- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- eI-756-386/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00222-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Vytautas Agintas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
2017 m. kovo 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas, ir V. M.) skundu atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir atsakovas, ir Klaipėdos apskrities VPK) prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 30-IL-815 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) ir 2017 m. sausio 24 d. oficialų perspėjimą Lietuvos Respublikos vardu Nr. 30-IL-814 (toliau – ir Oficialus perspėjimas).
Vadovaujantis Skundžiamu nutarimu, pareiškėjui pareikštas Oficialus perspėjimas vieneriems metams, teigiant, kad pareiškėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydamas palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms bei pareiškėjo veiksmus vertinant kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui. Taip pat nurodo, kad Oficialiu perspėjimu pareikalauta laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų bei oficialiai perspėtas, kad priešingu atveju jam bus taikomos įstatymų numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat įstatymų nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Teigia, kad šiuose aktuose pareiškėjui inkriminuojami tariamai neteisėti veiksmai yra nekonkretizuoti ir neindividualizuoti. Neaišku, kodėl tokia prevencinio poveikio priemonė yra taikoma, nes, pareiškėjo teigimu, jis nėra padaręs jokių veiksmų, kurie varžytų kitų žmonių teises ir laisves, sudarytų sąlygas atsirasti ir plėtotis nusikalstamumo socialinėms ir ekonominėms prielaidoms.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jis puikiai adaptavosi visuomenėje, yra įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, dirba dviejuose darbuose. Jis dirba individualiai pagal verslo liudijimą (paminklų gamyba), straipsniai dienraščiuose patvirtina, kad jis sėkmingai užsiima šiuo verslu, pagamino įspūdingą Stasio Povilaičio paminklą. Pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 22 d. papildomai dirba UAB „Pajūrio verslo partneriai“, perkeltas į vadybininko pareigas. Apie V. M., kaip darbuotoją, atsiliepiama labai teigiamai. Jis su sugyventine E. M. augina du nepilnamečius vaikus. Sūnus L. M. gimė su įgimta širdies yda, jam buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis laikotarpiu nuo 2016-08-16 iki 2017-08-15. Pareiškėjas sėkmingai dalyvavo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje vykusiuose elgesio pataisos programos „Tik tu ir a (One-to-one)“ užsiėmimuose ir juos baigė. Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba 2016 m. spalio 11 d. sprendime Nr. 1-526 nurodė, jog pasibaigus intensyvios priežiūros laikotarpiui nenustatyta probacijos sąlygų pažeidimų, V. M. nuolatos dirba teisėtą darbą, todėl manytina, kad jis puikiai integravosi į visuomenę, siekdamas oficialiai uždirbti ir daugiau nebeturėti jokių pajamų iš nelegalių šaltinių, parodo jo jaučiamą atsakomybę prieš šeimą ir visuomenę.
Taikyti oficialų perspėjimą galima tik tuo atveju, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie asmens ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pagrindas manyti, kad asmuo gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Taikant šią priemonę turėjo būti nustatytas pareiškėjo ryšys su organizuotomis grupėmis ir tai, kad jis gali daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Pareiškėjo nuomone, įstatymo nustatyta tvarka nėra gauta jokių duomenų, liudijančių jo ryšius su nusikalstamomis grupėmis, susivienijimais ar jų nariais. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Iš Oficialaus perspėjimo neaišku, koks įstatyminis pagrindas nustatytas, kadangi tik nurodyta, jog pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui. Veikla, kuri galėtų kelti grėsmę visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, pareiškėjas neužsiima.
Oficialus perspėjimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, žeidžia pareiškėjo garbę ir orumą, grubiai pažeidžia jo, kaip žmogaus ir piliečio, teises, įtvirtintas ir ginamas įstatymų.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities VPK atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad Oficialaus perspėjimo tikslas - neleisti asmeniui padaryti sunkaus (ar labai sunkaus) nusikaltimo, t. y. neleisti padaryti pavojingiausių teisės pažeidimų, už kurių padarymą ar kėsinimąsi juos padaryti asmeniui gali būti paskirta bausmė, ir, kita vertus, garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Pažymi, kad Oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija, be to, nėra būtina, kad informacijos surinkimas būtų nukreiptas į konkretų oficialaus perspėjimo gavėją. Tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu.
