Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Dainos Vaidachavičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B., A. B. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija, 4 veikos); BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija), BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas A. Š. ir T. J. atžvilgiu) laisvės atėmimas 1 metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija) (sukčiavimas G. D. A. atžvilgiu veikiant organizuotoje grupėje) laisvės atėmimas 2 metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija) (sukčiavimas E. I. atžvilgiu veikiant organizuotoje grupėje) laisvės atėmimas 2 metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija) (sukčiavimas A. L. P. atžvilgiu veikiant organizuotoje grupėje) laisvės atėmimas 2 metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas J. P. atžvilgiu veikiant organizuotoje grupėje, vykdytojo ekscesas) laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija) (sukčiavimas B. R. S. atžvilgiu veikiant organizuotoje grupėje) laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams,

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija), (pasikėsinimas sukčiauti S. A. S. atžvilgiu veikiant organizuotoje grupėje) laisvės atėmimas 2 metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (D. K. turto vagystė) laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, ir A. B. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams.

Ši bausmė BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies pagrindais subendrinta su 2022-12-12 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams ir 34 MGL (1700 Eur) bauda.

A. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirtos bausmės:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas J. P. atžvilgiu) laisvės atėmimas 2 metams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas B. R. S. atžvilgiu) laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Šios bausmės BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. B. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 9 dalies pagrindais subendrinta su 2022-05-09 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirta ir neatlikta bausme ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 34 MGL (1700 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programose; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

S. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija, 4 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija) ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas A. Š. ir T. J. atžvilgiu) laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 d. ir 182 straipsnio 3 d. (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija) (sukčiavimas G. D. A. atžvilgiu veikiant organizuotoje grupėje) laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija) (sukčiavimas E. I. atžvilgiu veikiant organizuotoje grupėje) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija) (sukčiavimas A. L. P. atžvilgiu veikiant organizuotoje grupėje) laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija) (sukčiavimas B. R. S. atžvilgiu veikiant organizuotoje grupėje) laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija) (pasikėsinimas sukčiauti S. A. S. atžvilgiu veikiant organizuotoje grupėje) laisvės atėmimas 2 metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir S. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams.

Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2024-03-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu nuspręsta konfiskuoti A. B. turtą - automobilį Audi A6 Avant, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), automobilį Renault Laguna, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A31 SM-A315G“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), SIM kortelė-Labas Nr. (duomenys neskelbtini).

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti E. J. ir L. B., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

9. A. B., S. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija) nuteisti už tai, kad jie kartu su E. J., L. B., turėdami vieningą nusikalstamą tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, veikdami organizuotoje grupėje, pasikėsino įvykdyti sukčiavimą, L. B. pasisavino valstybės tarnautojo vardą: t.y. 2021 m. spalio 21 d., 17:43 val., L. B., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus S. A. S. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos anūku Valentinu, vėliau pokalbio metu L. B. pasisavinus valstybės tarnautojo vardą - melagingai prisistačius ambasados darbuotoju tyrėju A. Ž., taip įgijus jos pasitikėjimą bei melagingai nurodžius, kad dėl jos anūko kaltės įvyko eismo įvykis, yra sužalota vairuotoja bei sužalotas pats sūnus, kad dėl to, jog vairuotojos vyras nerašytų pareiškimo dėl bylos pradėjimo reikalingi pinigai, nukentėjusiajai apgaulės įtakoje sutikus sumokėti 5000 eurų atsiųstam vairuotojos sūnui A. M., E. J. nuo 18.00 val. mobiliojo ryšio telefonu per internetinę pokalbių programėlę „Wickr me“ skambinant A. B. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant A. B. vykti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išaiškinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t.y. duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš nukentėjusiojo, A. B. apie 18:10 val. kartu su S. K. automobiliu Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko nurodytu adresu į nukentėjusiosios S. A. S. namus, S. K. likus automobilyje laukti A. B., S. K. persėdus prie automobilio vairo, automobilį apsukus išvažiavimo kryptimi, taip jį paruošiant skubiam pasitraukimui, A. B. nuėjo į nukentėjusiosios butą bei prisistatė vairuotojos sūnumi A. M., atėjusiu paimti S. A. S. pinigų, S. A. S., įtakotai šių melagingų duomenų perdavus 5000 eurų A. B., nusikalstamos veikos nebaigė dėl jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apie 18.20 val. A. B. išėjus iš nukentėjusiosios S. A. S. buto, buvo sulaikytas laiptinėje policijos pareigūnų, ir tokiu būdu A. B., S. K., E. J., L. B., pasikėsino apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą – Stefanijai A. S. priklausantį turtą – 5000 eurų; L. B. pasisavino valstybės tarnautojo vardą.

