Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Linai Paulauskienei, Vitalijai Jonaitytei-Šlianderienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje registruota, gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuvoje teista 3 kartus:

1) 2020 m. kovo 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – 9 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) 2020 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų viešųjų darbų bausme;

3) 2020 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi 5 dalies 5, 7 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą jos buvimą vietoje, įpareigojant būti namuose nuo 23:00 – 6:00 val., pradėti dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. K. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. vasario 5 d. apie 01:50 val., (duomenys neskelbtini), iš ofiso ,, (duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), spintelės pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. Z. priklausantį turtą: telefono SIM korteles ,,Movistar 11 GB“ 9 vnt., ,,Movistar 200 GB“ 3 vnt., ,,Vodafone 300 GB“ 2 vnt. ir ,,Lifecell 35 GB“ 9 vnt., kurių vertė 1005 eurų ir 647 eurus, iš viso pagrobė svetimo turto už 1652 eurus.

2. Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji K. K. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, t. y. prisipažino dėl vagystės, bet nepripažino, kad pavogė kaltinime nurodytą sumą, taip pat nepripažino, kad pavogė kaltinime nurodytą kortelių skaičių. K. K. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, bet galėjo būti 2024 m. vasario 5 d., naktį 01:50 val., tuo laiku buvo ofise, darė nusikaltimą. Dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Negali tiksliai nurodyti, iš kur paėmė SIM korteles, ėmė per kelis stalčius, kokiame stalčiuje jos buvo, šiuo metu neprisimena. Žinojo, kur jos padėtos, paėmė 10 vnt. Jas paėmė, ten buvo kortelių krūvelė, bet ne 23 vienetai. Korteles aš išmetė, jos buvo nenaudingos, nes be operatoriaus neveikė. Ji jų neskaičiavo, bet tikrai nepaėmė 23 kortelių. Jos buvo kartoninės pakuotės viduje. Jos buvo palaidos. Paėmė tiek kiek tilpo jos saujoje. 23 vienetus reiktų neštis dviem rankomis. Ji skaičiavo išėjusi iš ofiso ir jų buvo dešimt. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepamena, nes tuo metu jautė stresą, jos nepaklausė, ar skaičiavo korteles. Jas išmetė į šiukšlinę (duomenys neskelbtini). Pinigus paėmė iš metalinės dėžutės. Pinigų kupiūrų nepamena, bet jų buvo 250 eurų. Prie įėjimo į ofisą yra stalčius, pinigai gulėjo knygoje, bet tiksliai nepamena. Žmonės moka grynais už kambarius, viskas yra rašoma į žurnalą, vardas, pavardė, data, mokėjimo suma, už kiek dienų sumokėta. Pradėjus dirbti, vasario 4 dieną, kiek buvo dienos pinigų, ji nepamena. Dienos pabaigoje, kiek pinigų buvo, nepamena. Nepamena, kiek žmonių tą dieną buvo. Kambarys su viena lova kainuoja 10 eurų, visi apartamentai nuo 30-35 eurų, bet dabar kainų tiksliai neprisimena. Civilinio ieškinio sumos nepripažįsta, mano, kad didžiausia padaryta žala gali būti 300-330 eurų. Ji tik vienas korteles pardavinėjo, pavadinimo neprisimena, jei neklysta jos kainavo 30-35 eurai. Ji parduodavo už 30 eurų atvykusiems vairuotojams. Nežino, už kiek jos buvo įsigyjamos. Pripažįsta vagystę, tik ne už tokią sumą. Ji turėdavo patalpų raktus ir galėjo ten įeiti ir naktį. Savo poelgio negali nepaaiškinti. Turėjo finansinių problemų. Dažniausiai savininkas vakare pinigus pasiimdavo. Dirbdavo 7 paras ir 7 laisvos, keisdavosi su kolege. Savininkas dažnai atvažiuodavo, joms palikdavo 100-200 eurų grąžai. Gyventojai atvykdavo įvairiu laiku. Ji žinojo, kad savininkas paima pinigus, nes reikėdavo viską surašyti, informuoti. Nepamena, ar tą dieną jis pasiėmė pinigus. Tą dieną išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes gavo pasiūlymą išvažiuoti į Olandiją užsidirbti. Paėmęs pinigus, savininkas taip pat pažymėdavo žurnale. Nežino, ar bandė savininkas su ja susisiekti. Pripažįsta vagystę, tik nesutinka su padaryta žala. Dėl tokio poelgio jai gėda. Atlyginimą jai mokėjo grynais kas savaitę. Ji dėl finansinių sunkumų taip pasielgė, savininkas nebuvo jai skolingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Kaltinamoji K. K. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, tačiau jos kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo duotais parodymais bei kitais teismo ištirtais rašytiniais įrodymais:

