- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-431/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- B. T.
- Atsakovas
- Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centrui
- Trečiasis asmuo
- Ukmergės rajono savybės tarybai
- Kategorijos
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-997-38/2008 pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovui Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centrui, trečiajam asmeniui Ukmergės rajono savybės tarybai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos išmokėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1) atnaujinti terminą dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu ir pripažinti darbo sutarties su ieškove nutraukimą Ukmergės rajono socialinių paslaugų centro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 112 neteisėtu ir nurodyti, kad darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 297 straipsnio 4 dalį, atleidimo iš darbo diena laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną;
2) priteisti ieškovei iš atsakovo Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centro 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;
3) priteisti 3210 Lt išeitinę išmoką bei 1070 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ji 2003 m. sausio 30 d. priimta į Viešosios įstaigos Ukmergės rajono socialinių paslaugų centro (toliau - Centras) socialinių paslaugų tarnybos vedėjos pareigas neterminuotam laikui. 2005 m. balandžio mėnesį Centro vadovybė pranešė ieškovei, kad Centras likviduojamas. 2005 m. rugsėjo 2 d. bei 2005 m. rugsėjo 7 d. ieškovė gavo Centro likvidatorės pasiūlymus nutraukti darbo sutartį vadovaujantis DK 125 straipsniu, tačiau ieškovė nesutiko, nes augina nepilnametį vaiką. 2005 m. rugsėjo 12 d. ieškovė gavo atsakovo pasiūlymą dirbti atsakovo įstaigoje lankomosios priežiūros darbuotojos pareigose, tačiau taip pat nesutiko, nes tebedirbo Centre, siūlomas darbas neatitiko jos kvalifikacijos ir gaunamo atlyginimo Centro socialinių paslaugų tarnybos vedėjos pareigose. 2005 m. rugsėjo 21 d. Centro likvidatorė išleido įsakymą Nr. 112, pagal kurio 2 punktą nutraukė su ieškove neterminuotą darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą (likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo), išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Dėl atleidimo iš darbo aplinkybių nustatymo ieškovė kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administraciją, iš kurios 2006 m. spalio 18 d. gavo Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d, sprendimą Nr. 7-267, kuriuo nuspręsta pertvarkyti Centrą į biudžetinę įstaigą Ukmergės rajono socialinių paslaugų centrą. Iš šio sprendimo ieškovė suprato, kad Centras nebuvo likviduotas, o pertvarkytas į biudžetinę įstaigą Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centrą, kuris perėmė jo teises ir pareigas bei turtą. Atleidimu iš darbo ieškovei padaryta didelė neturtinė žala, kurią vertina 100000 Lt, nes priėmus įsakymą ieškovė patyrė didelį pergyvenimą, paūmėjo jos nervų liga, kuri tebesitęsia iki šiol. Ieškovė pažymėjo, kad DK 297 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbios priežasties: ji buvo atleista iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, tokiu būdu darbdavys sudarė įspūdį, kad atleidžia iš darbo likvidavus darbdavį ir niekas neperima jo darbo prievolių. Dėl šios priežasties nebuvo asmens, kurį galima būtų patraukti atsakovu. Tik 2006 m. spalio 18 d., iš Ukmergės rajono savivaldybės tarybos gavus 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 7-267, atsirado galimybė teikti ieškinį. Ieškovė tik teisme sužinojo, kad 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 7-267 nebegalioja, nes jis panaikintas 2005 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-81 „Dėl viešosios įstaigos Ukmergės rajono socialinio paslaugų centro likvidavimo“. Ieškovė sirgo ir serga nervų sistemos liga, buvo ir yra gydoma, kas taip pat laikytina svarbia priežastimi, sąlygojusia ieškinio pateikimo termino praleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė praleido senaties terminą nesant svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Teismas nurodė, kad iš esančių duomenų nėra jokio pagrindo daryli išvadą, kad