10. A. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas D. K. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomotoju iš minėto buto 2022 m. rugpjūčio 4 d. pagrobė D. K. priklausantį turtą bendros 550 eurų vertės: televizorių su distanciniu pulteliu, 100 eurų vertės, spintelę, 50 eurų vertės, šaldytuvą, 100 eurų vertės, skalbimo mašiną „Beko“, 100 eurų vertės, spintą, 100 eurų vertės, vonios spintelę, 50 eurų vertės, dirbtinę gėlę, 10 eurų vertės, du paveikslus, bendros 10 eurų vertės, kėdę, 30 eurų vertės, parduodamas minėtus daiktus pagal internete nenustatytame portale patalpintą skelbimą tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

II. Apeliacinių skundų argumentai

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę arba grąžinti bylą tirti iš naujo, nes mano, kad nepagrįstai buvo inkriminuota bendrininkavimo forma – organizuota grupė. Be to, jo vaidmuo nusikaltimų daryme buvo antraeilis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į to paties straipsnio 3 dalį, pasunkindamas jam kaltinimą.

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, nes prie nusikaltimų darymo jis nedaug teprisidėjo, kiti bendrininkai būtų padarę nusikaltimus ir nedalyvaujant jam. Iš nusikaltimų jokios naudos negavo, tačiau buvo nuteistas griežčiausiai.

13. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. B. prašo pakeisti nuosprendį ir automobilį Audi A6, v/n. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) bei mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A31 SM-A315G“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurie buvo konfiskuoti be jokių motyvų, grąžinti jai, nes šie daiktai nebuvo nusikalstamos veikos įrankiai ar rezultatai.

14. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai ir nuteistasis S. K. prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15. Nuteistosios A. B. skundas tenkinamas iš dalies, nuteistųjų S. K. ir A. B. skundai atmetami.

16. Kaip minėta, nuteistieji S. K. ir A. B. prašo švelninti bausmes. A. B. nesutinka, kad veikė organizuota grupe, taip pat nesutinka su jo veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavimu į to paties straipsnio 3 dalį, nes mano, kad tokiu būdu buvo pasunkintas jam kaltinimas. Nuteistoji A. B. nesutinka su automobilio Audi A6, v/n. (duomenys neskelbtini), bei mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A31 SM-A315G“ konfiskavimu ir prašo juos grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl organizuotos grupės

17. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. B. organizuotoje grupėje padarė šešias nusikalstamas veikas: sukčiavimus G. D. A., E. I., A. L. P., B. R. S. ir S. A. S. atžvilgiu, bei J. P. atžvilgiu nusikalstama, pradėta kaip sukčiavimas, dėl vykdytojo akceso peraugo į plėšimą. A. B. apeliaciniame skunde neigia, kad šias nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje nurodydamas, kad darant nusikalstamas veikas, tarp bendrininkų nebuvo daromas joks bendras planas, nebuvo bendro susitarimo kas kam skambins, kas važiuos paimti pinigų, kam paduos juos. Nurodymus jis gaudavo tik iš vieno žmogaus, kuris paskambinęs nurodydavo adresą. Jei būtų dalyvavęs organizuotoje grupėje, būtų žinojęs apie kitų bendrininkų veiksmus.