4.1. nukentėjusiojo R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad 2024 m. K. K. dirbo su verslo liudijimu prie patalpų nuomos, t. y. nuomodavo kambarius jo nupirktame pastate – bendrabutyje. Jis pats savo darbuotojoms išpirkdavo verslo liudijimus, kad dirbtų pagal įstatymus, ne kaip kitaip. Dirbo dvi moterys pamainomis, tai S. B. ir K. K.. Kadangi merginos persiduodamos pamainas, susiskaičiuodavo pinigus, kiek, kuri palieka ir minėtas SIM korteles, dėl ko buvo nesunku suskaičiuoti, kokia ta vagystės turtinė žala. Be to, per vaizdo įrašus buvo matyti, kaip K. K. pasiima visus pinigus, susipila ir pasiima tų SIM kortelių. Todėl tikrai žino, kad vagystę įvykdė ji, o ne jos kolegė S. B.. Pasikartoja, kad K. K. pavogė telefono SIM korteles ,,Movistar 11 GB“ 9 vnt., ,,Movistar 200 GB“ 3 vnt., ,,Vodafone 300 GB“ 2 vnt. ir ,,Lifecell 35 GB“ 9 vnt., kurių vertė 1005 eurų ir 647 eurus, todėl bendra žala jam padaryta 1652 eurai. Viską, ką davė pradedant bylą, tas turi būti, nes dabar po tiek laiko jis jokių dokumentų nėra išsaugojęs. Nori pasakyti, kad atlyginimus savo darbuotojoms mokėdavo vieną kartą į mėnesį, ne kitaip. Moterys dirbdavo kas antrą savaitę. Atlyginimus gaudavo mėnesio paskutinę pamainos dieną, nes taip jos norėjo. Įvykdžiusi vagystę, K. K. nei raktų nepaliko, todėl skubiai keitė spynas. Po įvykio, K. K. su juo susisiekusi nebuvo, pinigų ir pavogtų kortelių jam negražino ir nieko apie ją nežino. Daugiau nieko paaiškinti neturiu ką;

4.1. 2024 m. vasario 5 d. R. Z. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. vasario 5 d. apie 01:50 val. adresu: (duomenys neskelbtini) iš ofiso vagystės būdu iš spintelės esančios ofiso patalpoje pavogta 647 eurai ir telefono SIM kortelės, kurių vertė yra 1005 eurai. Pareiškėjui bendra padaryta turtinė žala yra 1652 eurai. Vagystę įvykdė darbuotoja, kuri atliko patalpų valymo darbus K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Minėta darbuotoja turėdama patalpų raktus, pateko į patalpą-ofisą, iš kurio ir pavogė minėtą pinigų sumą ir telefono SIM korteles. Minėtame adrese yra vaizdo filmavimo kameros, kurios užfiksavo minėtą vagystę ir įtariama asmenį;

4.2. 2024 m. vasario 5 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad atvykus nurodytu adresu apie 09:19 val. juos pasitiko pranešėjas R. Z. gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad šiandien apie 08:00 val. atėjęs į darbo vietą aukščiau adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iš spintelės esančios ofiso patalpose yra dingę 647 eurai, taip pat apžiūrėjus visą ofisą pareiškėjas pastebėjo, kad yra pavogta 23 vnt. telefono SIM kortelių, kurių bendra vertė yra 1005 eurai. Minėtos SIM kortelės buvo darbo stalo viršutiniame stalčiuje. R. Z. iškarto pradėjo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir pastebėjo, kad 2024 m. vasario 5 d. apie 01:50 val. į minėto ofiso patalpas patenka darbuotoja K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Minėta darbuotoja nurodytu adresu atlikinėjo valymo darbus ir turėdama patalpų raktus pateko į minėto ofiso vidų ir taip įvykdė vagystę. Nuvykus pagal minėtos moters nurodytą gyvenamąjį adresą: (duomenys neskelbtini) ir pasibeldus į minėto buto duris, buto durų niekas neatidarė. Pabendravus su kaimynu K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad jau nuo šiandienos ryto minėtos moters bute nebėra, nes ryte pasiėmusi savo asmeninius daiktus kažkur išvyko su galimai raudonos spalvos ,,Ford Focus“ automobiliu (tikslių valst Nr. K. M. negalėjo įvardyti). Kaimyno teigimu, minėtame bute Nr. (duomenys neskelbtini) dažnai vykdavo išgertuvės. Taip pat kaimynas nurodė, kad K. K. dar 2024 m. vasario 4 d. visą dieną buvo savo bute ir vartojo alkoholį su nepažįstamais asmenimis. Dar paklausus minėto kaimyno, gal ką atsimena, jis paaiškino, kad K. K. planavo vykti pas savo motiną į (duomenys neskelbtini) ar jos rajoną su buvusiu vyru (duomenų K. M. nežinojo).

