Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Buhalterijos centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Odris“ ieškinį atsakovei UAB „Buhalterijos centras“, trečiasis asmuo – UAB „Incom“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Odris“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas LT“, ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2014-05-08 paskolos sutartį ir 2015-05-22 novacijos sutartį, priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Buhalterijos centras“ 2894,46 Eur, 304,51 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismui 2015-08-17 nutartimi UAB „Odris“ iškėlus bankroto bylą, administratorius nustatė, kad 2014-05-08 BUAB „Odris“ iš savo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savo tuometiniam akcininkui UAB „Buhalterijos centras“ sumokėjo 9994 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „trumpalaikė paskola“. Nors UAB „Buhalterijos centras“ nurodė, kad BUAB „Odris“ 2014-05-08 pervedė atsakovei 9994 Lt pagal 2014-05-08 paskolos sutartį, o pagal 2014-05-22 novacijos sutartį UAB „Incom“ perėmė prievolę iš UAB „Buhalterijos centras“ grąžinti ieškovei 9994 Lt paskolą ir palūkanas, tačiau pagal atsiskaitomosios sąskaitos duomenis atsakovė susigrąžino 2014-05-06 sumokėtas lėšas, skirtas UAB „Odris“ įstatiniam kapitalui suformuoti. Ginčijamos sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms – ABĮ 2 straipsnio 4 daliai ir viešajai tvarkai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino tarp ieškovės BUAB „Odris“ ir atsakovės UAB „Buhalterijos centras“ sudarytą 2014-05-08 Paskolos sutartį, 2014-05-22 Novacijos sutartį Nr. APPK20140522/3 niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Taikė restituciją ir priteisė ieškovei BUAB „Odris“ iš atsakovės UAB „Buhalterijos centras“ 2894,46 Eur, 304,51 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3198,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-22) iki visiško sprendimo įvykdymo, 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės UAB „Buhalterijos centras‘ valstybei 103 Eur žyminį mokestį ir 9,86 Eur pašto išlaidas. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015-08-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2083-601/2015 iškėlė bankroto bylą UAB „Odris“. Ieškovo bankroto administratorius nustatė, kad BUAB „Odris“ jokio nuosavo registruoto turto neturi. UAB „Buhalterijos centras“, įsteigęs UAB „Odris“ ir suformavęs minimalų šios bendrovės įstatinį kapitalą, jį panaudojo ne UAB „Odris“ veiklai vykdyti, o iš karto susigražino ginčijama 2014-05-08 paskolos sutartimi, o kita ginčijama 2015-05-22 novacijos sutartimi įsipareigojimus perleido trečiajam asmeniui UAB „Incom“, kuriai šiuo metu taip pat yra iškelta bankroto byla.Teismas laikė pakankamai tikėtina, kad atsakovė UAB „Buhalterijos centras“ UAB „Odris“ įsteigė tiktai tuo tikslu, kad šiai bendrovei būtų perkeltos gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokestinės prievolės, kurios po to valstybės biudžetui nebūtų (nagrinėjamu atveju ir nebuvo) įvykdytos.Teismas pripažino, kad ginčijamos 2014-05-08 paskolos sutartis ir 2015-05-22 novacijos sutartis, kuriomis iš esmės mokesčių vengimo tikslu įsteigtos UAB „Odris“ minimalus įstatinis kapitalas iš karto buvo sugražintas jį suformavusiam UAB „Odris“ steigėjui UAB „Buhalterijos centras“, kuris savo įsipareigojimus UAB „Odris“ atžvilgiu po to perleido trečiajam asmeniui UAB „Incom“, kuri po to irgi tapo nemokia, prieštarauja tiek Akcinių bendrovių įstatymo tikslams, tiek viešajai tvarkai ir gerai moralei. Todėl ginčijamas 2014-05-08 paskolos sutartį ir 2015-05-22 novacijos sutartį pripažintino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) ir taikė restituciją (CK 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnio 3 dalis).Teismas pažymėjo, kad pagrįsti ieškovo argumentai dėl ginčijamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu, kas sudarytų atskirą ir savarankišką pagrindą tenkinti ieškinį tuo atveju, jeigu ginčijamos sutartys nebūtų pripažintinomis niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Buhalterijos centras“, kurios interesams atstovauja advokatas V. Š., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė ieškovę įsteigė mokesčių vengimo tikslais. Teismas vadovavosi tik prielaidomis, jokių