- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- e2-764-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00563-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė (pirm.)
- Atsakovas
- Ornamenti LT, uždarosios akcinės bendrovės Ornamenti LT bankroto
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Ornamenti LT atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Ornamenti LT bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareikimu iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Ornamenti LT.
2. Pareiškime nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2022 m. balandžio 29 d. sudarė 3 876 441,12 Eur. Ši nepriemoka susidarė atsakovei nustatytu terminu nesumokėjus pelno mokesčio, šio mokesčio baudos ir delspinigių, apskaičiuotų mokestinio patikrinimo metu ir patvirtintų VMI 2020 m. birželio 10 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (1 615 628,19 Eur pelno mokestis, 651 100 Eur bauda ir 1 609 712,93 Eur delspinigiai).
3. Ieškovės teigimu, atsakovės nemokumą patvirtina tai, kad paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2020 m. viso turto vertė nurodyta 747 099 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 852 722 Eur, t. y. bendrovės įsipareigojimai viršija turto vertę. Be to, bendrovės neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, joje nedirba nė vienas darbuotojas. Bendrovė nuo 2022 m. vasario 3 d. nesugebėjo atsiskaityti su ieškove, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos taip pat nepavyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovės pareiškimą tenkino – atsakovei UAB Ornamenti LT iškėlė bankroto bylą.
5. Teismas registrų duomenimis nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir darbuotojų neturi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Antstolių informacinės sistemos matyti, kad atsakovė šiuo metu neturi ir jokių aktyvių civilinių bylų, atsakovės atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Duomenų apie atsakovės turtui taikytą areštą taip pat nėra.
6. Teismas nurodė, kad paskutiniai atsakovės Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės duomenys yra už 2020 m. Atsakovė pateikė teismui balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., tačiau teismui pateiktas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita pasirašyti tik atsakovės vadovės, tačiau nepasirašyti buhalterio ar kito asmens, turinčio teisę tai padaryti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 25 straipsnio 1 dalyje.
7. Teismas iš atsakovės pateikto balanso nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. turėjo iš viso 210 031 Eur vertės turto, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 4 013 441 Eur. Šiame balanse nurodytais praėjusio ataskaitinio laikotarpio (2021 m.) duomenimis atsakovė turėjo turto už 747 099 Eur, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 4 298 748 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. deklaravo 250 931 Eur nuostolį, o praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu (2021 m.) – 297 Eur nuostolį.
8. Teismas iš atsakovės paskutinių Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m. nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo 747 099 Eur turto, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 4 299 281 Eur. Iš 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad finansinius metus atsakovė baigė turėdama 4 217 500 Eur nuostolį. Iš atsakovės Juridinių asmenų registrui pateiktų duomenų už 2019 m. matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo 828 699 Eur turto, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas (798 758 Eur) ir ilgalaikis turtas (29 941 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 163 381 Eur. Iš 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad finansinius metus atsakovė baigė turėdama 959 Eur pelną.
9. Teismas, įvertinęs atsakovės finansinę padėtį tiek pagal jos pateiktus, tiek paskutinius Juridinių asmenų registrui teiktus duomenis, sprendė, kad atsakovės finansinė padėtis visais nurodytais laikotarpiais atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Atsakovės turimi įsipareigojimai sudaro daugiau kaip 4 000 000 Eur, o turto vertė siekia tik 747 099 Eur (2020 –2021 m.), o pagal paskutinius atsakovės pateiktus duomenis (už 2022 m. 4 mėnesių laikotarpį) – 210 031 Eur. Taigi, atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai žymiai viršija turimo turto vertę, todėl konstatuotina, kad atsakovė yra nemoki (vertinant atsakovės nemokumą pagal balanso testą).
10. Teismas iš byloje esančių pelno (nuostolių) ataskaitų nustatė, kad atsakovė iš esmės veikia nuostolingai. Paskutinėje Juridinių asmenų registrui pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2020 m. matyti, kad atsakovė turėjo 4 217 500 Eur nuostolį. Teismas, atsižvelgęs į kitus atsakovės deklaruojamus duomenis (turimą turtą, pardavimo pajamas, įsipareigojimus), atsakovei nepagrindus, kokiu būdu vien per metus galėjo būti padengtas ženklus nuostolis, kritiškai vertino minėtų įstatymo reikalavimų neatitinkančioje atsakovės teismui pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytus duomenis, t. y. aplinkybę, kad atsakovės nuostoliai nuo 4 217 500 Eur (2020 m.) galėjo sumažėti iki 297 Eur (2021 m.) ar 250 931 Eur (2022 m. pirmi 4 mėnesiai).
