Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. 2019 m. gegužės 25 d. Panevėžyje, Smėlynės–Pušyno gatvių sankryžoje, vairavo kelių transporto priemonę – jai priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai apie 21.36 val. policijos pareigūnams sustabdžius jos vairuojamą transporto priemonę ir patikrinus jos blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARYE-0406, 21.43 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,73 promilės girtumas, o 22.00 val. nustatytas 2,50 promilės girtumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamajai S. B. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamosios S. B. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamosios S. B., liudytojų (policijos pareigūnų) J. P., M. R. parodymai partvirtina, kad S. B. 2019 m. gegužės 25 d. vairavo kelių transporto priemonę – jai priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kol ją Panevėžyje, Smėlynės–Pušyno gatvių sankryžoje, sustabdė policijos pareigūnai (21.43 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,73 promilės girtumas, o 22.00 val. – 2,50 promilės girtumas). Tokie kaltinamosios atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. B. yra pakankamai jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jos atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (b. l. 85–86), administracine tvarka nebausta (b. l. 87), dirba (b. l. 117), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 55–58), žala nėra padaryta, byloje nėra jokių kaltinamąją neigiamai charakterizuojančių duomenų, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo posėdyje buvo pateiktas kaltinamosios mamos R. B. prašymas perduoti kaltininkę jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdyje apklausta R. B. nurodė, kad kaltinamoji gyvena kartu su ja, jų santykiai geri, dukra jos klauso, dukra pasipasakojo apie įvykį, ji tai vertina labai blogai, kalbėjosi su dukra apie tai, dukrai daro ir darys teigiamą įtaką. R. B. paaiškino, kad dirba sezoninius darbus Panevėžio miškų urėdijoje, pajamos minimalios. Byloje nėra duomenų, kad R. B. būtų anksčiau teista, 2015 metais ji buvo bausta administracine tvarka už tai, jog važiavo dviračiu važiuojamąja dalimi nedėvėdama šviesą atspindinčios liemenės, dviračio priekyje ir gale nedegė žibintai, paskirta 2 Eur bauda sumokėta 2015 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 118–119).

Atsižvelgęs į pačios kaltinamosios paaiškinimus dėl santykių su mama, R. B. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, surinktus R. B. apibūdinančius duomenis (neteista, per paskutinius 5 metus bausta administracine tvarka 1 kartą), teismas konstatuoja, kad R. B. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris dėl savo statuso (kaltinamosios mama) ir kitų aplinkybių (gyvena kartu su kaltinamąja, kuri jos klauso) turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką S. B..

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su gynėjo ir prokurorės pozicija, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąją S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos R. B. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Įvertinus laiduotojos nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties, laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas vidurkį atitinkantis, t. y. 2 metų, laidavimo terminas.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, atsižvelgęs į jai nustatytą neblaivumą laipsnį ir kitas nustatytas veikos aplinkybes, daro išvadą, kad tikslinga S. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 26 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajai išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Dėl prokurorės prašymo taikyti turto (kaltinamosios vairuoto automobilio) konfiskavimą teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo paliktas galioti teismo nuosprendis, kuriuo turto konfiskavimas atleidimo pagal laidavimą atveju netaikytas. Tokios praktikos laikytasi ir Panevėžio apygardos teisme (žr., pvz., 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-334/2018, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-350/2018).

Kaltinamoji ir jos mama nurodė, kad vairuotas automobilis, nors registruotas kaltinamosios vardu, tačiau iš esmės yra šeimos turtas, reikalingas šeimos poreikiams tenkinti, kaltinamosios brolis, kuris gyvena kartu su jomis, siekia įgyti vairuotojo pažymėjimą. Nėra duomenų, kad kaltinamosios vairuota transporto priemonė buvo įsigyta neteisėtai, kad šis turtas nusikalstamos veikos priemone tapo ne atsitiktinai, o buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas. Teismas jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatavo, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos egzistavimą pripažino ir prokurorė savo baigiamojoje kalboje. Tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad transporto priemonės palikimas asmens dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kaltinamosios vairuoto automobilio konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė. Todėl įsiteisėjus teismo nuosprendžiui automobilis ir byloje saugomas jo registracijos liudijimas grąžintinas kaltinamajai.

Turto nekonfiskavimas nagrinėjamu atveju savaime nereiškia, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nepatirs jokių neigiamų pasekmių. Įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę, teismas jau nusprendė skirti jai vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metams. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat tikslinga skirti kaltinamajai ir kitą prokurorės nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 8 mėnesių sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamosios Panevėžio AVPK naudai išieškomos automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 15–20). O proceso išlaidomis pripažintinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos (1,90 Eur) iš kaltinamosios priteistinos valstybei.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71–77) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant ją laiduotojos R. B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti S. B., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 8 (aštuonių) mėnesių terminą įmokai sumokėti.

|Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje, esančioje Elektronikos g. 80, Panevėžyje, ir byloje saugomą šio automobilio registracijos liudijimą grąžinti S. B..

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, S. B. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

S. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš S. B. automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nurodant jas įmokėti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT19 7044 0600 0782 8723, esančią AB SEB banke.

Priteisti iš S. B. 1,90 Eur (vieną eurą 90 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).

Išaiškinti S. B., jog proceso išlaidas ji turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke) (įmokos kodas 5660) arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.