18. Organizuotos grupės sąvoka įtvirtinta BK 25 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017 ir kt.); taip pat svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016 ir kt.).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad darydami šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, asmenys veikė kartu, suderinę veiksmus ir pasiskirstę vaidmenimis. Byloje nenustatytas asmuo arba L. B. skambindavo nukentėjusiesiems ir apgaule įtikindavo perduoti pinigus kitam asmeniui; E. J. nukentėjusiųjų duomenis, dažniausiai per S. K., perduodavo A. B., kuris skubiai vykdavo į nurodytą vietą ir paimdavo iš nukentėjusiųjų pinigus, kuriuos vėliau paskirstydavo E. J. nurodytais būdais. Atlikdami skirtingus vaidmenis, siekdami bendro tikslo, kaltinamieji suvokė dalyvaujantys organizuotoje grupėje, nes tikslą (apgaule užvaldyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą) šiuo atveju buvo galima pasiekti tik visų nusikalstamose veikose dalyvavusių asmenų bendromis pastangomis, veikiant tikslingai bei organizuotai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad visų veikose dalyvavusių asmenų organizuotumo lygis, nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas ir intensyvumas buvo aukštesnio lygio ir atitinka organizuotos grupės požymius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytas organizuotos grupės požymis nuteistajam A. B. ir kitiems nuteistiesiems inkriminuotas pagrįstai.

21. Nepaneigia organizuotos grupės požymius nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nežinojo kitų bendrininkų, jų vaidmens, nusikaltimų darymas tarp jų nebuvo planuojamas - nurodymus jis gaudavo tik iš vieno žmogaus, kuris paskambinęs nurodydavo adresą kur nuvykti ir paimti pinigus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, konstatuojant organizuotos grupės bendrininkavimo formą, nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan. Pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai; tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, 2K-200-1073/2019, 2K-1-719/2020). Taigi, šiuo atveju svarbu yra tai, kad A. B. atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, suprato, kad atlieka dalį veiksmų, būtinų bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, ir suvokė, kad jis kartu su kitais grupės nariais vykdo bendrą organizuotą susitarimą - apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą. Akivaizdu, kad be A. B. dalyvavimo nusikaltimų daryme, kitiems grupės nariams nebūtų pavykę užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, dėl to jis buvo pakankamai svarbi organizuotos grupės plano grandis, o jo atlikti veiksmai nebuvo antraeiliai ar vienkartinio pobūdžio nusikaltimas.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismas, konstatuodamas, jog A. B. minėtas nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe, BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas aiškino bei taikė tinkamai.

Dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija)

23. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į to paties straipsnio 3 dalį ir tokiu būdu pasunkino jam kaltinimą. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.

24. Pirmosios instancijos teismas veikos perkvalifikavimą pagrindė baudžiamojo kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo galiojimą laike, pateikė išsamius sprendimo perkvalifikuoti veikas motyvus. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą BK 3 straipsnio 1, 2 dalyse, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Nuo 2023 m. birželio 1 d. keitėsi BK 182 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Iki 2023 m. birželio 1 d. už sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje buvo numatyta atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir buvo numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 metų. Po įstatymo pakeitimo atsakomybė už sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje perkelta į BK 182 straipsnio 3 dalį, numatant ne tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų, bet ir baudą. Taigi, priešingai nei nurodyta A. B. apeliaciniame skunde, atsakomybė už sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje po įstatymo pakeitimo palengvėjo (nustatant alternatyvią bausmę), todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią ir A. B., S. K., E. J. ir L. B. padarytos veikos, kurios kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 d., bei BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 d. ir 182 straipsnio 2 dalį, pagrįstai perkvalifikuotos pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK redakciją - į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija) bei BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27, Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija).

Dėl nuteistojo S. K. prašymo jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas A. Š. ir T. J. atžvilgiu), perkvalifikuoti pagal BK 187 straipsnį

25. S. K. apeliaciniu skundu neginčijo jo nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų A. Š. ir T. J. atžvilgiu kvalifikavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje reikalavo šią veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 187 straipsnį, nes jis niekaip nedalyvavo apgaule užvaldant kompiuterį, bet prisipažino, kad jis, žinodamas, kad kompiuteris gautas nusikalstamu būdu, dalyvavo jį realizuojant –internetu rado pirkėją ir su A. B. važiavo į Kauną ar Kėdainius.