11. Teismas, vertindamas atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu, sprendė, kad atsakovės turimi finansiniai sunkumai negali būti traktuojami kaip laikini, kad atsakovė įsiskolinimus pagal turimus resursus būtų pajėgi netolimoje ateityje padengti.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė savo kreditorių sąrašą: 1) Ornamenti Pgm S.L. – 75 000 Eur ilgalaikis kreditas (iki pareikalavimo); 2) NV T. G. – 478 440,85 Eur; 3) R. K. – 137 000 Eur (pagal pareikalavimą). Tačiau duomenų apie tai, kad kreditoriai Ornamenti Pgm S.L. ir R. K. būtų pareiškę pretenzijas atsakovei grąžinti įsiskolinimą nėra, todėl negalima konstatuoti, kad šių prievolių vykdymo terminai suėję. Atsakovė taip pat nenurodė, ar kreditoriui NV T. G. prievolės vykdymo terminas yra suėjęs ar ne. Kita vertus, neatmestina tai, kad įsiskolinimo mastas greta jau esamų įsiskolinimų (daugiau nei 4 000 000 Eur), kurių prievolių vykdymo terminai suėję, dar gali didėti paminėtiems kreditoriams pareiškus pretenzijas atsakovei.
13. Teismas nurodė, kad nors atsakovė teigia, kad ji veikia pelningai, vykdo ir mažina savo įsipareigojimus, turi verslo (veiklos) perspektyvų, nes yra daug galiojančių sutarčių, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų. Iš pačios atsakovės teismui pateikto 2022 m. gegužės 16 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad juose užpildyta tik „kitos sąnaudos“ eilutė, kuriomis, be kita ko, mažinamas, o ne didinamas grynasis pelnas. Jokių duomenų apie atsakovės vykdomą veiklą, gaunamas pajamas (pardavimo ar kitas) nurodytuose dokumentuose nėra. Tokių duomenų atsakovė nenurodė ir atsiliepime į pareiškimą, t. y. neįvardijo konkrečių skaičių apie gaunamas pajamas, pelną, o apsiribojo tik neapibrėžtais pasvarstymais apie galimą veiklos pelningumą ateityje, nedetalizuodama realiais paskaičiavimais.
14. Teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai apie tai, kad ji sąžiningai atsiskaito su darbuotojais, nevėluoja išmokėti jiems darbo užmokesčio, vertintini kritiškai ir kaip neatitinkantys faktinės situacijos. Pačios atsakovės 2022 m. gegužės 16 d. rengtoje pelno (nuostolių) ataskaitoje nėra duomenų apie su darbo santykiais susijusių sąnaudų patyrimą, ši grafa neužpildyta ir nedetalizuota. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų apie su darbuotojais sudarytas darbo sutartis. Dėl to neaišku, kokiu būdu, nevykdydama ūkinės komercinės veiklos, atsakovė ketina padengti turimą daugiau nei 4 000 000 Eur dydžio įsiskolinimą kreditoriams.
15. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyti argumentai, jog ji ketino kreiptis į ieškovę dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, ne tik nepagrįsti jokiais įrodymais, tačiau apskritai savaime neįpareigotų VMI šį atsakovės prašymą tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė UAB Ornamenti LT prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Pagal teismui pateiktus naujausius duomenis bendrovė yra moki. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, kad negali atsiskaityti su jais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Priešingai, turėdama finansinių sunkumų, bendrovė siekia rasti būdų atsiskaityti su kreditoriais, atsakovė palaipsniui mažina savo nuostolį, tačiau teismas visiškai į tai neatsižvelgė.
