- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- I-357-162/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02777-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,
2017 m. sausio 31 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 1-526 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 2S-6032 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (kreiptis dėl probacijos sąlygų keitimo).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 1-526, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymas dėl baudžiamojo poveikio priemonės/pareigos pakeitimo;
2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 2S-6032, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 1-526 panaikinimo;
Žemesnės instancijos teismas
3) įpareigoti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą dėl Marijampolės miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos pareigos pakeitimo į kito pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. skunde (b. l. 2-6) nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai pateikė prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės/pareigos pakeitimo, tačiau Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba 2016 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 1-526 pareiškėjo prašymo netenkino. Nesutikdamas su atsakovės sprendimu, skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau Kalėjimų departamentas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 2S-6032 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas teigia, kad sprendimai neteisėti ir nepagrįsti.
Nurodo, kad jis daugiau kaip metai laiko dirba pagal verslo liudijimą (paminklų gamyba), o nuo 2015 m. gruodžio 22 d. dirba (duomenys neskelbtini) (nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo perkeltas į vadybininko pareigas). Šiuo metu jis su drauge augina du vaikus, t. y. nepilnametę dukrą ir sūnų, kuris gimė su įgimta širdies yda ir kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. Teigia, jog sugyventinei prižiūrėti sūnų yra labai sunku, jie daug laiko praleido Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, be to, dar ir šiuo metu tenka važiuoti į Vilnių dėl įvairių tyrimų atlikimo. Tvirtina, kad padėti šeimai neturi galimybės, kadangi nuo 22.00 val. iki 6.00 val. privalo būti namuose. Atkreipia dėmesį, jog dirbant nekilnojamojo turto vadybininku reikia dažnai dirbti ir naktį, kadangi tuo metu skambina klientai, norintys išsinuomoti patalpas, todėl reikia išvykti iš namų perduoti ir priimti raktus bei užmokestį už patalpų nuomą. Be to, atliekant vadybininko funkcijas, jam dažnai tenka dalyvauti dalykiniuose susitikimose, verslo vakarienėse, todėl vis dažniau atsiranda poreikis dėl darbinės veiklos praleisti vėlų vakarą ir net naktį ne namuose. Pareiškėjo teigimu, dėl specifinės darbinės veiklos jam neįmanoma tinkamai atlikti darbo funkcijas. Nurodo, jog nors visuomet laiku grįžta į namus, tačiau policijos pareigūnų tikrinimai nakties metu pareiškėjui neleidžia tinkamai pailsėti, adaptuotis bei užsiimti legalia ir jam patinkančia veikla.
Pažymi, kad nors 2015 m. liepos 22 d. pareiškėjui pareikštas įtarimas dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 ir 3 dalis, tačiau nemano, kad ši aplinkybė reikšminga sprendžiant prašymo dėl baudžiamojo poveikio priemonės/pareigos pakeitimo tenkinimo klausimą, kadangi kaltė nėra pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Tvirtina, kad jam anksčiau buvo nutraukta intensyvi priežiūra prieš terminą ir tai įrodo tinkamą paskirtų pareigų vykdymą. Pareiškėjo teigimu, ilgiau nei metus laiko nebuvo atvejo, kad pareigūnai jo nerastų namuose, todėl mano, kad naktinis tikrinimas nėra pagrįstas probacijos tikslui pasiekti, tačiau apriboja pareiškėjo teises ir laisves bei tuo pačiu sukuria prastesnes socialinės reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę galimybes. Teigia nesant pagrindo manyti, kad pareiškėjas vengia vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytą pareigą tiek, kiek ji susijusi su nurodymu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Institucijų teiginys, kad jis visuomet gali išeiti iš namų, jei tai susiję su darbu, nepagrįstas, kadangi kartais atlikti darbo funkcijas tenka ir naktį. Mano, kad atsakovė turėtų motyvuotu teikimu kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, kadangi pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Akcentuoja, jog net ir atsakovė skundžiamame 2016 m. spalio 11 d. sprendime Nr. 1-526 nurodė, kad pasibaigus intensyvios priežiūros laikotarpiui nenustatyta probacijos sąlygų pažeidimų, pareiškėjas dirba teisėtą darbą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. M. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos atstovė Aurika Stanislovaitienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovė Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba atsiliepime (b. l. 22-23) nurodo, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 646 ir pareiškėjui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 1 metų 7 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės ir iki lygtinio paleidimo termino pabaigos nustatytos pareigos: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Paaiškina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos tarnyba turi diskrecijos teisę įvertinti ir nuspręsti ar yra pagrindas teikti teikimą dėl probacijos sąlygų keitimo. Mano, kad nagrinėjamu atveju pagrindo kreiptis dėl probacijos sąlygų keitimo pareiškėjui nėra. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 2 d. buvo registruotas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje, nuo 2015 m. liepos 7 d. (su pertraukiamais laikotarpiais) ir šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, taip pat nuo 2015 m. gruodžio 22 d. dirba (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas negalėjo būti perkeltas į vadybininko pareigas, kadangi tuo metu net nedirbo minėtoje įmonėje. Nurodo, jog internetinėje svetainėje nurodytas (duomenys neskelbtini) darbo laikas yra pirmadieniais-penktadieniais nuo 9.00 iki 18.00 val., o šeštadienį ir sekmadienį nedirba ir tai įrodo, kad darbo diena nėra labai ilga ir netrunka iki vėlumos ar per naktį. Be to, direktorė yra pareiškėjo sugyventinė, todėl atsižvelgiant į teismo nutartį, pareiškėjas turi didesnes galimybes susiplanuoti darbo laiką ir funkcijų vykdymą. Mano, kad pareiškėjas, turėdamas specialųjį vidurinį išsilavinimą ir plataus profilio vairuotojo-autošaltkalvio specialybę, gali dirbti ir kitą darbą, tačiau tikėtina, kad dirbti savo sugyventinės įmonėje jam yra patogiau.
Nurodo, jog pareiškėjui ne kartą buvo siūloma įpareigojimo būti namuose kontrolę vykdyti elektroninio stebėjimo priemonėmis. Jam reiktų nurodyti darbo objektus, į kuriuos gali vykti nakties metu, informuoti apie skubų išvykimą nakties metu ir pateikti darbinę veiklą patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiškėjas net nepabandė pateikti įrodymus apie darbą nakties metu.
Akcentuoja, kad pareiškėjas šiuo metu yra kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu per probacijos laikotarpį, todėl mano, kad tai yra svarbi charakterizuojanti informacija, tačiau nelemiama, dėl kurios buvo priimtas skundžiamas sprendimas.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog nutraukta intensyvi priežiūra prieš terminą parodė, kad paskirtas pareigas pareiškėjas vykdė tinkamai. Pabrėžia, kad intensyvios priežiūros laikotarpiu buvo užfiksuoti daromi probacijos sąlygų pažeidimai, todėl net du kartus intensyvi priežiūra buvo pratęsta. Intensyvi priežiūra buvo nutraukta ne už gerą pareigų vykdymą, o dėl būtinybės grąžinti tiekėjams įrangą.
Nurodo, jog 2016 m. sausio 22 d. atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad pareiškėjas priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei (57 taškai). Išryškėjo probleminės sritys – informacija apie teisės pažeidimus (6 kartus teistas), gyvenimo stilius ir draugai (pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai), mąstymas ir elgesys (nesugebėjimas atpažinti problemų, suvokti pasekmių, tų pačių klaidų darymas), nuostatos (priežiūros laikotarpiu padarytos naujos nusikalstamos veikos). Tai įrodo, kad siekiant išvengti pakartotinio nusikalstamumo, tikslinga maksimaliai riboti pareiškėjo galimybes susitikti su neigiamos reputacijos asmenimis, individualių susitikimų ir elgesio korekcinių programų metu motyvuoti, keisti mąstymą ir elgesį bei nuostatas į kriminalinį elgesį.
