Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ir atsakovo valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10-368/2008 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Mažeikių miškų urėdijai, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Žemaitijos leidyba“, dėl darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo, neteisėto atleidimo iš darbo, neturtinės žalos atlyginimo ir kt., bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nuomone, atmestinas ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovo 2003-06-04 įsakymą Nr. V-45, kuriuo už nepakankamą atliekamų darbų kontrolę A. V. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, nes ieškovas praleido DK 296 straipsnyje nustatytą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją ir prašyti darbo ginčų komisiją atnaujinti praleistą terminą. Ginčijama drausminė nuobauda – papeikimas ieškovui paskirta 2003-06-04 įsakymu Nr. V-45 (3 t., b. l. 4). Dėl šios nuobaudos panaikinimo į teismą ieškovas kreipėsi 2004-03-04 (3 t., b. l. 1), t. y. praleidęs DK 296 str. nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl atsakovui (darbdaviui) prašant taikyti ieškinio senatį ši ieškinio dalis atmestina (DK 296 str., CK 1.131 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apeliantų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl atsakovo VĮ Mažeikių miškų urėdijos apeliacinio skundo

Teisme nagrinėjant ginčą dėl darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui (CPK 178 str.). Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Vienas iš darbo drausmės pažeidimo pagrindų yra darbuotojo kaltė (DK 234 str.). Darbuotojas yra kaltas, jeigu sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus: netinkamai vykdė darbo pareigas ar jų nevykdė. Darbdavys taip pat turi įrodyti, ar darbuotojas informuotas apie jo pareigas ir jam skirtus nurodymus (CPK 178 str.). Jeigu nėra tiesioginių įrodymų apie darbuotojo supažindinimą su jam reikalinga informacija, tai teismas, vertindamas netiesioginius duomenis, turi atkreipti dėmesį į svarbias konkrečias aplinkybes: darbdavio, kaip organizacijos, ypatumus, teisės aktų nustatytą ir taip pat joje įprastą informavimo tvarką, darbuotojo pareigas ir padėtį darbovietėje bei kitas svarbias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo nurodyti, kad pagrįsti ir tenkintini ieškovo reikalavimai panaikinti atsakovo 2004-02-05 įsakymą Nr. V-16 ir 2004-02-05 įsakymą Nr.V-17 bei pripažinti, kad neteisėti ir negaliojantys ieškovui A. V. paskirtos drausminės nuobaudos ir jo atleidimas iš darbo VĮ Mažeikių miškų urėdijos vyresniojo mechaniko pareigų pagal DK 136 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, bei nustatyti, kad darbo sutartis su A. V. nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Apygardos teismas, padarydamas šią išvadą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pagal DK 240 straipsnio trečiąją dalį drausminė nuobauda skiriama darbdavio įsakymu, jame nurodant konkretų darbo drausmės pažeidimą, už kurį darbuotojas (ieškovas) yra atleistas iš darbo, tačiau 2004-02-05 įsakyme Nr. V-16 (3 t., b. l. 5-7), kuris patikslintas 2004-02-05 įsakymu Nr. V-17 (3 t., b. l. 8), nurodyti ne konkretūs darbo drausmės pažeidimai, o informacija, apibūdinanti ieškovo darbinių pareigų atlikimą, teiginiai apie ieškovo darbą urėdijoje iki jo atleidimo iš darbo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl hidromanipuliatoriaus techninės būklės trūkumų pažymėjo, kad apie juos atsakovas sužinojo dar 2003-07-11, atsakovo komisijai atlikus šio įrenginio patikrinimą (1 t., b. l. 88), todėl praėjus šešiems mėnesiams nuo pažeidimo padarymo dienos drausminė nuobauda ieškovui negalėjo būti skiriama (DK 241 str. 2 d.).