16.2. Nėra pagrindo sutikti ir su teismo argumentais, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog veikia pelningai, vykdo ir mažina savo įsipareigojimus, turi ilgalaikio turto, verslo (veiklos) perspektyvų. Atsakovė į bylą pateikė pelno (nuostolių) ataskaitas, kuriose matyti, kad bendrovės nuostolis yra sumažėjęs. Bendrovės nuostolis 2022 m. balandžio 30 d. sudarė tik 250 931 Eur. Šiame kontekste nepagrįstas teismo teiginys, kad esant tik bendrovės vadovo parašui, tokia finansinė ataskaita yra netinkama. Būtent vadovas yra pagrindinis asmuo, kuris ir atsako už bendrovės finansines ataskaitas. ĮFAĮ 25 straipsnio 1 dalies norma nenurodo, kad nesant buhalterio parašo tokia finansinė ataskaita laikoma negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Teismas netinkamai išanalizavo atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Pats teismas nustatė, kad atsakovė neturi jokių aktyvių civilinių bylų, atsakovės atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai, duomenų apie atsakovės turtui taikytiną areštą taip pat nėra. Būtent šie duomenys bei finansinės ataskaitos už kelerius metus patvirtina, kad atsakovė yra veikianti bendrovė, galinti palaipsniui atsiskaityti su esama vienintele kreditore – ieškove.
Atsiliepimas
16.4. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad ketino kreiptis į ieškovę dėl nepriemokos išdėstymo, tačiau nespėjo, kadangi ieškovė pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas šiuo atveju, neįvertinęs galimybės sudaryti taikos sutartį su ieškove, neišklausęs ieškovės nuomonės dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo sutarties sudarymo, priėmė nutartį iškelti atsakovei bankroto bylą, kuri galimai pažeidžia ir pačios ieškovės interesus, kadangi tokia nutartimi ieškovei yra užkirstas kelias per keletą metų atgauti visą įsiskolinimą.
16.5. Teismas nebuvo aktyvus, nerinko įrodymų, kad būtų tinkamai įvertina atsakovės tikroji finansinė padėtis. Teismas ne tik turėjo teisę, tačiau ir privalėjo pareikalauti pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus arba skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, kurio metu teismui būtų paaiškinti pateikti finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai. Siekdamas bylą išnagrinėti ne tik formaliai, neturėdamas pakankamai reikalingos informacijos, teismas turėjo pareigą kreiptis į valstybės registrus dėl informacijos gavimo apie atsakovės skolas, laiku mokamus atlyginimus savo darbuotojams.
16.6. Teismas, spręsdamas atsakovė (ne)mokumo klausimą, net nenustatinėjo jos pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto vertės santykio, nors juridinio asmens nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jo ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-36-575/2022 priėmimo atsirado atsakovės įsiskolinimas ieškovei. Nors teismas konstatavo apeliantės nemokumą, tačiau nesvarstė, ar šiuo atveju negali būti taikomi JANĮ 22 straipsnyje numatyti pagrindai atsisakyti iškelti bankroto bylą.
16.7. Teismas nepagrįstai susumavo pradelstus bendrovės įsipareigojimus, t. y. bendrus 2019 m. balanse nurodytus po vienerių metų mokėtinus įsipareigojimus ir 2020 m. – 2021 m. duomenis. Teismas, vertindamas bendrovės 2021 m. duomenis, nepagrįstai analizavo ne per vienerius metus mokėtinas sumas, bet bendrą bendrovės įsiskolinimą.
17. Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Atsakovės skola VMI nemažėja, o nuo VMI kreipimosi į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo dienos tik didėja. Tai patvirtina mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. birželio 20 d. išrašas iš kurio matyti, kad bendrovės skola šiai dienai yra 3 895 344,03 Eur, o VMI pareiškimo teismui dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo pateikimo dieną (2022 m. gegužės 2 d.) buvo 3 880 803,33 Eur.
Šalies argumentai
17.2. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė ketino kreiptis dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau nespėjo, kadangi ieškovė pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė atsakovės registruotos buveinės adresu 2022 m. vasario 7 d. išsiuntė pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą atsakovei, kuriuo buvo nustatytas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo 2022 m. gegužės 2 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo pranešimo išsiuntimo dienos, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko parengti finansinius dokumentus, reikalingus prašymui dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau to nepadarė.
17.3. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Todėl vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo patenkinimo.
17.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė JANĮ normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. birželio 20 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašus.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų
21. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
22. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
24. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, priešingai nei nurodo apeliantė, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
26. Šiuo atveju pagal į bylą surinktus duomenis apeliantė atitinka ir pirmąją, ir antrąją sąlygą, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu.
27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantės turimi įsipareigojimai žymiai viršija turimo turto vertę. Iš pačios apeliantės pateikto tarpinio balanso už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. matyti, kad bendrovės turimo turto vertė sudaro tik 210 031 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekia net 4 013 441 Eur. Tokią pačią išvadą leidžia daryti ir paskutiniai apeliantės Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Pagal balansą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 747 099 Eur turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 299 281 Eur. Tai reiškia, kad apeliantė pagal balanso testą yra neabejotinai nemoki.
28. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis apeliantės turimų įsipareigojimų visgi yra pradelsti. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu vien pradelstas reikalavimas ieškovei sudarė 3 880 803,33 Eur. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad apeliantės prievolė ieškovei atsirado tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-36-575/2022 priėmimo ir ji neturėjo būti pirmosios instancijos teismo vertinama, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo apeliantei klausimą.
29. Nurodytas teismo procesinis sprendimas nelaikytinas savarankišku juridiniu pagrindu apeliantės prievolei atsirasti. Apeliantės prievolė ieškovei atsirado ir tapo vykdytina mokestinių įstatymu pagrindu, t. y. apeliantei privalomai nesumokėjus pelno mokesčio, šio mokesčio baudos ir delspinigių, apskaičiuotų mokestinio patikrinimo metu ir patvirtintų VMI 2020 m. birželio 10 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Apeliantė, pasinaudodama teise į teisminę gynybą, siekė nuginčyti savo prievolę ieškovei, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje eI3-959-983/2021, kuris minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartimi paliktas nepakeistas, buvo atmestas. Kitaip tariant, administracinių teismų procesiniai sprendimai tik patvirtino apeliantės prievolės, atsiradusios dar 2020 m. birželio 10 d., egzistavimą. Kita vertus, ieškovei kreipianti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, administracinių teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo atmesti apeliantės skundai, jau buvo įsitesėję, todėl ši apeliantės prievolė, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, pagrįstai pripažinta neginčytinai pradelsta.
30. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė ieškovei būtų pateikusi prašymą atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, o ieškovė tokį prašymą būtų patenkinusi. Todėl apeliantės prievolė ieškovei pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinta, nustatant bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų (pradelstų) santykį. Atsižvelgus į mokestinės nepriemokos atsiradimo laikotarpį ir į aplinkybę, kad ieškovė beveik prieš tris mėnesius iki bankroto bylos inicijavimo buvo apeliantę informavusi apie ketinimą pradėti bankroto bylą ir pasiūliusi mokestinės nepriemokos grąžinimo klausimą išspręsti neteismine tvarka, apeliantės argumentai, jog jai neužteko laiko kreiptis į ieškovę dėl prievolės mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, laikytini deklaratyviais.
31. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su tariamai jos pelningai vykdoma veikla, galimybėmis tokią veiklą vystyti ir ateityje, nuostolių mažinimu, nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais (CPK 177 straipsnis). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė į bylą nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų, o savo procesiniuose dokumentuose pateikė tik bendro pobūdžio pasvarstymus, jų net nedetalizuodama realiais pavyzdžiais ar paskaičiavimais.
32. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, tokių aplinkybių pagrįsti negali vien apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktos tarpinės finansinės ataskaitos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., o būtent pelno (nuostolio) ataskaita. Šio įrodymo patikimumą paneigia skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuotas faktas, kad ataskaita nėra pasirašyta jį sudariusio asmens (buhalterio), o tik bendrovės vadovės.
33. Pagal ĮFAĮ 25 straipsnio 1 dalį finansines ataskaitas, metinį pranešimą ir atskirą socialinės atsakomybės ataskaitą pasirašo įmonės vadovas arba įmonės vadovas ir kiti įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nurodyti atsakingi asmenys (nurodomas pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo finansines ataskaitas parengęs asmuo (nurodomas vardas ir pavardė, pareigų pavadinimas, finansinės apskaitos paslaugas teikiančio juridinio asmens pavadinimas, o tais atvejais, kai finansinės apskaitos paslaugos teikiamos savarankiškai, tai taip pat nurodoma).
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaip įrodinėjimo priemonės finansinės ataskaitos priskiriamos prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti joms keliamus reikalavimus. Finansinėms ataskaitoms, kaip finansinės apskaitos dokumentams, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – ataskaitos turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už ataskaitose nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu ataskaitos nepasirašytos, tai nėra pagrindo jomis vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Kadangi nepasirašytų finansinių ataskaitų duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai, jos gali turėti tik tam tikrą įrodomąją reikšmę, t. y. gali būti įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).
35. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantės pateikta pelno (nuostolio) atskaita būtų pagrindas vadovautis, jeigu į bylą būtų pateikti pirminiai buhalteriniai dokumentai, pagrindžiantys šios ataskaitos turinį ir (ar) kiti byloje surinkti įrodymai leistų pritarti jos teisingumui. Tačiau apeliantė jokių priminių buhalterinių dokumentų į bylą nepateikė, o kiti byloje esantys duomenys nesuponuoja išvados, kad aptariamoje pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyti duomenys apie sumažėjusį bendrovės nuostolį yra teisingi. Kaip nustatyta, bendrovėje jau beveik du metus nedirba nė vienas darbuotojas (apdraustas asmuo), apeliantė neturi registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, piniginių lėšų, kuriomis galėtų būti vykdomi mokėjimai kreditoriams. Apeliantės skola ieškovei nėra dengiama, toliau tik didėja, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos ieškovei iš apeliantės taip pat nepavyko. Būtent šie požymiai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantė realios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, todėl negeneruoja jokių pajamų, kuriomis galėtų būti padengtas ankstesnių metų nuostolis. Juo labiau kad ir pačioje pelno (nuostolio) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. yra paliktos tuščios pardavimo, kitų pajamų, su darbu susijusių sąnaudų eilutės.
36. Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys leidžia pritarti skundžiamos nutarties išvadoms, kad apeliantės finansiniai sunkumai nėra trumpalaikio pobūdžio, t. y. apeliantė pagrįstai pripažinta nemokia ir taikant likvidumo testą. Įvertinus apeliantės turimų įsipareigojimų ir turto santykį bei konstatavus aplinkybę, kad bendrovė iš esmės nevykdo jokios veiklos, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė savo įsiskolinimus būtų pajėgi padengti ateityje. Pagal byloje esančius duomenis apeliantės veikla iš esmės kuria tik nuostolius, o realių perspektyvų stabilizuoti padėtį nėra (jų apeliantė leistinais įrodymais neįrodė), todėl vienintelis nemokumo problemos sprendimo būdas yra bankroto bylos jai iškėlimas (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
37. Kitokios išvados neleidžia padaryti ir byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė nėra pranešusi kreditoriams apie negalėjimą jiems vykdyti savo prievoles, nedalyvauja kitose civilinėse bylose, atsakovės atžvilgiu šiuo metu nėra vykdomi išieškojimai, taip pat nėra duomenų apie atsakovės turtui taikytą areštą. Šios aplinkybės niekaip nepaneigia prastos apeliantės finansinės būklės ir neįrodo jos pajėgumo ateityje atsiskaityti su savo kreditoriais. Tokias aplinkybes, labiau tikėtina, galėjo lemti tai, kad įsipareigojimai kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai sudaro tik mažąją dalį visų apeliantės prievolių, šiuo metu nėra pradelsti, todėl pastarieji kol kas neturi teisinio pagrindo inicijuoti teisminius procesus ar imtis kitų priemonių skoloms atgauti.
38. Apeliantei neįrodžius, kad bendrovė vykdo realią ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jai vykdyti savo prievoles ateityje, t. y. neįrodžius savo gyvybingumo (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis), pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga pasisakyti dėl kitų jos nemokumo problemos sprendimo būdų, įskaitant restruktūrizavimą. Apeliantė neįrodinėjo, o bylos nagrinėjimo metu akivaizdžiai neegzistavo ir kiti JANĮ 22 straipsnyje nurodyti pagrindai, kuriems esant atsisakoma kelti bankroto bylą (pareiškimo nagrinėjimo metu atsiskaityta su bankroto bylą inicijavusiu kreditoriumi, juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti).
39. Atskirai pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl pačiai bendrovei tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius pakankamai gerą jos finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
40. Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad bankroto bylose teismas turi būti aktyvus, o tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tik tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020).
41. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju buvo aktyvus – savo iniciatyva Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO ir viešuosiuose registruose patikrino duomenis, susijusius su apeliantės finansine būkle. Tuo tarpu pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ir minėtą ginčui aktualią teismų praktiką pareiga pateikti bendrovės gerą finansinę padėtį pagrindžiančius duomenis (buhalterinius dokumentus, vykdomas sutartis ir pan.) teko apeliantei, juo labiau kad tik ji tokiais įrodymais disponuoja. Tačiau apeliantė šios pareigos neįvykdė ir jokių tokio pobūdžio įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė, nors savo procesiniuose dokumentuose tokias aplinkybes buvo nurodžiusi. Todėl apeliantė turi prisiimti dėl jai tekusios pareigos neįvykdymo atsiradusias neigiamas pasekmes.
42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.