2016 m. liepos 1 d. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba (toliau – ir KPONTV) užbaigė ir perdavė kaltinamajam aktui surašyti IT Nr. 01-1-32133-15 15 (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015-06-08), kuriame V. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 260 straipsnio (toliau – ir str.) 2 dalį (toliau – ir d.) (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis dideliais kiekiais turint tikslą jas platinti).
Įtariama, kad iki 2015 m. liepos 21 d. V. M., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 50,9 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 8,342 g narkotinės medžiagos - heroino, ir 0,822 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos, kurias pardavė kitam kaltinamajam. Įtariama, kad V. M. padarė labai sunkų nusikaltimą - pardavė didelį narkotinių medžiagų kiekį (LR BK 260 str. 2 d.) - per lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpį.
Ikiteisminio tyrimo metu, taikant procesinę prievartos priemonę - elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei įrašų darymas (LR BPK 154 str.) - užfiksuoti nusikalstamai veikai tirti reikšmingi V. M. pokalbiai su V. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (buvęs organizuotos nusikalstamos grupės lyderis, pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-17 nuosprendį už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą atlieką 8 m. laisvės atėmimo bausmę). Pažymi, kad 2017 m. vasario 1 d. Klaipėdos apskrities VPK KPONTV užbaigtame ir kaltinamajam aktui surašyti perduotame IT Nr. 01-1-21312-16 (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015- 05-06) V. Č. pareikštas kaltinamas pagal LR BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (pasikėsinimas organizuotoje grupėje įgyti narkotines ar psichotropines medžiagas turint tikslą jas platinti), 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis dideliais kiekiais, turint tikslą jas platinti bei platinimas organizuotoje grupėje), 25 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 3 d. (pasikėsinimas organizuotoje grupėje įvykdyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą).
Kriminalinės žvalgybos duomenimis, V. M. siejamas su organizuotomis grupėmis. Kriminalinės žvalgybos informacija išslaptinama nebus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. 2 d. 18 p. ir 19 p. (Tarnybos paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų kriminalinės žvalgybos organizavimą ir eigą, kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija) ir 10 str. 1 d. 2 p. (neišnyko įslaptinimo tikslingumas).
Klaipėdos apskrities VPK KPONTV 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. P. įstatymų nustatyta tvarka gavo duomenų, kad V. M. gali būti susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ir jų nariais, galimai vykdančiais sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir, taikydamas V. M. oficialų perspėjimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, nepažeidė prevencinės poveikio priemonės taikymo formos ir tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, jog mano Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. M. bus išteisntas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje atsiliepimą į pareiškėjo skundą palaikė ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininko patvirtintu 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 30-IL-815 taikyta pareiškėjui V. M. prevencinė poveikio priemonė - oficialus perspėjimas, Lietuvos Respublikos įstatymo vardu, vieneriems metams. Vykdydamas minėtą nutarimą, Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-ojo skyriaus vyresnysis specialistas, nurodydamas, kad V. M. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė jam oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui.
Pareiškėjas ginčija šių aktų pagrįstumą bei teisėtumą. Skundžiamas nutarimas priimtas remiantis 2017 m. sausio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-IL-814 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie pareiškėjo elgesį, atitinkantį Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – ir ONUĮ) 4 straipsnį, įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų apie asmens ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad minėtas asmuo gali daryti sunkius nusikaltimus ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Tai pat nurodyta, kad pareiškėjui tikslinga taikyti ONUĮ numatyta prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimą Lietuvos Respublikos įstatymo vardu, vieneriems metams
Pabrėžtina, jog ONUĮ nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (ONUĮ 1 straipsnis). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (ONUĮ 3 straipsnis). Pagal ONUĮ 4 straipsnį (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1486 redakcija) šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Remiantis ONUĮ 5 straipsniu, oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.
Aiškindamas ONUĮ 4 straipsnio taikymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, jog šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Minėtos informacijos turinio ir jos rinkimo būdų požiūriu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors nurodyta informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (žr., pvz., LVAT 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-224/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-803/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1859/2008, 2017 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1425-575/2017 ir kt.).