Dėl ieškovo A. V. kaltės dėl hidromanipuliatoriaus Herkules – 18 MT trūkumų apygardos teismas taip pat turėjo pagrindo nurodyti, jog nepagrįsti ginčijamame 2004-02-05 įsakyme Nr. V-16 atsakovo pateikti argumentai, kad iš UAB „Alksjanos servisas“ įsigytas hidromanipuliatoriaus Herkules – 18 MT techniškai netvarkingas dėl A. V. kaltės, savo išvadas pagrįsdamas ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-515-43/06 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-73/2007, kuriuose konstatuota, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad minėtas įrenginys iš UAB „Alksjanos servisas“ buvo nupirktas su trūkumais (4 t., b. l. 83-86, 87-91; CPK 182 str. 2 p.). Nors procesas šiose bylose buvo atnaujintas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-535/2008), tačiau ieškovai Mažeikių rajono vyriausiasis prokuroras, VĮ Mažeikių miškų urėdija ir atsakovas BUAB „Alksjanos servisas“ sudarė taikos sutartį, kuri patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi, teismui nenustačius kitokių aplinkybių nei buvo nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-515-43/06 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-73/2007. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas pastarajame atsakovo įsakyme nenurodė konkrečių pareigų (veiksmų), už kurias buvo atsakingas atsakovas, kokias konkrečias vyresniojo mechaniko pareigybių aprašymo ar pilnutinės materialinės atsakomybės sutarties Nr. 23 nuostatas jis pažeidė (1 t., b. l. 66, 67).

Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Audito ir inventorizacijos 2004-01-28 aktą, kuriuo rėmėsi atsakovas, priimdamas 2004-02-05 įsakymą Nr. V-16 dėl ieškovo atleidimo iš darbo (3 t., b. l. 10-13), nerūpestingų pareigų vykdymas siejamas su netinkama buhalterine apskaita, tačiau pagal pareigybių aprašymo nuostatas A. V. , dirbęs vyresniuoju mechaniku, ir nebuvo atsakingas už buhalterinę apskaitą, materialinių vertybių pajamavimą ir jų apyskaitą. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad VĮ Mažeikių miškų urėdijoje nebuvo teisės akto, reglamentuojančio atsakovui priklausančių materialinių vertybių apskaitos, jų pajamavimo, tvarkos, pagal kurią po remonto detalės ar įrenginiai turėtų būti apskaitomi atitinkamuose buhalteriniuose dokumentuose. Taip pat pagrįstas apygardos teismo argumentas, kad neatitinka tikrovės atsakovo 2004-02-05 įsakyme V-16 esantis teiginys, jog 2002-12-09 einamojo remonto žiniaraštyje ekskavatorius ED-4121 remontui ieškovo nurašytas fiktyviai, nes 2004-02-05 atliekant audito ir inventorizacijos duomenų pakartotinį patikrinimą atsakovas sutiko su ieškovo pastabomis dėl to, kad visos materialinės vertybės yra apskaitytos, o prie akto esančiuose prieduose Nr. 1, Nr. 2 nurodyta apie visų po remonto gautų griebtuvų ir cilindrų suremontavimą ant mechanizmų arba buvimą tarpiniame sandėlyje (3 t., b. l. 22).

Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas savo išvadas dėl to, kad atsakovo įmonėje nebuvo tinkamos materialinių vertybių apskaitos tvarkos bei kontrolės, bei dėl to, kad neįrodyta, jog po remonto detalės ir mechanizmai nebūtų grąžinti urėdijai, turėjo pagrindo remtis ir Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, kuriuo ieškovas išteisintas, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 184 straipsnio pirmojoje dalyje (4 t., b. l. 1-10). Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminį tyrimą pastarojoje byloje inicijavo atsakovas 2004-01-28 atlikto audito pagrindu (3 t., b. l. 117-121).