ieškovė apie Centro pertvarkymą, o ne likvidavimą sužinojo ar turėjo sužinoti tik 2006 m. spalio 18 d. gavusi iš Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 7-267. Teismas sprendė, kad ieškovei buvo žinoma, jog toks sprendimas priimtas, ką patvirtina 2005 m. balandžio 15 d. darbuotojų pasirašytame rašte bei Centro direktorės rašte išdėstytos aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi išnagrinėjusi civilinę bylą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, kaip pareikštą netinkama atsakovui. Teismas nurodė, kad Centras Ukmergės savivaldybės tarybos sprendimu buvo likviduotas įstatymu nustatyta tvarka. Sprendimas yra galiojantis. įvykdytas ir nustatyta tvarka teismui neapskųstas bei teismo nebuvo pripažintas negaliojančiu. Pagal bylos duomenis nėra nustatyta ir teismas sprendė, kad atsakovui, Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centrui, nebuvo perduotos likviduoto Centro darbo prievolės. Likvidavus juridinį asmenį buvo įstatyminis pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieškove B. T. pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Teismas pažymėjo, kad su ieškove nutraukiant darbo sutartį nebuvo pažeisti DK reikalavimai - ieškovei buvo pasiūlytas kitas darbas, buvo išmokėta išeitinė kompensacija bei su ieškove atsiskaityta jos atleidimo dieną. Teismas taip pat nurodė, kad B. T. pareiškė ieškinį atsakovui - Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centrui, t.y. visiškai naujam juridiniam asmeniui. Šis atsakovas nėra buvusio Centro teisių perėmėjas. Teismo manymu, Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras šioje civilinėje byloje nėra tinkamas atsakovas ir ieškinys pareikštas ne tam asmeniui. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, bei Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 5 d. raštą, ieškovei buvo pasiūlyta civilinėje byloje netinkamą atsakovą pakeisti kitu asmeniu. Tačiau B. T. Vilniaus apygardos teismui 2008 m. sausio 2 d. pateikė patikslintą ieškinį ir neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, nekeitė pradinio atsakovo tinkamu. Esant tokiom aplinkybėm, teismas ieškinį atmetė, kadangi jis pareikštas netinkamam atsakovui, kuris neturi pareigos atsakyti, o ieškovė nesutiko, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu ir netinkamo atsakovo nepakeitė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimų ir ieškinį patenkinti. Ji nurodo, kad:
1. Viešosios įstaigos darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo klausimus sprendžia ne įstaigos steigėjas, bet pati įstaiga, jos vadovas.
Žemesnės instancijos teismas
2.. Neatitinka byloje surinktų įrodymų teismo išvada, kad apeliantės darbovietė buvo likviduota, o ne pertvarkyta. Aplinkybės, jog Ukmergės rajono savivaldybes tarybos 2005 m. balandžio 26 d. sprendimo viename punkte nurodyta apie Centro likvidavimą ir, kad naujasis centras įregistruotas kaip naujas Juridinis asmuo nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog Centras buvo likviduotas. Priešingai, minėtame sprendime numatyta, kad naujas centras yra ankstesnio centro teisių ir pareigų perėmėjas. Todėl įmonė nebuvo likviduota, nes įmonės likvidavimas – tai jos veiklos užbaigimas tokiu būdu, kai įmonės teisės ir pareigos likviduojamos, neperduodant ir neišskaidant jų kitiems asmenims. Kadangi įmonė nebuvo likviduota, o buvo pertvarkyta, ieškovė negalėjo būti atleista DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t.y. motyvuojant centro likvidavimu.
3. Jeigu teismas padarė išvadą, kad ankstesnis centras buvo ne pertvarkytas, o likviduotas, tai jis privalėjo pasiūlyti į bylą įtraukti atsakovu tą asmenį, kuris atsako už likviduojamo asmens prievoles, tačiau to nepadarė.
4. Nepagristas teismo sprendimas laikyti ieškovės atleidimą teisėtu, motyvuojant tuo, kad naujajam centrui nebuvo perduotos darbinės teisės ir pareigos.
5. Teismas visiškai nesprendė ir nemotyvavo ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacini skundą atsakovas Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skunda atmesti. Jis nurodo, kad:
1. Pagrįsta teismo išvada dėl Centro likvidavimo. Centro, kuriame dirbo ieškovė, likvidavimo procedūra atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ji yra teisėta ir galiojanti.