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalis (ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016-07-01, nuo 2016-07-01 tai ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis) nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Pasisakant dėl ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies aiškinimo, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, spręsdamas ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies atitikimo Konstitucijai klausimą, 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, be kita ko, nurodė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Iš esmės tokios pačios nuostatos yra laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pagal kurią asmens (pareiškėjo) neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, kurie buvo panaudoti kaip vieninteliai įrodymai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo principo taikymo požiūriu gali būti laikomas šio straipsnio pažeidimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai 2007 m. lapkričio 27 d. Meral prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32-39 p.; 2009 m. balandžio 21 d. Miran prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 p.; 2009 m. balandžio 21 d. Topal prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12-15 p.; 2008 m. gruodžio 16 d. Gulijev prieš Lietuvą, pareiškimas Nr. 10425/03).
Atsižvelgiant į ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies (ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016-07-01, nuo 2016-07-01 tai ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis) taikymo ypatumus, šios kategorijos bylose buvo pateikti išaiškinimai dėl šio straipsnio taikymo:
1) nustatyti, ar tokie (įslaptinti) įrodymai yra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys (galintys patvirtinti) reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurioms esant pareiškėjui galėjo būti pareikštas ONUĮ 3 ir 4 straipsniuose numatytas oficialus perspėjimas. Tai nustatęs, teismas, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, turi motyvuotai atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies (ABTĮ įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) taikymo prasme ir pripažinti oficialų perspėjimą nepagrįstu;
2) nustatyti, ar byloje esantys neįslaptinti įrodymai yra patikimi ir pakankami tam, kad būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjui pareikšto oficialaus perspėjimo pagrįstumą ONUĮ 4 straipsnio taikymo prasme. Tokiu atveju teismas, laikydamasis pakankamumo (užtektinumo) kriterijaus ir vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 3 dalyje (ABTĮ įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) nurodyta bendro pobūdžio nuostata, kad valstybės ar tarnybos paslaptį sudarantys faktiniai duomenys (įrodymai) paprastai negali būti laikomi įrodymais administracinėje byloje, taip pat turi atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies (ABTĮ įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) taikymo prasme;
3) nustatyti, ar byloje esantys neįslaptinti įrodymai leidžia daryti pakankamai pagrįstą prielaidą apie ONUĮ 4 straipsnyje nurodytus pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, tačiau jų nepakanka padaryti vienareikšmišką išvadą dėl būtinumo taikyti pareiškėjui šią prevencinę poveikio priemonę. Tokiais atvejais teismas turi motyvuotai pripažinti įslaptintą informaciją leistinu įrodymu administracinėje byloje ir ją įvertinti kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (ABTĮ įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-07-01, nuo 2016-07-01 tai ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis).
Aiškindamas ONUĮ 5 straipsnio taikymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą aiškinimą dėl informacijos slaptumo, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, taip pat šio (5 straipsnio) konstrukciją, darytina išvada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija (LVAT administracinė byla Nr. A-525-224/2008, administracinė byla Nr. A-662-1387/2009 ir kt.).
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir „Liteko“) duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas V. M., gimęs (duomenys neskelbtini) m., yra teistas penkis kartus; nuo 2016 m. liepos 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-120-890/2017, kurioje pareiškėjas V. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o būtent tuo, kad iki 2015 m. liepos 21 d. V. M., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 50,9 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 8,342 g narkotinės medžiagos - heroino, ir 0,822 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos, kurias 2015 m. liepos 21 d. pardavė kitam kaltinamajam. Minėtoje byloje kaltinami penki asmenys, keturi iš jų teisti nuo 5 iki 11 kartų. Įtariama, kad V. M. minėtą labai sunkų nusikaltimą padarė per lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpį. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu V. M. pagal LR BK 189 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 4 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi V. M. lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs 1 m. 7 mėn. 17 d. laisvės atėmimo bausmės, t. y. įtariama, jog V. M. minėtą nusikalstamą veika padarė 2 mėnesių laikotarpyje nuo lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad jis puikiai adaptavosi visuomenėje, charakterizuojamas teigiamai, Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba 2016 m. spalio 11 d. sprendime Nr. 1-526 nurodė, jog pasibaigus intensyvios priežiūros laikotarpiui nenustatyta probacijos sąlygų pažeidimų. „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-357-162/2017 konstatavo, jog pasiūlymas nutraukti pareiškėjo V. M. elektroninį stebėjimą prieš terminą buvo inicijuojamas ne dėl to, kad pareiškėjas nebuvo padaręs jokių probacijos sąlygų pažeidimų, o dėl to, kad atsirado būtinybė grąžinti įrangą tiekėjui. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus 2016 m. vasario 22 d. rašte Nr. 1PS-26 nurodyta, kad probacijos sąlygų laikas pareiškėjui buvo pratęstas net du kartus, kadangi intensyvios priežiūros laikotarpiu buvo užfiksuoti daromi probacijos sąlygų pažeidimai.