įrodymų nerinko, be to, ieškovė net neįrodinėjo šios aplinkybės. Iš sprendimo neaišku, iš kokio kito juridinio asmens mokestinės prievolės buvo perkeltos ieškovei ir kaip atsakovė susijusi su šiuo asmeniu. Atsakovė nėra susijusi su ieškovės ir trečiojo asmens veikla po ieškovės akcijų perleidimo sandorio sudarymo. Remiantis ABĮ 8 straipsnio 4 dalimi, juridinis asmuo savo nuožiūra gali naudoti pinigines lėšas, kuriomis buvo suformuotas įmonės įstatinis kapitalas, po bendrovės įregistravimo dienos, t. y. juridinis asmuo gali įsigyti prekių, šiuos pinigus paskolinti, investuoti ir pan. Šalys sudarė Paskolos sutartį, kuria ieškovė paskolino atsakovei 9 994,00 Lt, o atsakovė įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2015 m. gegužės 7 d. bei mokėti 4 proc. dydžio metines palūkanas. Taigi dėl šio sandorio (Paskolos sutarties) sudarymo ieškovės kapitalas nepakito, t. y. turimas turtas nei sumažėjo (tą patvirtino r Audito ir apskaitos tarnyba (e. bylos t. 2, b. l. 11-12), nei padidėjo, todėl Paskolos sutarties sudarymas buvo galimas ir teisėtas, nepažeidžiantis kreditorių interesų. Novacijos galimybė įtvirtinta CK 6.141 straipsnio 1 dalyje, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Novacijos sutarties sudarymo metu buvo aišku, jog trečiasis asmuo negrąžins ieškovei paskolos, todėl sandoris yra teisėtas. Teismas nepagrįstai taikė CK 1.81 straipsnį. Pagal teismų praktiką turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Ginčijamos sutartys neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei, nes atsakovė ieškovę įsteigė ne mokesčių vengimo tikslais ir byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų ir šalys turėjo teisę juos sudaryti.Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl šiuo atveju galėtų būti taikomas CK 6.66 straipsnis. Apelianto nuomone, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio normas, nes nėra actio Pauliana taikymo sąlygų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nors vienas ieškovės bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo (ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu apskritai kreditorių neturėjo), be to, ginčijami sandoriai nepažeidė nei ieškovės nei jos kreditorių interesų, nes nesumažino ieškovės turto, tik pasikeitė šio turto forma. Teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, esančius įrodymus bei pažeidė civiliniame procese galiojančias įrodymų vertinimo taisykles, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o ieškinys atmestas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Odris“, kurios interesams atstovauja advokatas D. B., prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Įstatiniam kapitalui suformuoti skirtas lėšas paėmus kai bendrovė dar nepradėjo vykdyti veiklos, ieškovė dar nespėjo įgyti kreditorių. Tačiau įstatinio kapitalo viena iš paskirčių yra užtikrinti būsimų bendrovės kreditorių reikalavimų patenkinimą. Todėl šioje byloje actio Pauliana sąlygos, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, turėtų būti pripažįstamos įrodytomis net jei ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė neturėjo kreditorių.Ieškovės nuomone, ginčijami sandoriai kitaip pažeidė ieškovės kreditorių teises, atsakovė sudarė ginčijamas sutartis nesąžiningai, nes žinojo, kad sudaromos sutartys pažeis teisės aktų bei būsimų bendrovės kreditorių teises, sumenkinant galimybes jiems ateityje bent iš dalies patenkinti kreditorinius reikalavimus.Teismas turėjo teisę būti aktyvus bei pripažinti bylai svarbią aplinkybę - UAB „Buhalterijos centras“ UAB „Odris“ įsteigė tiktai tuo tikslu, kad šiai bendrovei būtų perkeltos gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokestinės prievolės. Visa byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog BUAB „Odris“ dalyvavo mokesčių vengimo schemose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ginčijamą paskolos sutartį sudarytą 2014m. gegužės 8d. tarp ieškovės ir atsakovės bei 2014m. gegužės 22d. tarp šalių sudarytą Novacijos sutartį Nr. APPK20140522/3 pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikant restituciją iš atsakovės priteisė ieškovei 2894,46 Eur, 304,51 Eur palūkanų bei 6 procentus dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantė ( atsakovė ) nesutinka su teismo išvadomis, kad sandorius buvo pagrindas pripažinti negaliojančiais C K 1. 