26. Šie nuteistojo S. K. parodymai paneigiami bendrininko A. B. parodymais, kuriuos patvirtina objektyvūs byloje surinkti įrodymai, tokie kaip nukentėjusiųjų A. Š., T. J. bei liudytojų A. L. ir A. Z. parodymai, objektų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga.

27. Kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, A. B. ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2021-12-03 prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką drauge su S. K., paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nurodė, kad S. K. jam pasakė, jog skelbimuose rado parduodamą kriptovaliutų kompiuterį ir sutarė su žmogumi dėl pirkimo. Tam žmogui nusiuntė suklastotą pavedimą, kad už kompiuterį sumokėjo pinigus. Žmogus, patikėjęs, kad pinigai sumokėti, perdavė kompiuterį atvykusiam „Bolt“ vairuotojui, kuris nuvežė kompiuterį nurodytu adresu į Kėdainius. S. K. iš „Bolt“ vairuotojo kompiuterį paėmė. Kompiuterio pirkėjas gyveno Kaune, o S. K. į Kauną važiuoti negalėjo, todėl paprašė jo (A. B.), kad jis nuvežtų kompiuterį pirkėjui į Kauną. Nuvežęs kompiuterį S. K. nurodytu adresu, pardavė jį, už važinėjimą gavo 200 eurų, kitus pinigus atidavė S. K.. Su kompiuterio pardavėju ir pirkėju, pasak A. B., galimai bendravo S. K. (15 t., b.l. 140-141). Vėlesnėje apklausoje, t. y. 2023-01-16 A. B. papildomai nurodė, kad iš S. K. žinojo, kad jis veikia kartu su „M“. Asmens pravarde „M“ vardo ir pavardės nežino, jį jam prirodė S. K., nes jiedu kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Būtent tas asmuo pravarde „M“ telefonu per programėlę „Wickr me“ duodavo nurodymus, kur vykti, kuo prisistatyti ir kam perduoti apgaule išviliotus pinigus. Tą kartą grįžus iš Kauno į Panevėžį su pinigais, S. K. skambino „M“ ir nurodė kam perduoti pinigus už parduotą kompiuterį (16 t., b.l. 55-56).

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimas nuo pradžios iki pabaigos buvo organizuotas tyrimo metu nenustatyto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – tai įrodyta A. B., nukentėjusiųjų A. Š. ir T. J. parodymais, įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis. Taip pat įrodyta, kad A. B. nurodymus iš laisvės atėmimo vietoje esančio asmens gaudavo per S. K..

29. Darant šį nusikaltimą, kompiuterį iš pavežėjo (duomenys neskelbtini) paėmė S. K. – šią aplinkybę patvirtina nuteistojo A. B. parodymai ir duomenys, gauti atlikus S. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, pagal kurią jo telefonas 17.25 val. jungėsi prie Kėdainių miesto telekomunikacijos bokšto esančio adresu (duomenys neskelbtini) (celė 9C75F03), o 17.26.26 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (celė 9C75F21) į kurios veikimo zoną patenka adresas (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 10-12). Būtent tokiu laiku (apie 17.26 val.) ir tokioje vietoje (adresu (duomenys neskelbtini)) per „Bolt“ programėlę užsakytas kurjeris A. Z. perdavė A. Š. kompiuterį asmeniui, kuris pavežėjui A. Z. sumokėjo 60 eurų už prekės pristatymo paslaugą.

