- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- e2-3334-329/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01335-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- J. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.5Terminuotos prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei J. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1709,90 Eur negrąžinto kredito, 9,68 Eur sutarties administravimo mokesčio, 153,89 Eur delspinigių, 484,25 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 25 procentų dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo skolos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. gegužės 6 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalį – procesiniai dokumentai atsakovei įteikti pasirašytinai.
Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus „Bigbank“ AS filialu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovei buvo suteikta bendra finansuojama (duomenys neskelbtini) Eur suma. Atsakovė sutartimi įsipareigojo pasinaudoti kreditu ir per nustatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Šalys susitarė, jog laiku negrąžinus mokėtinų sumų atsakovė įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei delspinigius. Atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų, pradinis kreditorius 2019 m. birželio 21 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė.
(duomenys neskelbtini) d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. Faktinė reikalavimo teisės perleidimo diena – (duomenys neskelbtini) d.
Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota registruotu laišku. Ieškovas siekė taikiai susitarti su atsakove, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės sumokėti visą skolą iš karto, tačiau atsakovė su ieškovu nebendradarbiavo, įsiskolinimo nepadengė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties specialiosios dalies bei vartojimo kredito mokėjimo grafiko, atsakovė įsipareigojo kas mėnesį grąžinti nustatyto dydžio bendrą finansuojamą sumą ir mokėti kintamąsias palūkanas bei 3,19 Eur dydžio administravimo mokestį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1709,90 Eur negrąžintą kreditą ir 9,68 Eur administravimo mokestį yra tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai).
Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte numatyta, jog nutraukus sutartį prieš terminą kredito gavėjas įsipareigoja nedelsiant grąžinti visą negrąžintą bendrą finansuojamą sumą, sumokėti iki nutraukimo dienos paskaičiuotas palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas.
Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties bei jos specialiųjų sąlygų, sutartimi buvo nustatytos 25 procentų dydžio metinės palūkanos. Vartojimo kredito sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) d., todėl mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 484,25 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo reikalavimo teisės perleidimo ((duomenys neskelbtini) d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini) d.). Tuo tarpu už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos prašo priteisti 25 procentų dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos.
Vadovaujantis naujausia teismų praktika, kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra laikomas reikalavimu įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl toks kreditoriaus reikalavimas negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą, kitu atveju toks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi.
Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų ir gali formuoti kitokius precedentus, tuo tarpu šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 36 punktas).
Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, ieškinys dalyje dėl 484,25 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo reikalavimo teisės perleidimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir dalyje dėl 25 procentų dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1709,90 Eur negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra netenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutartyje numatytas 0,05 procentų per dieną delspinigių dydis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 153,89 Eur delspinigių, delspinigius skaičiuojant už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 31 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (180 kalendorinių dienų) yra tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1-2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas (kitaip vadinamas procesinėmis palūkanomis) už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją, todėl laikoma, jog procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 79,5 proc. ieškinio (2357,72 Eur - 484,25 Eur = 1873,47 Eur; 1873,47 Eur x 100 proc. / 2357,72 = 79,5 proc.), iš atsakovės ieškovei priteisiamos 42 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 42 Eur žyminis mokestis (1873,47 Eur x 3 proc. = 56,2; 56,2 x 75 proc. = 42 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1709,90 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devynių eurų 90 ct) skolą už negrąžintą kreditą, 9,68 Eur (devynių eurų 68 ct) administravimo mokestį, 153,89 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 89 ct) delspinigius, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui „PlusPlus Capital“ AS , juridinio asmens kodas 11919806, registracijos adresas: Tartu mnt. 83, 6 korpusas, 10151, Talinas, Estija, korespondencijos adresas: Gynėjų g. 16, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT80 7300 0101 4485 7446, akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.