareigoti bankroto administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdyti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 11 straipsnio 1-23 punktuose numatytus reikalavimus ir kitas šiuo įstatymu jam priskirtas funkcijas.

4.Šiai nutarčiai įsiteisėjus panaikinti visų teismų, institucijų ir pareigūnų nutartimis, nutarimais ar sprendimais taikytas visas laikinąsias apsaugos priemones, taikytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. 1(duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)).

5.Nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams terminą – 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos – per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo kreditorinius reikalavimus.

6.Nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organams ir jos direktoriui M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) laikotarpį - ne ilgiau kaip 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos - per kurį jis privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą šios nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

7.Nustatyti terminą – ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos – sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą. 8. Pranešti Panevėžio miesto apylinkės teismui bei antstolių kontoroms, kurioms pavesta atlikti vykdymo veiksmus Panevėžio mieste, Panevėžio apygardos prokuratūrai bei kitiems teismams, kuriuose yra bylų, kuriose atsakovė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jai reiškiamos turtinės pretenzijos, kad šie proceso įstatymo numatytais atvejais, t. y. kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad atsakovei iškelta bankroto byla, perduotų Panevėžio apygardos teismui civilinius ieškinius, bylas, vykdomuosius dokumentus, arešto aktus, kuriais bendrovei reiškiamos turtinės pretenzijos.

9. Apie bankroto bylos iškėlimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta tvarka pateikti informaciją elektroninio pašto adresu antstoliai@antstoliai.lt ir adresu www.antstoliai.lt.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.