- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- A15.-4176-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03621-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė
- Kategorijos
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.11Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. 2020 m. gruodžio 3 d. apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,27 promilių neblaivumas) ir neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę, nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje padarymą.
D. S. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje.
D. S. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse jis išgėrė litrą vyno, prastai jautėsi. Sutinka, kad taip daryti neturėjo ir negalėjo, tačiau iš ryto, tikėdamasis, kad bus šiek tiek geriau, jis išgėrė alaus. Turėdamas „pratestuoti“ kliento automobilį (dirbtuvės yra (duomenys neskelbtini)) ir nei vienam iš kolegų negalint to padaryti, jis nutarė nuvažiuoti kelis metrus aplinkui ir patikrinti automobilio būklę. Automobilis priklausė klientui. Žinojo, kad negalima važiuoti, turėjo važiuoti uždaroje teritorijoje. Sėsdamas prie vairo jis jautėsi minimaliai apsvaigęs, tačiau buvo įsitikinęs, kad jeigu sustabdys bus bėdų. Galvojo, kad pripūs iki 0,4 promilių. Sustabdę pareigūnai patikrino jo blaivumą. Dėl nagrinėjamo įvykio jis labai gailisi ir pažada daugiau taip nedaryti. Labai gėda prieš šeimą, prieš automobilio savininką. Supranta, kad tai ne pirmas, bet tikrai paskutinis kartas. Šiuo metu jis teisės vairuoti neturi. Automobilių vairavimas yra tiesiogiai susijęs su jo pragyvenimo šaltiniu, jis (duomenys neskelbtini) automobilius, daugiau nieko kito nemoka daryti. Darbo užmokestis minimalus, nepastovus. Baudą privalės sumokėti. Ankstesnes baudas jis moka po truputį, tačiau dar nemažai liko. Dėl automobilio vertės jam šokas, tai labai dideli pinigai. Prisipažįsta padaręs didelę klaidą, nenorėtų mokėti tokios didelės pinigų sumos. Ateityje jis planuoja važinėti viešuoju transportu arba taksi, taip pat prašyti blaivių kolegų, kad jį pavežtų. Jeigu reikės testuoti automobilį jis prašys kolegų, kad jie tai padarytų. Dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, supranta, kad pasekmės galėjo būti ir liūdnesnės.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Trečiojo būrio vado M. G. (M. G.) 2020 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šią dieną (duomenys neskelbtini) pastebėjęs įtartinai manevruojantį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis šį sustabdė. Patikrinimo metu automobilio vairuotojas D. S. prisipažino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 1,27 promilių neblaivumas) ir neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę, nes ši teisė iš jo buvo atimta (b. l. 4).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ registracijos žurnalo ir rezultatų suvestinės kopijos duomenimis, D. S. 2020 m. gruodžio 3 d. 12.11 val. buvo nustatytas 1,27 promilių neblaivumas (b. l. 5).
Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1378020 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. balandžio 27 d. (b. l. 6).
Iš 2020 m. gruodžio 3 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad šią dieną D. S. vairuojamas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nugabentas į saugojimo aikštelę dėl D. S. galimai padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje (b. l. 9).
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu D. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį už automobilio vairavimą, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę. Nėra duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą (b. l. 13).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. R. (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės jos vairuoti, kai tai padaro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) asmuo.
ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.
KET 14 punkte yra įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. S. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokią išvadą visų pirma patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimas su padarytu administraciniu nusižengimu, taip pat byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtus veiksmus įrodo vado M. G. 2020 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnas patikrinimui sustabdė automobilį Toyota, kurį vairavo D. S., ir patikrinęs išsiaiškino, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Be to, D. S. patikrinimo metu buvo nustatytas 1,27 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad M. G. būtų suinteresuotas apkalbėti D. S. ar savo tarnybiniame pranešime nurodyti melagingas aplinkybes. Įvykio aplinkybes, be kita ko, įrodo priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir alkotesterio registracijos žurnalo ir rezultatų suvestinės kopija, kuri įrodo, kad D. S. nustatytas 1,27 promilių neblaivumas. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais alkotesterio rodmenimis. Visa tai neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimą.
Taigi D. S. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jis neturėjo teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę. Todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Be to, jis 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį už automobilio vairavimą būnant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę ir jam paskirta 1300 Eur dydžio bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 13). Todėl D. S. vairavo neblaivus, būdamas baustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai papildomai kvalifikuotini pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.
ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nustatyta bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
D. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas D. S. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), kaltės formą (administraciniai nusižengimai padaryti tyčia), į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į jo asmenybę. D. S. anksčiau vienuolika kartų baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, taip pat ir už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 11–15). Nepraėjus net dviem mėnesiams nuo paskutinio nubaudimo, D. S. ne tik vėl vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę, bet tai darė ir dar būdamas neblaivus.