30. Byloje nėra nustatyta, kad S. K. buvo skambinta iš įkalinimo įstaigos ir duotas nurodymas atvykti adresu (duomenys neskelbtini) paimti iš Bolt pavežėjo kompiuterį, tačiau ši aplinkybė įrodyta netiesioginiais įrodymais ir paaiškinama tuo, kad S. K. buvo žinomas pavežėjo atvykimo laikas ir adresas, taip pat buvo žinomas daiktas, kurį reikia paimti. Paėmęs kompiuterį, S. K. sumokėjo pavežėjui už paslaugą - tokie jo veiksmai vertintini kaip būtini užvaldant kompiuterį, nes to nebūtų galėjęs padaryti įkalinimo įstaigoje esantis asmuo. Parvežęs kompiuterį į Panevėžį, S. K. kreipėsi į A. B., kad šis nuvežtų kompiuterį į Kauną pirkėjui, kurį surado taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimo dalykas - kriptovaliutų kasykla (kompiuteris) „Radeon RX 5600 XT“ - yra specifinis daiktas. Kompiuteris surinktas konkrečiam tikslui – prekybai kriptovaliutomis ir šia veika gali užsiimti ribotas ratas asmenų, suprantančių pagrindinę technologijos esmę. Taigi, ne kiekvienas tokį kompiuterį užvaldęs asmuo galėtų tinkamai ir pagal paskirtį pasinaudoti juo. Nėra abejonių, kad nuteistųjų bei tyrimo metu nenustatyto asmens tyčia nuo pat pradžių buvo nukreipta į naudos gavimą kompiuterį užvaldant tikslu jį parduoti ir visų bendrininkų, tame tarpe ir S. K., indėlis į nusikaltimo padarymą buvo svarbus siekiant galutinio rezultato.

32. Įvertinus minėtas aplinkybes, atmestinas nuteistojo S. K. prašymas susiaurinti jo atžvilgiu kaltinimą, eliminuojant kompiuterio užvaldymą apgaule ir kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 187 straipsnį (Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas).

Dėl bausmių

33. Apeliaciniais skundais nuteistieji A. B. ir S. K. prašo sumažinti paskirtas bausmes. A. B. prašymą motyvuoja tuo, kad jo nusikalstamos veikos padarytos ne organizuotoje grupėje, o S. K. prašymą motyvuoja savo menku indėliu darant nusikalstamas veikas bei naudos iš jų neturėjimu.

34. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo.

36. Nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentas dėl per griežtos bausmės – nepagrįstai inkriminuotas organizuotos grupės požymis yra paneigtas šios nutarties 17 – 22 punktuose. Kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje), šešis sunkius nusikaltimus (BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje; BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 180 straipsnio 3 dalyje; BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje d. ir 182 straipsnio 3 dalyje). Septyni nusikaltimai yra baigti, vienas nebaigtas (pasikėsinimas sukčiauti S. A. S. atžvilgiu nutrūko pasikėsinimo stadijoje). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe veikoje dėl sukčiavimo A. Š. ir T. J. atžvilgiu teismas pripažino tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t.y. būdamas recidyvistu. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. B. teistas 13 kartų, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, skirtomis gan griežtomis bausmėmis jų tikslai pasiekti nebuvo, nusikalstamo gyvenimo būdo nuteistasis nepakeitė, todėl teismas pagrįstai už jo padarytas nusikalstamas veikas parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sistemingai baudžiamas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, skirtų baudų nemoka. Minėtos aplinkybės išimtinai neigiamai charakterizuoja A. B., kurias įvertinęs pirmosios instancijos teismas už kiekvieną nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmė mažesnė nei vidurkis. Bendrindamas šiuo bei ankstesniu nuosprendžiu skirtas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė: vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes skirtas už veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą, subendrino apėmimo būdu, po to šias ir kitas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą laisvės atėmimo bausmę 5 metams 6 mėnesiams. Šią laisvės atėmimo bausmę vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas apėmimo būdu subendrino su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022-12-12 nuosprendžiu paskirta bausme. Paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda – nagrinėjamu atveju negali būti laikoma aiškiai per griežta.

37. Skiriant S. K. bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 1 dalis), penkis sunkius nusikaltimus (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 182 straipsnio 3 dalis; BK 25 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 182 straipsnio 3 dalis). Penki nusikaltimai yra baigti ir vienas nebaigtas (pasikėsinimas sukčiauti S. A. S. atžvilgiu). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe darant BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką teismas pripažino tai, kad šią veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t.y. būdamas recidyvistu – šią aplinkybę teismas taip pat pripažino atsakomybę sunkinančia. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. S. K. sistemingai baudžiamas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, skirtų baudų nemoka. Teistas 12 kartų, skirtomis griežtomis bausmėmis jų tikslai pasiekti nebuvo, kaltinamasis gyvenimo būdo nekeičia, todėl teismas pagrįstai parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydį už kiekvieną iš nusikaltimų nustatė artimą vidurkiui. Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skirtas bausmes subendrinęs apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, nustatė laisvės atėmimo bausmę 6 metams. Šią bausmę teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-03-07 nuosprendžiu. Taigi galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė S. K. taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas bausmę keisti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems A. B. ir S. K. paskyrė teisingas ir proporcingas bausmes, švelninti jas apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