8 0, C K 1. 81 ir C K 6. 66 straipsniuose nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais ir laiko, jog sudarant sandorius Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad ieškovė bylos medžiaga neįrodė, kad sutarties šalių vienintelis ir pagrindinis ketinimas buvo skurtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai, ar gerai moralei pasiekti, byloje nebuvo jokių aplinkybių pripažinti paskolos ir Novacijos sutartis negaliojančiomis C K 6. 66 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad bankrutuojanti bendrovė UAB „Odris“ ( ieškovė) 2014m. balandžio 25d. buvo steigiama bendrovė. Atsakovė UAB „Buhalterijos centras“ suformavo šios bendrovės 10000 litų minimalų įstatinį kapitalą. 2014m. gegužės 8d. ieškovė su atsakove pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovei 2014m. gegužės 8d. nurodymu buvo suteikta 10000 Lt paskola. 2014m. gegužės 22d. tarp šalių buvo sudaryta Novacijos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Incom“ perėmė prievolę iš atsakovės UAB „Buhalterijos centras“ grąžinti ieškovei suteiktą paskolą. Ieškovei iškėlus bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratorius tokias šalių pasirašytas sutartis ginčija nurodydamas, kad jos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei bei pažeidžia kreditorių interesus ( CK 1. 80 straipsnio 1 dalis, CK 1. 81 straipsnio 1 dalis, CK 6. 66 straipsnis).CK 1. 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sandorių negaliojimo pagrindas, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, (ieškovės teigimu), prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir, kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ginčijamus sandorius pripažinti prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymų normoms ( CK 1. 80 straipsnio 1 dalis). Ieškovės steigimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10000 litų. Kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-3-476/2012 savo 2012m. lapkričio 12d. nutartyje atkreipė dėmesį, kad Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytu minimaliu kapitalo dydžiu įstatymo leidėjas siekia, kad kreditorių apsaugos tikslais visada būtų palaikomas bent minimalus turto kiekis, reikalingas bendrovės įsipareigojimams įvykdyti. Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje imperatyviai yra nurodoma, kad tuo atveju, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba ( jeigu valdyba nesudaroma, - bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė reikšmingas ginčui spręsti aplinkybes, kad atsakovė įsteigusi ieškovę suformavo steigiamos bendrovės kapitalą ir šis suformuotą kapitalas 2014m. gegužės 8d. paskolos sutartimi buvo paskolintas atsakovei, o vėliau 2015m. gegužės 22d. Novacijos sutartimi atsakovė prisiimtus įsipareigojimus pagal šią sutartį perdavė trečiajam asmeniui UAB „Incom“, kuriai šiuo metu yra iškelta bankroto byla. Bylos duomenimis ieškovei suteikus atsakovei paskolą ir pinigines lėšas jai pervedus ieškovei akivaizdžiai tapo žinoma, kad bendrovė įstatinio kapitalo neturi ir neturi net minimalaus kapitalo dydžio reikalingo bendrovės įsipareigojimams vykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidarius tokiai situacijai ieškovės bendrovės vadovas turėjo vykdyti Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyviąją nuostatą ir sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turėjo svarstyti klausimus dėl sprendimų nurodytų aptarto įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte bei 11 dalyje. Kaip rodo bylos duomenys, kad ieškovės bendrovės vadovas šios įstatymo nuostatos nevykdė. Tuo pačiu ieškovė sudarydama sandorius pažeidė akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, taigi sutiktina su apylinkės teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatomis ir negalioja ( CK 1. 80 straipsnio 1 dalis).Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad ginčijamomis sutartimis ieškovės minimalus įstatinis kapitalas iš karto atsakovei kapitalą suformavus, jis vėl per trumpą laiką buvo sugražintas pačiai atsakovei. Atsakovė kitu ginčijamu sandoriu perleido trečiajam asmeniui savo įsipareigojimus ir šiuo metu trečiasis asmuo yra nemoki įmonė. Teismas nagrinėdamas bylą pažymėjo, kad pagal Kauno apskrities valstybinės inspekcijos pateiktus duomenis galimai ieškovė jokios realios ūkinė-komercinės veiklos nevykdė ir atsižvelgdamas į atsakovės atstovų išdėstytą poziciją bylos nagrinėjimo metu laikė pakankamai tikėtinu, kad atsakovė ieškovę įsteigė tikslu, kad bendrovei būtų perkeltos kreditorių esamos ar būsimos prievolės. Teismas vertindamas tokias nustatytas aplinkybes akcentavo, kad sudaryti ginčijami sandoriai prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo tikslams, tiek viešajai tvarkai, tiek ir gerai moralei. Teisėjų kolegija tokioms konstatuotoms išvadoms pritaria ir sprendžia, kad ginčijami sandoriai pagrįstai pripažinti negaliojančiais ir pagal C K 1. 81 straipsnio 1 dalies nuostatas. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 20 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-62/2003). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad steigiant ieškovę atsakovė suformavo bendrovės įstatinį kapitalą ir iš karto per itin trumpą laikotarpį šalių sudaryta paskolos sutartimi jį susigrąžino sau. Atsakovė susigrąžinusi tokį įstatinį kapitalą iš karto savo prisiimtus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį perleido trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės atlikti veiksmai suponuoja išvadą, kad atsakovė buvo nesąžininga. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir įsteigus bendrovę jai nevykdant ūkinės veiklos bei po to iškėlus jai bankroto bylą ir buvusio vadovo bendrovės dokumentų neperdavimas administratoriui taip pat galėtų būti vertinamas kaip ieškovės vadovo nesąžiningumas. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje nustatomas pagal byloje pateiktus įrodymus, kuriuos vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertindamas įrodymus byloje ir darydamas atitinkamas išvadas apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-485/2010). Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Atskirai pažymėtina, kad sąžiningas ir teisingas asmuo vykdo tik teisinius reikalavimus ir atlieka teisėtas pareigas. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, dėl kurių kitiems asmenims suvaržomos jų teisės arba užkertamas kelias pasinaudoti jiems priklausančiomis teisėmis, tai vertybiniu požiūriu yra netoleruotinas ir morališkai smerktinas elgesys. Teisėjų kolegijos vertinimu, geros moralės neatitinka atsakovės veiksmai ieškovei suformavus įstatinį kapitalą, o paskui per trumpą laiką tokį kapitalą iš ieškovės sau susigrąžinus, žinant, kad įsteigta bendrovė nevykdo ūkinės veiklos ir galimai turi kreditorių. Teisėjų kolegija tai akcentuodama sprendžia, kad tokie atsakovės veiksmai laikytini neatitinkančiais geros moralės ir sąžiningumo principų, kas sudaro pagrindo taikyti C K 1. 81 straipsnį bei sudarytus ginčijamus sandorius naikinti pripažįstant juos niekiniais. Šalys grąžinamos į pirminę padėtį, buvusią iki sutarčių sudarymo.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pripažįstant ginčijamus sandorius negaliojančiais jau aukščiau aptartais sandorių negaliojimo pagrindais, netikslinga būtų analizuoti ginčijamų sandorių negaliojimą kitu administratoriaus ieškinį pareikštu actio Pauliana ieškinio pagrindu ( CK 6. 66 straipsnis), todėl dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentacijos aptartu klausimu nepasisakoma.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas konstatuoja, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos tinkamai, vertinant įrodymus įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos, materialiosios ir procesinės teisės pažeidimai nenustatyti, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovė buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokatu ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – advokatui sumokėtus 423,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovės prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d. ) 8. 11 punkte nustatytos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl ieškovei priteistina 423,50 Eur iš atsakovės už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Buhalterijos centras“ (kodas 302942281) ieškovei BUAB „Odris“ (kodas 303304901), atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas LT“ (kodas 302481172), 423,50 Eur (keturi šimtai dvidešimt trys eurai 50 ct) turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.