Teigia, kad jei pareiškėjas pateiks duomenis ir bus nustatytos pateisinančios priežastys (pvz. vaiko liga, dėl ko būtinas jo dalyvavimas ir staigus išvykimas nakties metu), teisinės pasekmės pareiškėjui už probacijos sąlygų nevykdymą negresia.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 45).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 1-526 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymas dėl baudžiamojo poveikio priemonės/pareigos pakeitimo bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 2S-6032, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 1-526 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamus sprendimus, pareiškėjas prašo įpareigoti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą dėl Marijampolės miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos pareigos pakeitimo į kito pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę.
Lietuvos teismų duomenų bazės „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtino 2015 m. balandžio 21 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 646 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam V. M. (pareiškėjui) neatlikus 1 metų 7 mėnesių ir 17 dienų laisvės atėmimo bausmės ir nustatyti nuteistajam pasibaigus intensyvios priežiūros terminui iki lygtinio paleidimo termino pabaigos šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą, prašydamas pakeisti baudžiamojo poveikio priemones/pareigas, tačiau Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba 2016 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 1-526 pareiškėjo prašymo netenkino (b. l. 7-8). Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 1-526, 2016 m. spalio 19 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (minėta, toliau – ir Kalėjimų departamentas), prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 1-526 bei įpareigoti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą dėl Marijampolės miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos pareigos pakeitimo į kito pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę/pareigą, kurių įvykdymas būtų suderintas su galimybe rūpinti šeimos ir jos būtinųjų poreikių tenkinimui ir darbinių pareigų įgyvendinimui visą parą (b. l. 36-38). Kalėjimų departamentas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 2S-6032 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 9-10).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatyti apribojimai jau pasibaigė 2017 m. sausio mėnesį, tačiau nepaisant to, prašo bylą išnagrinėti iš esmės, kadangi jam buvo sukeltos atitinkamos neigiamos pasekmės, todėl mano, kad svarbu nustatyti ar atsakovė, atsisakydama kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą dėl Marijampolės miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos pareigos pakeitimo į kito pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, neatliko neteisėtų veiksmų.
Nors pareiškėjui nustatyti apribojimai pasibaigė, tačiau byloje būtina nustatyti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, pareiškėjas iš esmės įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. Sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir Įstatymas) nustato probacijos tikslą ir principus, probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, asmenų, kuriems paskirta probacija, teisinę padėtį, probacijos vykdymo teisėtumo priežiūrą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.
Remiantis minėta Įstatymo nuostata, probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo iš esmės esant vienai iš šių trijų sąlygų: 1) jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui; 2) ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus; 3) arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.
Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba Sprendime nurodė, kad intensyvios priežiūros laikotarpiu buvo užfiksuoti pareiškėjo daromi pažeidimai, dėl to net du kartus intensyvi priežiūra buvo pratęsta. Pažymėta, kad intensyvi priežiūra pareiškėjui buvo nutraukta ne už probacijos sąlygų gerą vykdymą, o todėl kad elektroninio stebėjimo įrangą reikėjo grąžinti tiekėjams. Be to, probacijos laikotarpiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas ir 2015 m. liepos 22 d. pareikštas pareiškėjui įtarimas dėl naujos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnyje, padarymo. Taip pat nurodė, jog pareiškėjo argumentas dėl darbo nakties metu apribojimo yra nepagrįstas, kadangi teismas, skirdamas pareiškėjui įpareigojimą, numatė sąlygas bei galimybę užsiimti darbine veikla bet kuriuo paros metu. Pažymėjo, jog šiuo atveju pareiškėjui reikia prižiūrinčiam probacijos skyriaus pareigūnui pristatyti tik patvirtinančius dokumentus, kad nebuvimas namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. susijęs su pareiškėjo darbine veikla. Pažymėjo, kad teismo nustatytą pareigą – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, esant pareiškėjo sutikimui, yra galimybė kontroliuoti elektroninėmis stebėjimo priemonėmis ir tai galimai sumažintų ar panaikintų policijos pareigūnų tikrinimus nakties metu. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba sprendė, kad nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų vykdyti probacijos sąlygų ar kad kitos probacijos sąlygos darytų teigiamą įtaką pareiškėjo elgesiui.