Dėl nurodytų motyvų, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo A. V. atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą neteisėtas, atsakovui neįrodžius ieškovo netinkamo ir nerūpestingo darbinių pareigų atlikimo aplinkybių, ir, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimą, nustatė, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo šešių mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (4 t., b. l. 112 ) išeitinę išmoką, iš viso 11 773,62 Lt (1 967,27 Lt X 6 mėn. ? 11 773,62 Lt) (DK 140 str. 1 d. 6 p., 297 str. 4 d.), o atsižvelgdamas į tai, kad po atleidimo iš darbo ieškovas nuo 2005-04-18 pradėjo dirbti Šerkšnėnų seniūnijos seniūno pavaduotoju (4 t., b. l. 82) ir iki 2007 metų gruodžio mėn. gavo mažesnį atlyginimą nei ankstesnėje darbovietėje (5 t., b. l. 104), priteisti ieškovui A. V. iš atsakovo VĮ Mažeikių miškų urėdijos 27 983,24 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (skaičiuotiną nuo 2004-02-07 iki 2005-04-18) bei 11 224,95 Lt vidutinio mėnesio darbo užmokesčio skirtumo (skaičiuotino nuo 2005-04-18 iki 2007 m. gruodžio mėn.) iš viso 50 981,81 Lt (5 t., b. l. 99-104).

Todėl nėra pagrindo atsakovo apeliacinio skundo argumentais panaikinti atsakovo skundžiamą apygardos teismo sprendimo dalį, kuria teismas patenkino minėtą dalį ieškovo A. V. ieškinio reikalavimų, su kurios išvadomis bei motyvais sutinka ir teisėjų kolegija (CPK 263 str., 329 str., 330 str.).

Dėl ieškovo A. V. apeliacinio skundo

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnyje numatyti atvejai, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad nuo asmens teisės į darbą, asmens darbo veiklos priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, taip pat būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje, kurioje yra išaikinta, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje L. Z., M. Z., G. Z., V. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų, kurie (bendrieji) nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala)(Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-431/2008).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai atmetė ieškovo A. V. ieškinio reikalavimą dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, jog ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo (darbdavio) veiksmų ji patyrė neturtinę žalą (CPK 178 str.). Nors ir pagrįsta apygardos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ieškovui pablogėjo sveikata dėl jo atleidimo iš darbo, kad jis dėl atleidimo iš darbo negalėjo įsidarbinti, tačiau neteisėtas atleidimas iš darbo darbuotojo (ieškovo), šiame darbe išdirbusio ilgiau nei 20 metų, neabejotinai sukėlė ieškovui dvasines kančias ir išgyvenimus. Juolab kad iš bylos medžiagos matyti, jog tarp atsakovo VĮ Mažeikių miškų urėdijos (darbdavio) vadovo – urėdo A. P. ir ieškovo (darbuotojo) A. V. dar iki ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo susiklostė konfliktinė situacija. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl to darbuotojas - silpnesnė teisinių santykių šalis taip pat patyrė dvasinio pobūdžio pakenkimus. Beje, tai, kad dalis ieškovo reikalavimų yra atmesti, kad ieškovas, laimėjęs konkursą valstybės tarnautojo pareigoms užimti, 2005-04-18 pradėjo dirbti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Šerkšnėnų seniūnijos seniūno pavaduotoju (4 t., b. l. 82), nepaneigia, kad dėl ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo jis patyrė neturtinės žalos. Todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, ieškovui A. V. atlygintina patirta neturtinė žala, kurios dydis, įvertintas pinigais, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro – 2 000 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str., CPK 3 str. 7 d.).

Dėl nurodytų motyvų pakeistinas apygardos teismo sprendimas, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš dalies tenkinant šį reikalavimą ir priteisiant ieškovui iš atsakovo 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei paskirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 329, 330, 93, 96 str.).

Iš dalies patenkinus ieškovo A. V. apeliacinį skundą, o atsakovo skundą atmetus, iš atsakovo VĮ Mažeikių miškų urėdijos priteistinos ieškovui dalis išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, o valstybei bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas (60 Lt žyminio mokesčio), be to, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (24 Lt) (CPK 302, 92, 93, 96 str., 6 t., b. l. 75, 85).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimą.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos, susijusios su neteisėtu atleidimu iš darbo, atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo VĮ Mažeikių miškų urėdijos (į. k. 166484184, esančios Mažeikiuose, Senkelio g. 14, LT-89156) ieškovui A. V. (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, o valstybei - 60 Lt žyminio mokesčio.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo VĮ Mažeikių miškų urėdijos ieškovui A. V. 1 000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, o valstybei 60 Lt žyminio mokesčio ir 24 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.