4.3. 2024 m. vasario 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra, matyti, kad vaizdo įrašas yra iš įvykio vietos, matyti, kaip įtariamoji K. K. paima pinigus ir juos susideda į kišenę;

4.4. 2024 m. liepos 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 5 d. 00:00:00 val. iki 2024 m. gegužės 10 d. 23:59:59 val. buvo naudojamas Lietuvoje. O nuo 2024 m. vasario 24 d. jungėsi Lenkijoje, Vokietijoje. O nuo 2024 m. vasario 25 d. jungėsi Vokietijoje, Olandijoje. O nuo 2024 m. vasario 26 d. jungėsi Olandijoje.

4.5. 2024 m. vasario 5 d. patalpų ir kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bute.

5. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023).

6. Kaltinamoji bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Kaltinamoji teigė, kad ji įvykdė vagystę, tačiau nesutiko, jog pavogė kaltinime nurodytą pinigų sumą, t. y. 647 eurus ir pavogė nurodytą skaičių kortelių. Teisiamojo posėdžio metu teigė, kad paėmė apie 250 eurų ir apie 10 kortelių. Nurodė, kad SIM korteles, ėmė per kelis stalčius, jų neskaičiavo, bet tikrai nebuvo 23 vienetų, nes paėmė tiek, kiek tilpo saujoje. Nurodė, kad jei būtų paėmusi 23 vienetus, tuomet būtų reikėję neštis dviem rankomis. Taip pat nurodė, kad pinigus paėmė iš metalinės dėžutės, kupiūrų nepamena, bet jų buvo 250 eurų, juos paėmė iš knygos, kuri buvo stalčiuje. Nurodė, kad žmonės už kambarius moka grynais, todėl nepamena, kiek buvo pinigų, kai pradėjo dirbti vasario 4 d. Taip pat nepamena, kiek tą dieną buvo žmonių. Nurodė, kad jai gėda dėl tokio poelgio, taip pasielgė, nes turėjo finansinių problemų.

10. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jis nuosekliai tvirtino, kad padaryta žala siekia 1 652 Eurus. Tiksliai nurodė pavogtų SIM kortelių skaičių, pavadinimus ir jų vertę – 1 005 Eur. Visuomet teigė, kad paimtų grynųjų pinigų suma sudaro 647 Eur. Nurodė, kad kortelių kainą paskaičiavo pagal tuo metu buvusias jų pardavimo kainas. Nukentėjusiojo patirtos žalos dėl grynųjų pinigų paėmimo parodymus patvirtina byloje pateikto žurnalo išrašai, kuriuose fiksuojamos surinktos sumos, mokėtojai, paimti pinigai ir dienos pabaigos likučiai. Pažymėtina, kad ir pati kaltinamoji K. K. nurodė, jog toks žurnalas buvo ir ten buvo fiksuojamos mokėjimo sumos, vardai pavardės. Nors byloje nebuvo pateikta kasos pajamų orderių, tačiau pats nukentėjusysis nurodė, kad jam nėra privaloma kaip nors kitaip apskaityti gaunamus grynus pinigus. Be to iš teismui pateikto apskaitos sąsiuvinio išrašo matyti, kad tuo laikotarpiu pas nukentėjusįjį buvo apsistoję nemažai asmenų, nurodytos jų mokėtos sumos, todėl nukentėjusiojo nurodyta grynųjų pinigų suma galėjo būti pas nukentėjusįjį. Be to bylos nagrinėjimo teisme metu buvo peržiūrėti teismui pateikti vaizdo įrašai iš kiurių aiškiai matyti, kad paimami du pluoštai grynųjų pinigų, kurių vienas skaičiuojamas (suskaičiuotos trys kupiūros, matosi, kad ne visos kupiūros buvo suskaičiuotos), kitas pinigų pluoštas paimamas ir perlenktas įsidedamas į kišenę, jų neskaičiuojant, iš kitos vietos dar paimama pinigų kupiūra. Nukentėjusysis visą laiką laikėsi vienodos pozicijos, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad jis galėtų turėti motyvą meluoti ar pateikti neteisingus duomenis. Nukentėjusiojo parodymai sutampa su kitais byloje surinktais objektyviais įrodymais.