Lietuvos teismų duomenų bazės „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nuo 2016 m. liepos 8 d. yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o būtent tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. T. y., pareiškėjo kreipimosi 2016 m. rugsėjo 20 d. į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą su prašymu pakeisti baudžiamojo poveikio priemones/pareigas metu baudžiamoji byla jau buvo iškelta ir nagrinėjama teisme. Tai įvertinus, spręstina, jog probacijos sąlygų pakeitimas pareiškėjui negalėjo daryti teigiamos įtakos, o kaip tik skatinti pasiduoti neigiamos reputacijos asmenų įtakai ir nusikalsti. Šią išvadą patvirtina ir 2016 m. sausio 22 d. pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys atliktas pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas (b. l. 25a-34). Vertinimo metu išryškėjo, kad pareiškėjas pasiduoda neigiamos reputacijos asmenų įtakai, nesugeba atpažinti problemų, suvokti pasekmių, daro tas pačias klaidas. Tai įrodo, kad buvo tikslinga ir toliau riboti pareiškėjo galimybes susitikti su neigiamos reputacijos asmenimis ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dirbdamas nekilnojamojo turto vadybininku turėjo dažnai dirbti ir naktį (nuo 22.00 val. iki 6.00 val.), kadangi tuo metu skambina klientai, norintys išsinuomoti patalpas, todėl reikia išvykti iš namų perduoti ir priimti raktus bei užmokestį už patalpų nuomą, tačiau dėl probacijos sąlygų negali įvykdyti jam paskirtų darbo funkcijų ir iš darbdavio patiria spaudimą. Taip pat pažymi, kad dėl sūnaus sveikatos sugyventinei dažnai tenka važiuoti į ligonines, todėl pareiškėjas darbo metu yra priverstas atsitraukti nuo darbų ir vienas prižiūrėti pirmąjį jų vaiką, dėl to kai kurių darbo funkcijų įgyvendinimas nusikelia į vėlų vakarą. Pareiškėjo skundas grindžiamas ir tuo, kad policijos pareigūnų lankymasis nakties metu trukdo ilsįtis.
Įvertinus pareiškėjo argumentus, pažymima, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius apie darbą nakties metu, t. y. kad pareiškėjui būtina išvykti iš namų, kiek tai susiję su darbo užduočių vykdymu. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų apie darbą nakties metu (nuo 22.00 val. iki 6.00 val.). Akcentuotina ir tai, jog Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba pasiūlė pareiškėjui, esant jo sutikimui, kontroliuoti jį elektroninėmis stebėjimo priemonėmis: stebėti pareiškėjo judėjimą, nustatyti jo buvimo vietą (ar buvimo vieta susijusi su darbu) ir taip kartu sumažinti ar panaikinti policijos pareigūnų tikrinimus nakties metu. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas sutiko būti kontroliuojamas elektrinėmis stebėjimo priemonėmis tam, kad sumažinti policijos pareigūnų tikrinimus nakties metu ar kad galėtų tinkamai atlikti darbo funkcijas (pvz., išvykti kartu su klientu apžiūrėti siūlomas išsinuomoti patalpas). Vadinasi, pats pareiškėjas nesiekė policijos pareigūnų tikrinimo nakties metu sumažinimo ar galėjimo atlikti jam pavestas (kaip nurodė pareiškėjas) darbines funkcijas nakties metu. Pagal internetiniame tinklalapyje esančią informaciją (prieiga internete (duomenys neskelbtini)), pareiškėjo nurodyta darbovietė (duomenys neskelbtini) dirba darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 18.00 val. Akcentuotina ir tai, jog šios bendrovės direktorė yra E. M., kuri pagal bylos šalių paaiškinimus yra pareiškėjo sugyventinė. Minėtos aplinkybės paneigia faktą, kad pareiškėjas privalo dirbti nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei patiria spaudimą iš darbdavio.
Pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Įvertinus minėtas Įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų pažeidęs probacijos sąlygas dėl to, kad teko vykti į ligoninę dėl sūnaus gydymo, tuomet toks probacijos sąlygų pažeidimas būtų buvęs dėl svarbios priežasties ir pareiškėjui iš esmės jokių teisinių pasekmių nebūtų sukėlęs. Todėl pareiškėjo argumentas apie negalėjimą įvykdyti probacijos sąlygas dėl šeimyninės padėties (vaiko ligos) laikytinas nepagrįstu. Proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad vaiko gydymo Vilniuje metu, pareiškėjui buvo leista vykti į ligoninę.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad jam intensyvi priežiūra buvo nutraukta už probacijos sąlygų tinkamą vykdymą.
Byloje nustatyta, jog Kalėjimų departamentas Apygardų probacijos tarnybų direktorius informavo apie tai, kad 2016 m. vasario 18 d. Kalėjimų departamente gautas UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ raštas, kuriame prašoma nedelsiant (iki 2016 m. vasario 25 d.) grąžinti likusią elektroninio stebėjimo įrangą, išduotą pagal sutartį Nr. ST-33/1365/2014 (b. l. 24). Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrius 2016 m. vasario 22 d. rašte Nr. 1PS-26 (b. l. 23a) nurodė iki 2016 m. vasario 26 d. grąžinti seno modelio elektroninio stebėjimo įrangą ir nurodė, kad tikslinga nutraukti nuteistojo V. M. elektroninį stebėjimą prieš terminą, kuris turėtų baigtis 2016 m. kovo 8 d. Rašte pažymėta, kad per pratęstą intensyvios priežiūros laikotarpį šiurkščių probacijos sąlygų pažeidimų neužfiksuota.
Aptarti faktiniai duomenys patvirtina, jog pasiūlymas nutraukti pareiškėjo elektroninį stebėjimą prieš terminą buvo inicijuojamas ne dėl to, kad pareiškėjas buvo nepadaręs jokių probacijos sąlygų pažeidimų, o dėl to, kad atsirado būtinybė grąžinti įrangą tiekėjui. Nors minėtame Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus 2016 m. vasario 22 d. rašte Nr. 1PS-26 ir nurodyta, kad per pratęstą intensyvios priežiūros laikotarpį šiurkščių probacijos sąlygų pažeidimų neužfiksuota, tačiau tai dar nepatvirtina, kad pareiškėjas nebuvo padaręs jokių probacijos pažeidimų, nes minėtame rašte pažymėta, jog probacijos sąlygų laikas pareiškėjui buvo pratęstas. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjui probacijos sąlygų laikas buvo pratęstas net du kartus, kadangi intensyvios priežiūros laikotarpiu buvo užfiksuoti daromi probacijos sąlygų pažeidimai. Šią aplinkybę atsakovės atstovė patvirtino ir teismo posėdyje. Vadinasi, pareiškėjo argumentas, kad jam intensyvi priežiūra prieš terminą buvo nutraukta dėl tinkamai vykdomų probacijos sąlygų, laikytinas nepagrįstu.
Vadovaujantis nustatytų aplinkybių visetu, teismas daro išvadą, jog nebuvo objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas nebūtų galėjęs vykdyti probacijos sąlygų ar kad kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.
Byloje nustačius, jog Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 1-526 teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo bei naikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 2S-6032, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 1-526 panaikinimo.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skundu taip pat prašė įpareigoti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą dėl Marijampolės miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos pareigos pakeitimo į kito pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016).
Kaip ir minėta, pareiškėjui Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatyti apribojimai jau pasibaigė 2017 m. sausio mėnesį, todėl dėl įpareigojimo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą dėl Marijampolės miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos pareigos pakeitimo į kito pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę nebeliko ginčo. Atsižvelgiant į tai, byla šioje dalyje nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. skundą dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 1-526 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 2S-6032 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinę bylą dalyje dėl įpareigojimo atsakovę Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą dėl Marijampolės miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos pareigos pakeitimo į kito pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę nutraukti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.