Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Mineraliniai vandenys“, akcinė bendrovė Swedbank, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Sapas ir ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Simis“, S. K., Ž. K., S. U., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Palangos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 6 d. daliniu sprendimu nagrinėjamoje byloje nutraukta šalių santuoka, patvirtinta šalių pasirašyta 2018 m. sausio 11 d. taikos sutartis.

Nagrinėjamas ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovui dėl nustatymo atsakovo asmenine prievole kreditorei S. U..

Teismo posėdžio metu ieškovė J. S. bei jos atstovė advokatė Kristina Pralgauskaitė papildomai paaiškino, kad prievolė kreditorei S. U. atsirado ieškovei nežinant, jai nedalyvaujant joje, ieškovės sutuoktinis neinformavo, kad pasirašė sutartį su kažkuo dėl darbų atlikimo; apie šią situaciją bei kreditorę ieškovė sužinojo tik kai jai buvo areštuotos sąskaitos 2015 m., tada sužinojo, kad sutuoktinis pasirašė laidavimo sutartį. Atsakovas yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Basanova“ direktorius, ieškovė šios įmonės akcininkė nėra ir nebuvo. Su atsakovu nebegyvena nuo 2015 m. kovo mėnesio. Nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-14125-122/2015 nedalyvavo, dalyvaujančiu byloje asmeniu įtraukta nebuvo. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. papildomai paaiškino, kad apie UAB „Basanova“ veiklą buvusios sutuoktinės neinformavo, ji nieko nežinojo. Trečiasis asmuo S. U. į UAB „Basanova“ nesikreipė, atsakovas laidavo vienas pats, kaip fizinis asmuo už įmonę, apie šį laidavimą ieškovės neinformavo, jokių pinigų iš S. U. negavo ir šeimos gerovės nepagerino. Su ieškiniu sutinka.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo S. U. nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai, prašymų neteikė, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14125-122/2015 ieškovės S. U. ieškinys tenkintas visiškai - priteista solidariai iš atsakovų UAB „Basanova“ ir V. S. 13 654,92 EUR defektų šalinimo išlaidų, 423,50 EUR išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos; sprendimas įsiteisėjęs, byla apeliacine tvarka nenagrinėta. Sprendimu konstatuota, jog tarp ginčo šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai bei buto kapitalinis remontas buvo atliekamas ieškovės šeimos poreikiams tenkinti, remonto metu buvo nustatyti trūkumai, kurių atsakovai ieškovei neatlygino (civilinė byla Nr. Nr. e2-14125-122/2015).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4587-618/2016 pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S., J. S., antstolė Vida Daugirdienė, nutarta nustatyti, kad skolininkui V. S. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės J. S. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Nutartimi konstatuota, jog antstolė Vida Daugirdienė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-14125-122/2015 dėl 14 873,01 EUR skolos ir 5 procentų dydžio palūkanų išieškojimo iš skolininko V. S. kreditorės S. U. naudai; vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas V. S. nuo 2008 m. spalio 4 d. yra sudaręs santuoką su J. S.; antstolės padėjėja 2016 m. vasario 24 d. turto arešto aktu Nr. S-160001494 areštavo skolininkui V. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – ½ dalį sutuoktinės J. S. darbo užmokesčio/pajamų, ir įpareigojo skolininką, išieškotoją bei bendros nuosavybės turėtoją kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 6 d. daliniu sprendimu nagrinėjamoje byloje nutraukta J. S. ir V. S. santuoka, sudaryta 2008 m. spalio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1235), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: ieškovei – Stončienė, atsakovui – Stončius, patvirtinta ieškovės J. S. ir atsakovo V. S. 2018 m. sausio 11 d. sudaryta taikos sutartis; dalinis sprendimas įsiteisėjęs, apeliacine tvarka byla šioje dalyje nenagrinėta.

Trečiasis asmuo S. U. nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti prievolę jai asmenine atsakovo prievole.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013).

Tinkamas sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas vertinant tiek sutuoktinių santykius su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių prievolinius santykius. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.

Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog ieškovė dalyvavo/būtų dalyvavusi įmonės veikloje kaip šeimos versle ir kad savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjusi prie verslo plėtojimo; bylos duomenimis ieškovė nėra bei nebuvo ir įmonės akcininkė. Bylos duomenimis tuo metu, kai atsakovas laidavo už UAB „Basanova“, šalių santykiai buvo pašliję, šalys nebegyveno kartu šeimoje nuo 2015 m. kovo mėnesio. Šių aplinkybių kontekste svarbu įvertinti tai, jog įmonių verslo plėtros interesai siejasi su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys įmonių akcijų paketus, kai abu sutuoktiniai turi bendrovių akcijų paketus, įvairiais laikotarpiais dirba šiose bendrovėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).

Atsakovas laidavo už UAB „Basanova“ prievoles trečiajam asmeniui S. U., kylančias iš nurodytos statybos rangos sutarties. Atsakovo veiksmai sudarant laidavimo sutartį vertintini kaip įprastinių įmonės valdymo organo (komercijos direktoriaus) funkcijų vykdymas, jie nesietini su veikimu šeimos interesais. Laidavimas vertintinas kaip atliekantis prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, papildomai garantuojantis kreditoriui S. U., jog ji bus įvykdyta. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius, norėdamas pagal sudaromą sandorį įgyti reikalavimo teisę ne vieno, o iškart abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turi pakankamai priemonių tai pasiekti naudodamas aiškius teisinius instrumentus (pvz., sudarydamas sutartį su abiem sutuoktiniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2014). Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta duomenų bei įrodymų tokiai išvadai padaryti.

Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas įsitikina, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

Bylos duomenimis atsakovo laidavimas neturėjo įtakos šalių šeimos turtiniams interesams, o trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kurie neginčijamai pagrįstų, jog nurodytas sandoris sudarytas šalių šeimos interesais. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laidavimas yra asmeninio pobūdžio prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), ir į laidavimo asmeninį pobūdį, kasacinio teismo konstatuota, kad tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013).

Byloje nepateikta kitų duomenų leidžiančių teigti, kad atsakovas V. S. laidavimo sutartimi laidavo už visas UAB „Basanova“ prievoles, kylančias iš statybos rangos sutarties, informavęs ir suderinęs tai su sutuoktine J. S.. Tuo metu, kai atsakovas laidavo už įmonės skolą, bylos duomenimis šalių santykiai jau buvo pašliję, ieškovė nesidomėjo įmonės veikla, todėl nesudaro pagrindo laikyti, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti esant solidariai šalių atsakomybei prieš kreditorę S. U.. Nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, atsakovo V. S. skola kreditorei S. U. pripažintina atsakovo V. S. asmenine skola (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalys nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 261, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad prievolė trečiajam asmeniui S. U. pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14125-122/2015, yra asmeninės atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.