11. Iš nukentėjusiojo teismui pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamoji įėjusi į patalpą prieina prie spintelės. Pirmame vaizdo įraše, kuris prasideda 01:54, ji atidarė stalčių ir iš vienos pusės, ištraukė kelias popierinių banknotų kupiūras, matosi, kad suskaičiavo tris kupiūras po 50 eurų, tačiau yra daugiau, visus perlenkė ir įdėjo į kišenę. Iš kitos stalčiaus pusės ji ištraukė dar kelias kupiūras, jas perlenkė ir taip pat įsidėjo į kišenę, jų neskaičiavo, tačiau vaizdo įraše aiškiai matyti, kad kupiūrų yra ne viena. Kitame vaizdo įraše, kuris prasideda 01:57, matyti, kaip kaltinamoji iš dėžučių ant spintelės susibėrė metalines monetas, vėl atidarė stalčių ir paėmė popierinę pinigų kupiūrą, kurią perlenkė ir įsidėjo į kišenę. Vaizdo įrašai tiesiogiai patvirtina, kad kaltinamoji ėmė pinigus iš stalčiaus, suskaičiavo dalį kupiūrų ir paėmė tiek popierinių pinigų, tiek metalinių monetų.

12. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Kasacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-43/2006, 2K-309-895/2017 ir kt.).

13. Teismui nukentėjusysis pateikė 2022 m. liepos 8 d. sąskaitą iš kurios matyti, kad buvo įsigyti 79 vienetai SIM kortelių už kurias sumokėjo 1 173,55 Eur, vadinasi vienos SIM kortelės kaina yra 17,97 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. Z. nurodė, kad šiuo pirkimu buvo įsigytos Movistar 11GB SIM kortelės. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis paaiškino, kad jam padarytos žalos suma buvo paskaičiuojama ne pagal kortelių įsigijimo kainą, bet pagal jų pardavimo kainą. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu žalos paskaičiavimu, nes jis nepagrįstai pablogintų kaltinamosios teisinę padėtį, bei nepagrįstai suteiktų galimybę nukentėjusiajam dėl to gauti daugiau pajamų. Bylos nagrinėjimo metu teismas papildomai pagarsino duomenis, kuriuos gavo Google platformoje šie duomenys buvo pridėti prie bylos. Iš pateiktų duomenų buvo tikrinama, kokia kaina yra kaltinime nurodytų telefono SIM kortelių. Iš gautų duomenų matyti, kad Movistar 200 GB galima įsigyti už 15 Eur, Lifecell 35 GB už 40 GB, Vodafone 300 GB už 45 Eur. Teismui šiuos papildomus duomenis pripažinus tinkamais įrodymais byloje, vadinasi šiuo atveju nukentėjusiojo patirta žala dėl kortelių pagrobimo yra ne jo nurodyta 1 005 Eur, bet 656,73 Eur (19,97 Eur x 9 vnt. (žala dėl pagrobtų Movistar 11 GB kortelių) + 15 Eur x 3 vnt. (žala dėl pagrobtų Movistar 200 GB kortelių) + 40 Eur x 9 vnt. (žala dėl pagrobtų Lifecell 35 GB kortelių) + 45 Eur x 2 vnt. (žala dėl pagrobtų Vodafone kortelių)).

14. Teismui įvertinus realiai pagrobto turto vertę, ji atitinkamai mažinama iki 1 303,73 Eur (656,73 Eur dėl pagrobtų SIM kortelių + 647 Eur pagrobti gryni pinigai). Toks K. K. inkriminuojamų veiksmų tikslinimas, teismo vertinimu, nepažeidžia kaltinamosios teisės į gynybą, taip pat neturi jokios įtakos jos veiksmų kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

15. Teismui nuosekliai ir nepertraukiamai baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinus teisiamajame posėdyje duotus kaltinamosios K. K. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus: nukentėjusiojo R. Z. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, vaizdo įrašus, kitus byloje esančius dokumentus, daro išvadą, kad kaltinamosios K. K. kaltė visiškai įrodyta, jog pagrobė svetimą turtą, o būtent: iš ofiso ,, (duomenys neskelbtini)“ spintelės pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. Z. priklausantį turtą: telefono SIM korteles ,,Movistar 11 GB“ 9 vnt., ,,Movistar 200 GB“ 3 vnt., ,,Vodafone 300 GB“ 2 vnt. ir ,,Lifecell 35 GB“ 9 vnt., kurių vertė 656,73 Eur ir 647 Eur, iš viso pagrobė svetimo turto už 1 303,73 Eur. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamosios kaltei pagrįsti. Įvertinus visas bylos aplinkybes kaltinamosios K. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

16. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ( BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

17. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys. Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, nustatytas jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

19. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, naujai įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nuteistųjų teisinę padėtį, kadangi nebenumato taisyklės visuomet pripažinti asmenį recidyvistu, kuomet šis neišnykus teistumui padaro naują nusikaltimą.

