- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- 1S-19-361/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00043-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Nuteistasis
- V. J.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. J. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria šiam nuteistajam skirtas papildomas įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. rugsėjo 17 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ši bausmė pakeista į laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta – prie 2014 m. balandžio 16 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, paskiriant pabaigti įvykdyti teismo įpareigojimus. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 6, 8 punktus, 4 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 7 mėnesiams, įpareigojant V. J. 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiųjų V. P. ir L. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis pakeistas – V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, 4 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant V. J. 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiųjų V. P. ir L. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi tenkino Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimą iš dalies ir nutarė nuteistajam V. J. paskirti papildomą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. J. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino jo teisės gynybą, neleido jam dalyvauti teismo posėdyje. Pažymi, jog jis nerūko, nevartoja alkoholio ar narkotikų. Teigia, jog teismas jam kerštauja, šmeižia jį, siekia su juo susidoroti, o skundžiamoje nutartyje išdėstė aplinkybes neatitinkančias tikrovės, nepagrįstus motyvus ir išvadas. Nuteistasis nurodo nesantis nuteistasis, todėl taip pavadintas jaučiasi pažemintas. Nurodo, jog Probacijos tarnyboje jo niekas nesupažindino su bausmės vykdymo tvarka, o duoda pasirašyti neaiškius dokumentus. Teigia, jog iš Probacijos tarnybos programų, paskaitų jis nieko naudingo neturėjo, o tik išlaidas kelionėms. Apie gyvenamosios vietos pakeitimą Probacijos tarnybą jis buvo informavęs žodžiu 2016 m. gruodžio 22 d. Mopedo teigia nevairavęs, o tik sėdėjęs ant jo galo, o po įvykio mopedą vairavęs asmuo pabėgo. Teigia, jog Probacijos tarnyba jam grasina, todėl jis rašo ir pasirašo kur jam liepiama. Dėl tokių veiksmų nurodo kreipsiantis į teismą dėl žalos. Papildomai nurodo, jog yra šmeižiamas, jam neskiriamas advokatas, jam trukdoma susipažinti su byla.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir įrodyta, jog nuteistasis (probuojamasis) V. J. probacijos vykdymo laikotarpiu (įtrauktas į registrą nuo 2015-12-29) padarė du administracinės teisės pažeidimus už kuriuos jam skirtos administracinės nuobaudos: 1) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-04-10 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, nubaustas 28 Eur bauda, už tai, kad 2016-02-05, 17.16 val., Klaipėdos m., Kauno g., vairavo automobilį, kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neįregistruotas nustatyta tvarka; 2) 2016-09-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, 126 straipsnio 4 dalį, nubaustas 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėn., už tai, kad 2016-08-24, 20.22 val., vairavo mopedą būdamas neblaivus kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sankryžoje sukdamas į kairę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo mopedo ir virto (asmens bylos l. 80–81).
Be to, probuojamasis pažeidė probacijos sąlygas, t. y. 2016-03-03 pakeitė savo gyvenamąją vietą, prieš tai privalomai nepranešęs Probacijos tarnybai, dėl ko 2016-04-04 pateikė paaiškinimą, nurodydamas, jog nežinojo apie tokią pareigą (asmens bylos l. 48).
Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, jog V. J. 2016-01-11 pasirašytinai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (asmens bylos l. 13), darytina išvada, jog V. J. buvo, yra ir turi būti žinoma, kad jei jis nesilaikys teismo paskirtų įpareigojimų, darys teisės pažeidimus, jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtą bausmę.
2016-01-11 sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas. Probuojamasis, be kita, ko, buvo įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei jam uždrausta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiųjų V. P. ir L. R. (asmens bylos l. 16–20). Nors probuojamasis V. J. vykdė ir toliau vykdo nurodytus įpareigojimus, tačiau probacijos vykdymo laikotarpiu padarė minėtus teisės pažeidimus bei pažeidė bendrąją probuojamojo pareigą pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją (Probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 punktas).
Apygardos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visetą, skundžiamos nutarties motyvus, remdamasis Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu, pagrįsta vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistajam skirtinas įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos, turės teigiamos įtakos probuojamojo elgesiui. Probuojamojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog 2016-01-20 atlikus V. J. keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės pakartotinio teistumo rizikos grupei, išryškėjo probleminės sritys susijusios su „Informacija apie teisės pažeidimus“, „Ryšiai“, „Emocinė gerovė“, „Mąstymas ir elgesys“. Atliktos išsamios žalos analizės duomenimis nustatyta, kad vidutinė rimtos žalos rizika gresia visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems. Nors V. J. nuo 2016-06-06 dalyvauja elgesio pataisos programoje EPP (Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas) ir dalyvavo keturiose šios programos užsiėmimuose, tačiau matyti, jog tai neužkardė 2016-08-24 teisės pažeidimo, padaryto būnant jam neblaiviam, kilimo.
Be to, teismas pažymi, jog nors V. J. padarė minėtus administracinės teisės pažeidimus bei nesilaikė įpareigojimo informuoti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, matyti, kad Probacijos tarnyba vis dar tikisi iš probuojamojo tinkamo, visuomenėje priimtino jo elgesio, todėl kreipėsi į teismą su teikimu ne dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, o papildomų įpareigojimų probuojamajam skyrimo, iš kurių beje jam skirta tik viena. Probuojamajam siūlytina vertinti Probacijos tarnybos bei teismo rodomą pasitikėjimą juo ir galbūt paskutinį valstybės duodamą galimybę jam asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime elgtis tinkamai, dorai ir sąžiningai.
Nuteistojo V. J. skundo argumentas dėl teisės į gynybą neužtikrinimo, nesant byloje duomenų, jog pagal jo 2016-12-01 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje (2016-12-06) dienos, jam buvo skirtas advokatas, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, į teismo posėdį šaukiamo nuteistojo arba jo atstovo pagal įstatymą ir gynėjo, neatvykimas, nesustabdo klausimų dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo arba bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo, nagrinėjimo (BPK 358 straipsnio 3 dalis). Teismo šaukimas ir pažyma, patvirtina, jog teismas prabuojamąjį pasirašytinai 2016-11-30 informavo apie 2016-12-06 teismo posėdžio vietą ir laiką (b. l. 44). Gydymo įstaigos 2016-11-25 išduoto pažymėjimo duomenimis, po eismo įvykio vairuojant mopedą, probuojamasis negali dirbti, tačiau gali vaikščioti su ramentu (b. l. 40). Į teismo posėdį probuojamasis ir/ar jo gynėjas neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą probuojamasis neteikė, todėl šiuo atveju nebuvo priežasčių teikimo posėdyje nenagrinėti ar bylos nagrinėjimą atidėti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kiti nuteistojo V. J. teiginiai, jog teismas jam kerštauja, jį šmeižia, siekia su juo susidoroti, jog nurodė neatitinkančias tikrovės aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas ir kt., vertinami kaip neigiamų emocijų, pykčio, neadekvataus, priešingo teisei savo elgesio vertinimo, o ne racionalaus mąstymo padiktuoti deklaratyvūs teiginiai, kurie nesudaro pagrindo naikinti teisėtą, pagrįstą ir teisingą nutartį. Skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo.
Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog Probacijos tarnybos teikimą teismas tenkino iš dalies pagrįstai, todėl nuteistojo skundas atmestinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. J. skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.