2. Remiantis teismų praktika, priėmus sprendimą dėl įmonės likvidavimo, kuris nėra atšauktas, nėra teisinio pagrindo tvirtinti, jog vyksta įmonės reorganizacija ir turėtų būti taikomi apribojimai dėl darbuotojų atleidimo iš darbo, nes vien ieškovės tvirtinimais negali būti sukuriama tokia teisinė padėtis, kada tas pats juridinis faktas įgautų skirtingą juridinį kvalifikavimą.
3. Tai, kad naujam centrui buvo perduota patikėjimo teise buvusio centro turtas ir civilinės teises ir pareigos, nereiškia, kad centras nelikviduotas, o pertvarkytas.
Žemesnės instancijos teismas
4 Ukmergės NSPC negali būti tinkamu atsakovu byloje, nes tai naujas juridinis asmuo, kurio nesieja jokie materialiniai ir darbo santykiai su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau minėta, apeliantė nurodo, kad jos darbovietė buvo reorganizuota, o ne likviduota.
Remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais tam tikras juridinis asmuo gali pasibaigti dviem būdais – dėl likvidavimo arba dėl reorganizavimo. Likvidavimas – tai toks juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Reorganizavimas – tai juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nenutrūksta, o pereina kitam asmeniui, ir toks veiklos perėjimas reiškia, kad šiam naujam asmeniui pereina teisės ir pareigos bei turtas. Taigi, reorganizavimas ir likvidavimas savo esme skiriasi tuo, kad reorganizavimo atveju juridinio asmens teisės ir pareigos pereina kitam (ar kitiems) juridiniam asmeniui – teisių perėmėjui, o likvidavimo atveju teisės ir pareigos neperimamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2001). Todėl sprendžiant ar Ukmergės rajono socialinių paslaugų centras buvo likviduotas ar reorganizuotas būtina nustatyti jo teisės ir pareigos parėjo kitiems asmenims ar ne.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje pateiktų Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 7-35 patvirtintų Viešosios įstaigos Ukmergės rajono socialinių paslaugų centro įstatų ir Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 7-82 patvirtintų Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centro nuostatų matyti, kad Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras perėmė iš esmės visas Viešosios įstaigos Ukmergės rajono socialinių paslaugų centro funkcijas ir uždavinius bei jam pavesta keletas papildomų funkcijų. Aplinkybę jog minėtas centras perėmė ankstesniojo centro teises ir pareigas patvirtina ir Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 7-81 „Dėl viešosios įstaigos Ukmergės rajono socialinių paslaugų centro likvidavimo“ (t. 1, b.l. 34) 6 punktas, kuriame numatyta, kad Taryba nustato, kad biudžetinė įstaiga Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras yra likviduojamos viešosios įstaigos Ukmergės rajono socialinių paslaugų centro teisių ir pareigų perėmėja. Be to, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 17 d. sprendime Nr. 7-138 „Dėl turto perdavimo“ (t. 1, b.l. 36) numatyta, kad Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centrui pavedama tęsti Ukmergės rajono socialinių paslaugų centro vykdomus projektus ir civilines teises ir pareigas.
Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepriklausomai nuo, kad dokumentuose nurodyta, jog Ukmergės rajono socialinių paslaugų centras buvo likviduotas, iš aukščiau minėtų dokumentų matyti, kad Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras perėmė visas ankstesnio centro teises ir pareigas bei turtą, vykdo iš esmės tas pačias funkcijas, todėl jis buvo ne likviduotas, o reorganizuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Nustačius, jog Ukmergės rajono socialinių paslaugų centras buvo reorganizuotas į Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centrą, o ne likviduotas, ieškovės atleidimo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, t.y. likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo, negalima laikyti teisėtu.
Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centrui perėmus Ukmergės rajono socialinių paslaugų centro visas civilines teises ir pareigas jis perėmė ir pareigas kylančias iš darbo teisinių santykių, todėl Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras šioje byloje laikytinas tinkamu atsakovu.