20. Prokuroras prašė pripažinti sunkinančia aplinkybe, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste. Nagrinėjamu atveju Teismas asmenį pripažindamas, ar nepripažindamas recidyvistu vertina baudžiamojoje byloje esančius kaltinamąją K. K. charakterizuojančius duomenis, jos praeityje padarytas nusikalstamas veikas, aplinkybę, kad nuteistoji, ne pirmą kartą yra teisiama už tyčinių nusikaltimų padarymą, tačiau naują nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui, todėl kaltinamajai K. K. jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nepripažįsta to, kad ji naują nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

21. Kaltinamosios K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

22. Kaltinamoji K. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta. Kaltinamoji Lietuvoje teista 3 kartus, ne karta teista Didžiojoje Britanijoje (2 t., b. l. 102-110), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 100), Sodra duomenų bazės duomenimis yra nedirbanti (2 t., b. l. 97-99).

23. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamoji savo veiką pripažino tik iš dalies, nukentėjusiojo neatsiprašė, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti K. K. skyrus įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant prokuroro siūlomą bausmės trukmę.

24. Teisiamojo posėdžio metu valstybinis kaltintojas išreiškė nuomonę, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti K. K. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą.

25. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

26. Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos padarymo iš dalies prisipažino, gailėjosi, kaltinamoji yra darbingo amžiaus, šiuo nuosprendžiu yra priteisiama nukentėjusiajam padaryta žala, todėl būdama laisvėje kaltinamoji galės dirbti ir realiai atlyginti patirtą žalą. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamosios elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir vieneriems metams šešiems mėnesiams atidedant jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistosios elgesiui. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti.

Dėl civilinio ieškinio

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

28. Civilinis ieškovas R. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1652 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios K. K. (1 t., b. l. 78).

29. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala susidarė dėl pagrobtų telefono SIM kortelių ,,Movistar 11 GB“ 9 vnt., ,,Movistar 200“ GB 3 vnt., ,,Vodafone 300“ GB 2 vnt. ir ,,Lifecell 35“ GB 9 vnt., kurių vertė 1005 eurai ir 647 eurų (1 t., b. l. 78). Nagrinėjamu atveju yra neabejotinai įrodyta, kad kaltinamoji K. K. tyčia pagrobė civiliniam ieškovui R. Z. priklausantį turtą – 23 vienetus SIM kortelių (1005 Eur vertės) ir 647 eurus, kurių bendra vertė 1652 Eur ir dėl šios vagystės civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą. Aplinkybes dėl iš nukentėjusiojo pagrobtų SIM kortelių ir grynųjų pinigų patvirtina nukentėjusiojo parodymai, bei byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai (patalpų ir kitų objektų apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodytos aplinkybės). Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys – pareiškime, patalpų ir kitų objektų apžiūros protokole, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, nukentėjusiojo parodymai, pateikta sąskaita – faktūra, pavedimo kopija, teismo išsitraukti duomenys apie kortelių vertę (2 t. b. l.162-164) patvirtina, kad civilinis ieškovas patyrė 1 303,73 Eur Eur turtinę žalą, nes pagrobtos SIM kortelės ir grynieji pinigai nebuvo grąžinti. Kadangi kaltinamoji tyčia pagrobė svetimą turtą, todėl dėl neteisėtų kaltinamosios K. K. veiksmų civilinis ieškovas R. Z. patyrė 1 303,73 Eur dydžio turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms civilinio ieškovo R. Z. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas iš dalies ir iš K. K. civilinio ieškovo R. Z. naudai priteistina 1 303,73 Eur dydžio suma padarytai turtinei žalai atlyginti.

30. Kaltinamajai skirtos kardomosios priemonės – periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

31. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai – 2) prokuroro Jono Trumpulio 2026 m. sausio 8 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. K. piniginėms lėšoms, esančioms ,,Swedbank“ AB sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo – atlyginus civilinį ieškinį – panaikintinos.

32. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai (4 vnt.) su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant K. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti civiliniam ieškovui R. Z. 1 303,73 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų 73 ct) turtinę žalą.

K. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai – 2) 2026 m. sausio 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. K. piniginėms lėšoms, esančioms ,,Swedbank“ AB sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo – atlyginus civilinį ieškinį – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus (4 vnt.) su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.