Atsakovas atsiliepime ir atsakovo atstovas teisme nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu, taikant procesinę prievartos priemonę - elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą (LR BPK 154 straipsnis) - užfiksuoti nusikalstamai veikai tirti reikšmingi pareiškėjo V. M. pokalbiai su V. Č., gim. (duomenys neskelbtini); tai buvęs organizuotos nusikalstamos grupės lyderis, pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-17 nuosprendį už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą atlieką 8 m. laisvės atėmimo bausmę; 2017 m. vasario 1 d. baigtas ikiteisminis tyrimas (tyrimas pradėtas 2015-05-06) ir V. Č. pareikštas kaltinamas pagal LR BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (pasikėsinimas organizuotoje grupėje įgyti narkotines ar psichotropines medžiagas turint tikslą jas platinti), 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis dideliais kiekiais turint tikslą jas platinti bei platinimas organizuotoje grupėje), 25 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 3 d. (pasikėsinimas organizuotoje grupėje įvykdyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą). „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog tai Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. I-62-174/2017, V. Č. teistas 4 kartus.
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad Oficialus perspėjimas pažeidžia jo teises, ONUĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui pareikštas oficialus perspėjimas jo teisių, laisvių niekaip nevaržo. Pažymėtina, jog Oficialus perspėjimas negali kelti nepasitikėjimo, nes įteikiamas tik asmeniui, kuriam jis pareikštas, nebent pats asmuo apie tokį perspėjimą kažkaip informuoja kitus. Policijos įstaigos asmenį tik įtraukia į nustatytas bazes, o kitokių veiksmų jo atžvilgiu nevykdo ir visuomenės neinformuoja.
Atsakovo pateikta vieša informacija apie pareiškėjo ryšius su V. Č., pareigūno V. P. tarnybinis pranešimas, 2017-02-21 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (V. M. teistumai, jam taikytos kardomosios priemonės ir kt. duomenys), 2016-07-01 kaltinamasis aktas (surašytas pareiškėjui V. M. ir kitiems asmenims), Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys bei kiti byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, kad atsakovas nutarimo skirti oficialų perspėjimą priėmimo metu disponavo informacija apie pareiškėjo ryšius, suteikiančius pagrindą taikyti ONUĮ numatytą prevencinę priemonę.
ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija, byloje atlikusi įrodymų bei aplinkybių, kurias patvirtina vieši duomenys, vertinimą, nesiejant su teismui teismo posėdžio metu pateikta nevieša medžiaga, sutinka su išvada, kad pakanka duomenų apie pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad minėtas asmuo gali daryti sunkius nusikaltimus ar labai sunkius nusikaltimus. Įslaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti imperatyvaus pobūdžio padarinių – reikalavimo asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, atsiradimą. Teisėjų kolegijos vertinta įslaptinta medžiaga nagrinėjamu atveju laikytina kaip papildoma medžiaga, papildanti neslaptus faktinius duomenis, nukreiptus prieš pareiškėją, ir padedanti visiškai užtikrinti teisingumą. Taigi, tiek įslaptintų, tiek neslaptų įrodymų visuma, bylojanti ne pareiškėjo naudai, sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog Oficialus perspėjimas pareiškėjui buvo paskirtas pagrįstai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2017 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 30-IL-815 ir 2017 m. sausio 24 d. oficialaus perspėjimo Lietuvos Respublikos vardu Nr. 30-IL-814 panaikinimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.