Žemesnės instancijos teismas
DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnė darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje neprašo grąžinti jos į darbą, todėl jai priteisiama tik vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Iš bylos medžiagos (t. 1, b.l. 80-82) matyti, kad ieškovė prieš atleidimą Ukmergės rajono socialinių paslaugų centre gaudavo vidutiniškai 1070 Lt atlyginimą, todėl jai priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 15 d., t.y. už 31 mėnesį ir 25 dienas - 33972,75 Lt (1070 Lt x 31 = 33110 Lt, vidutinis dienos darbo užmokestis 34,51 Lt, 34,51 Lt x 25 = 862,75 Lt, iš viso 33972,75 Lt).
Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2008 m. balandžio 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008, DK 297 straipsnio 3 dalyje nurodytos išmokos dydis ir laikotarpis yra nustatyti įstatymo bei nenurodyta galimybės jį mažinti dėl kokių nors priežasčių, net tais atvejais kai atleistas darbuotojas dirba kitame darbe bylos nagrinėjimo metu. Siekimas sumažinti šią išmoką ne įstatyminiu pagrindu reikštų darbuotojo teisių ir garantijų, įtvirtintų įstatyme, pažeidimą. Vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas nurodytu pagrindu galėtų reikšti sankcijos taikymą už tai, kad neteisėtai atleistas iš darbo ir negaunantis darbo užmokesčio darbuotojas įsidarbino epizodiškai darbo ginčo nagrinėjimo laikotarpiu. Tokia pozicija yra nepateisinama nei DK normų aiškinimo principų (DK 10 straipsnis) požiūriu, nei darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo (DK 35 straipsnis) aspektu.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3210 Lt išeitinę išmoką, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas šią išmoką ieškovei yra sumokėjęs, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Be turtinės žalos ieškovė prašo jai priteisti 100000 Lt neturtinės žalos.
Remiantis teismų praktika, konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).
Ieškovė kaip neturtinę žalą vertina tai, kad atleidus ją iš darbo patyrė dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus – nemigą, paūmėjo jos nervų liga, kuri tęsiasi iki šiol, atleidus iš darbo ji buvo pažeminta, pablogėjo jos reputacija, sutriko emocinė ir dvasinė būsena.
Kolegija sutinka, kad tokie darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, todėl darytina išvada, kad tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys.
Įrodžius, jog žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jo kaltė preziumuojama, t.y. atsakovas privalo atsakyti už žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė neturtinę žalą patyrė ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl laikytina, jog žala atsirado dėl atsakovo kaltės.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje įrodytos visos neturtinės atsakovo atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Kolegijos nuomone, sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad šiandien asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus. Nustatant neturtinės žalos dydį darbo santykiuose, yra reikšmingos šiuos santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“; byla Nr. 3K-3-351/2006).
Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas. Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Kartu, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, ir kitų nepatogumų kaina. Nustatant neturtinės žalos dydį, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (LR CK 1.2, 1.5 str., CPK 3 str.), turi būti atsižvelgiama į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi sukurtų precedentų tų kategorijų bylose. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteisiama nuo 500 iki 10 000 Lt neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K.v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“; byla Nr. 3K-3-351/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė ir kt., byla Nr. 3K-3-204/2007 ir kt.).
Remdamasi aukščiau išdėstytu, ir atsižvelgdama į tai, kad ieškovė pas atsakovą dirbo daugiau kaip du su puse metų, atsakovas yra finansiškai pajėgus ir į tai, jog darbdavys siūlė ieškovei kitas pareigas, kurių ji atsisakė, teisėjų kolegija mano, jog teisingumo ir sąžiningumo principus atitinkantis neturtinės žalos dydis yra 500 Lt.
Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą jai priteistina dalis atstovavimo išlaidų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino svarbias teisingam bylos išsprendimui aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimas naikintinas, o ieškinys patenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti darbo sutarties tarp ieškovės B. T. ir Ukmergės rajono socialinių paslaugų centro nutraukimą 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 112 neteisėtu ir laikyti, jog darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį, atleidimo dieną laikant teismo sprendimo priėmimo dieną.
Priteisti ieškovei B. T. iš atsakovo Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centro 33972,75 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 500 Lt neturtinės žalos.
Priteisti iš atsakovo Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centro ieškovei B. T. 1300 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir į valstybės biudžetą 38,60 Lt pašto išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.