39. Nuteistoji A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį ir automobilį Audi A6, v/n. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) bei mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A31 SM-A315G“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurie buvo konfiskuoti be jokių motyvų, grąžinti jai, nes jie nebuvo nusikalstamos veikos įrankiai ar rezultatai.

40. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundo argumentui, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepateikė jokių turto konfiskavimo motyvų, apsiribodamas nuoroda, kad konfiskuotina dalis daiktų, atitinkančių BK 72 straipsnyje nurodytą turtą.

41. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone, tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011).???

42. Skundžiamu nuosprendžiu konfiskuotas A. B. turtas – tai automobilis Audi A6 Avant, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), automobilis Renault Laguna, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), ir mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy A31 SM-A315G“, IMEI (duomenys neskelbtini).

43. Automobilio Renault Laguna, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) konfiskavimo apeliantė neginčija. Byloje nustatyta, kad šiuo automobiliu nuteistieji, gavę užduotį, vykdavo nurodytais adresais paimti apgaule išviliotų pinigų, be to šiame automobilyje, padedant A. B., įvykdytas plėšimas J. P. atžvilgiu, todėl automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone ir konfiskuotas pagrįstai.

44. Apeliacinio skundo prašymas grąžinti mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A31 SM-A315G“, IMEI (duomenys neskelbtini) negali būti tenkinamas. Mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A31“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelės rėmelis „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas 2021-10-22 kratos A. B. ir A. B. namuose metu (13 t., b.l. 92-101, 103). Būtent šiuo telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) A. B. su S. K. derino nusikalstamus veiksmus – tai įrodyta S. K. naudojamo telefono Nr(duomenys neskelbtini) ir A. B. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analize (3 t., b.l. 8), todėl jis neabejotinai yra nusikalstamos veikos priemonė.

45. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad sprendimas konfiskuoti automobilį Audi A6, v/n. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas. Nuteistoji A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį Audi A6 A. B. nusipirko už pinigus, gautus iš nusikalstamų veikų, tačiau byloje nėra jokių šiuos A. B. parodymus patvirtinančių įrodymų, juo labiau kad pajamas automobiliui įsigyti A. B. gavo būtent iš tų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad šis automobilis buvo naudojamas darant šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas. Nesant duomenų, kad automobilis Audi A6, v/n. (duomenys neskelbtini) yra šioje byloje nagrinėtų nusikaltimų priemonė ar rezultatas, jo konfiskavimas negali būti laikomas pagrįstas ir teisėtas. Todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas naikinant automobilio Audi A6, v/n. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Dėl proceso išlaidų

46. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant apeliantų A. B., A. B. ir S. K. apeliacinius skundus, posėdyje dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) paskirti gynėjai.

47. Byloje yra gautos VGTPT pažymos, kuriose nurodyta, kad A. B. antrinės teisinės pagalbos suma yra 204, 17 eurų (2024-08-12 pažyma Nr. APD-2024-07915), A. B. antrinės teisinės pagalbos suma yra 433,33 eurų (2024-08-09 pažyma Nr. ADP-2024-07854) ir S. K. antrinės teisinės pagalbos suma yra 450 eurų. Prašoma šias išlaidas iš nuteistųjų priteisti valstybei.

48. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad apeliaciniame procese nuteistųjų gynėjų dalyvavimas būtinas išimtinai valstybės iniciatyva, daro išvadą, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistųjų, kuriems gynėjas buvo paskirtas be jų prašymo, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su rakteliu, saugomą UAB „Tomadas“, Rinkuškių g. 26, Rinkuškių k., Širvėnos sen., Biržų r.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

A. B. ir S. K. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo iš S. K., A. B. ir A. B. netenkinti.