Pažymėtina, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę, kai jis neturi tokios teisės, savaime daro vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Administracinio nusižengimo pavojingumą dar labiau didina ta aplinkybė, kai toks asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip pat teismas negali nevertinti aptariamo nusižengimo padarymo metu D. S. nustatyto neblaivumo: alkoholio koncentracija D. S. iškvepiamame ore daugiau nei tris kartus viršijo maksimalią alkoholio koncentracijos ribą, kuriai esant dar leidžiama vairuoti transporto priemones, ir buvo tik 0,26 promilės (įvertinus paklaidą) mažesnė už girtumo laipsnį, kuriam esant kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Vien D. S. nustatytas neblaivumo laipsnis byloja apie kur kas didesnį D. S. padaryto nusižengimo pavojingumą. Taigi D. S. savo veiksmais kėlė itin didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai, jų turtui. Be to, anksčiau aptartas nevienkartinis transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones rodo, kad D. S. nedaro jokių socialiai naudingų ir priimtinų išvadų, nekeičia savo elgesio ir toliau šiurkščiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei sistemingai pažeidinėja įstatymo nuostatas. Taigi aptariamas administracinis nusižengimas, kuris įrodytas šioje byloje, nelaikytinas atsitiktiniu. D. S. taip pat praeityje vairuodavo automobilius, kurie neapdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ar nustatyta tvarka neįregistruoti. Todėl jo nurodyto sutikimo dėl padaryto administracinio nusižengimo ir gailesčio negalima laikyti nuoširdžiu gailesčiu, kurį būtina nustatyti norint pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Priešingai, dėl anksčiau išdėstytų argumentų D. S. gailestis dėl padaryto administracinio nusižengimo laikytinas deklaratyviu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina ta aplinkybė, kad, pasak jo, jis nagrinėjamu atveju vairavo automobilį neilgą siekdamas ištestuoti suremontuotą automobilį. Šiame kontekste pasakytina, kad policijos pareigūnai nustatė, kad automobilis, kurį vairavo D. S. įtartinai manevravo. Taigi jis kėlė pakankamai didelę grėsmę eismo saugumui.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, D. S. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje nustatymo administracinio nusižengimo padarymą skirtinos sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai artimi sankcijose nustatytiems nuobaudų vidurkiams – atitinkamai 1200 ir 1500 Eur.
Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į skirtinos subendrintos baudos dydį, D. S. gaunamą nedidelį darbo užmokestį teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui (mokant po 150 Eur per mėnesį) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
ANK 427 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pateikiamas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018). Teismas, įvertinęs, kad D. S. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas (1,27 promilės) yra gana artimas ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, jis daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą neturint teisės, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta D. S. paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Išaiškintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.
ANK 427 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad automobilis Toyota, kurį vairavo D. S., atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo priemonės sąvoką, tačiau šiuo atveju jis negali būti konfiskuotas. Pažymėtina, kad ANK 29 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardyti administraciniai nusižengimai, kuriuos padarius gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas. Tarp šių nusižengimų yra įvardytas ANK 427 straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas, už kurio padarymą šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S.. Pagal bylos medžiagą, D. S. vairavo automobilį Toyota, kuris priklauso trečiajam asmeniui – P. R. (b. l. 16). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų manyti, kad P. R. žinojo, jog D. S. darys administracinį nusižengimą, todėl administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – neskirtina. Priėmus priešingą sprendimą, būtų pažeistos trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai.
Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, gali būti svarstytinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimo. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2020 metų gamybos automobilio Toyota Land Cruiser kaina su PVM yra 7550 Eur (b. l. 19).
Baudžiamosiose byloje sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo, pažymima, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme. Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).
Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, teigtina, kad analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo administracinių nusižengimo bylose. Turto konfiskavimo vertės išieškojimo taikymas lygiai taip pat turėtų būti individualizuotas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, D. S. vairuojamas automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Teismas nustatė, kad D. S. anksčiau vienuolika kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos. Nevienkartinis transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones rodo, kad aptariamas administracinis nusižengimas, kuris įrodytas šioje byloje, nelaikytinas atsitiktiniu. Aplinkybė, kad D. S. administracinį nusižengimą padarė dienos metu, t. y. 11.50 val., (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad savo veiksmais D. S. kėlė itin didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai, jų turtui. Be kita ko, D. S. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas (1,27 promilės) yra artimas ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Kita vertus, vertintina ir tai, kad D. S. padarė ne nusikalstamą veiką, o administracinį nusižengimą, t. y. mažesnio pavojingumo teisės pažeidimą. Be to, nors D. S. dirba, jo atlyginimas yra minimalus ir nepastovus, dėl to teismui nusprendus išieškoti visą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (7550 Eur), D. S. patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes.
Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio Toyota vertę atitinkančios visos pinigų sumos (7550 Eur) išieškojimas iš D. S. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes D. S. galimybės įvykdyti ją būtų itin apsunkintos, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama administracinės atsakomybės taikymu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš D. S. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 2500 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp D. S. turtinės padėties, jo asmenybės, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 34 straipsniais, 424 straipsnio 4 dalimi, 427 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
D. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, D. S. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, D. S. paskirtos 1500 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, mokant po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 427 straipsnio 2 dalimi, D. S. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 427 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsnio 5 dalimi, iš D. S. konfiskuoti administracinio nusižengimo priemonės – automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų).
Automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam savininkui.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius);
4) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;
5) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;
6) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar
7) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126309093.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.